Siuntų siuntimas į Angliją mikroautobusais: kaip iš tikrųjų viskas vyksta

Jau kokią dvidešimt ketvirtą vasarą darbuojuosi perkraustymų versle ir vežioju daiktus į Angliją. Pradėjau dar tada, kai žmonės surasdavo mus per laikraščių skelbimus, o dabar visi rašo į Google „siuntų siuntimas į Angliją mikroautobusais“ ir lygina kainas per dešimt minučių. Iš tikrųjų viskas paprasčiau, nei atrodo, bet sudėtingiau, nei parašyta svetainėse. Mikroautobusai – tai toks aukso vidurys tarp brangaus oro pašto ir lėto jūrinio konteinerio. Galiu pasakyt iš savo patirties: dažnai klientas apsidžiaugia, kartais – supyksta. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Ne viską žinau šimtu procentų, bet tai, ką žinau, bus nuoširdžiai.

Na, pradėkim nuo pinigų, nes visi visada pradeda nuo pinigų

Kiek maždaug kainuos siuntimas į Angliją mikroautobusu, jei turiu du lagaminus ir dėžę?

Kaina priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti. Į Londoną ar netoli – pigiau, nes ten važiuojam reguliariau, o į Šiaurę jau brangiau. Du lagaminai ir dėžė dažnai svyruoja nuo šešiasdešimt iki šimto eurų. Būna pigiau, kai mikroautobusas dar nepilnas. Kartais klientas lygina su kitais ir klausia, kodėl pas mus brangiau. Atsakau tiesiai: mes nesiūlom stebuklų, bet daiktai pasiekia tikslą. Labai maža kaina dažnai reiškia seną mašiną arba pusiau legalius popierius. Ne visada, bet dažnai. Verta pagalvoti, ar taupyti dešimt eurų verti nervų.

Ar galiu sumažinti kainą, jei pats atvežiu daiktus pas jus, o Anglijoje pasiimsiu ne namuose, o prekybos centre?

Galima, bet nelabai mėgstame. Jei mikroautobusas turi sustoti parkinge ir laukti dvidešimt minučių, visas grafikas byra. Buvo atvejis, kai sutikome klientą prie Tesco netoli Birmingham – jis pavėlavo keturiasdešimt minučių, o stovėjimas ten mokamas. Kaina gali kristi šiek tiek, bet tik jei tai patogu mūsų maršrutui. Jei ne – geriau mokėkite standartiškai ir gausite tiesiai prie durų. Mažiau streso visiems. Mes ir taip važinėjam po kelis miestus per dieną, o papildomas lankstymasis atsiliepia visam grafikui. Štai tokia realybė.

Kodėl pas vienus du šimtai, pas kitus aštuoniasdešimt eurų? Ar specialiai branginate?

Amžinas klausimas. Mažos įmonės kartais pasiima už dyką, o paskui pradingsta su jūsų daiktais. Arba mašina tokia sena, kad stringa pakelėje. Mes viską įskaičiuojame iš karto – kuras, keltas, draudimas. Kartais atrodo brangiau, bet tai pilna kaina. Buvo atvejis prieš kelerius metus – klientas rinkosi pigiausią variantą, dėžės dingo trims mėnesiams. Grįžo pas mus iš balų. Pigiau nebūna be priežasties. Nebandykit laimės su dešimt eurų ekonomija, kai viduje jūsų gyvenimo prisiminimai. Tai tiesiog neverta.

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima sumokėti grynaisiais kai atveža?

Nauji klientai moka prieš kelionę, seni – kartais ir vėliau, nes pažįstame metų metus. Buvo situacija, kai pasitikėjome, o žmogus dingęs. Dabar tvarka griežtesnė. Grynaisiais vairuotojui galima, bet turėkite tikslią sumą. Kartą klientas davė du šimtus, o reikėjo šimtą – vairuotojas neturėjo grąžos. Stovėjo abu prie durų sutrikę. Geriau pavedimas arba tiksli suma. Taip paprasčiau visiems. Vairuotojas nėra kasininkas, jis turi važiuoti toliau, o ne skaičiuoti monetas.

Kada išvyksta mikroautobusas – kas antrą dieną, kiekvieną savaitę?

Šitą girdžiu kasdien. Stengiamės važiuoti dukart per savaitę, dažniausiai antradienį ir penktadienį. Bet žiemą ar prieš šventes grafikas išsipurto. Kartais renkam krovinius iki ketvirtadienio ir išvažiuojam anksčiau, kartais vėluojame. Negaliu pasakyti šimtu procentų, kad kitą antradienį tikrai važiuosime. Jei skubu – skambinkite, pasakysiu, ar yra laisvų vietų. Mikroautobusai ne važiuoja kaip autobusai pagal tvarkaraštį. Jie važiuoja, kai susirenka kroviniai ir kai yra vairuotojas. Tiesa tokia ir nieko čia nepakeisi.

Pakuotė – čia žmonės dažnai pridirba, turiu pavartoti būtent šį žodį

Ar turiu pats supakuoti, ar galite padaryti tai už mane?

Geriau patys. Mes galime padėti, bet tam reikia laiko, o laikas – pinigai. Buvome Kaune – klientas sudėjo porcelianą tiesiai į lagaminą be jokios plėvelės. Teko vynioti mūsų medžiagomis pusantros valandos. Jei pakuojate patys – naudokite kartonines dėžes, ne maišus. Maišai plyšta. Apvyniokite lipnia juosta, užrašykite pavardę. Neidealūs, blogai supakuoti daiktai važiuoja rizikingai. Kartą lagaminas atsidarė kelyje, nes nebuvo užsegtas. Turinys išsipylęs. Laimė, mes pastebėjome pakeliui per Lenkiją.

Ar galiu siųsti dviratį neardytą, su veidrodėliu?

Dviratį galima, bet veidrodėlis neatlaikys. Mikroautobuse viskas juda, keliai ne visada lygūs. Buvo atvejis – du kalnų dviračiai. Atvažiavo rėmai tvarkingi, bet stabdžiai nutinti. Klientas pyko. Sakau – mes įspėjome. Išimkite veidrodėlį, apsaugokite minkštu audiniu. Kitaip bus taip. Realybė yra realybė. Neardytas dviratis dar užima daug vietos, už kurią irgi mokama. Arba ardikite, arba rizikuojate. Aš pats nepirkčiau sulamdyto dviračio, bet jeigu siunčiate – tai jūsų pasirinkimas ir atsakomybė pasirūpinti apsauga.

Kokių daiktų tikrai negalima siųsti?

Alkoholis ribotai, maistas – geriau ne. Ypač mėsa ir dešros. Buvo, kad kažkas bandė prakišti dešrelių. Sakau – ne, nes supus per kelias dienas ir dvoks visą saloną. Augalai irgi be fitosanitarinių. Ginklai – visai ne. Nauji daiktai pakuotėje atrodo kaip prekė, ir muitininkai tuoj pat kemša nagus. Būna, kad žmonės bando slėpti. Aš tuomet sakau – jūsų rizika. Jei kliūva, baudžia ne mane asmeniškai, bet mano mašiną gali sulaikyti. Mano licencija svarbiau už jūsų pirštines su etikete. Taip kad būkit sąžiningi.

O jei dėžė sveria beveik keturiasdešimt kilogramų?

Imame, bet keturiasdešimt kilogramų yra daug. Mūsų vairuotojas turi problemų su nugara. Geriau padalinti į dvi. Buvo situacija – moteris prikrovė knygų į vieną milžinišką lagaminą be rankenų. Teko kviesti antrą žmogų. Jei negalite padalinti – praneškite iš anksto, pasiruošime. Kartais atsiunčiame du kėlėjus, bet tai papildomai kainuoja. Mes irgi žmonės, ne robotai. Nesiimame Herculeso darbo nežinodami. Ir beje, jei dėžė per sunki, ją bandant tempti dažniausiai plyšta dugnas. Tada bėda.

Ar ant dėžių reikė rašyti, kas viduje?

Taip, savo pavardę, telefoną. Ir jei rašote „trapu“, rašykite angliškai. (Taip, angliškai – ne visi mūsų vairuotojai laisvai šneka angliškai, bet pasienyje taip supranta geriau.) Buvo, kad klientas lietuviškai užrašė „stiklai, atsargiai“, o muitininkas atidarė ir tiesiog numojo ranka. Neperskaitė. Sąrašas viduje padeda ir jei kiltų kokių nors klausimų. Dar vienas dalykas – jei dėžė subyrės, žinosim, kam ji priklauso. Ne pirmą kartą randame dėžę be jokių užrašų viduryje krovinių. Tada žaidžiame detektyvus.

Kelionė ir kas vyksta Anglijoje – jau ne Lietuvos keliai

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai dviem trim dienom, jei sklandžiai. Bet sklandžiai būna retai. Reikia iki keltos – Klaipėda į Kylį, arba per Lenkiją, Olandiją... hmm... per Prancūziją (taip, per Prancūziją, ten tas Eurotunelis). Tada kelias per pačią Angliją, o ten kamščiai. Kartais stringa eilė prie sienos, kartais vairuotojas privalo pailsėt. Buvo, kad sniegas Belgijoje parbloškė ir stovėjome penkiolika valandų. Klientas skambino kas dvi valandas. Ne dvylika valandų, nebūkite naivūs. Lėktuvu per valandą, o čia mikroautobusas su visa manta. Planuokite su atsarga dieną kitą.

Ar daiktai visą laiką bus tame pačiame mikroautobuse?

Idealu – taip. Realybė – kartais persikrauname, ypač jei reikia keltis per keltą arba Londone perduoti mažesnei mašinai dėl tilto arba stovėjimo zonų. Stengiamės to nedaryti, nes kiekvienas persikrovimas – rizika ką nors pamesti. Buvo atvejis, kai dėl tilto apribojimų Londone perdavėme siuntą kitam vežėjui. Klientas nerimavo, bet viskas pasiekė saugiai. Apie tai visada sakom iš anksto. Jei tikimas tiesiogiai – vadinasi, važiuos tiesiogiai. O jei aplinkai – mes jums pasakysim. Nemėgstu slėpti tokių dalykų.

Kas jei mikroautobusas sugenda – vėluos savaitę?

Sugenda. Ne dažnai, bet būna. Prieš trejus metus plyšo padanga Belgijoje, dar stabdžiai užsiliepsnojo. Vairuotojas sustojo tvarkingai, bet tai užtruko pusdienį. Teko perpilti dalį krovinio į kitą mikroautobusą. Klientas supyko, nors aš ką galiu padaryt – aš nesu Dievas. Turime draudimą, turime kontaktų, kad perimtų kiti vežėjai. Bet savaitė... na, nebent labai jau tragedija. Paprastai suremontuojame per dieną. Blogiausia per Kalėdas, kai viskas užimta. Tada laukimo laikas auga kaip ant mielių. Bet taip yra ir su fūromis, ir su vilkikais.

Ar pristatymas visada būna tiesiai prie durų?

Stengiamės, bet Londone būna zonų, kur didelis mikroautobusas nepravažiuoja. Kartais sutinkame klientą prie Tesco parkingo – taip greičiau. Buvo, kai bandėme patekti į siaurą gatvę Kroidone... hmm... ten Londone toks rajonai. Suskaičiavome, kad per didelė įbrėžimų rizika. Paskambinom, sutikom prie bažnyčios. Jis suprato. Jei gyvenate užmiestyje – puiku. Jei centre – nustebsite, kiek ten ribojimų. Vairuotojas ne rizikuos mašinos dėl to, kad kažkam reikia prestižinio adreso. Mes parūpinam daiktus, o ne barbariškai laužomės pro kampą.

Ar galima siųsti ne tik į Londoną, o į Mančesterį, Birmingemą?

Galima, bet brangiau ir lėčiau. Į Londoną važiuojam reguliariai, o į šiaurę reikia rinktis momentą. Birmingemą ar Birmingamą – jau nebeatsimušiu kaip ten... Apie Liverpulį drįsiu sakyt tik tiek, kad buvome – gražu, bet keliauja ilgiau. Paprastai kaina dviguba nei į sostinę. Jei reikia tiksliai – turiu pasitikslint biure. Ne viską laikau galvoje, ypač kai kurios kvootos seniai keičiasi. Ta prasme... ne kvootos, o įkainiai. Žodžiu, paskambinkit, pasakysiu tiksliau. Šiaurė visada brangesnė dėl atstumo ir laiko, tai realybė.

Popieriai ir muitai – čia jau tikrai ne visas žinau, bet bandau

Ar reikia dokumentų siunčiant asmeninius daiktus?

Po Brexit viskas apsisuko. Anksčiau laisviau, dabar reikia sąrašo angliškai – packing list. Kartais C3 forma, jei persikraustymas. O jei dovanos – kiti limitai. Aš tiksliai nepasakysiu visų kodų, tam biure yra ponia, kuri tik popierius tvarko. Jūs turėtumėte parašyti, kas dėžėse, vertingesnius daiktus įvertinti. O ten jau muitininkai nuspręs. Ne visada tikrina, bet gali. Geriau pasiruošti. Aš čia atvirai pripažįstu – ne muitininkas. Mano darbas – nuvežt, o ne pasakyt mokesčių kodus. Taip kad dėl tikslo kreipkitės į tuos, kas tuo gyvena.

Ar muitininkai gali atidaryti dėžes?

Gali ir daro. Jei sąrašas neaiškus arba kvapas koks ne toks, atidarys be klausimų. Buvo, kažkoks lagaminas su vyno buteliais. Klientas sakė – mamos uogienės. Bet kamščiai buvo. Teko mokėti muitą. Aš susinervinau, nes jei man meluoja – aš atrodau kvailas prieš pareigūną. Dabar sakau aiškiai: rašykit tikrą turinį. Jei radau, kad ką nors slėpėt – atsakomybė ant jūsų. Mes vežame, o ne atsakom už jūsų pokštus. Pasieniečiai turi teisę tikrint ir nuolatos naudojasi. Būkit atviri, bus mažiau problemų.

Ar reikės mokėti muito mokesčius Anglijoje?

Šis klausimas mane išmuša kaskart. Pri-klauso. (Supratote.) Jei seni, naudoti asmeniniai daiktai ir persikraustote – dažniausiai ne. Jei nauji daiktai dėžėse – kaip prekė, ir tada taip. Pagal vertę. Aš ne muitinės atstovas, kai klausia tikslių sumų, siunčiu į HMRC. Mes garantuojame transportą, o ne mokesčius. Skambinkit jiems, paklauskite, tada siųskite. Bus ramiau. Aš neatsimenu visų tų taisyklių, nes jos keičiasi dažniau nei oras Londone. Rimtai, geriau pasitikrinkit patys, nei po to kaltinsite mane neteisingai.

Ar nauji daiktai pakuotėje gali keliauti kaip dovanos?

Galite siųsti, bet muitininkai nėra vaikai. Jei dežėje dešimt naujų telefonų ar dulkių siurblių, tai ne dovana, o prekė. Buvo atvejis, kai bandė prakišti kaip asmeninius daiktus. Atidaryo muitinė – visi vienodi, visi su instrukcijom. Reikėjo mokėti. Aš nemėgstu tokių žaidimų, nes jei kliūva – baudžia ir vežėją. Mano licencija brangesnė už tuos siurblius. Deklaruokit sąžiningai. Jei kas neaišku – geriau paklauskit mūsų prieš pakuojant, nei po to gailėtis. Aš duodu žodį, kad sąžiningumas tau pigiau kainuos ilgainiui.

Kiek laiko gali užtrukti muitinėje?

Paprastai kelios valandos, bet po Brexit prie Doverio kartais dienom stovi. Ne dėl mūsų, o dėl sistemos. Buvo keturios dienos eilėje. Lengvos siuntos mikroautobusuose dažnai praleidžiamos greičiau nei fūros. Bet jei papuola bloga diena – galima ir savaitė. Nemėgstu taip sakyti, bet taip yra. Aš nebendrauju su muitine kasdien, kad žinočiau tiksliai. Jie dirba savo ritmu. Mes galim tik palaikyt ryšį ir stumti popierius. Kartais net neaišku, kodėl vienus tikrina, o kitus paleidžia. Tokia jau ta muitinės magija. Deja.

Kai kas nors eina ne taip – o taip būna, tik nenori apie tai galvoti

Kas jei siunta dingsta?

Retai, bet yra buvę. Prieš penkerius metus dingo juoda dėžė su batais. Paieškojome – buvo perkrauta į kitą reisą ir atsidūrė Amsterdame. Suradome po trijų savaičių. Mes atsakingi ir ieškome. Jei tikrai dingsta – yra draudimas, bet padengia ne viską, tik dalį vertės. Skaitykite sutartį. Per dvidešimt metų vienas kitas daiktas tikrai yra pames-tas... pamestas... pametęs. Negražu, bet faktas. Aš nepasakosiu pasakų, kad tai neįmanoma, nes tai būtų melas. Bet pasistengsim rasti arba atlyginti. Sąžiningai.

Ar verta drausti? Kaip tai padaryti?

Verta, jei vertinga. Daugelis sako, kad ne, pigiau be. Tada nutinka blogai ir klausia – ką dabar daryt? Siūlome įskaičiuoti į kainą arba atskirai. Forma paprasta – nurodom verte. Bet draudimas neatlygins močiutės nuotraukos. Finansiškai – taip, emociškai – ne. Kartą vežėm gitarą neapdraustą – įbrėžimas. Klientas verkė beveik. Jei brangu – drauskite. Jei kas, aš jum galiu grąžint tik pinigus, kuriuos deklaravote. Daugiau niekuo padėt negalėsim.

Kas kaltas, jei daiktas atvykęs sulūžęs?

Atsakymas nepatogus – priklauso. Jei viduje laisvai mėtosi – jūsų bėda. Jei supakuota tvarkingai, bet atvyko sulūžę – kalbamės. Būna abiejų situacijų, aš nemeluosiu. Vairuotojai juda, daiktai slenka. Bet mikroautobuse yra tvirtinimo diržai. Jei naudojom – gerai. Jei ne – mūsų kaltė. Buvo, kad klienta pats numetė dėžę kraunantis, o paskui sakė, kad mes. Aš žinojau tiesą. Dabar patariu – fotografuokit prieš pakrovimą. Taip apsaugote ir save, ir mus. Atsakomybė turi būti aiški kaip dieną.

Ar galiu skambinti vairuotojui tiesiogiai?

Geriau skambinkite mums. Vairuotojas važiuoja, kartais pasienyje, kartais greitkelyje. Nenoriu, kad vartytų telefoną važiuodamas. Ten Anglijoj greičiai myliom – aš ir pats tiksliai nebeatskenu, kiek mph yra km/h, bet žinau, kad baudžia griežtai. Turime sekimo sistemas, pasakysim, kur mašina. Buvo, kad klientas pats surado numerį ir skambinėjo kas pusvalandį. Vairuotojas supyko beveik iki ašarų. Jūsų siunta saugi, palikit žmogų dirbti. Mes atsakom už informaciją, jis – už vairavimą. Skambinkit ofisui, mes viską žinom.

Keli dalykai, kurių retas klausia, o turėtų

Ar per mikroautobusą galima nusiųsti gyvūną?

Ne. Ne. Ne. Tai gyvas padaras, o mašina nėra pritaikyta. Nėra kaip pamaitinti kas kelias valandas. Buvo klausimas dėl triušių. Atsakiau ne. Ne todėl, kad nemėgstu – senelis augino – bet todėl, kad nelegalu be pažymų ir nehumaniška. Yra specialios tarnybos gyvūnams. Mes vežame dėžes, lagaminus, dviračius. Jei norite – rekomenduosiu agentūrą. Bet į mūsų mikroautobusą gyvūnų neimdami. Ir nepasaugosim. Ir neprižiūrėsim. Atsakymas galutinis. Būna, kad žmonės pyksta ant manęs, bet aš verčiau būsiu blogas, nei sulaikys mane pasienyje už gyvūnų kontrabadą. Oi, kontrabandą.

Kuo mikroautobusas skiriasi nuo fūros, jei turiu daug daiktų?

Jei daug – fūra geriau. Bet keliems lagaminams mikroautobusas yra aukso vidurys. Fūra renka krovinius ilgiau, važiuoja lėčiau, per terminalus. Mikroautobusas lankstesnis, greitesnis, važiuoja dukart per savaitę tiesiai. Mažiau persikrovimų – mažiau rizikos. Paprastam žmogui, siunčiančiam mamai ar vaikui daiktus, mikroautobusas kaip taksi kroviniui. Fūra – autobusas. Bemaž dvidešimt metų tai darau ir matau, kad klientas dažnai permoka už didelę mašiną, kaiužtenka mažos. Sutaupykite, išsiųskite mikroautobusu, ir bus laimingi visi.

Išvada

Tai va, tiek turbūt ir užteks. Dvidešimt metų šitam versle išmokė vieno – nėra dviejų vienodų siuntų. Siuntų siuntimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet ir ne paštas, kur meta į dėžutę. Reikia pakuotės, sąžiningo sąrašo ir kantrybės. Jei ką ne taip supakavot – nepasakysim, kad viskas bus gerai, jei akivaizdu, kad blogai. Geriau paklauskite prieš, nei verkite po. Skambinkite, klauskite – atsakysim tiesiai, be glaistymo. Sėkmės.