Kasdieniniai krovininiai pervežimai į Angliją ir atgal: Eksperto vadovas

Tarptautinė prekyba ir logistika yra gyvas organizmas, kuris nuolatos kinta, prisitaiko prie naujų sąlygų bei reikalavimų. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, aš mačiau, kaip keitėsi žemėlapiai, kaip buvo statomi nauji keliai ir, svarbiausia, kaip keitėsi pačių klientų lūkesčiai. Vienas iš intensyviausių ir reikšmingiausių maršrutų visada buvo jungtis tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Nors „Brexit“ sukėlė daug triukšmo ir sukūrė papildomų biurokratinių kliūčių, ekonominius ryšius nutraukti neįmanoma, o paklausos krovinių pervežimams į Angliją ir atbackas tik didėja.

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti ne tik teorine žinia, bet ir praktine patirtimi, padėsiančia klientams suprasti, kaip šiuo metu veikia kasdieniniai pervežimai į Didžiąją Britaniją. Mes išnagrinėsime viską nuo dokumentų rengimo iki to, kaip išsirinkti patikimą partnerį, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą laiku ir saugiai. Suprantama, kad logistika gali atrodyti sudėtinga, tačiau sužinojus pagrindinius principus, tampa aišku, kad tai yra tiesiog sudėtinga, bet valdoma sistemos dalis.

Šiandieninė rinka reikalauja greičio. Verslas negali laukti savaitėmis, kol prekės kelias iš Vilniaus į Londoną. Todėl kasdieniniai išvykimai (t. y. kasdieninė linija) tapo standartu, o ne prabangia. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar turite vieną paletę, ar pilną sunkvežimio krovinį, logistikos kompanija turi sugebėti jį integruoti į nuolatinę maršrutų sistemą. Tačiau kasdienis reisas – tai ne tik vairuotojo įsėdimas į sunkvežimį. Tai sudėtingas procesas, prasidedantis dar sandėlyje ir baigiantis gavėjo rankose.

Svarbu pabrėžti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė ne tik muitinės taisyklės. Pasikeitė ir mentalitetas, ir reikalavimai kokybei. Klientai nori matyti savo krovinius realiu laiku, nori būti tikri, kad atsakingasis asmuo pasirūpins dokumentais, o ne paliks juos vairuotojo, kuriam svarbiau važiuoti, nei spresti apie tarptautines sutartis, rankose. Todėl šiame straipsnyje mes daug dėmesio skirsime ne tik fiziniam pervežimui, bet ir „paprastam“ dalykui, kuris dažnai sukelia daugiausia problemų – dokumentacijai ir parengiamiesiems darbams.

Jei planuojate siųsti krovinius į Angliją ar importuoti prekes iš jos, šis vadovas bus jums nevertimas. Mes aptarsime praktinius aspektus, padėsiančius išvengti nereikalingų delayjų (uždelstų) ir papildomų išlaidų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suėmiau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su krovinių gabenimu į Angliją. Atsakymai į juos parengti remiantis ilgamečia praktika ir tikslu suteikti maksimaliai naudingos informacijos.

1. Kaip tiksliai veikia kasdieninių pervežimų į Angliją sistema?

Kasdieniniai pervežimai, arba taip vadinamos „linijos“, veikia pagal tvarkaraštį, kuris yra labai griežtai laikomasi. Paprastai tai reiškia, kad kiekvieną dieną (arba kelias dienas per savaitę, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir paklausos) iš Lietuvos išvyksta grupė sunkvežimių, kurie vėliau susijungia į didesnius konvojus arba tarpines bazes.

Svarbu suprasti skirtumą tarp pilno krovinio (FTL – Full Truck Load) ir dalinio krovinio (LTL – Less Than Truck Load). Jei klientas turi pakankamai kroviniui užpildyti visą sunkvežimį (apie 33 europalus arba 22 tonas svorio), transportas vyksta tiesiai į paskirties vietą. Tačiau dažniausiai klientams reikia pervežti tik keletą paletų. Tuomet į pagalbą ateina dalinių krovinių pervežimo sistema. Sunkvežimis surenka krovinius iš įvairių siuntėjų Lietuvoje, važiuoja į Angliją, ten iškrauna krovinius skirtingiems gavėjams ir pasiima naujus grįžtant atgal.

Kasdieninės linijos užtikrina, kad klientas nereikia laukti, kol surinksime pilną mašiną. Jūsų krovinys pakelių kelyje tampa vos kitą dieną po užsakymo patvirtinimo. Ši sistema reikalauka puikiai organizuotų terminalų Lietuvoje ir Anglijoje, kur kroviniai yra perrūšiuojami, grupuojami ir paruošiami pristatymui. Mano patirtis rodo, kad tokio tipo logistika efektyviausia tinka tiems, kuriems svarbus reguliarumas, o ne vienkartinis, didelio tūrio pervežimas.

2. Kokius dokumentus būtina parengti kroviniui siųsti į Angliją po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tik CMR važtaraštis ir sąskaita-faktūra – dabar tapo sudėtingiau. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, todėl visi kroviniy turi praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras.

Pirmiausia ir svarbiausia – prekių sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, joje turi būti nurodytos tikslios prekių specifikacijos, svoriai, prekių kodai (HS kodai), kainos ir prekių kilmės šalys. Be šios sąskaitos muitinė Anglijoje neišleis krovinių.

Antrasis, nebūtinas, bet labai pageidautinas dokumentas – Pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda greičiau identifikuoti krovinius ir patikrinti, ar viskas atitika deklaraciją.

Trečias dalykas – EX1 eksporto deklaracija. Ji turi būti pateikta Lietuvos muitinei prieš išvykstant. Nors dažnai šį procesą atlieka logistikos brokeris, siuntėjas turi užtikrinti, kad duomenys sąskaitoje yra teisingi, nes klaidos EX1 deklaracijoje gali sukelti didelių problemų vėliau Anglijoje.

Taip pat svarbu prisiminti apie EORI numerį. Jei verslas vykdo prekybą su JK, jis privalo turėti galiojantį JK EORI numerį, kuris pradedamas raidėmis „GB“. Be jo neįmanoma atlikti importo deklaracijos. Dažnai klientai pamiršta šį detalų, o tai sustabdo krovinius pasienyje.

3. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Angliją ir nuo ko priklauso terminas?

Standartinis pristatymo terminas, apie kurį dažniausiai kalbame, yra 3–5 darbo dienos nuo krovinių priėmimo sandėlyje Lietuvoje iki jų išdavimo gavėjui Anglijoje. Tačiau tai yra vidutinis rodiklis, o ne garantija.

Terminas priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmasis – krovinio paruošimas. Jei klientas vėlai pateikia dokumentus arba krovinys nėra paruoštas sandėlyje, pristatymas gali atidėti. Antrasis – paties maršruto ypatumai. Mes naudojame kelią per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija) arba Eurotunelį. Abu šie perėjimai yra „gurkšniai“, kur susiformuoja eilės. Ypatingai tai pastebima šventiniu laikotarpiu arba, kiaurai pasienio kontrolės sustiprinamos.

Trečias ir, mano nuomone, vienas svarbiausių – muitinės kontrolės greitis Anglijoje. Jei dokumentuose yra klaidų arba krovinys pasirenkamas tikrinimui (kas nutinka atsitiktiniu būdu), pristatymas gali užtrukti ilgiau. Kartais tai viena diena, kartais – trys.

Taip pat svarbu atsižvelgti į geografiją. Pristatymas į Londoną arba pietines Anglijos dalis paprastai vyksta greičiau dėl geresnės kelių infrastruktūros ir artimesnių terminalų, tuo tarpu pristatymas į Škotiją ar Velsą gali užtrukti papildomą 1–2 dienas dėl didelių atstumų.

4. Kaip apskaičiuojamas krovinių pervežimo kainas ir kodėl ji svyruoja?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra lanksti ir priklauso nuo daugelio kintamųjų. Pagrindinis komponentas – kuras. Kuro kainos pasaulyje nuolat kinta, todėl dauguma logistikos kompanijų taiko kuro priedą, kuris gali keistis kas mėnesį ar net kas savaitę.

Antrasis veiksnys – užimtumas. Yra laikotarpių, pvz., prieš Kalėdas ar Vasaros atostogas, kai paklauga smarkiai didėja. Tada kainos kyla, nes transporto priemonių yra ribotas skaičius, o visi nori vežti tuo pačiu metu. Atvirkščiai, ramsiais laikotarpiais galima gauti gerokai palankesnes sąlygas.

Svarbu ir krovinio charakteristika. Jei krovinys yra ne standartinis (pvz., per sunkus, per didelis, reikalaujantis specialios apsaugos ar temperatūros režimo), kaina bus didesnė. Taip pat įtakos turi rūšiavimas. Jei reikia pristatyti krovinius ne į vieną, o į penkis skirtingus adresus Anglijoje, kiekvienas iškrovimas yra papildomas darbas ir laikas, todėl tai taip pat atsispindi kainoje.

Daugelis klientų klauso, kodėl viena diena kaina viena, o kita – kita. Atsakymas paprastas: logistika yra tiesioginė rinka, kuri reaguoja į pasiūlos ir paklausos balansą, taip pat į makroekonominius veiksnius, tokius kaip kuro kaina ar net valiutų kursai (euras ir svaras sterlingų).

5. Ar galima siųsti asmeninius daiktus (kai keliaujate arba persikeliate) į Angliją?

Taip, tai yra labai dažna paslauga, ypač tarp tų, kurie išvyksta gyventi ar dirbti į Jungtinę Karalystę. Tačiau čia taip pat galioja griežti taisyklės. Asmeniniai daiktai nėra laikomi prekybinės prekėmis, todėl jų muitinės apdorojimas gali būti šiek tiek paprastesnis, jei pateikiami teisingi dokumentai.

Svarbiausia – turėti „Transfer of Residence“ (TORS) dokumentą arba deklaraciją, patvirtinančią, kad asmuo persikėliaus gyventi ilgam laikui (dažniausiai mažiausiai 12 mėnesių). Tai leidžia atsipalaiduoti nuo importo mokesčių (PVM ir muito) naudotus daiktus, jei jie buvo naudojami mažiausiai 6 mėnesius prieš išvykimą.

Jeigu siunčiate dėžę su daiktais be to, kad patys keliaujate (pvz., dovana draugui), tai gali būti apmokestinta kaip įprastas importas. Todėl labai svarbu tiksliai nurodyti turinį ir jo vertę. Aš visada patariu klientams sudaryti detalių daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis (nors tai asmeniniai daiktai, muitinės pareigūnai turi žinoti, kiek tai verta). Taip pat verta prisiminti, kad kai kurie daiktai, pvz., alkoholis ar tabako gaminiai, gali būti griežtai reglamentuojami ir apriboti net asmeninio naudojimo tikslais.

6. Kokios yra pagrindinės kliūtys ar rizikos, su kuriomis susiduriama pervežiant krovinius į Angliją?

Ilgamečia patirtis mokėjo mane vieno: dažniausia problemos kyla ne dėl to, kad sunkvežimis suyla kelyje, o dėl žmogiškojo faktoriaus ir dokumentų. Viena didžiausių rizikų – neteisingai užpildyta prekių sąskaita. Jei nurodytas neteisingas HS kodas (prekės kodas), muitinė gali uždelsianti krovinią arba paskirti baudą.

Kita rizika – vėluojantis dokumentų pateikimas. Anglijoje veikia labai griežta sistema: jei importo deklaracija nepateikiama prieš krovinio atvykimą (arba tuo metu, kai jis atvyksta), krovinys gali būti sulaikytas terminaluose. Terminalų laikymo mokesčiai Anglijoje yra vieni aukščiausių Europoje, ir kiekviena diena ten gali kainuoti šimtus svarų.

Taip pat negalima pamiršti fizinio krovinio būklės. Nors mes visada stengiamės užtikrinti kokybę, ilgos kelionės, jūros perėjimas (druska ir drėgmė) gali turėti įtakos kroviniui, jei jis yra blogai supakuotas. Todėl visada rekomenduoju paletes uždengti plėvele (stretch) ir, jei reikia, naudoti drėgmę sugeriančias medžiagas.

Nepaisant to, kad po „Brexit“ buvo numatyta daug problemų, praktikoje dauguma procesų jau sušvežėjo. Sistemose įdiegtos automatizuotos deklaracijos, o brokeriai įgijo patirties, todėl sulaikymų skaičius gerokai sumažėjo lyginant su 2021-aisiais.

7. Kaip vyksta krovinio iškrovimas Anglijoje ir kas daroma, jei gavėjo nėra vietovėje?

Standartinė procedūra yra tokia: vairuotojas arba ekspeditorius susisiekti su gavėju iš anksto (paprastai 24–48 val. prieš pristatymą) ir pranešti apie numatomą atvykimo laiką. Tai vadinama „pre-notice“. Tai leidžia gavėjui pasiruošti – paruošti vietą, pakelti vartus, suburti komandą.

Jei gavėjas atvykimo metu nėra vietovėje arba neatsiliepia į skambučius, prasideda problemos. Vairuotojas negali palikti krovinio be priežiūros dėl saugumo ir draudimo sąlygų. Paprastai vairuotojas laukia apie 1 valandą nemokamai (taip yra nurodyta daugumoje sutarčių). Jei laukimas tęsiasi ilgiau, pradedami skaičiuoti stovėjimo mokestis (demurrage). Šie mokesčiai Anglijoje gali būti gana aukšti.

Esant kritinei situacijai (pvz., gavėjas neatsako kelias dienas), krovinys gali būti grąžintas atgal į Lietuvą arba perkeltas į sandėlį Anglijoje ilgesniam laikui saugoti. Tai sukuria dvigubas išlaidas – už pervežimą atgal ir už sandėliavimą. Todėl vienas svarbiausių patarimų – užtikrinkite, kad jūsų Anglijos partneris ar pats gavėjas yra informuotas ir pasiruošęs priimti siuntą.

8. Ar kroviniys yra apdraudžiamas pervežimo metu ir kas įeina į draudimą?

Tai klausimas, apie kurį dažnai pamirštama, kol nėra per vėlu. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau atsakomybės limitai yra riboti. CMR konvencija numato, kad atlyginimas dažniausiai apribotas iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui už kilogramą (tai yra apie 10–11 eurų). Jei vežate brangią elektroniką arba meninius kūrinius, ši suma niekada nebus pakankama.

Todėl aš visada rekomenduoju savo klientams pirkti papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance). Jis paprastai kelia tik nedidelę dalį bendros pervežimo kainos (0,2–0,5% nuo krovinio vertės), tačiau užtikrina pilną apsaugą „nuo sandėlio iki sandėlio“.

Draudimas apima rizikas, kaip antai: avarijos, gaisrai, vagystės, krovinio sugadinimas dėl blogo kelio arba netinkamo užkrovimo. Svarbu paminėti, kad jei krovinys yra blogai supakuotas pačių kliento (pvz., nestabilus), ir jis sugriūva kelyje, draudimo kompanija gali atmesti išmoką. Todėl kokybiškas pakavimas ir draudimas eina ranka rankon su apsauga.

9. Kokius krovinius draudžiama arba nepatariama vežti į Angliją?

Yra kategorijų, kurios reikalauja specialių leidimų (ADR sertifikatų), pvz., pavojingos medžiagos (degios, ašaros, toksinės). Jas vežti įmanoma, tačiau tai reikalauja specialios įrangos ir dokumentacijos, ir ne kiekvienas pervežėjas tai daro.

Tačiau yra dalykų, kurių geriau vengti arba kurių reikia labai tiksliai deklaruoti. Tai yra maisto produktai gyvūnų kilmės ir augalinės kilmės produktai. Anglija turi labai griežtas sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimus (SPS).