Ar galima pervežti didelius daiktus iš Anglijos su draudimu? Visi niuansai ir rizikos

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo pasidirbusių sofų iki dingo dingusių konteinerių. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, ir dabar klientai dažnai klausia, ar saugu vežti brangius, didelius daiktus iš Anglijos, bei kaip čia veikia draudimas. Nėra vieno atsakymo visiems, nes kiekvienas krovinys unikalus, bet taisyklės bendros. Šiame straipsnyje (arba geriau sakant, pokalbyje) papasakosiu, kaip išvengti nemalonumų. Svarbiausia – nebijokite klausti ir viską užrašinėkite, o aš stengsiuosi paaiškinti paprastomis kalbomis, be to tų pačių advokatų.

Ar galima pervežti didelius daiktus iš Anglijos su draudimu ir kada tai privaloma?

Ar galima pervežti didelius daiktus iš Anglijos su draudimu, jei aš pats juos supakavau?

Žinoma, galima, bet čia tikrai didelė rizika. Draudikai mėgsta kaltinti klientą dėl blogo pakavimo, ypač jei nėra originalios dėžės. Jei supakavote patys, užfiksuokite viską nuotraukomis prieš krovimą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris gobtuvu užvyniojo pianiną – žinote, kas nutiko? Niekas neprireikė, tačiau nervai buvo išdegę. Geriau pasiklauskite eksperto, ar pakavimas atitinka standartus, kitaip draudimas gali neveikti.

Kokį draudimą rinktis – CMR ar „All Risk“?

CMR yra privalomas, bet jis dengia labai mažą sumą, paprastai pagal svorį. Jei vežate brangų sofą, CMR neišmokės nieko verto. Reikia rūpintis krovinių draudimu „All Risk“, kuris dengia beveik viską. Žinoma, kainos skiriasi, bet taip jau yra, kad už saugumą reikia sumokėti. Nerekomenduoju taupyti čia, nes viena avarija gali paversti taupymą dideliu nuostoliu.

Ar brangiau vežti su pilnu draudimu?

Paprastai taip, kainą didina draudimo premiumas, bet tai nėra milžiniška suma. Palyginkite tai su kuro priedlaida – kur kas mažiau. Kai kurioms firmoms draudimas įskaičiuotas į kainą, kitos reikalauja papildomo mokesčio. Visada klauskite iš karto, kad nenuviltumėte pabaigoje. Kartais pasitaiko, kad pasiūlymuose parašyta „su draudimu“, bet iš tikrųjų tai tas paties CMR minimalus variantas.

Kas dėl muitinės – ar draudimas apima muitus?

Čia dažnai būna nesusipratimų. Standartinis draudimas nedengia muitų ir muito mokesčių, jei krovinys dingsta ar sugenda. Jums reikės atskiro importo draudimo. Aš visada sakau klientams – pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kitaip gali tekti mokėti dvigubai. Vieną kartą teko vežti mašiną, kurioje dingo dalis detalių, ir muitinė buvo... nėra gerų žodžių.

Pervežimo procesas ir dokumentai: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Ar reikalingas TIR karnetas ar Ex1 dokumentai?

Jei vežate asmeninius daiktus, gali tekti pildyti transfer of residence formą, o jei prekes – Ex1. Tai gana sudėtinga burokratija, ypač po „Brexit“. TIR karnetas naudojamas tik tam tikromis sąlygomis, tačiau dažniausia eina Ex1 arba tiesioginio importo procedūra. Geriau patikėkite tai brokeriui, o ne bandykite daryti patys, jei nežinote taisyklių. Klaida čia kainuoja brangiai ir laiko.

Kiek laiko trunka toks pervežimas iš Anglijos?

Paprastai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo maršruto ir uosto užimtumo. Jei reikia rinkti dalinį krovinį (groupage), gali užtrukti ilgiau, net iki dviejų savaičių. Anglijoj (tai čia man tokia klaida įslydo) Anglijoje užeinant į keltą visada būna eilės, ypač per atostogas. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas nuvažiuos per dieną kaip Lietuvoje.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa uoste?

Tai reali problema. Jei dėl blogo oro ar techninių problemų keltas nebevažiuoja, krovinys stovi. Draudimas dažniausia nedengia prastovos, nebent jūsų sutartyje yra specialus punktas. Esu matęs, kaip mažos įmonės bankrutuodavo dėl tokių prastovų, nes reikėjo mokėti vairuotojui dienpinigius ir maitinimą. Didelės firmos tai įvertina, bet smulkieji pervežėjai gali pakelti rankas.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą, tačiau ne visada jis tikslus, kai vairuotojas važiuoja per Anglijos kaimus. Kartais signalas dingsta, ir tu panikuoji, o jis tiesiog geria kavą. Viską įmanoma susitvarkyti telefonu, tiesiog reikia turėti vairuotojo numerį. Aš asmeniškai visada duodu savo numerį, kad žmogus galėtų ramiai užmigti.

Ar saugu vežti elektroniką, pvz., didelius televizorius?

Elektronika yra jautri drėgmei ir smūgiams. Jei vežate didelį televizorių, jis turi būti ant specialios paletės ir uždengtas stendu. Draudimas tai padengs, jei viskas padaryta teisingai. Buvau atvejis, kai klientas padėjo televizorių ant sėdynės – žinote, ką gavome? Krušą. Taip kad, klausiate ar saugu – taip, jei nėrate kvailys.

Draudimo išimtys ir rizikingos situacijos

Ar draudimas veikia, jei aš pats padariau klaidą deklaracijoje?

Čia yra pavojinga zona. Jei manysite, kad apdraudėte sofa, o dokumentuose parašysite „medžiagos atliekos“, draudikas nebus linkęs mokėti. Visada tikrinkite, ką rašote vadybininkui. Manau, kad dauguma problemų kyla iš būtinumo viską užrašyti taip, kaip yra (o ne taip, kaip norisi, kad mažiau mokesčių būtų). Sąžiningumas čia sumokėtų dvigubai.

Kas vyksta, jei krovinys sugenda pervežimo metu?

Pirmiausia reikia sudaryti protokolą (konstatavimo aktą) tiesiog vietoje. Be to dokumento draudimas neveiks. Nefotografuokite tik sugedusio daikto, reikia ir aplinkos. Aš vieną kartą padariau klaidą ir nepasirašiau protokolo iš karto – vėliau buvo didelių vargų su išmokėjimu. Tai svarbiausia taisyklė, kurią visi pamiršta, kai įvyksta avarija.

Ar galima pervežti didelius daiktus iš Anglijos su draudimu, jei jie yra naudoti?

Be jokios abejonės, naudoti daiktai yra dar dažnesni pervežimai. Svarbiausia – nurodyti jų realią vertę, o ne naujų kainą. Jei parduodate 10 metų seną sofa už 50 eurų, ir ją laužiate, draudikas nevimokės 500 eurų. Viskas remiasi rinkos verte, kurią kartais sunku įrodyti be nuotraukų ar pirkimo-skyrymo dokumentų.

O jei dingo visas krovinys? (Vagystė)

Tai blogiausias scenarijus, bet, deja, įvyksta. Ypač pavojinga palikti krovinį neapsaugotame aikštelėje prieš uostą. Draudimas turi apimti vagystes, bet tik jei buvo laikomasi saugumo priemonių (pvz., vairuotojas praleido naktį saugomoje aikštelėje). Esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojai išsilaipindavo ir palikdavo mašiną atvirame lauke – žinote, tokiu atveju draudimas neveikia.

Ar sunku gauti išmoką iš Anglijos draudikų?

Gali būti daugiau rašymo nei su Lietuvos draudikais, nes teisė skirtinga. Reikės daugiau dokumentų, vertinimų, o pinigai gali atėti ilgiau. Tačiau jei sutartis tvarkinga, mokėti privalo. Nerekomenduoju čia taupyti teisininkų, jei suma didelė. Anglai mėgsta biurokratiją, bet jų sistema veikia, jei žinai, kur spustelėti.

Kainodara ir papildomi mokesčiai: ko nežino klientai

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Už pilną furgoną gali tekti mokėti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir sezono. Dideli daiktai, reikalaujantys krano ar manipuliatoriaus, brangesni. Nemanau, kad verta vadinti tiksliai dabar, nes kaina pasikeis rytoj. Geriau prašykite pasiūlymo konkrečiam adresui, tada matysite realią vaizdą.

Kas yra „kuro priedlaida“ ir kodėl ji didėja?

Degalai brangsta, ir pervežėjai negali dirbti nuostolingai. Kuro priedlaida nustatoma kiekvieną mėnesį ar savaitę. Kartais ji gali padidėti net 10-20 proc. staiga. Nereikėtų pykti į vairuotojus dėl to – jie taip pat mato šią lentą degalinėje. Tai rinkos realybės, su kuriomis tenka susitaikyti.

Ar reikia mokėti už kėlimą abiejuose galuose?

Dažniausiai taip, nebigu sutartyje nurodyta „prieš duris“ (door to door). Jei reikia naudotis kranu arba keliems žmonėms iškelti sunkų daiktą, tai papildoma paslauga. Vieną kartą teko girti vyrą, kuris manęs nebelaukė ir iškrovė sofa pats – taip sutaupė 50 eurų. Bet jei jums reikia pagalbos, už ją reikia sumokėti.

Ar galima tartis dėl kainos be draudimo? (Nerekomenduojama)

Galima, bet aš asmeniškai niekada to nepadaryčiau. Jei kas nutiks, prarasite viską. Kai kurios „šalies“ firmos siūlo pigius maršrutus be jokio draudimo – ten važiuoti tik savo pačių rizika. Geriau sumokėti šimtu daugiau, bet miegoti ramiai. Pinigai už draudimą tai ne mokesčiai valstybei, o jūsų saugumas.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti didelius daiktus?

Ne visos turi įrangą ar patirtį. Didelės statulos, pianinai, safai – tai specifika. Mažos firmos tiesiog bijo sugadinti krovinią ir nemokėti atlyginimo. Be to, reikia specialių leidimų, jei daiktas viršija standartinius matmenis. Geriau rasti specialistą, kuris tai daro kasdien, nei bandyti mokytis ant jūsų krovinio.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, kartais pasitaiko. Muitinės išlaidos, sandėliavimas uoste, jei vėluosite pasiimti – tai visos jūsų išlaidos. Gera firma visada įspės apie galimus „papildomus“ mokesčius iš anksto. Jei pasiūlymas atrodo per daug patrauklus ir neįtraukia nieko kito – tikrinkite jį tris kartus. Paprastai ten yra kažkas, kas nėra parašyta.

Patarimai ir praktiniai veiksmai

Kaip pasiruošti daiktui pervežimui?

Išimkite visus laisvus elementus, nuimkite kojas, jei tai baldai. Užfiksuokite buklę nuotraukomis. Jei daiktas lengvai griaunantis, pažymėkite dėžę „trapus“. Paprastai vairuotojai nežino, kas viduje, jei nesakote. Vienas klientas mums nepranešė, kad dėžėje yra akvariumas su vandeniu – galite įsivaizduoti, ką mes radome atvykę.

Ar reikia būti pasiruošusiam muitinės patikrai Lietuvoje?

Būtinai. Nors dokumentai pildomi Anglijoje, galutinė kontrolė vyksta čia. Jei krovinys atkeliauja be Ex1 ar su klaidomis, muitinė jį gali uždaryti. Tada prasideda raganavimas su brokeriais. Geriau turėti gerą brokerio kontaktą iš anksto, o ne ieškoti paskutinę minutę.

Kas dėl adreso – ar galiu pakeisti vietą paskutinę minutę?

Tai labai erzina vairuotojus. Jei jis jau važiuoja į vieną vietą, o jūs sakote „ne, važiuok į kitą“, tai laiko nuostolis. Gali būti taikomas baudas. Jei tikrai būtina, praneškite bent kelias dienas iš anksto. Nemanau, kad kas nors norės važiuoti pro Londoną dėl jūsų kaitos.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (groupage)?

Jei daiktas nėra labai didelas ir skubos nėra – taip, taip pigiau. Bet rizika padidėja, nes daiktas bus perkraunomas keletą kartų. Draudimas čia būtinas kaip niekada. Esu matęs, kaip grupiniame krovinio viena dėžė nukrito ant kitos... Na, jūs supratote. Kruša.

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios reklamuojasi Facebook?

Būkite atsargūs. Yra daug gerų, bet yra ir tokių, kurie tiesiog surenka užsakymus ir parduoda kitiems. Patikrinkite atsiliepimus, ieškokite jų juridinio statuso. Jei jie neduoda sutarties ir neįtraukia draudimo – bėkite. Nėra nieko blogiau nei išsiųsti pinigus ir girdėti tik išjungto telefono garsą.

Kur galiu pasiskųsti, jei paslauga buvo bloga?

Pirmiausia pažiūrėkite sutartį – ten turi būti nurodyta arbitražo ar teismo vieta. Lietuvoje gali kreiptis į vartotojų teisių gynimo tarnybą, jei tai buvo asmeninis pervežimas. Su tarptautinėmis firmomis sunkiau, bet blogas atsiliepimas internetu dažnai padaro savo darbą. Aš pats stengiuuosi išvengti tokių situacijų.

Galutinis patarimas: ką daryti šiandien?

Susiraskite bent tris skirtingas pasiūlymas. Palyginkite ne tik kainas, bet ir draudimo sąlygas. Užduokite klausimą, kas nutinka, jei... ir klausykite atsakymo. Jei vadybininkas vengia atsakyti arba sako „nepaisykite“, ieškokite kito. Geriau praleisti valandą dabar, nei mėnesį spręsti problemas vėliau.

Išvados

Turbūt jau supratote, kad ar galima pervežti didelius daiktus iš Anglijos su draudimu, nėra paprastas taip ar ne klausimas. Visas šis procesas reikalauja kantrybės, dėmesio smulkmenoms ir pasitikėjimo savo pervežėju. Svarbiausia – nebijokite klausti ir viską užfiksuokite raštu. Tada net jei kelyje kažkas nepasiseks, jūsų pinigai ir nervai bus apsaugoti. Sėkmės planuojant savo kelionę!