Grupinės kelionės iš Anglijos: keliaukite kartu ir sutaupykite

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, turiu galimybę stebėti, kaip kečiasi žmonių įpročiai, technologijos ir pačios kelionės organizavimo ypatybės. Vienas dalykas vis dar lieka nepakitusiu – žmonės visada ieško būdo keliauti patogiau, saugiau ir, svarbiausia, pigiau. Gyvenant Anglijoje, kur kainos paslaugoms ir transportui yra vienos aukščiausių Europoje, šis poreikis tampa itin akutus. Ypač tada, kai reikia nukeliauti ne vienam žmogui, o visai būriui – šeimai, draugų kompanijai, darbuotojų grupei ar sporto komandai.

Grupinės kelionės iš Anglijos ( Jungtinės Karalystės ) ilgametė praktika rodo, kad tai ne tik puikus būdas sutaupyti biudžetą, bet ir galimybė pavertti paprastą persikėlimą iš taško A į tašką B į tikrą nuotykių istoriją. Kai susirenkate didesnės grupės, individualios kelionės (lėktuvais, traukiniais ar privačiais automobiliais) tampa nebeekonomiškos. Čia į žaidimą įsijungia logistikos magija, kurią, kaip ekspertas, stengiuosi paaiškinti savo klientams kiekvieną dieną.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kaip veikia grupinių kelionių mechanizmas, kodėl tai yra geriausias pasirinkimas judėti iš Anglijos į Lietuvą, Lenkiją ar kitas Europos šalis, ir ką tikrai reikia žinoti, kad kelionė būtų sklandi. Nesvarbu, ar planuojate vestuvių svečių vežimą, ar paprasčiausiai norite nuvežti draugus į slidinėjimą Alpėse, principai išlieka tie patys. Svarbiausia – suprasti, kaip valdyti išlaidas ir laiką, pasinaudojant profesionaliu transportu.

Taigi, jei kada nors susimąstėte, kaip suburti 20, 30 ar net 50 žmonių ir nuvežti juos per šimtus kilometrų be nervų ir bankrotą, šis vadovas skirtas būtent jums. Mes aptarsime viską – nuo autobusų pasirinkimo iki dokumentų tvarkymo po „Brexit“. Leiskimės į kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl grupinė kelionė autobusu iš Anglijos yra pigesnė nei keliavimas atskirais automobiliais ar lėktuvais?

Tai vienas dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir atsakymas slypi paprastoje matematikoje bei logistikos ekonomikoje. Esąs šioje srityje ilgai, galiu pasakyti, kad pagrindinė sutaupyti galimybė yra vadinamosios „fiksuotos išlaidos“ pasidalijimas. Kai keliate atskiru automobiliu, kiekvienas vairuotojas turi sumokėti už keltą (pvz., Dover–Calais), už degalus, už galimybę vairuoti Londono užmiesčio mokestį (ULEZ) arba patekti į miesto centrą (Congestion Charge). Taip pat – automobilio techninė priežiūra ir amortizacija.

Kai susirenka grupė, tarkime, 40 žmonių, ir nuoma užjungiama vienas modernus autobusas, šios išlaidos (kelto bilietas, kuras, vairuotojo atlyginimas) padalinamos iš visų keleivių. Pavyzdžiui, vieno kėbulinio automobilio keltas per Lamanšą gali kainuoti nuo 80 iki 150 svarų sterlingų. Autobuso keltas, nors ir brangesnis vienetui, padalijamas iš 40 keleivių, sukuria nedidelę mokestį vienam žmogui. Panašiai ir su degalais – vienas autobusas suvartoja daugiau degalų nei vienas automobilis, bet 40 automobilių bendras suvartojamas kuro kiekis būtų milžiniškas.

Be to, nereikia spręsti parkavimo problemų priešais viešbutį arba restoraną. Autobusas turi numatytas stovėjimo vietas, o 40 atskirų automobilių apie tai net negalvoja. Galų gale, lėktuvai, nors ir greiti, tampa labai brangūs, kai reikia vežti didelę grupę su bagažu, o taip pat reikia susivėlinti su oro uosto patikrais (Check-in), kurių grupėms visada trūksta laiko. Autobusu kelionė prasideda tada, kai jums patogu, o ne kai skrydžio tvarkaraštis.

2. Kaip suskaičiuoti, kiek žmonių reikia, kad grupinė kelionėtųsi apsimokėtų?

Yra neoficiali, tačiau labai tiksli „taikinio riba“, kurios aš laikausi konsultuodamas klientus. Paprastai, grupinė kelionė tampa ekonomiškai prasminga, kai žmonių skaičius pasiekia 15–20 asmenų. Žemiau šios ribos, gali tekti mokėti beveik tiek pat, kiek ir už mažesnį mikroautobusą (pvz., 16 vietų „Volkswagen Transporter“ ar panašų modelį), tačiau pradeda ryškėti komforto privalumai.

Kai kalbame apie didelius, 49–53 vietų autobusus, optimalus užpildymas yra apie 35-40 keleivių, kad kaina vienam asmeniui būtų labiausiai konkurencinga. Tačiau net jei grupė mažesnė, pvz., 25 žmonės, vis tiek gali būti pigiau išsinuomoti 49 vietų autobusą nei vežti 25 žmones 4-5 mikroautobusais. Čia svarbu ne tik vienos vietos kaina, bet ir organizacinis palengvėjimas – vienas vairuotojas vietoj penkių, vienas ryšio asmuo, vienas atvykimo laikas.

Taigi, jei planuojate kelionę, pirmiausia suskaičiuokite potencialų dalyvių skaičių. Jei esate arti 20-osios ribos, tikrai verta paprašyti pasiūlymo tiek iš mikroautobusų, tiek iš didelių autobusų nuomos paslaugų teikėjų. Kartais kainos skirtumas gali būti netikėtai mažas, o komfortas – gerokai didesnis.

3. Kokius maršrutus dažniausiai naudojamos grupinės kelionės iš Anglijos į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis?

Per savo ilgą karjerą esu nukeliavęs beveik visais įmanomais keliais, tačiau standartinis, patikrintas ir efektyviausias maršrutas yra per šiaurinę Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Tai yra klasikinis „E40“ koridorius, jungiantis Didžiąją Britaniją su Lietuva.

Prasideda viskas nuo Anglijos pakrantės – dažniausiai tai Dover arba Folkestone. Iš čia keliaujame keltu arba Eurotuneliu į Calais arba Coquelles. Toliau maršrutas veda per Lille (Prancūzija), Briuselį (Belgija), Liuksemburgą (arba jo apylinkes) ir toliau per Vokietiją – Frankfurto, Leipcigo, Berlyno kryptimi.

Svarbus momentas, kurį visada pažymiu klientams: yra alternatyvus maršrutas, vadinamas „Pietiniu“, kuris eina per Prancūziją (Reimsą, Strasburgą) ir vėliau per Vokietijos pietinę dalį (Miuncheną, Niurnbergą) į Čekiją ir Lenkiją. Šis maršrutas gali būti patogesnis, jei grupės tikslas yra ne Lietuva, o, tarkime, Slovakija ar Vengrija, tačiau į Lietuvą jis dažniausiai užtrunka šiek tiek ilgiau dėl didesnių atkarpų tarp degalinių arba greičio apribojimų.

Ryšiai tarp Anglijos ir kontinentinės Europos po „Brexit“ pasikeitė, tačiau logistinės trasos išliko tos pačios. Pasirinkdami maršrutą, mes atsižvelgiame ne tik į trumpiausią kelią, bet ir į eismo uždelstimus, kurie dažnai pasitaiko Vokietijos autostradose (Autobahn) arba netoli Briuselio. Patirtis leidžia mums iš anksto numatyti, kada geriau važiuoti šiaurės, o kada pietų maršrutu, kad grupė atvyktų laiku.

4. Kokius patogumai turi šiuolaikiniai autobusai, skirti ilgoms kelionėms? (WiFi, WC, kondicionierius)

Dauguma žmonių, susimąstančių apie autobusų nuomą, visai vaizduoja senus, dūzgiančius autobusus be kondicionieriaus. Tačiau tarptautinės klasės transportas šiuo metu yra technologiškai labai pažengęs. Mano įmonė ir mūsų partneriai naudojame tik naujausius modelius, atitinkančius „Euro 6“ ekologinius standartus, kas ne tik mažina taršą, bet ir užtikrina tylų bei sklandų važiavimą.

Ką galite tikėtis kelyje? * Klimato kontrolė: Tai nebūtinai tik kondicionierius. Tai ir šildymas, kuris žiemą kelyje pro Vokietiją yra gyvybiškai svarbus. Visi mūsų autobusai turi dvigubą kondicionierių sistemą – tiek keleivių salone, tiek vairuotojo kabinoje. * WC ir prausiklis: Ilgos kelionės (18–24 valandos) be sanitarijos mazgų būtų nebeįmanomos. Autobuse yra biologiškai skaidomas tualetas, įrengtas rankų džiovyklės ir veidrodžiai. * WiFi ir elektros maitinimas: Šiandien keleiviai nori būti prisijungę. Autobusuose įrengti 4G maršrutizatoriai, leidžiantys naudotis internetu net ir Vokietijos laukymėse (nors signalas gali svyruoti). Taip pat kiekviena sėdynė turi 230V arba USB lizdus įrenginiams įkrauti. * Komfortiškos sėdynės: Tarptautiniam reisui sėdynės turi būti atlenkiamos, su porankiais, rankinių bagažo dėklėmis ir dažnai – su kojų atramomis (footrest). * Virtuvėlė (Kitchenette): Nors ten negalima kepti pietų, bet visada yra available karštas vanduo (kavos ar arbatos gamybai), mažas šaldytuvas gėrimams atvėsti.

Tai yra standartas, kurio aš laikausi. Jei paslaugų teikėjas siūlo autobusą be šio pagrindinio „komforto rinkinio“, aš visada patariu ieškoti kitos varianto, nes 20 valandų kelionė be oro kondicionieriaus vasarą gali tapti tikru košmaru.

5. Kaip „Brexit“ paveikė grupinių kelionių iš Anglijos organizavimą? (Dokumentai, pasų kontrolė, muitinė)

„Brexit“ sukėlė daug neaiškumo, tačiau profesionaliame pervežimų versle jau suėjome į patogų ritmą. Svarbiausia pasikeitimas yra dokumentų tikrinimas. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pasienio kontrolė dažnai buvo tik formalumas. Dabar visi keleiviai turi turėti galiojančius paso (arba tapatybės korteles, jei jos galiojo prieš „Brexit“, tačiau rekomenduoju pasus – jie saugesni ir mažiau problemų su skeneriais).

Ypač svarbu yra vairuotojų dokumentacija. Dabar mūsų vairuotojai turi turėti ne tik standartines vairuotojo pažymėjimas ir „Tachograph“ kortelę, bet ir specialų „Kent Access Permit“ leidimą važiuoti į Kentą (jei tenka ten važiuoti) bei visus muitinės deklaracijų dokumentus, jei autobusu vežamos prekės (nors keleiviniai autobusai paprastai tikrina keleivius).

Taip pat pasikeitė ir degalų, tabako bei alkoholio kiekiai, kurius galima vežti asmeniniam naudojimui iš ES į UK ir atvirkščiai. Jei grupės nariai planuoja nupirkti daugiau degalų Vokietijoje (kadangi ten pigiau), reikia atsiminti apie ribojimus. Tačiau paprastam turistui tai nekelia problemų – svarbiausia turėti pasą.

Muitinėje (pvz., Calais arba ant Lamanšo kranto) autobusai dažnai parenkami tikrinimui atsitiktiniu būdu. Čia svarbi vairuotojo patirtis. Jis turi mokėti ramiai ir aiškiai bendrauti su pareigūnais, supažindinti juos su keleivių sąrašais (Manifest). Mano komandos vairuotojai yra apmokyti elgtis šiose situacijose, kad kelionė ne užtruktų ilgiau nei būtina.

6. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir ar įmanoma ją atlikti be naktinio pernakvojimo?

Standartinė kelionė iš Londono į Vilnių autobusu trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo maršruto, eismo sąlygų ir pasienio kontrolės trukmės. Tai ilgas kelias, ir kaip ekspertas aš visada keliau klausimą: „Ar tikrai norite važiuoti be sustojimų?“

Techninis atsakymas: taip, įmanoma. Jei autobuse yra du vairuotojai (kas yra privaloma ilgesnėms nei 9 valandų trukmės kelionėms be ilgos pertraukos), jie gali keistis ir važiuoti be ilgo pernakvojimo. Tačiau žmogiškasis faktorius svarbesnis. 24 valandas sėdėti sėdynėje, net ir pačioje moderniausioje mašinoje, yra fiziškai sunku.

Todėl aš dažnai rekomenduoju (o kartais ir privalau) suplanuoti bent vieną trumpą pertrauką ne tik degalinėje papietauti, bet ir galbūt 3-4 valandų sustojimą naktį, jei kelionės pradžia vėluoja. Yra ir variantų su pernakvojimas kelyje (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje), kai grupė išlipa, praleidžia naktį viešbutyje, o ryte tęsia kelionę atgaivinta. Tai brangesnis variantas, tačiau saugesnis ir patogesnis, ypač jei kelionėje dalyvauja senesni žmonės ar vaikai.

Jei visgi pasirenkamas tiesioginis reisas be pernakvojimo, mūsų vairuotojai užtikrina, kad sustojimai būtų kas 4,5 valandos bent 45 minučių (kaip nurodo darbo saugos taisyklės), o tai leidžia keleiviams pajudėti, pavalgyti ir prisegti orus.

7. Kaip organizuojamas bagažas? Kiek daiktų gali pasiimti vienas keleivis?

Vienas didžiausių grupinių kelionių privalumų, palyginti su lėktuvais, yra bagažo laisvė. Standartinis tarifas dažniausiai leidžia pasiimti du didelius lagaminus (iki 20-25 kg each) ir vieną rankinį bagažą, kurį galima padėti po sėdyne arba ant viršaus lentynos.

Tačiau čia reikia būti atidiems. Autobuso tūris yra ribotas. Nors jis turi didelį bagažinį skyrių („boot“), jį užpildžius 50 keleivių su po du didelius lagaminus, vietos gali likti nedaug. Jei grupė planuoja vežti ypatingai daug bagažo (pvz., sporto įrangą – slidės, dviračius, muzikos instrumentus), tai būtina pranešti iš anksto.

Aš visada prašau klientų pateikti sąrašą, jei kas nors veža „nenormalų“ bagažą. Pavyzdžiui, vienas keleivis su dviračiu gali užimti vietą trijems lagaminams. Tokiu atveju gali prireikti papildomo priekabos (trailerio) nuomos, arba reikės sumažinti kitiems keleiviams leidžiamą bagažo kiekį. Tai vadybinis dalykas, kurį reikia išspręsti prieš kelionę, kad nektų stresuoti paties kelionės metu prie autobuso durų.

Taip pat verta paminėti, kad bagažas turi būti pažymėtas.