Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Transportavimas mikroautobusais Anglija pigiau siųsti siuntinius
Įvadas
Jei reikia ką nors iš Lietuvos nugabenti į Angliją ar atvirkščiai, mikroautobuso paslauga – dažnai pats geriausias variantas. Aš šioje srityje dirbu jau beveik penkiolika metų ir galiu pasakyti vieną dalyką: žmonės per daug permoka siuntiniams, nes nežino, kad mikroautobusų pervežimas egzistuoja. Tai nėra tas pats, kas siųsti per DHL ar UPS. Čia viskas vyksta kitaip – lėčiau, bet žymiai pigiau. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip tai veikia, kiek tai kainuoja ir į ką reikia atkreipti dėmesį, kad nenusiviltum. (O jei turi konkrečią situaciją – perskaityk iki galo, tikrai rasis atsakymas.)
Kainos ir kaupimas
Kiek iš tikrųjų kainuoja siųsti mikroautobusu į Angliją?
Tai priklauso nuo kelių dalykų – svorio, tūrio ir to, ar vežėjas turi tuo metu pilną mikroautobusą, ar tik dalį. Paprastai kalbant, kaina svyruoja nuo 0,50 iki 1,50 euro už kilogramą, jei tai dalinis krovinys. Pilnas mikroautobusas – jau kitas reikalas, ten dažnai susidaro apie 800–1200 eurų už visą mašiną, bet tada irgi galima susitarti dėl vietos, jei tavo siuntinys užima tik dalį. Geriausia tiesiog paskambinti ir paklausti konkrečiai – per telefoną visada greičiau susitvarko nei rašant el. laiškus.
Ar tikrai pigiau nei per kurjerius?
Taip, bet čia reikia suprasti vieną dalyką – pigiau tik tada, kai siunti didesnį kiekį arba sunkesnį daiktą. Jei siunti vieną nedidelę dėžę iki dviejų kilogramų, gali būti, kad kurjeris bus netgi pigesnis. Bet jei turi keturias dėžes, baldą, ar ką nors didesnio – čia jau mikroautobusas laimi. Pavyzdžiui, praėjusiais metais klientė iš Kauno siuntė į Londoną tris dėžes su knygomis ir namų apyvokos daiktais – jiems pasiūlyta buvo 180 eurų, o UPS būtų kainavęs virš 300. Skirtumas akivaizdus.
Kas yra tas "kaupimas" ir kaip tai veikia?
Čia svarbus momentas. Dauguma mikroautobusų vežėjų dirba taip: jie surenka siuntinius iš kelių žmonių į vieną mašiną, ir tada važiuoja visi kartu. Dėl to ir pigiau – juk niekas nemoka pilnos kainos už tuščią vietą. Bet čia yra ir minusas: jei tavo siuntinys reikalingas konkrečią dieną, gali tekti palaukit, kol prisikaups pakankamai krovinio. Kartais tai trunka savaitę, kartais dvi. Jei skubi – gali sumokėti daugiau, kad tavo daiktas važiuotų pirmas.
Ar galima susitarti dėl kainos?
Visada galima bandyti derėtis, ypač jei turi nuolatinį srautą. Aš pats visada sakau klientams: jei veži kas mėnesį, galime kalbėtis apie nuolaidas. Bet čia reikia žiūrėti realiai – jei veži vieną kartą per metus, nelabai yra dėl ko mažinti. Kartais vežėjai siūlo "užpildymo" variantą – jei turi mažai daiktų, gali mokėti tik dalį kainos, bet tada tavo siuntinys važiuos paskutinis, kai jau niekur nebeliks vietos. (Tiesą sakant, pats nelabai mėgstu šitą variantą, nes žmonės dažnai pyksta, kai jų daiktai vėluoja.)
Kada neverta naudotis mikroautobuso paslauga?
Na, jei siunti labai skubų dokumentą, kuris turi būti rytoj – tada tikrai ne į tą pusę. Taip pat jei siunti labai brangius daiktus, kurių vertė viršija kelis tūkstančius, gali būti verta apsidrausti per profesionalią kurjerių tarnybą. Ir dar: jei tavo siuntinys labai mažas, pvz. vienas vokas, gali būti per brangu vežti mikroautobusu – čia jau geriau paprastas paštas arba nedidelis kurjeris.
Pristatymo laikas
Kiek laiko trunka pristatymas iš Lietuvos į Angliją?
Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, jei viskas gerai. Bet čia labai priklauso nuo kelių dalykų: ar yra eilės muitinėje, ar mikroautobusas pilnas, ar nėra jokių streikų ar kitų problemų. Kartais būna taip, kad viskas vyko puikiai ir per dvi dienas jau pristatyta. O kartais... na, kartais tenka palaukti ir savaitę. Praėjusią vasarą buvo atvejis, kai dėl didžiulio eismo prie Doverio uosto visi kroviniai vėlavo tris dienas. Tai tiesiog reikia turėti omenyje – tai nėra ekspreso paslauga.
O iš Anglijos į Lietuvą?
Tas pats principas – paprastai nuo dviejų iki keturių dienų. Bet čia yra vienas niuansas: jei veži iš Londono į Vilnių, gali būti greičiau nei iš kur nors Šiaurės Anglijos. Viskas priklauso nuo to, kur mikroautobusas pradeda savo maršrutą. Dažniausiai jie važiuoja per Vokietiją, Prancūziją, o paskui per Baltijos šalis, taigi kuo arčiau to maršruto tavo pradžios taškas, tuo greičiau.
Ar galima kažkaip pagreitinti pristatymą?
Galima, bet tai kainuoja. Kai kurie vežėjai siūlo "greitojo" variantą – tada tavo siuntinys kraunamas pirmas ir išvežamas iš karto, nelaukiant kol prisikaups kiti. Kaina paprastai būna 20–30% didesnė. Dar galima tiesiogiai susitarti su vairuotoju, jei turi jo numerį – kartais jis gali paimti tavo daiktą pakeliui, jei jam patogu. Bet čia jau reikia turėti gerus ryšius.
Ką daryti, jei pristatymas vėluoja?
Pirmiausia – skambinti. Ne rašyti žinutes, o būtent skambinti, nes taip greičiau sužinosi, kas vyksta. Dažniausiai vėlavimas būna dėl objektyvių priežasčių: eismo, oro sąlygų, muitinės problemų. Bet jei jau praėjo daugiau nei savaitė ir niekas nieko nežino – tada jau reikia pradėti aiškintis rimčiau. Aš visada sakau klientams: jei kas nors neaišku, reikalaukite atsakymo, o ne tik atsiprašinėjimo.
Saugumas ir kokybė
Ar mano daiktai bus saugūs?
Čia labai priklauso nuo vežėjo. Yra tokių, kurie tvarkingai sudėlioja viską, pritvirtina, kad niekas nejudėtų. O yra tokių... na, pasakysiu taip: ne visi elgiasi taip, kaip reikėtų. Per tuos metus mačiau ir viena, ir kita. Geriausia yra patiems gerai supakuoti daiktus – dvigubos dėžės, burbulinė plėvelė, viskas tvirtai pritvirtinta. Net jei vežėjas būtų neatsargus, tavo daiktai turi išgyventi. Ir dar: jei veži ką nors vertingo, pasidaryk nuotraukas prieš siųsdamas – jei kas nors nutiktų, turėsi įrodymą.
Kas atsako, jei kas nors nutinka?
Čia sudėtingas klausimas. Formaliai dauguma vežėjų turi draudimą, bet realiai gauti kompensaciją gali būti labai sunku. Dažnai viskas baigiasi tuo, kad jie tiesiog atsiprašo ir pasiūlo nuolaidą kitam kartui. Aš pats patarčiau visada pasidomėti vežėjo draudimu iš anksto – jei jie turi rimtą draudimą, paprastai ir elgiasi atsakingiau. O jei tikrai nieko nerandi, gali paprašyti, kad tavo daiktas būtų vežamas kaip "dėmesio vertas" – tada dažniausiai elgiamasi atsargiau.
Ar reikia kažkaip ypatingai pakuoti?
Kuo tvirčiau, tuo geriau. Aš visada sakau: jei dėžė gali nukristi iš metro aukščio ir nieko nenutiks – tada ji tinkama. Na, gal ne būtinai iš metro, bet supranti mintį. Svarbiausia, kad niekas nejudėtų viduje, kad būtų pakankamai amortizacijos medžiagos, ir kad viskas būtų aiškiai pažymėta. Dar patarimas: jei veži kelis daiktus, surašyk sąrašą ir priklijuok prie pirmos dėžės – jei kas nors pasimestų, bus aišku, ko trūksta.
Ką daryti su trapiais daiktais?
Trapius daiktus reikia pakuoti ypač atsargiai. Stiklas, keramika, veidrodžiai – visa tai labai jautru. Aš pats visada rekomenduoju naudoti putplasčio gabaliukus, burbulinę plėvelę, ir dar kartą burbulinę plėvelę. Ir dar: pažymėk dėžę "TRAPU" didžiosiomis raidėmis. Bet čia reikia suprasti – net ir su visom apsaugom, niekas nėra 100% saugus. Praėjusiais metais kliento veidrodis vis tiek buvo įskilęs, nors buvo suvyniotas į keturis sluoksnius. Kartais tiesiog taip nutinka.
Dokumentai ir muitinė
Kokie dokumentai reikalingi siunčiant į Angliją?
Po Brexit situacija pasikeitė, tai jau nebe kaip anksčiau. Dabar reikia pateikti sąrašą siunčiamų daiktų, jų vertę, ir kilmės šalį. Jei siunti asmeninius daiktus, paprastai užtenka sąrašo ir jūsų kontaktinių duomenų. Bet jei siunti ką nors, kas gali būti laikoma preke, gali prireikti sąskaitos faktūros ar kitų dokumentų. Geriausia visada pasitikslinti prieš siunčiant – kartais net ir patys vežėjai nežino visų niuansų, nes taisyklės keičiasi dažnai.
Ar reikia mokėti muitą?
Jei siunti asmeninius daiktus sau, paprastai muitų mokėti nereikia, jei vertė neviršija tam tikros ribos. Bet čia vėl gi – po Brexit viskas sudėtingiau. Jei siunti naujus daiktus, kurie akivaizdžiai skirti pardavimui, gali tekti mokėti. Aš pats nelabai esu muitinės specialistas, tai jei turi abejonių, geriau pasikonsultuoti su žmogumi, kuris tikrai išmano. (Tiesą sakant, kartais net ir aš pasiklausiu kolegų, nes čia viskas keičiasi labai greitai.)
Kas yra tas "prekių deklaravimas"?
Tai tiesiog sąrašas to, ką siunti – kokie daiktai, kiek jų, kokia jų vertė. Tai reikia pateikti tam, kad muitinė žinotų, kas važiuja. Jei nieko nepraneši ir tavo siuntinyje ras kažką draudžiamo ar per brangaus – gali būti problemų. Paprastai vežėjai patys užpildo šitus dokumentus, bet tu turi jiems suteikti tikslią informaciją. Kuo tiksliau, tuo geriau.
Ar galiu siųsti maistą ar produktus?
Čia jautri tema. Po Brexit maisto produktų siuntimas į Angliją tapo žymiai sudėtingesnis. Kai kuriuos produktus galima siųsti, bet reikia specialių dokumentų. Kitus – visiškai draudžiama. Jei nori siųsti maistą, geriau iš anksto pasitikslinti, ar tas konkretus produktas leidžiamas. Aš pats visada sakau: jei abejoji – geriau nesiųsk, nes baudos gali būti didelės.
Problemų sprendimas
Ką daryti, jei siuntinys dingsta?
Pirmiausia – ramiai. Tada skambini vežėjui ir klausi, kas vyksta. Jei jie taip pat nežino, prasideda paieškos. Dažniausiai siuntinys atsiranda per kelias dienas – kartais tiesiog susimaišo su kitais, kartais vairuotojas pamiršta kur nors padėti. Bet jei po savaitės nieko – tada jau reikia rašyti pretenziją ir reikalauti kompensacijos. Čia jau priklauso nuo to, kaip elgiasi vežėjas. Kai kurie iš karto susitvarko, kiti – atsiprašinėja ir nieko nedaro.
Kas atsako, jei daiktas sugadinamas?
Vėl gi – priklauso nuo vežėjo. Jei jie turi draudimą, galima reikalauti kompensacijos. Bet čia reikia įrodyti, kad sugadinimas įvyko būtent per vežimą, o ne prieš tai. Todėl aš visada patariu daryti nuotraukas prieš siųsdamas. Be to, jei pakuotė buvo bloga, dažnai kaltę verčia siuntėjui. Čia kartais būna tikrai nesmagu, bet taip jau yra.
Kaip žinoti, ar vežėjas patikimas?
Geriausia ieškoti pagal atsiliepimus, bet čia reikia būti atsargiam – ne visi atsiliepimai yra tikri. Aš pats visada patariu pasiklausti pažįstamų, ar kas nors turi patirties. Jei niekas nežino, pradėk nuo mažesnio siuntinio – taip patikrinsi, kaip jie dirba, ir jei kas nors nepatiks, didelės žalos nebus. Dar ženklas: jei jie atsiliepia per kelias minutes ir atsako į klausimus – jau geras ženklas. O jei rašai žinutę ir atsakymo lauki tris dienas – galbūt verta paieškoti kito.
Ką daryti, jei vežėjas neatsako?
Jei vežėjas neatsako į žinutes ir skambučius – tai jau blogas ženklas. Pabandyk dar kartą, galbūt tiesiog užimtas. Bet jei tai tęsiasi – gali rinktis kitą vežėją. Čia nėra jokio kontrakto, kuris tave įpareigotų naudotis tik vienu. Aš pats visada sakau: jei jauti, kad kažkas negerai – geriau išeiti kol dar nieko nenutiko. Yra daug vežėjų, rasis kitas.
Ar galima atšaukti siuntimą?
Paprastai taip, bet tik jei siuntinys dar nebuvo išvežtas. Jei jau mikroautobuse – tada jau vėlu. Kartais galima susitarti dėl pakeitimo – pvz., pakeisti adresą ar pridėti dar vieną dėžę. Bet čia visada reikia tartis su vežėju, ir kuo anksčiau, tuo geriau.
Praktiniai patarimai
Kaip geriausiai paruošti siuntinį?
Pirmiausia – sąrašas. Užsirašyk viską, ką siunti, kiek tai sveria, ir kokia vertė. Tada gerai supakuok – dvigubos dėžės, putplasčio gabaliukai, burbulinė plėvelė. Ant dėžės užrašyk savo vardą, pavardę, telefono numerį ir adresą. Dar patarimas: jei siunti kelis daiktus, sunumeruok dėžes (1 iš 3, 2 iš 3, 3 iš 3) – taip bus aišku, ar viskas atėjo.
Kada geriausia siųsti?
Jei nori pigiau – venk pikto sezono. Prieš Kalėdas, vasarą, kai žmonės kraustosi – tada brangiau ir ilgiau užtrunka. Geriausia siųsti pavasarį arba rudenį, kai nėra didelio srauto. Dar žiūrėk orų prognozę – jei žada didelius sniegus ar lietus, gali būti vėlavimų.
Ar galima siųsti baldus?
Taip, bet čia jau kitas reikalas. Baldai užima daug vietos, todėl kaina bus aukštesnė. Dar reikia išardyti, jei įmanoma – taip mažiau vietos užims ir bus lengviau krauti. Jei siunti labai didelius baldus, gali prireikti specialaus mikroautobuso ar net sunkvežimio. Čia jau reikia tartis atskirai, ir kaina gali būti žymiai didesnė nei paprastam siuntiniui.
Ką daryti su asmeniniais dokumentais?
Asmeninius dokumentus – pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą – geriau vežtis patiems, o ne siųsti. Jei jie dingsta, problemų bus daugiau nei naudos. Bet jei jau reikia siųsti, naudok registruotą paštą arba patikimą kurjerį. Mikroautobusas čia nelabai tinka – dokumentai gali būti pamesti tarp dėžių.
Ar galima siųsti gyvūnus?
Čia jau visai kitas reikalas. Gyvūnus vežti reikia su specialiais dokumentais, mikročipu, skiepais. Ir ne visi vežėjai nori imtis tokio darbo. Jei reikia pergabenti gyvūną, geriau ieškoti specializuotų įmonių, kurios tuo užsiima. Čia jau ne į tą pusę – čia reikia žmogaus, kuris tikrai išmano šitą sritį.
Išvada
Na, štai ir viskas, ką norėjau pasakyti apie transportavimą mikroautobusais į Angliją. Svarbiausia, ką turėtum prisiminti: tai tikrai gali būti pigiau nei per tradicinius kurjerius, bet reikia suprasti, kad tai kitas principas – lėčiau, bet ekonomiškiau. Svarbu gerai supakuoti, aiškiai susitarti dėl kainos ir laiko, ir rinktis patikimą vežėją. Jei turi dar kokių nors klausimų – žinok, kad visada galima paskambinti ir paklausti. O jei jau turi patirties su šiomis paslaugomis – pasidalink su kitais, nes žmonės visada ieško tikrų atsiliepimų.