Reguliarus smulkių krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais – ką verta žinoti prieš pirmą siuntą?

Na, jei ieškote info apie reguliarų smulkių krovinių vežimą į Angliją mikroautobusais, tikriausiai turite kelias dėžes, gal baldų komplektą ar tiesiog prekių savo parduotuvei Londone. Aš šitame reikale jau gal dvidešimt treji metai, jei ne daugiau, ir mačiau visko – nuo idealių siuntų iki tokių, kai žmonės pakuoja stiklines vazas į paprastus maišelius ir stebisi, kad atkeliavo šukių maišas. Mikroautobusai čia – aukso vertės pasirinkimas, kai krovinys per mažas pilnam vilkikui, bet per didelis paštomui. Bet yra niuansų. Yra visada niuansų.

Pirmi žingsniai ir bendras vaizdas

Kas iš viso yra tas reguliarus smulkių krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais?

Tai servisas, kai krovininis mikroautobusas kelis kartus per savaitę ar mėnesį važiuoja iš Lietuvos į Angliją ir atgal, paimdamas mažesnius krovinius – dėžes, baldus, buitinę techniką. Ne vilkikai, o mikriukai, nes jiems pakanka vietos ir jie gali greičiau manevruoti siaurose Londono gatvėse. Aš klientams sakau: jei tavo daiktai tilptų į standartinį garažą, vanas yra tas pats kas limuzinas, tik praktiškesnis. Reguliarus smulkių krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais vyksta beveik kasdien, nes paklausos yra daug. Tik nereikia galvoti kad tai pašto ženklas – reikia planuoti.

Ar penkios-keturiolika dėžių yra pakankamai didelis krovinys mikriukui?

Žinoma, penkiolika standartinių dėžių – tai pats idealiausias krovinys mikroautobusui. Mes turime klientų, kurie siunčia po tris dėžutes, ir turime tokių, kur pakrauname pusę buto. Vano talpa yra apie aštuoni–dešimt kubinių metrų, kartais dvylika, priklauso nuo modelio. Vienas dalykas – jei turite kažką labai sunkaus, pavyzdžiui, akmenuotą statulą (taip buvo, Rimantas iš Panevėžio vežė žmonos sodininkystės reikmenis... ar gal ten buvo skulptūra? Nenoriu prisigalvoti), tuomet reikia šnekėtis atskirai. Nes svoris irgi turi rūpėti. Bet dėžės? Taip, tikrai pakankamai.

Kada jau verčiau kviesti vilkiką, o ne krovininį mikroautobusą?

Na, jei turite viso buto baldus su šaldytuvu, skalbimo mašina ir dvigulę lovą, tada jau pilnas fūros variantas. Vilkikas ima maždaug nuo pusantros tonos arba apie trisdešimt kubų. Mikroautobusas tikrai nesutalpina dviejų spintų ir pianino – nors kartais bandome sudėlioti, kaip tetrisą, bet yra riba. Beje, vilkikas per Doverį važiuoja ilgiau dėl customs patikrų, bet čia jau kita tema. Mikriukas laisviau praleidžiamas, nors dabar ir jam reikia deklaracijų. Jei metaforiškai kalbant, vanas – tai uždaro kiemo mašina, o fūra – autobusas. Kai jau nebesutelpa, nebekankinkite mikroautobuso.

Kainos, terminai ir kas juos gadina

Kiek maždaug kainuoja pasiųsti siuntą į Londoną mikroautobusu?

Čia tas klausimas, kurio bijo kiekvienas vežėjas, nes sunku pasakyti be konteksto. Šiuo metu, 2024 metų pabaigoje, dvidešimties dėžių siunta į rytinius Londono rajonus kainuoja maždaug nuo trisdešimt iki septyniasdešimt eurų už kubą. Jei turite keletą nedidelių kolių, orientuokitės į sumą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Aišku, jei gyvenate Zarasuose ir reikia paimti iš kaimo, kur gaidžiai skraido – bus antkainis. Kainos svyruos ir nuo dyzelio kainų, taip jau yra. Paskambinkit, paklauskit, niekas už tai neatims.

Kodėl vieni vežėjai sako 300, kiti 800 eurų už tą patį kiekį?

Todėl kad šitoje rinkoje plaukioja visokių personažų. Kainą lemia ne tik kilometrai, bet ar vežėjas važiuoja pilnu vanu, ar tik jūsų daiktus gabena ekskliuzyviai. Kai kurie pasiima mažesnį antkainį, bet pakrauna dar tris klientų siuntas kartu – tada jūsų daiktai spaudžiami kaip silkė statinėje. Aš mačiau įmones, kurios meta žemas kainas, o paskui prašo mokesčio už kiekvieną laiptelį. Ne visi, kurie siūlo pigiau, yra blogi, bet jei 800 kainuoja tik tuo atveju jei norite limuzino su GPS ir asmeniniu vairuotoju tada gal per daug. Skamba nenormaliai.

Ar jei krovinys užima tik pusę vano, galiu mokėti pusę kainos?

O jeigu taip būtų, aš jau gyvenčiau Maljorkoje ir neberašyčiau straipsnių. Deja, mikroautobusas važiuoja vis tiek, ar jis pilnas, ar tuščias. Kuras, vairuotojo alga, keltas, draudimas – viskas kainuoja tą patį. Aišku, jei sutinkate, kad jūsų daiktai gali būti pakrauti šalia kažkokių medinių padėklų iš fabriko – galima derėtis. Bet dažniausiai net trys dėžės kainuos panašiai kaip dvylika, nes pagrindinė sąskaita – už kelionę. Tai logiška būtų mokėt proporcionaliai, bet realybė to nedaro. Šiaip derėtis visada verta, nes kas, jei ne mes.

Ar kelionės laikas skiriasi, jei važiuojama žiemą?

Skiriasi, bet ne visada blogiau. Žiemą trumpesnės dienos, o per Doverį kartais vėjas sustabdo keltus – buvome kai laukėm šešias valandas uoste. Bet kelias per Prancūziją būna laisvesnis, nes mažiau turistų. Iš viso kelionė trunka maždaug tris–keturias dienas nuo paėmimo iki atidavimo, priklausomai nuo maršruto. Jei sninga Belgijoje, prisideda pusdienis. Kartą vairuotojas Mantas įkalnėje prie Lilio užstrigo su vasarinėm padangom – tada gerokai pavėlavo. Tai taip, sezonas turi įtakos, bet čia kaip su oru – prognozės nepasitiki.

Ar savaitgalį pasiimti brangiau negu darbo dieną?

Savaitgaliai yra sudėtingesni, nes daugelis sandėlių nedirba, o gyvenamųjų namų klientai irgi nori atsipūsti. Vairuotojui tai reiškia papildomą nakties pasienyje praleistą laiką arba laukimą iki pirmadienio. Todėl paprastai savaitgalinis paėmimas ar pristatymas kainuoja brangiau, jei iš viso įmanomas. Yra įmonių, kurios apskritai savaitgalių neveža – joms tada savo laisvalaikis. Derėkitės dėl antradienio ar trečiadienio, tai ramiausia. Nors šeštadienį Londono gatvės mažiau užkimštos, irgi faktas. Pas mus Anglijoj (ta prasme pas juos) kitoks ritmas.

Popieriai, pasieniai ir tos smulkmenos

Ar reikia CMR lapelio, jei vežu asmeninius daiktus broliui į Braitoną?

CMR... na, jei tai komercinis krovinys – taip, būtinai. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, verčiantis iš Lietuvos į Angliją, tuomet situacija kitokia, bet vis tiek reikalingas kažkoks inventorius, packing list arba proforma sąskaita. Pasieniečiai dabar po Brexit viską tikrina po didinamuoju stiklu. Aš asmeniškai visada patariu parašyti sąrašą kas yra viduje, net jei dovanos broliui. Nes jei muitininkas įtars prekybą – bus nemalonumų. Geriau turėt popierių ir nereikėt, negu neturėt ir prašyt pokalbio kameroje. Tokia jau realybė pasieny.

Ką reiškia tas Brexit dabar – ar dar bėdos pasienyje?

Brexit viską apsunkino, neduok Dieve. Reikia eksporto deklaracijos, kartais importo Anglijos pusėje, produktams – SANIT, o jei augalai – fitosanitariniai sertifikatai. Dabar nebebus taip lengva kaip anksčiau. Aš tiksliai neprisimenu ar nuo šių metų sausio pasikeitė taisyklės dėl prekių ženklinimo – ten kažkas su CE ženklais ir nauju JK pažymėjimu, bet čia tikrai jau ne mano sritis. (Reikia pasitikslinti su muitininku, nepatariu aklai kliautis tuo, ką čia rašau.) Bėdų pasienyje pasitaiko, ypač jei dokumentai su klaidomis. Britai dabar labai pedantiški, kartais net per daug, bet jų teritorija.

Ar mano dėžės važiuos kartu su kažkokio kito žmogaus sofa?

Tikrai taip. Dalinių krovinių gabenimas į Angliją būtent todėl ir vadinasi daliniu – jūsų krovinys kraunamas kartu su kitais. Vienas klientas veža dėžes į Londoną, kitas sofą į Redingą, trečias – motociklo rėmą. Tai normalu ir taip optimizuojamos kainos. Tik va, svarbu kad vežėjas neperkrautų ir pritvirtintų taisyklingai. Buvo istorija kai kažkas ant viršaus sumetė skalbimo mašiną ant kartoninių dėžių – tenka spėti kas atsitiko. Paklauskit kaip kraunama – jūsų daiktai turėtų būti pakrauti atsargiai, o ne trenkiami.

Ar galiu siųsti maisto produktų, pvz., lietuviško sūrio?

Maistas – itin jautri zona. Produktai su gyvulinės kilmės ingredientais (sūriai, dešros, kiaušiniai) į Britaniją paprastai draudžiami asmeninėms siuntoms, nebent turite veterinarinius sertifikatus. Daržovės ir vaisiai irgi po fitosanitarinę kontrolę patenka. Kartą klientė bandė vežti šimtą pakelių šaltalankių arbata – praleido, nes buvo sausas produktas be gyvulinės kilmės. Su sūriu... na, rizikinga. Aš asmeniškai nepasiimčiau atsakomybės už sūrio gabenimą, nebent žinote taisykles šimtu procentų. Geriau nelabai rizikuoti su maistu, nes jei suges – nemalonus kvapas kelyje.

Pakrovimas, draudimas ir saugumas

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš buto Vilniuje?

Čia labai priklauso nuo sutarties. Standartiškai – durų iki durų paslauga reiškia, kad vežėjas atsiveria dureles ir paima krovinį iš pirmo aukšto. Jei turite liftą – puiku. Jei gyvenate penktame be lifto – turėkite omenyje, kad vairuotojas nebūtinai yra Heraklis. Kai kurios įmonės turi porininkus, kurie padeda, bet tada kaina didesnė. Aš matęs vairuotoją, kuris draugiškai padėjo nunešti tris dėžes į antrą aukštą, bet tai buvo paslauga, ne pareiga. Pasitarkite iš anksto, ar kaina įskaičiuota, ar papildomas mokestis bus. Neaiškumai vėliau pykčio pridaro.

Ar galiu pakuot į paprastas taras nuo bananų – kas bus jei sulūš?

Oi. Aš jums pasakysiu – dėžės nuo bananų yra skirtos... bananams. Jos lengvos, nestabilios ir beveik visada kelyje subyra. Kai žmonės taupo ant pakavimo, vėliau stebisi, kad šaldytuvo durelės atvažiavo atskirai nuo šaldytuvo. Naudokite dvigubas bangos formos dėžes, lipnią juostą, o viduje – burbulinę plėvelę. Jei vežėjas mato katastrofišką pakavimą, jis gali atsisakyti paimti, bet ne visada pastebi. Kartais pakrovimo metu viskas atrodo ok, o kelyje... na, žinote kaip važiuoja Anglijos keliai, ypač duobėti privažavimai. Būna ir taip.

Ar mano elektronika, kompai ir monitoriai saugūs kelyje?

Jei pakuotė gera – saugūs. Bet monitoriai ir kompiuteriai kentėja nuo vibracijos. Aš patarčiau originalias dėžes naudoti, jei turite. Jei ne – bent jau apklijuoti kampučius. Temperatūra vano viduje normos ribose, bet žiemą gali būt šalta. Kartą vežėm serverį pas įmonę Oksforde – jie specialiai prašė neperkrauti virš jo. Vairuotojai paprastai žino kad elektronika yra jautri ir nestato ant jos sunkių daiktų. Bet vėlgi – žiūrėkite kas kraunama greta jūsų siuntos. Beje, draudimas elektronikai kartais turi išimtis, tai pasiskaitykit smulkųjį šriftą prieš pasirašant.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, ar vežėjas jau apdraustas?

Dauguma vežėjų turi CMR draudimą, bet jis ne visada padengia visą vertę. Yra limitai – pavyzdžiui, kilogramui tenka tam tikra suma. Jei siunčiate brangų antikvarinį veidrodį seneliui į Liverpulį, gali neužtekti standartinio draudimo. Aš rekomenduočiau papildomai drausti brangesnius siuntinius. Aišku, tai kainuoja. Buvęs atvejis kai klientas siuntė seną pianiną, vertą penkiolikos tūkstančių – ten be pilno draudimo neįsivaizduoju. Turiu pripažint, draudimo sąlygos kiekvienoje kompanijoje skiriasi ir aš neesu draudimo brokeris, tai pasikonsultuokit su tais, kurie tai daro kasdien.

Realybė – kai ne viskas pagal planą

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu iki Notingemo?

Teoriškai taip, praktiškai... retai kas tai daro. Mikroautobuso kabinoje vietos dažniausiai tik vairuotojui ir gal vienam keleiviui. Jei jūsų krovinys užima visą krovininę dalį, vietų gali ir nebūti. Be to, jūsų kelionės tikslas gali nesutapti su logistika – vairuotojas gali nakvoti kelyje, stoti poilsio zonose, jums gali būt nepatogu. Kartą žmogus važiavo su katinu ir dviem lagaminais – pavyko, bet katinas visas kelias klykavo. Tai jei norite nuvažiuot pas pusseserę – geriau nusipirkit skrydį. Bus greičiau ir katinai ramiau, o ir anglai mažiau stebėsis.

Kas jei pasieniečiai sulaiko siuntą dėl dokumentų – ką tada daryti?

Pirma, nekristi į paniką. Antra, skambinti vežėjui arba jo atstovui Jungtinėje Karalystėje. Paprastai problemos kyla dėl netinkamai užpildytų deklaracijų arba draudžiamų prekių. Siunta gali stovėti pasienyje nuo kelių valandų iki kelių dienų. Buvo atvejis kai muitininkai neišleido vano nes vienos dėžės svoris nesutapo su popieriuje nurodytu. Vairuotojas turėjo perkrauti ir svartuot. Kaštonai. Jūs, kaip siuntėjas, turėsite padengit galimus muitus arba pateikti paaiškinimus. Kartais užtenka vieno trūkstamo parašo ir viskas atsistoja į vietas. Lėtai, bet atsistoja.

Ar tikrai vežėjas atvažiuos būtent tą dieną, kurią pažadėjo?

Aš norėčiau pasakyti taip, bet meluočiau. Nors reguliarus smulkių krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais organizuojamas pagal grafikus, realybėje pasitaiko vėlavimų. Gali sugesti mašina, gali užtrukt pasienyje, gali ankstesnis klientas nebūti pasiruošęs ir vairuotojas praranda pusdienį. Daugelis sąžiningų vežėjų duoda ne datą, o langą – pvz., trečiadienis–penktadienis. Jei jums sako "tiksliai antradienį 14:15" – arba jie turi laiko mašiną, arba angliškai kalba. Dėl to ir reikia pasiimti kontaktinius numerius ir turėti laiko atsargą. Nieko naujo po saule.

Ar mikroautobusai niekada nevėluoja?

Niekada, kaip ir politikai visada laiku. Aišku kad vėluoja. Karšta diena, spūstys prie Kalais, pūga. Teoriškai gerai organizuotas maršrutas leidžia planuot tiksliai, bet teorija yra teorija. Kartą mikroautobusas vėlavo dvi dienas nes teko keisti rato guolį kelyje. Klientas iš pradžių pyko, paskui suprato. Normalūs vežėjai informuoja iš karto kai tik pamato kad grafikas byra. Blogieji tiesiog dingsta. Tai pasiruoškit mentaliai kad "rytoj" kartais reiškia "poryt", o kai kuriems ir "kitą savaitę". Realybė.

Ką daryti jei gavėjas Anglijoje neatidaro durų kai vežėjas priekyje?

Klasika. Vairuotojas skambina, pusto, niekas neatsiliepia. Pagal sutartį paprastai yra numatytas laukimo laikas – pvz., pusvalandis nemokamai, po to papildomas mokestis už valandą. Jei gavėjas visai neatsiliepia, siunta grąžinama į artimiausią sandėlį arba Lietuvą, priklauso nuo sutarties. Jūs turėsite sumokėti už saugojimą arba grąžinimą. Būna kad žmonės pamiršta skirtumą laiko – Londone valanda mažiau (arba daugiau? Aš vis užsimirštu kuriuo metu laikas keičiasi). Šiaip visada perspėkit gavėją kad bus pristatymas ir liekit įjungt telefoną.

Kaip nepasimesti renkantis vežėją

Kaip atskirti normalų vežėją nuo aferisto?

Normalūs duoda sutartį, registracijos numerį, draudimo pažymą ir realią buveinę. Aferistai žada aukso kalnus per Viberį, ima avansą į privatų sąskaitą ir dingsta. Jeigu kaina per penkiasdešimt procentų mažesnė nei rinkos – galvokit kodėl. Tikri vežėjai atsako į klausimus, net jei atsakymai jums nepatinka. Internete pasitikrinkite įmonės pavadinimą – jei nėra jokių atsiliepimų arba visi per tobuli, galbūt sukurti. Buvęs klientas Andrejus padarė klaidą – sumokėjo viską iš anksto vadybininkui be jokių dokumentų. Mikroautobuso nesulaukė. Tokių istorijų yra per daug.

Ar galiu mokėti viską grynaisiais kai atveža į Lidį?

Kai kurie vežėjai priima grynuosius, ypač jei tai galutinis atsiskaitymas pristatymo metu. Bet avansai paprastai mokami pavedimu – taip saugiau abiem pusėm. Aš asmeniškai mėgstu banko pervedimą, nes kasas skaičiuot kelyje yra keblu. Kalbant apie Ledą – paskutinį kartą kai buvau ten, senamiestis mane sužavėjo (nors tai buvo Braitonas, supainiojau, atsiprašau), bet čia jau ne prie ko. Grynieji – ok, bet paprašykite sąskaitos faktūros arba kvito. Jei negaunate jokio popieriaus, problemų atveju negalėsite nieko įrodyti. Būkite atsargūs, net jei žmogus atrodo draugiškai.

Ar realu sekti mašiną internetu, kaip pas DHL?

Tikri profesionalai dabar turi GPS arba bent jau dalijasi lokacija per programėlę. Bet tai ne visada realaus laiko stebėjimas kaip pas didžiąsias kurjerines. Kai kurie mikroautobusai turi įrangą, kiti – tiesiog vairuotojas atsiunčia nuotrauką iš Doverio. Jei jums labai svarbu matyti tašką žemėlapyje, klauskite dar prieš užsakydami. Aš žinau vežėją, kuris turi puikią sekimo sistemą, bet jis ir brangesnis. Kitas tiesiog skambina kai yra per valandą nuo paskirties. Tai toks hibridas tarp modernaus ir seno stiliaus. Jūsų pasirinkimas, ką vertinate labiau – pinigus ar ramybę.

Ką reiškia dalinių krovinių gabenimas ir ar mano siunta tikrai toks?

Dalinių krovinių gabenimas, arba LTL kaip vadinam versle, reiškia kad jūsų krovinys neužima pilno transporto priemonės. Jeigu jūsų daiktai yra trys dėžės, aštuoni baldai arba dvidešimt padėklų – bet ne visa mašina – tai ir yra dalinis krovinys. Anglijos kryptimi tokių siuntų yra begalė. Jūsų siunta bus kraunama kartu su kitomis. Tai ekologiškiau ir pigiau nei pilnas užsakomasis reisas. Jei turite keturis pilnus konteinerius – tada jau FTL, pilnas krovinys. O jei tik svajojat apie pilną mikriuką – vistiek (vis tiek, rašau kaip žmonės šneka) tai dalinis. Tokia sritis.

Kokių klaidų dažniausiai padaro žmonės pirmą kartą?

Dažniausiai blogai supakuoja ir nepasako apie paslėptus skysčius. Antra – netikrina ar gavėjas bus vietoje. Trečia – galvoja kad viskas kaip paštu: atiduosi ir pamirši. Reguliarus smulkių krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais reikalauja šiek tiek pasiruošimo. Dar viena klaida – pigiausia kaina. Pirmą kartą žmonės lygina tik kainas, o ne kas yra tarp jų ir daiktų. Aš žinau, ekonomija svarbu, bet jei siunčiate vertingus daiktus, nepirkite paslaugos vien pagal kainą. Skambinkite, klauskite, jauskite ar žmogus kitam gale yra žmogus, o ne robotas.

Išvada

Tai va, jei siunčiate pirmą kartą, nepamirškit kad mikroautobusas nėra stebuklinga dėžė. Reguliarus smulkių krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais veikia puikiai, kai visi žaidžia pagal taisykles – supakuoji normaliai, pasiruoši popierius, nesi tikras tai klausi. Nesirinkite vien pagal kainą, kaip ir neverta tikėtis kad vairuotojas atvažiuos tiksliai ta minutę. Nusiųskite draugišką žinutę anglui gavėjui, pasakykit kad lauktų skambučio. Ir dar kartą – bananų dėžės neveža. Tai tiek. Paskambinkit jei ką.