Greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją: kaip viskas vyksta be saldainių popieriaus

Greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją skamba lyg paprasta paslauga – paima ir nuveža. Bet kad tu žinotum, kiek aš prisiklausęs istorijų per tuos dvidešimt keturis metus... Kai kurios baigiasi gerai, kai kurios – apie dėžes, kurias rado tik po mėnesio. Šiandien nesedėsiu su PowerPointu. Paprasčiausiai paaiškinsiu, kaip tai veikia realybėje, ką verta patikrinti dar prieš parduodant sofą, ir kodėl kartais geriau šiek tiek permokėti nei patikėti stebuklu už žemiausią kainą. Nes pristatymas į Londoną, Birmingemą ar naujus namus Mančesteryje – ne tik kilometrai tai.

Kainos ir smulkios raidės, kurių niekas neskaito

Kiek iš tikrųjų kainuoja greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk. Jeigu veži mažai – keli lagaminai, dvi dėžės ir gitara – maždaug nuo šešių iki aštuonių šimtų eurų. Jeigu visa studija, tada kalba eina apie tūkstantį – tūkstantį du šimtus. Bet aš čia galvoju garsiai, tiksliai gali skirtis pagal kurą tą savaitę. (Koreguoju: ne tūkstantį keturis, kaip iš pradžių pagalvojau, o nuo tūkstančio iki tūkstančio keturių, jei trečias aukštas be lifto.) Nes jei laiptai aukšti, vairuotojas tai jaučia savo nugaroj.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar privalote tai daryti jūs?

Gali pats, bet žinok, kad muitininkai turi teisę atidaryti. Kartą klientas supakavo puikiai, bet panaudojo vien laikraščius... nu, Anglijos muitinė nemėgsta painių žinučių, nors čia ne apie tai. Supakuok normaliomis dėžėmis, užrašyk turinį. Jei nori drausti – dažnai reikia mūsų antspaudo ant sąrašo. Čia kaip su mašinos draudimu: jei sutvarkai pats ir kažkas dūžta, tai... hmm... galim ginčytis, bet kam to reikia? Geriau tegu viskas aišku nuo pradžių.

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik lagaminus, o ne visą butą?

Oho, taip. Tai dvi skirtingos planetos. Mikroautobusas į Angliją užsakomas arba visas tau – tada moki už visą mašiną – arba daliniesi su kitais. Jeigu tik lagaminai, dažnai įmetame į bendrą krovinį. Kartais jie važiuoja atskirai, bet greitas pristatymas mikroautobusu dažnai reiškia tiesioginį reisą, tai mokėsi daugiau nei už dalinį, mažiau nei už fūrą. Kur nors tarp šaknų ir dangaus. Aš mieliau vežu tiesiai – mažiau galvos skausmo ieškant po visą Essexą rytoj.

Kodėl vienos įmonės prašo 800 eurų, o kitos – 2500?

Čia tas pats, kaip pirkti telefoną iš neaiškios parduotuvės prie stoties. Kai kurie neturi licencijų, draudimų, vairuotojai dirba juodai. Už 800 greičiausiai gausi seną tranzitą, kuriame tavo kėdės bus po kažkieno antklode (o gal šuniukas bus po kėde, nežinau, tik negerai). Rimtos įmonės turi CMR, liudijimus, tech apžiūras. Brangiau ne visada reiškia geriau – kartais tiesiog prasideda storas antkainis be priežasties. Patikrink, ar kaina su muitais ar be.

Kelionė, laikas ir kas vyksta pakeliui

Kiek laiko trunka nuvažiuoti mikroautobusu į Londoną iš Vilniaus?

Žemėlapyje rašo apie dvidešimt valandų. Realybė? Atsiverkime kavos. Vairuotojas negali varyti be poilsio, yra keltai (ypač jei eilė Doveryje), muitinė Calais ir dar kelias valandas Londone, jei kamščiai. Kartais per dvidešimt keturias duris pasiekiame. Kartais – per trisdešimt dvi. Kartą buvom ir per keturiasdešimt, nes vilkas užsiliepsnojo priešais ir stovėjom kaip stadione. Negaliu žadėti minutės tikslumu, nebent pasiūlysiu sraigtasparnį. O tada jau visai kita kaina.

Ar tikrai daiktai bus pristatyti per 48 valandas, kaip skelbiama?

Jeigu tai ekspresas ir tu esi vienintelis klientas – teoriškai taip. Bet „48 valandos“ dažnai reiškia „langas“ arba „užsakymo vykdymo pradžia“. Aš skeptiškai žiūriu į agentūras, kurios rašo garantuotai per dvi dienas. Įmanoma, bet jei keltas atšaukiamas – tu nieko nepadarysi. Buvo atvejis, kai klientas skambino verkdamas, nes reikėjo kitą dieną į darbą. Atvežėm per tris. Jis atleido, nes pasakiau tiesiai iš anksto: geriau mažiau pažadėti ir nenuvilti nei apsiverkti.

Kas bus, jei transportas užstrigs Doverio uoste?

Tada visi kartu laukiame. Mikroautobusas nėra vilkikas, bet irgi sėdi eilėje kartais. Kartą Doveryje prastovėjome aštuonias valandas dėl protesto. Vairuotojas skambino – išsimaudęs, pavalgyęs – bet laikas bėga. Mes skambiname klientui realiu laiku, nerūkom rūsyje tyloje. Jei turi skubius vaistus – svarbius daiktus vežkis lėktuvu, ne su kroviniu. Dėl viso pikto. O šiaip... Doveris yra Doveris. Ne kartą esu matęs, kaip jis sugriauna grafikus.

Ar vairuotojai pernakvoja pakeliui, ar važiuoja be sustojimų?

Reglamentas leidžia devynias valandas, paskui privaloma pertrauka. Trumpi reisai su dviem vairuotojais būna be sustojimų, bet brangsta. Dažniausiai pernakvojame Belgijoje arba Prancūzijoje prie magistralės. Ne Hilton, bet ir ne griuvėsiai. Jei rūpi, kad daiktai nebūtų palikti – mašinos užsirakina, vairuotojas miega atskirai. Tai standartas. Nors pažįstamas vairuotojas kartą miegojo salone prie krovinių, nes neturėjo už ką mokėti. Nerekomenduoju, bet gyvenimas būna įvairus.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais mikroautobusu?

Teoriškai – taip, jei yra vietos. Bet tai ne Disneilendas. Sėdėsi šalia dėžių, bus karšta ar šalta. Vairuotojas pavargęs nedainuos. Kartą studentas važiavo į Brístolį, atsibudo Tilburge ir galvojo – Anglija. Dar ne, Nyderlandai. Ilga, bet jei taupai – variantas. Pasiimk pagalvę. Nesitikėk verslo klasės. Jei blogai jautiesi mašinoj – pirksiu bilietą lėktuvu? Tada ne su mumis, aišku.

Dokumentai, muitinė ir tas baisus Brexit

Ar dabar reikia muitinės deklaracijų, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Taip. Po Brexit viskas pasikeitė... na, ne katastrofa, bet popierizmas sugrįžo. Reikia sąrašo – manifesto, kas važiuoja. Jei naudoti daiktai, gali būti atleisti nuo muito, bet turi įrodyti, kad perkeli gyvenimą. Paskutinis klientas neturėjo jokio nuomos sutarties Londone ir muitininkai pasispardė. Aš ne muitininkas, negaliu žinoti visko, bet žinau, kad tuščios rankos nieko neduoda. Geriau per daug popieriaus nei per mažai. Kartais prireikia T1 dokumento, bet ten jau smulkmenos, kurias tvarko vežėjas.

Kas bus, jei muitininkai Anglijoje nuspręs apžiūrėti dėžes?

Atidarom. Tu turi būti atidarymas arba pasirašyti, kad leidi be tavęs. Jeigu deklaravai tik drabužius, o randa dvylika naujų televizorių – kils klausimų. Asmeninius daiktus tikrina retai, bet tikrina. Kartą rado dviratį, kurį klientas pamiršo paminėti kaip parduotą. Teko aiškintis. O dėl maisto – Anglija griežta. Močiutės sraigės atrodo nekaltai, bet muitinės šunys jei pradės uosti... Ne, geriau namie palik. Neplanuoki vakarėlio iš lauktinių.

Ar galiu vežtis maisto produktų šalia baldų?

Ne. Šokoladukas ar arbata – prasmuks. Bet šaldyti produktai, mėsa, pienas – griežtas draudimas. Mikroautobusas su maisto siunta rizikingas. Jei randa – bauda, vėlavimai, o tada visas greitas pristatymas mikroautobusu nueina šuniui ant uodegos. Aš suprantu, kad norisi lietuviškų dešrų, bet Tesco jų neturi. (Ne, turi, bet ne tas pats, žinau.) Rizikuoti neverta. Ypač jei važiuoji fermerių sezono metu – tikrina dažniau. Nelabai žinau kodėl, gal susitarę. Juokauju.

Kokių popierių reikia, kad būtų legalus pervežimas?

CMR važtaraštis, vežėjo licencija, tavo asmens dokumentas, sąrašas daiktų. Kartais – nuomos sutartis ar darbo pasiūlymas Anglijoje. Jei perkeli firminį turtą – dar papildomai. Čia jau pas notarą. Jeigu vežėjas sako „nieko nereikia, aš sutvarkysu“ – paklausk kaip. Be CMR tai lyg važiuoti be tech apžiūros. Buvo firmų, kurios vežė „draugiškai“ ir dingo su buitine technika. Popierius yra tavo draugas, net jei nekenti biurokratijos. Aš irgi nekenčiu, bet pasirašau.

Baldai, laiptai ir daiktų realybė

Ar mano kampinė sofa tilps į mikroautobusą?

Matuok. Tada matuok dar kartą. Turime ilgus ir trumpus mikroautobusus. Kartais sofos nepraeina pro duris, tada reikia fiksuotojo. Štai praeitą mėnesį Panevėžyje klientas sakė „neišardomos“. Ar išardėm? Taip. Jis pats pamiršo varžtus. Kartais galvoja, kad mes magai. Ne, turime įrankius ir kantrybę. Bet jei sofa didesnė nei trys metrai – geriau jau fūra. Mikroautobusas turi ribas, aš nebandau čia apgauti. Nors kartais norisi turėti didesnę mašiną. Ai.

Ką daryti, jei laiptinėje baldai netelpa?

Tada prasideda liūdnas filmas. Mūsų vyrai bando per langą, per balkoną, apverčia kampu... bet jei neina – lieka gatvėje. Rimtai. Buk realistu: aštuonių aukštų blokas be lifto su dideliu komplektu – operacija. Kartais reikia keltuvo, bet Anglijoje brangu ir reikia planuoti. Geriau išmatuoti laiptus prieš pristatymą, nes mes ne beždžionė, kad neščiau per sieną. Būna, kad tenka palikti ant šaligatvio. Tada ieškome kito sprendimo. Ne visada gražu, bet realu.

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs, ar tai tik gražus pažadas?

Saugūs bus tiek, kiek leis tavo pakavimas ir mūsų vairuotojo tiltas per duobes. Dirbame atsakingai, bet jei turi porceliano vazą, suvyniotą į du laikraščio sluoksnius – gali suplyštis. Čia buvo atvejis. Klientė supakavo „kruopščiai“. Atidarėm Londone – šlapi laikraščiai, čiužinys kiauras. Lyjo kelyje. Ji pyko ant mūsų. Bet mes vežėm sausu oru konteineryje, o laikraštis sugeria drėgmę. Naudok burbulinę plėvelę. Prašau. Tada nekils problemų.

Ar vairuotojas padės iškrauti, jei name nėra lifto?

Pagal sutartį – taip, jei įeina į paslaugą. Bet vienas vairuotojas visko nepanešios. Jei keturios spintos į antrą aukštą – mes ne samurajai. Kartą vairuotojas turi padėjėją, kartais ne. Galim siųsti du žmones, bet turi užsakyti iš anksto. Nesu sporto salės treneris, kad kelčiau pianinu. Įsivaizduok: mikroautobusas prie durų, vienas žmogus, lietus. Taip, padeda, bet ribos yra. Kvietimas vietinių nešikų – tavo teisė. Arba susitarti su kaimynais iš anksto.

Ar galima kartu gabenti augintinį su baldais?

Teoriškai taip, bet aš ne veterinaras ir nežinau, ar tavo šuo ištvers keturiolika valandų mašinoj. Buvęs klientas vežė katę. Katė paspruko po sėdyne, ieškojom beveik valandą Doverio prieigose. Radom. Reikia skiepų pažymų, čipo. Anglija griežta. Mikroautobusas nėra oficiali gyvūnų pervežimo priemonė, nors dažnai praleidžia. Aš sakyčiau: vežkitės specializuotais gyvūnų pervežimais. Mažiau streso ir tau, ir gyvūnui. Ir man, jei atvirai. Nebenoriu rankomis po sėdynes lendyt.

Įmonių pinklės ir kaip jų išvengti

Kaip atskirti normalią įmonę nuo šaroskinos kontoros?

Paprasta. Tikros įmonės turi svetainę, kurioje ne tik gražios nuotraukos iš Shutterstock. Yra adresas, ne tik mobilus numeris. Aš esu matęs skelbimus: „vežu i Anglija pigiai“. Tada skambini – pusė kalbos aiškios, kaina žemiau logikos. Atvažiuoja tranzitas, kuris atrodo po marso antpuolio. Jei vengia rašyti sutartį – tai ne įmonė. Patikrink reviews, bet ne tik Google – Trustpilot. Ir jei prašo visą sumą iš karto į asmeninę sąskaitą – tai tavo paskutinis skambutis. Tikrai.

Ar geriau rinktis lietuvišką vežėją, ar vietinį anglą?

Lietuviškas dažnai geriau supranta tavo situaciją – žino, kad reikia gardžiai su sovietinėmis spintomis, kurios byra. Anglas gal žino kelius geriau, bet gali nesuprasti, kodėl veži dvidešimt kilimų. Buvęs atvejis Londone: anglas iškrovė dėžes tiesiog ant šaligatvio lietuje, nes „tai tavo problema dabar“. Mes taip nedirbame. Angliškas stilius kartais šaltas. Bet tikrai ne sakau, kad visi blogi. Tiesiog... kultūriniai niuansai. Aš linkęs pas save, aišku, bet tokia jau tiesa.

Kodėl kartais pristatymas vėluoja savaitę ir niekas neatsiliepia?

Įmonė sugedo. Arba pasiėmė per daug. Arba turi vieną mikroautobusą, kuris sugedo. Tada prasideda tylos režimas. Mažos kontoros nepasako, kad tavo daiktai stovi sandėlyje Radviliškyje tris dienas, nes laukia antro kliento į tą pačią kryptį. Nesąžininga? Taip. Deja, dažna praktika. Rimtos įmonės turi kelias mašinas ir komunikuoja, net jei blogos naujienos. Jei tylima tris dienas – rašyk laišką su grasinimais, kartais tai vienintelė kalba. Nelabai gražu, bet veikia.

Ar saugu mokėti visą sumą prieš kelionę?

Standartas – avansas trisdešimt arba penkiasdešimt procentų, likutis pristatymo metu. Jei prašo visko iš anksto – blogas ženklas. Jei prašo pavedimo į asmeninę sąskaitą – dar blogesnis. Pažįstu kolegą, paėmęs visą sumą, pabėgo į Ispaniją ir iki šiol siunčia atsiprašymo žinutes. Negrįžo. Klientas liko be daiktų. Aš nesakau, kad taip bus, sakau kad gali. Atsargumas – tavo draugas. Rašyti sutartį su datomis – privaloma. Nepasitikėk vien telefonu. Aš ir pats pirmais metais pasitikėjau. Pamokiau.

Ką daryti, jei atvažiavus staiga kaina pakyla dvigubai?

Nesirašyk po to. Jei nespėjai – atsisakyk. Tokia taktika – paskutinės minutės išpirkimas. Sako: „turite daugiau daiktų, nei sakėte“ arba „laiptai sudėtingi“. Fotografuok daiktus prieš pakrovimą, siųsk nuotraukas iš anksto. Mes fiksuojame. Bet mažos kontoros žaidžia taip. Tu gali pykti, bet jei daiktai jau mašinoj, esi bejėgis. Todėl sutartis yra tavo šarvas. Matęs klientą, kuris mokėjo papildomus šešis šimtus, nes bijojo, kad neišvažiuos. Emocinis šantažas. Netoleruotina. Patys žinote ką daryti.

Ar „greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją“ visada reiškia tiesioginį važiavimą be sustojimų?

Retai. Jeigu sumoki už pilną mikroautobusą – jis važiuoja tiesiai iš tavo durų į naujas duris. Bet jei suma mažesnė – tikėkis, kad pakraus į kombinuotą krovinį ir nukels kitur. Arba Londone paliks kitą savaitę. Tai nėra blogai savaime, bet nėra „greitas tiesioginis pristatymas“. Klausimyk apie direct service vs consolidated. Jei neišmano terminų ir sako „taip taip, greitai“ – meluoja. Aš visada stengiuosi pasakyti atvirai: ar tiesiogiai, ar kombinuotai. Nes vėliau pykstasi. Varianta be pykčių nėra.

Ką reiškia „visada“, kai matote skelbimą „greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją visada“?

Tai rinkodaros žodis. Visada – reiškia, kad jie gali priimti tavo užsakymą bet kada, o ne kad per 24 valandas nuvarys. Arba reiškia, kad atsilieps telefonu, ko irgi nebūna. Aš nelabai mėgstu žodį „visada“, nes gyvenimas rodo vidurinį pirštą tikiesiems garantijų. Bet jei klausi, ar galima organizuoti greitą pristatymą mikroautobusu į Angliją bet kurią savaitę – taip, galima. Tik ne visada už mažiausią kainą ir be eilių Doverio keltuose. Nors ten irgi kartais pasiseka ir praplaukiam greitai. Kartais.

Greitas pristatymas mikroautobusu į Angliją yra realus, veikia ir dažnai yra geriausias būdas persikraustyti, kai nėra laiko žaisti su konteineriais. Bet kaip ir viskas gyvenime – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Pasitikrink įmonę, paklausk apie muitinę, nepirk katės maiše. O jei netikėtai supratai, kad turi per daug daiktų – nenusimink, mes irgi ne visada pataikome iš pirmo sykio. Svarbiausia, kad daiktai nuvyktų sveiki, o jūs liktumėt be galvos skausmo. Bent jau dėl transporto.