perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai klientai klausia, kaip gauti geriausią pasiūlymą siuntinių pervežimui iš Anglijos, dažniausiai jie nori vieno: kad būtų pigu, greita ir niekas nepradingtų. Suprantu. Bet realybėje siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą ar kitą Europos šalį yra ne tik „kiek kainuoja iki durų“. Reikia žinoti svorį, matmenis, krovinių tipą, ar tai asmeninis bagažas, ar komercinė siunta, ar reikia muitinės dokumentų po Brexit. Geras pasiūlymas atsiranda tada, kai siuntėjas pateikia tikslius duomenis ir nebeslepia smulkmenų.
Pirmiausia reikia turėti normalius duomenis, ne „na, turbūt 3 maišai“. Geriausia pasiimti svarstykles ir ruletę, nes vežėjai skaičiuoja pagal faktinį arba tūrinį svorį. Jei dėžė didelė, bet lengva, kaina gali šokti. Parašykite išvykimo pašto kodą Anglijoje, pvz., London, Manchester ar Birmingham, ir pristatymo adresą Lietuvoje. Dar pridėkite, ar reikia pakelti į aukštą, ar užteks prie durų.
Svoris ir matmenys yra pagrindas, be jų kaina beveik visada bus netiksli. Standartiškai matuojamas ilgis, plotis, aukštis centimetrais, o tada skaičiuojamas tūrinis svoris. Pavyzdžiui, didelis čiužinys gali sverti mažai, bet užims tiek vietos, kad vežėjas imsis kaip už kelias dėžes. Jei siunčiate daiktus iš Londono į Vilnių, geriau iš karto pateikti visų vienetų sąrašą. Tai sutaupo nervų, nes vėliau pataisyti kainą būna nemalonu.
Taip, bet ne visada reikia pirkti brangiausių dėžių. Svarbu, kad krovinys būtų saugus, nes kelyje jis bus kraunamas, iškraunamas, stumiamas, kartais net perkeliamas per sandėlį. Jei siunčiate techniką, baldus ar stiklą, dėžės turi būti tvirtos. Gerai yra nufotografuoti pakuotę prieš atiduodant vežėjui. Vėliau, jei atsiranda įbrėžimų, lengviau aiškintis, ar tai transportavimo žala, ar taip jau buvo.
„Iki durų“ paprastai reiškia, kad vežėjas paima siuntinį nurodytu adresu Anglijoje ir pristato prie nurodyto adreso Lietuvoje. Bet čia reikia būti atsargiam, nes kai kurios įmonės sako „iki durų“, o realybėje nori, kad krovinys būtų prie įėjimo arba šalia mašinos. Ypač jei gyvenate antrame aukšte be lifto, gali atsirasti papildomas mokestis. Todėl klausimas paprastas: ar įeina nešimas, ar tik atvežimas?
Kainos skiriasi, nes ne visos įmonės veža vienodai. Viena turi savo mašinas ir grafiką, kita perka vietą pas subrangovus, trečia tiesiog meta pigią kainą, o po to pradeda „pamiršti“ pasakyti apie papildomus mokesčius. Siuntinių pervežimas iš Anglijos gali kainuoti nuo 50–80 GBP už mažą siuntą iki kelių šimtų eurų už baldus ar didelį kiekį daiktų. Pigiausias variantas ne visada yra blogiausias, bet jei kaina per graži, klauskite, kas joje nėra.
Dažniausiai pasitaiko mokesčiai už aukštą, sunkų svorį, nestandartinį krovinį, laukimą, sandėliavimą ar adresą, kur sunku privažiuoti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta į Mančesterį, o daiktai neparuošti, jis gali laukti ir skaičiuoti laiką. Tas pats Lietuvoje, jei gavėjas prašo atvykti tik vakare. Todėl geriausias pasiūlymas nėra tik mažiausia suma sąmatoje. Tai kaina, kurioje aiškiai matyti, kas įeina ir kas ne.
Palyginkite ne tik kainą, bet ir paslaugos ribas. Vienas vežėjas siūlo 120 GBP, bet tik iki sandėlio, kitas 160 GBP, bet iki buto durų. Trečias 100 GBP, bet be draudimo ir be tikslios pristatymo datos. Surinkite bent 3–5 pasiūlymus ir juos dėkite į vieną lentelę. Įrašykite maršrutą, svorį, terminą, draudimą, kontaktą ir pastabas. Po valandos viskas atrodo aiškiau, net jei iš pradžių galva sukasi.
Ne visada, nors aš pats į per daug pigius variantus žiūriu atsargiai. Kartais maža kaina atsiranda todėl, kad vežėjas grįžta į Lietuvą tuščiu automobiliu ir nori užpildyti vietą. Tai normalu. Bet jei įmonė neturi aiškios sutarties, nepateikia duomenų, bendrauja tik anonimiškai telefonu, tada rizika didesnė. Blogų įmonių šiame versle tikrai yra. Geras ženklas, kai jums paaiškina, kodėl kaina tokia, o ne kita.
Po Brexit asmeniniai daiktai dažniausiai gali būti vežami be importo muito, jei jie naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui. Bet dokumentų vis tiek gali paprašyti, ypač jei krovinys didelis arba atrodo komercinis. Pavyzdžiui, dvidešimt naujų batų dėžių muitininkui gali neatrodyti kaip „mano seni daiktai“. Geriausia turėti sąrašą, bent apytikslį, kas važiuoja. Ne visada jo prašo, bet kai prašo, tuomet jau būna vėlu spausdinti viešbutyje.
Komerciniam kroviniui reikia komercinės sąskaitos faktūros, prekės aprašymo, HS kodų, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Jei dirbate su e. prekyba, dar svarbu turėti EORI numerį ir aiškią PVM tvarką. Čia jau nebe „dėžutė mamai“, o realus eksportas/imports. Daug smulkių pardavėjų pamiršta, kad muitinė žiūri ne į pavadinimą, o į duomenis. Klaida deklaracijoje gali sustabdyti siuntą kelioms dienoms ar net savaitėms.
Nes sienos formalumai tapo realybė, nebe popierinis dalykas. Anksčiau krovinys tiesiog važiavo per Europą, dabar reikia tikrinti dokumentus, deklaracijas, kartais krovinius. Net jei viskas tvarkoje, eilės Doverio uoste ar Calais gali pridėti laiko. Geras vežėjas tai pasako iš anksto, ne tada, kai klientas jau skambina trečią kartą. Pats ne visada žinau tikslios eilės ilgio, nes tai keičiasi kasdien, bet planuoti rezervą verta.
Kai kurie gali, kai kurie tik paima krovinį ir sako „tvarkykitės patys“. Jei siunčiate asmeninius daiktus, dažniausiai pakanka sąrašo ir paaiškinimo. Jei siunčiate komercines prekes, ieškokite vežėjo, kuris dirba su muitinės tarpininkais. Tai kainuoja, bet sutaupo galvos skausmą. Kartais klientai sako: „Bet aš tik vieną kartą siunčiu.“ Suprantu, tik vienas kartas su klaidinga deklaracija gali kainuoti brangiau už visą pervežimą.
Dažniausiai nuo 3 iki 7 darbo dienų, jei viskas eina normaliai. Kartais būna greičiau, ypač kai mašina važiuoja tiesiai iš Londono ar Birmingham į Vilnių ar Kauną. Kartais užtrunka dėl muitinės, oro sąlygų, vairuotojų grafiko ar sandėlio apkrovos. Jei kas nors žada „rytoj garantuotai“, aš prašau parašyti tai juodu ant balto. Pervežime garantija be rezervų yra gražus žodis, bet ne visada realybė.
Londonas, Luton, Birmingham, Manchester, Leeds, Nottingham, Coventry ir Bristol dažniausiai turi daug reisų, nes ten gyvena didelės lietuvių bendruomenės. Iš tokių miestų lengviau gauti gerą pasiūlymą, nes vežėjai važinėja reguliariai. Jei krovinys yra Aberdeene, Cornwalle ar kokioje tolimoje Škotijos vietoje, kaina gali būti didesnė dėl papildomo kilometražo. Tai ne kaprizas, tiesiog logistika. Kuo sunkiau patekti į pagrindinį maršrutą, tuo daugiau manevrų reikia.
Žinoma, galima, bet reikia derėtis protingai. Jei parašote „per brangu, duokit pigiau“, atsakymas dažniausiai bus trumpas arba jokio. Geriau parašyti: turiu tiek dėžių, tiek kilogramų, išvykimas toks, galiu atiduoti ryte, ar galite pasiūlyti geresnę kainą? Kartais vežėjas gali sutaupyti, jei jūs sutinkate palaukti kelias dienas arba pristatyti krovinį į sandėlį. Derėjimas veikia tada, kai abi pusės mato, kur galima susitaupyti.
Pirmiausia nešaukti ant vairuotojo, jei jis pats ne organizuoja viso maršruto. Reikia parašyti įmonei, paprašyti konkretaus naujo laiko ir priežasties. Gera įmonė praneša pati, blogesnė tyli iki paskutinės minutės. Jei siunta labai reikalinga, pvz., vaistai, dokumentai ar verslo prekės, geriau rinktis atskirą kurjerį arba oro transportą. Paprastas krovinių pervežimas nėra greitoji pagalba, nors klientai kartais nori, kad būtų.
Mano atsakymas būtų taip, jei daiktai turi realią vertę. Draudimas nėra universalus stebuklas, nes reikia įrodyti vertę ir žalos faktą. Bet jei vežate televizorių, kompiuterį, baldus ar brangesnius asmeninius daiktus, be draudimo rizikuojate patys. Kai kurie vežėjai įtraukia bazinę atsakomybę, bet ji dažnai būna labai maža. Klauskite ne „ar yra draudimas“, o „kiek kompensuojate ir kokie yra sąlygų punktai“. Ten dažnai slypi tikroji istorija.
Kampai, paviršiai ir trapūs daiktai turi būti apsaugoti taip, lyg juos mėtytų ne žmonės, o konvejeris. Naudokite kampuočius, plėvelę, burbulinę plėvelę, tvirtas dėžes. Baldus geriau išardyti, jei įmanoma, o varžtus įdėti į maišelį ir priklijuoti prie baldo. Kartais atrodo, kad per daug įpakavote, bet po savaitės, kai siunta atkeliauja sveika, džiaugiatės. Blogiausia, kai siunčiama „kaip yra“, o tada kaltinamas vežėjas.
Nuotraukos yra paprastas įrodymas, ką atidavėte vežėjui ir kokia buvo būklė. Tai ypač svarbu siunčiant baldus, techniką, antikvarinius daiktus ar bet ką, kas jau turi įbrėžimų. Jei po pristatymo atsiranda žala, nuotraukos padeda atskirti seną įbrėžimą nuo naujo. Man teko matyti ginčų, kur abi pusės kalba skirtingai, o nuotraukų nėra. Tada lieka emocijos, o emocijos muitinės ar draudimo aktui netinka.
Pirmiausia fotografuokite viską, nepriimkite ramiai, jei žala didelė. Jei įmanoma, pažymėkite tai priėmimo dokumente arba parašykite vežėjui iškart, su nuotraukomis. Nedarykite scenos vairuotojui, jis dažniausiai tik pristato, o ne pats taiso pretenzijas. Tada kreipiatės į įmonę, pateikiate užsakymo numerį, nuotraukas, pirkimo dokumentus, jeigu reikia. Kuo greičiau pranešate, tuo daugiau šansų spręsti. Po dviejų savaičių jau prasideda „o kada tiksliai matėte žalą?“.
Taip, baldai vežami gana dažnai, ypač sofos, stalai, spintos, lovos ir komodos. Bet reikia žinoti, ar baldas telpa į standartinį krovininį furgoną, ar reikia didesnio transporto. Dideli kampai, stiklinės dalys ir minkšti baldai be apsaugos gali būti rizikingi. Geras pasiūlymas čia dažnai gaunamas tada, kai klientas iš anksto išsiardo baldą arba bent išmatuoja jį su kojomis. Jei parašote „maža spintelė“, o ji aukštesnė už duris, bus įdomu.
Dideliems kroviniams reikia ne vienos bendros kainos, o kelių detalių variantų. Pasakykite, kiek vienetų, kokie matmenys, ar reikia išardymo, ar galima krauti ant kitų daiktų. Jei vežate visą buto turinį iš Londono į Kauną, kartais pigiau derinti dalinį krovinį su kitais klientais. Bet jei turite brangius baldus, tiesioginis reisas gali būti saugesnis. Čia geriausias pasiūlymas nėra visada pats pigiausias, o tas, kuris atitinka riziką.
Galima, tik reikia aiškiai nurodyti, kas tai yra. Ratlankiai, buferiai, durelės, variklio detalės ar tepalai nėra tas pats kaip drabužių dėžės. Skystos medžiagos, baterijos, dažai ir kai kurios cheminės medžiagos gali turėti papildomų apribojimų. Jei siunčiate naudotas dalis asmeniniam automobiliui, paprastai problemų mažiau. Jei siunčiate partiją pardavimui, jau reikia komercinių dokumentų. Geriau parašyti sąžiningai, nes „metalas kažkoks“ deklaracijoje nėra profesionalu.
Dalinis krovinys dažnai yra geriausias būdas sutaupyti, kai neturite pilno furgono. Jūsų dėžės keliauja kartu su kitų klientų kroviniais, todėl kaina dalijama. Tai puikiai tinka asmeniniams daiktams, mažesniems baldams, sezoniniams pirkiniams. Minusas tas, kad terminas gali būti mažiau tikslus, nes reikia suderinti kelis adresus. Kartais vienas vėluojantis krovinys sustabdo visą maršrutą. Todėl dalinis pervežimas yra ekonomiškas, bet ne visada pats greičiausias.
Patikimas vežėjas ne tik sako „viskas bus gerai“, bet ir pateikia informaciją: įmonės duomenis, kontaktą, sąlygas, kainos pagrindimą. Jis atsako į konkrečius klausimus, ne tik rašo emodžiais. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne vien bendrą reitingą. Skaitykite, kaip įmonė reaguoja į problemas. Visi kartais vėluoja, visi turi nesklandumų. Skirtumas tas, ar jie prisiima atsakomybę, ar dingsta, kai reikia spręsti.
Klauskite, ar kaina galutinė, ar gali keistis. Klauskite, ar įeina pakrovimas, iškrovimas, draudimas, sandėliavimas. Klauskite, kas vyksta, jei pristatymo data pasikeičia. Paprašykite patvirtinimo raštu. Dar klauskite, ar vežėjas turi patirties su jūsų tipo kroviniu. Jei siunčiate pianiną, šaldytuvą ar didelę stiklo vitriną, bendras „vežame viską“ nėra pakankamas atsakymas. Gera įmonė nesigėdija pasakyti: šito geriau nevešime taip.
Ne visada. Atsiliepimai yra naudingi, bet juos reikia skaityti su galva. Viena žinutė „vėlavo dieną“ dar nereiškia, kad įmonė bloga, ypač jei buvo muitinės eilės. Kita vertus, dešimtys komentarų apie dingusius daiktus ar neatsakymus jau rodo modelį. Aš žiūriu ne tik į žvaigždutes, bet ir į tai, ar įmonė atsako į pretenzijas. Internetuose visi gali parašyti gražiai, ypač kol viskas vyksta sklandžiai.
Jei nėra normalios sutarties, bent turėkite rašytinį užsakymo patvirtinimą. Jame turi būti kaina, adresai, kontaktai, krovinio aprašymas, terminas ir atsakomybės sąlygos. Be popieriaus sunkiau gintis, kai kyla ginčas. Kai kurios mažos įmonės dirba paprasčiau, per žinutes, bet tai nereiškia, kad viskas privalo būti „kaip turguje“. Jei vežėjas vengia bet kokio rašytinio patvirtinimo, aš asmeniškai būtų atsargesnis. Ypač jei siunta brangi.
Galima siųsti daugelį ilgai galiojančių produktų, pvz., konservus, sausus produktus, saldumynus. Bet šviežias maistas, mėsa, pieno produktai ar greitai gendantys daiktai yra rizikingi ir gali būti apriboti. Pervežimas iš Anglijos į Lietuvą trunka kelias dienas, o furgone temperatūra ne visada kontroliuojama. Jei labai norite siųsti maistą, rinkitės tik tai, kas negeš ir nekvepės visam automobiliui. Kartais geriau nusipirkti vietoje nei mokėti už transportą ir rizikuoti.
Asmeniniam naudojimui kiekiai turi būti protingi, o komerciniam vežimui reikia dokumentų ir mokesčių tvarkos. Jei siunčiate kelis butelius gimtadieniui, dažniausiai tai nėra didžiausia problema. Bet jei dėžėje yra 30 butelių viskio ir 50 pakelių cigarečių, muitinė gali klausti rimčiau. Alkoholis ir cigaretės yra jautrus krovinys, nes tai akcizinės prekės. Geriau pasitikslinti su vežėju arba muitinės specialistu, nes taisyklės gali keistis, o aš nenoriu čia meluoti šimtu procentų.
Dokumentus galima, bet aš jų nesiųsčiau paprastu daliniu kroviniu, jei jie labai svarbūs. Geriau rinktis sekamą kurjerį, kopiją turėti skaitmeniniu formatu, o originalus vežti saugiai supakuotus. Pervežimo metu dokumentų vokas gali pasimesti tarp dėžių, ypač kai krovinys dalijamas sandėliuose. Jei tai paso kopijos, sutartys, universiteto pažymos ar teisiniai dokumentai, rizika nėra verta kelių dešimčių eurų taupymo. Kartais paprasčiausias sprendimas yra saugiausias, nors ne pats pigiausias.
Geriausia iš anksto suderinti kontaktą ir pristatymo langą. Daugelis vežėjų dirba anksti ryte arba vidury dienos, ne visada vakarais. Jei gavėjas dirba iki 17 val., reikės susitarti su kaimynais arba palikti nurodymą, kur galima palikti siuntą. Bet palikti brangų krovinį lauke nėra geras sprendimas. Jei siunta didelė, vairuotojas gali atsisakyti palikti ją be gavėjo. Todėl planuokite taip, lyg tą dieną reikėtų būti namuose.
Sąrašas gali būti labai paprastas: 1 dėžė drabužiai, 2 dėžė knygos, 1 fotelis, 1 televizorius. Svarbu, kad būtų matomas krovinio pobūdis. Jei siunčiate komercines prekes, sąrašas turi būti tikslus, su kiekiais ir verte. Asmeniniam pervežimui užtenka tvarkingos apžvalgos. Šis sąrašas padeda ne tik muitinei, bet ir jums pačiam. Kartais atrodo, kad žinote, ką siunčiate, o po mėnesio jau nebeprisimenate, kuriame maiše buvo tas laidų rinkinys.
Kartais verta, kartais ne. Prieš šventes, vasarą ar didesnes persikraustymo bangas kainos gali kilti, nes vietos furgonuose greitai išgraibomos. Jei siunta nėra skubi, galite palaukti savaitę ar dvi ir gauti geresnį pasiūlymą. Bet jei laukiate paskutinės minutės, nuolaidų tikėtis sunku. Logistikoje vietos turi tą savybę, kad jos baigiasi tada, kai labiausiai reikia. Geriausia klausti pasiūlymo bent prieš kelias dienas, o dideliems kroviniams – dar anksčiau.
Realistiškiausias būdas yra toks: tikslūs duomenys, kelios kainos, aiškūs klausimai ir sąžiningas krovinio aprašymas. Nereikia bandyti „apgauti sistemos“ mažinant svorį arba rašant „maža dėžė“, kai ji sunki kaip akmuo. Vežėjai tai mato greitai, o tada kaina vis tiek keičiasi. Jei norite normalaus pasiūlymo, duokite normalią informaciją. Tai skamba banaliai, bet 80 procentų problemų prasideda nuo netikslių pradinių duomenų. Paprasta, tik niekas nenori tuo užsiimti.
Taip, galima, ypač jei kreipiatės tiesiai į vežėją, kuris reguliariai važinėja jūsų maršrutu. Tarpininkas kartais prideda patogumo, bet taip pat gali pridėti antkainį. Kita vertus, geras tarpininkas gali sugrupuoti užklausas ir rasti vietą ten, kur jūs patys nesurastumėte. Svarbiausia suprasti, kas su jumis bendrauja. Jei tarpininkas aiškiai pasako sąlygas, nėra problemos. Jei slepiasi už gražių žodžių ir neaiškių įmonių, tada geriau ieškoti tiesioginio kontakto.
Norint gauti geriausią pasiūlymą siuntinių pervežimui iš Anglijos, nereikia nei paslapties, nei magijos. Reikia tikslių matmenų, sąžiningo krovinio aprašymo, kelių pasiūlymų palyginimo ir aiškaus supratimo, kas įeina į kainą. Pigiausia kaina ne visada reiškia geriausią sprendimą, ypač kai vežami vertingi, trapūs ar dideli daiktai. Geriausias variantas yra tas, kuris derina kainą, terminą, saugumą ir normalų bendravimą. Jei viską paruošiate tvarkingai, siuntinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą tampa daug ramesnis.