Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių siuntimas į Angliją mikroautobusais: kaip tai vyksta iš tikrųjų
Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau na, sunkiai skaičiuoju – virš dvidešimt metų. Per tą laiką į Angliją, į Londoną, Birmingemą, Mančesterį esu išsiuntęs tūkstančius krovinių mikroautobusais. Klientai dažnai galvoja, kad tai kaip taksi – paskambinai, ir per dvi dienas daiktai prie namų durų. Deja, viskas šiek tiek sudėtingiau. Kainos kinta, muitai po Brexit apsunkino gyvenimą, o ne visi vežėjai yra tiek profesionalūs, kiek apsižadėjo telefonu. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Jei ko nepaminėsiu – reiškia, jau senatvėje pradedu ką nors pamiršti, bet pagrindą žinau tikrai.
Kainos, užsakymas ir kodėl ne viskas taip paprasta
Kiek kainuoja nugabenti krovinį į Angliją mikroautobusu?
Trumpas atsakymas: nuo šešių šimtų iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Visa kita priklauso nuo to, kokio dydžio mikroautobusą reikia, ar važiuos tuščias atgal, ir kurioj vietoj Anglijoje reikia pristatyti. Keltas per Lamanšą kainuoja porą šimtų, degalai dar trys šimtai, vairuotojas turi pavalgyti ir kur nors pagulėti. Jei girdite kainą trys šimtai eurų – neikite į tą pokalbį, ten bus kažkas negerai. Aš mačiau tokius, kurie veža be draudimo arba be leidimų. Mažesnis krovininis mikroautobusas gali sutalpinti apie keturiolika kubinių metrų, bet svoris ribotas – apie toną kilogramų daiktų. Nors realiai... na, apie tai vėliau.
Ar galiu pasiųsti tik vieną dėžę, ar būtina samdyti visą mikroautobusą?
Galima ir vieną dėžę, bet tada jūs ieškote dalinio krovinio paslaugos. Mes vadiname tai „grupuotu kroviniu“. Vežėjas surenka kelių klientų daiktus į vieną mikroautobusą ir paskirsto juos Anglijoje. Kaina tokia – maždaug nuo šimto iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų už kubinį metrą arba už daiktų kiekį. Minusas – laukimo laikas. Kartais surinkti pilną krovinį į Londoną trunka dvi tris dienas. Realistinė situacija: klientė Rasa siuntė tris lagaminus į Bristolį. Laukė keturias dienas Londone, kol susidėliojo kiti kroviniai. Bet sumokėjo penkis kartus mažiau nei už visą mikroautobusą. Jei jūsų krovinys užima daugiau nei pustrečio kubo – jau verta galvoti apie atskirą transportą.
Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti 1500 eurų už tą patį maršrutą?
Atsakymas paprastas: verslo modeliai skiriasi kaip diena ir naktis. Pigus vežėjas dažnai važiuoja savo asmeniniu automobiliu, be CMR draudimo, juodaisiais numeriais, be muitinės brokerio. Kartais jis neturi net žalio supratimo apie eksporto dokumentus. Brangesnis – turi licencijas, draudimą, buhalteriją. Tikroji kelionės kaina iki Londono vien dėl degalų ir keltų yra apie penki šeši šimtai eurų. Ant viršaus dar žmogaus laikas, amortizacija. Aš mačiau situaciją, kai klientas pasirinko pigiausią variantą – 750 eurų. Mikroautobusas sugedo Belgijoje. Vairuotojas paskambino ir paprašė dar trijų šimtų eurų ant kuro, nes, pasirodo, buvo pirkęs mašiną už tris tūkstančius. Dirbtinai pigu – reiškia rizikinga. Yra tokių įmonių, kurios apskritai dingsta su užstatu.
Ar reikia mokėti užsakymo patvirtinimo mokestį ar depozitą prieš pakraunant?
Tai priklauso nuo vežėjo, bet mano patirtis rodo: jei prašo visos sumos prieš išvažiavimą – atsargiai. Normalu – dvidešimt ar trisdešimt procentų avansas. Tai rodo rimtumą iš abiejų pusių. Aš paprastai prašau šimto eurų užstatą, jei krovinys didelis, nes kartais klientai atšaukia paskutinę minutę, o aš jau buvau atsisakęs kitų paslaugų. Bet jei žmogus prašo viską iš anksto į asmeninę sąskaitą ar per draugo PayPal – pabėkite. Tikra istorija: pernai vienas „vežėjas“ susirinko penkiolika depozitų po šimtą eurų per savaitę ir išjungė telefoną. Naujokai patikėjo, nes kaina buvo kaip sapne.
Popieriai, muitai ir ką parašyti ant dėžės
Ar vis dar reikia kažkokių popierių, jei siunčiu daiktus į Angliją po Brexit?
Reikia. Brexit labai sugadino paprastą gyvenimą. Dabar kiekvienas krovinys turi turėti eksporto deklaraciją iš Lietuvos ir importo deklaraciją Anglijos pusėje. Jei komercinis krovinys – reikia sąskaitos faktūros, EORI numerio. Jei asmeniniai daiktai – ten tas Transfer of Residence, bet... na, apie tai kitas klausimas. Aš jau nebežinau visų naujausių formų skaičių, nes kas kelis mėnesius ten kas nors pasikeičia. Prieš dvejus metus dar galvojom, kad bus paprasčiau, bet dabar tenka kiekvieną kartą tikrintis HMRC puslapy. Jūsų vežėjas arba brokeris turėtų sutvarkyti didžiąją dalį. Jei sako „nereikia jokių popierių“ – jis meluoja arba nešioja jūsų daiktus bagažinėje kaip turistinę prekę.
Ką daryti, jei muitinėje sulaiko krovinį?
Nesijaudinkite iš karto – dažniausia priežastis yra techninė. Trūksta parašo, blogai aprašytas turinys, arba priskirta neteisinga CN kodacija. Kartais taip nutinka Doverio uoste. Paskambinate savo brokeriui ar vežėjui ir pasiunčiate trūkstamą dokumentą elektroniniu paštu. Realistinė situacija: klientas parašė, kad veža „dovanas“. Pasirodo, tai buvo dvidešimt porų naujų batų pardavimui. Muitinė juos užfiksavo kaip komercinį krovinį be tinkamo muito. Prisidirbo sau pats su klaidingu aprašymu. Būkite sąžiningi dėl turinio. Jei sulaiko dėl rimtesnių priežasčių – teks mokėti saugojimo mokestį terminalo aikštelėje. Kartais po dešimties dienų pamiršta, kad daiktai stovi.
Ar galiu siųsti asmeninius daiktus nemokamai, be jokių mokesčių Anglijoje?
Teoriškai taip, jei tenkinama perkraustymo sąlyga – Transfer of Residence. Turite įrodyti, kad keliatės gyventi į UK, turite lietuvišką adresą, registraciją, ir daiktai yra naudoti. (Čia turėjau galvoje – ne visai registraciją, o atvirkščiai, kad atsiregistruojate Lietuvoje). Aš nesu šimtu procentų tikras dėl naujausios HMRC taisyklės dėl termino – ar reikia, kad daiktai atvažiuotų per dvylika mėnesių prieš jus. Tenka kaskart pasitikslinti. Sąrašas daiktų turi būti detalus, be vertės, tik aprašymai. Jei muitininkas nuspręs, kad vežate pirkti naujus baldus – sumokėsite importo PVM ir muitą. Prieš penkerius metus tai buvo paprasčiau. Dabar su tuo „Brexit“ reikia kantrybės.
Ar verta drausti krovinį atskirai, jei vežėjas jau turi CMR draudimą?
CMR – tai ne stebuklas. Jis galioja, bet atlygina tik pagal svorį, o ne tikrąją vertę. Pavyzdžiui, jei vežate kilimą, kuris sveria penkis kilogramus, o vertė du tūkstančiai eurų – gausite gal kokią dešimtąją dalį tos sumos. Aš visada sakau: jei gabenate elektroniką, antikvarinius baldus, meno dirbinius arba instrumentus – pasiimkite papildomą draudimą. Kaina paprastai vienas-du procentai nuo deklaruotos vertės. Kartais klientai pyksta: „kam mokėti dar dvidešimt eurų?“ O po to verkia, kai fūra pateko į avariją. Ai, ne fūra čia, o mikroautobusas. Bet atsitrenkimas į stulpą Prancūzijoje skamba lygiai taip pat blogai. Geriau permokėti mažą sumą nei gailėtis.
Kaip vyksta važiavimas ir maršrutai
Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono?
Paprastai dvi-trys dienos. Pirmą dieną išvažiuoja ryte iš Lietuvos, pravažiuoja Lenkiją, Vokietiją, sustoja nakvynei kažkur prie Tilburgo ar Roterdamo. Antrą dieną – į keltą Kalais arba Eurotunelį, tada iki Londono srities. Jei vežėjas turi tik vieną vairuotoją – privalo laikytis poilsio laiko. Negali važiuoti dvidešimt valandų be sustojimo. Jei reikia Birmingemo ar Mančesterio – dar pusantros dienos. Aš turėjau kartą ekstremalią situaciją: du vairuotojai, mašina pilna, iš Vilniaus iki Londono atvažiavo per trisdešimt valandų. Bet ten specialus atvejis. Paprastai nesitikėkite greičiau nei keturiasdešimt aštuonios valandos. Ir dar priklauso, kurioj vietoj Lamanšo eilės nesusidaro.
Ar mikroautobusu vežama tik į Londoną, ar ir į kitus miestus?
Londonas – pagrindinis lietuvių taškas, bet tikrai ne vienintelis. Mikroautobusas gali nuvažiuoti į Birmingemą, Mančesterį, Lidsą, Liverpilį, net į Velsą ar Škotiją. Tik kainai tai turi įtakos. Kartais logistiškai pigiau pristatyti iki Londone esančio sandėlio, o iš ten perduoti į vietinį kurjerių tinklą. Man vieną kartą klientė Vilniuje prašė vežti į mažą miestelį netoli Braitono. Atvažiavome į Londoną, o toliau jau vietinis mikriukas. Sutaupė trisdešimt procentų. Bet jei krovinys didelis – verta važiuoti tiesiogiai. Anglija nėra didžiulė, bet ir ne maža. Kelias iš Londono į Edinburgą vis tiek užtrunka. Jei kas sako, kad Anglija kaip mūsų Kauno rajonas – nenoriu pyktis, bet tikrai ne.
Kas yra „express kroviniai“ ir ar verta mokėti daugiau?
O, aš nekenčiu šito žodžio. Express turėtų reikšti, kad mikroautobusas važiuoja tiesiai pas jus ir nestoja niekur kitur. Bet kai kurie vežėjai express vadina tai, kad „kai tik surinksime pilną krovinį, tuoj važiuosime“. Tai ne express. Tikras express kainuoja dvigubai ar trigubai brangiau, nes nuostoliai dėl nepilno mikroautobuso tenka jums. Kartais klientas skambina: „man reikia rytoj!“. Atsakau: galiu, bet kaina bus kaip lėktuvo bilietai verslo klasei. Jei nesate skubūs – neimkite express, kuris nėra express. Tai tiesiog marketingo triukas. Atrodo pikta, bet esu matęs per daug apgautų žmonių. Lyg vienos picos pristatymas per penkiolika minučių – skamba gerai, bet picą kažkas turi kepti.
Ar galiu pats vykti kartu su kroviniu ir vairuotoju?
Techniškai galima, bet... ar tikrai to norite? Mikroautobuso kabina yra dvivietė, dažnai triukšminga, ir važiuoti penkiolika valandų sėdint ant kėdės šalia alkanio vairuotojo – nelabai atostogos. Kai kurie klientai taip daro, nes nori sutaupyti lėktuvo bilietui. Tiesa, kartais padeda krauti ir iškrauti – tuomet vairuotojas nereikalauja papildomų rankų darbo mokesčio. Buvęs atvejis: trys bičiuliai važiavo su savo baldais iki Londono. Anglijoje iškrovė per dvi valandas, nes patys kasėsi. Bet jei nepatogumai jūsų nenegąsdina – kodėl gi ne. Tik nepamirškite, kad jūsų asmens dokumentai turi būti tinkami įvažiuoti į UK. Na, čia dabar irgi ne taip paprasta kaip anksčiau.
Kada geriausia siųsti krovinius – darbo dieną ar savaitgalį?
Jei klausiate manęs ar verta krauti penktadienį – nerekomenduoju. Penktadienio vakarais keltai per Lamanšą pilni, o aplink Londoną kamščiai prasideda jau popiet. Aš vienintelis turbūt iš kolegų mieliau kraunu antradienį arba trečiadienį. Taip mašina iki savaitgalio jau būna Anglijoje, vairuotojas gali normaliai iškrauti ir savaitgalį pailsėti. Šeštadienį pakrauta dažnai reiškia, kad visa savaitgalį krovinys stovi kažkur aikštelėje, nes pirmadienį atidaryta tik muitinė. Nors yra tokių kurjerinių bendrovių, kurios priima ir sekmadienį, bet kainos tada kosminės. Realiau ir pigiau – vidurys savaitės.
Kodėl vieni važiuoja per Prancūziją, kiti keliauja pro Olandiją?
Maršrutas priklauso nuo galo taško ir vežėjo įpročių. Per Prancūziją – Kalais arba Dunkerkas, tada keltas. Per Olandiją – Roterdamas, iš ten keltas į Hjulą arba Kenterberį. Kartais pro Belgiją, bet ten keliai... nelabai man patinka, jei atvirai. Prancūzijos maršrutas trumpesnis ir pigesnis, jei reikia į Londoną. Olandijos maršrutas geras, jei krovinys į šiaurinę Angliją – Jorkšyrą, Mančesterį. Neslidžios temos apie kelių kokybę atidėkim – kiekvienas vairuotojas turi savo nuomonę. Aš asmeniškai mėgstu Eurotunelį, nors jis brangesnis. Greitai. Per dvidešimt minučių esi Didžiojoje Britanijoje. Nereikia bangų košėtis. Sutaupai laiko, bet ne pinigų.
Telpa, netelpa ir ką galima vežti
Kiek kilogramų realiai telpa į standartinį krovininį mikroautobusą?
Mercedes Sprinter tipo krovininis – populiariausias pasirinkimas. Teoriškai kubatūra apie penkiolika kubų, svoris – tona ar tona-du. Bet. Mikroautobusas pats sveria apie du tona, vairuotojas dar aštuoniasdešimt kilogramų. Lieka ne daugiau kaip dvylika šimtų kilogramų kroviniui. Prancūzijos ir Belgijos policija mėgsta sverti furgonus tuneliuose. Esu matęs, kaip draugą nubaudė, nes svarstyklės parodė keturis tona šešis šimtus. Bauda, stovėjimas, vėlavimas. Taigi nespreskite pagal saloną. Kartais klientai pyksta: „juk dar liko vietos!“ – taip, vietos yra, bet svoris baigėsi. Teisybė tokia.
Ar galiu vienu metu vežti šaldytuvą, dviratį ir seną sofą vienu mikroautobusu?
Gali, bet klausimas, ar saugiai. Kiekvienas daiktas turi būti pritvirtintas. Elektronika vertikaliai, sofą apvyniojame plėvele, dviračiai – ant specialių laikiklių arba prie sienelės. Reali situacija iš praėjusio mėnesio: vyrukas pasikrovė šaldytuvą gulomis. Kelyje jis atsidarė, išpylė vandenį, išliko į laidus. Baisu. Mikroautobusuose nėra tokių tvirtinimo vietų kaip fūroje, todėl reikia diržų, gofruoto kartono, antčiužinių. Jei vežate daliniame krovinyje – jūsų sofa gali atsidurti šalia kažkieno statybinių atliekų. Paklauskite, ar bus pertvaros. Ir nepamirškite – dviratis dažnai kainuoja papildomai, nes užima daug vietos net ir lengvas.
Ar įmanoma siųsti katę ar šunį kartu su baldais mikroautobusu?
Techniškai taip, bet aš tikrai nerekomenduočiau maišyti gyvūno su sofa ir dėžėmis. Gyvūnams reikia pet paso, mikrožetonų, skiepų, o po Brexit dar ir kraujo titravimo dėl pasiutligės. Aš nesu visiškai tikras dėl naujausio veterinarinio sertifikato formato – ten kažkas keitėsi dėl Europos Sąjungos paso pripažinimo. Be to, gyvūnas kenčia stresą nuo variklio garso ir svetimų kvapų. Geriau samdyti gyvūnų pervežimo agentą, kuris turi specialias kages, vėdinimą ir veterinaro kontaktus. Jei jūsų mikroautobuso vairuotojas sako, kad gyvūnas važiuos bagažinėje – tai ne gyvūno gerovei. Palikite gyvūnus profesionalams, nes kitaip teks aiškintis su DEFRA.
Ar reikia kuo nors specialiai paruošti buitinę techniką prieš siuntimą į Angliją?
Elektros įtampa Lietuvoje ir Anglijoje dabar de jure panaši – du šimtai trisdešimt voltų, bet kištukai skiriasi. Jūsų lietuviškas laidas netelpa į britišką rozetę. Reikia adapterių, kuriuos Anglijoje nusipirksite už porą svarų. Dėl CE ženklinimo – asmeniniams daiktams paprastai nekreipia dėmesio. (Nors čia jau muitinės vertintojai, ne aš, bet man rodos, kad jei naudota technika, niekas nepeš). O jei vežate komercinei veiklai... hmm, čia jau kitas reikalas. Vieną kartą klientas gabeno baro kombainą. Ten prireikė UK atitikties dokumentų. Asmeniniam maišytuvui – ne. Ir dar: jei ant daikto yra likusi maisto atsargų – išvalykite. Muitinė nemėgsta maisto likučių technikos viduje.
Kai atsiveria pragaras kelyje
Ar saugu, jei daiktai nakvoja mikroautobuse be manęs?
Būkite atsargūs. Geri vairuotojai randa apmokamas aikšteles su uždara teritorija arba nakvoja prie motelio, kur mašina stebima kameromis. Blogi – palieka kur papuola. Prancūzijoje, ypač aplink Lilio apylinkes, yra pavogta iš mikroautobusų. Reali situacija: prieš dvejus metus kolegos vairuotojas paliko mašiną didelio parkingo aikštelėje prie autostrados. Ryte trūko dviejų dviračių ir krepšio su įrankiais. Naktis kainuoja. Jei vairuotojas sako, kad taupo laiką ir važiuoja nenakvodamas – gerai, bet kam jis taupo jūsų sąskaita? Paklauskite iš anksto, ar numatyta saugi nakvynė. Tai anksčiau manęs niekas neklausdavo, bet dabar situacija kitokia.
Ką daryti, jei vairuotojas pavėlavo dviem dienom ir nekelia ragelio?
Kvailiausia situacija, kuri gali nutikti. Pirmiausia – banalus patarimas: rašykite vardą, numerį, susirašinėkite elektroniniu paštu. Jei žmogus dingo – skambinkite jo įmonei, jei įmonė egzistuoja. Jei tai privatus asmuo – lieka tikėtis. Aš žinau atvejų, kai vežėjas tiesiog persikrovė per daug ir neišvažiavo laiku. Kitas – sugedo mašina ir jis drovėjosi paskambinti. O kartais jis tiesiog melavo, kad yra kelionėje, kai iš tikrųjų sedėjo savo kambaryje Kaune. Baisiausia, kai žmonės ima mokėti likutį iš anksto – niekada taip nedarykite. Aš yra tekęs pats gelbėti situaciją: pasiimti krovinį iš stovinčio vairuotojo ir vežti savo mašina. Chaoso industrijoje nestinga.
Ar gali pasitaikyti nelegalus vežėjas ir ar tai mano problema?
Deja, taip. Nelegalus vežėjas – tai vairuotojas be tarptautinės krovinių vežimo licencijos, be CMR, be draudimo. Jis su savo asmeniniu mikroautobusu paima kelis krovinius ir pinigus į kišenę. Jūs, kaip klientas, techniškai ne visada „kalta“ šalis, bet jei krovinys sulaikomas – kenčiate jūs. Yra tokių „firmų“ Facebook grupėse, kurios siūlo pergudrauti sistemą. Aš matęs, kaip žmonės sutaupo trisdešimt eurų, o poto praranda viską. Jei vežėjas nori tik grynuosius, neturi interneto svetainės, parašo kvitą ant popieriaus lapelio – pagalvokite. Nekalbu apie šeimos draugą, kuris padeda iš širdies. Kalbu apie juodąjį verslą. Anglijoje muitinė dabar gana griežta.
Ar galiu mokėti grynaisiais tiesiogiai prie mikroautobuso?
Gali, bet aš nerekomenduočiau. Grynieji – jokių pėdsakų. Jei kas nutiks – neturėsite įrodymo, kad sumokėjote. Bankinis pavedimas arba kortelė suteikia apsaugą. Daugelis mano kolegų ima avansą pavedimu, o likutį grynaisiais atvykus – tai daroma dėl ekonominių priežasčių, bet rizika lieka. Mano patarimas: jei jau grynieji – rašykite rankinį kvitą, dviejų egzempliorių. Nors tai irgi ne stebuklinga. Buvo atvejų, kai vairuotojas paėmė grynuosius, pasirašė ant popierėlio, o kai dingo krovinys – popierėlis pasirodė be pavardės. Naudokite bent bankinį pavedimą su paskirtimi. Aš žinau, kad daugelis Lietuvoje mėgsta grynus, bet tarptautiniuose reikaluose tai pavojinga.
Ką daryti, jei Anglijoje neatsidaro joks gavėjas, kai atvažiuoja mikroautobusas?
Klasikinė bėda. Vairuotojas skambina durų skambučiu – niekas. Skambina telefonu – išjungta. Jis sėdi su pilnu mikroautobusu – kolega iš Mančesterio pasakojo, kad toks scenarijus Croidone truko tris valandas. Klientai buvo bare, telefonas išsikrovęs. Mikroautobusas negali amžinai laukti, ypač jei kitas krovinys laukia. Paprastai pagrindinis kontaktas privalo būti pasiekiamas. Jei žinote, kad gavėjas nepasiekiamas – suderinkite laiką iš anksto. Kartais aikštelės mokestis už stovėjimą – penkiasdešimt svarų per dieną. Perkrovimas į saugomą sandėlį – dar šimtas. Būna, kad susitariate su kaimynu, paliekate raktus... bet vairuotojas neprivalo rūpintis jūsų rakteliais. Tai jūsų atsakomybė organizuoti priėimą.
Ar galima vežti dažų, lakų, dujų balioną ar kitas pavojingas medžiagas mikroautobusu?
Nereikia. Daugelis dažų, tinnerių, dujų balionų priskiriami pavojingų krovinių klasei. Paprastas krovininis mikroautobusas neturi licencijos vežti ADR. Vairuotojas gali būti baudžiamas, krovinys konfiskuojamas. Jei dažai asmeniniam naudojimui – nedidelis kiekis... nežinau, gal dešimt litrų leidžiama, bet aš tikras, kad vežėjas nenorės rizikuoti. Kartais žmonės slėpia dujų balioną po sofos pagalvėmis. Tai ne Šilalės paštas – muitinė turi šunis ir detektorius. Geriau išmesti senus dažus arba nusipirkti naujus Anglijoje. Prisimenu vairuotoją, kuris paaiškino, kad jo mikroautobuse atsidūrė dujų balionas „netyčia“. Muitininkai tokių paaiškinimų neklauso. Neimkite tos rizikos.
Paskutiniai patarimai prieš pakrovimą
Ar vežėjas turi padėti man supakuoti ir užnešti daiktus į mikroautobusą?
Ne, tai nėra jo darbas. Aš žinau, kad daugelis tikisi, jog atvažiuos stiprus vyras su ramentais ir sudės viską pats. Realybė kita: vežėjas vairuoja, atsiveria duris ir kartais padeda stumti sofą. Pakavimas, išnešimas iš buto – jūsų arba samdytų pagalbinių rankų pareiga. Buvo atvejis – klientė gyveno penktam aukšte be lifto. Ji tikėjosi, kad vairuotojas neš dėžes. Jis atsisakė, nes buvo vienas, be mandagumo liko. Sutartisje turi būti aiškiai parašyta, kas ką daro. Kartais aš pasiūlau du papildomus žmones už atskirą mokestį. Bet jei nesutariame – tai jūsų problema. Ne pykstu, tiesiog nenoriu, kad kas nors liktų nustebęs prie slenksčio.
Kaip žinoti, kur yra mano krovinys kelyje?
Klauskite. Rimtos įmonės turi GPS stebėjimą, bet daugelis vežėjų su mikroautobusais – tai mažos įmonės arba individualūs vyrukai. Jie paskambina iš aktualaus numerio ir sako: „esu Belgijoje“. Ar tai tiesa? Nežinote. Aš asmeniškai siunčiu WhatsApp lokacijos žymę klientams kas kelias valandas. Ne visi tai daro. Jei skambinate, o jis nekelia – gal miega, gal vairuoja, arba tiesiog ignoruoja. Nėra tokio dalyko kaip universalus trackinimo numeris kaip DHL siuntoms. Tai logistika, ne paštas. Paprašykite iš anksto, kaip bus komunikuojama. O jei vairuotojas sako „pasikliauk manimi“ – pabandykite pasikliauti, bet turėkite planą B.
Išvada
Krovinių siuntimas į Angliją mikroautobusais yra vienas lankstesnių būdų perkraustyti ar nusiųsti daiktus. Ne visada pigiausias, ne visada greičiausias, bet jei turite pusantros tonos sąvartyno – tai logiška. Per dvidešimt metų mačiau visko: nuo idealių pervežimų iki visiško cirko. Skamba banaliai, bet rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus atsako į telefoną penktadienio vakare, kai jūsų krovinys stringa prie Doverio. Jei ką – galite rašyti, o jei ne pas mane, tai bent jau pas ką nors, kas nėra vien tik gražus skelbimas internete. Sėkmės renkantis.