Optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais su seka

Jo, žinau, atrodo, kad rinktis transportą į Angliją – paprasta, bet kai pradedi kapstytis po skelbimus, akis iš raudonų skaičių aštraus perka. Aš jau gal nuo 2010-ųjų su tarptautiniais perkraustymais dirbu, tai mačiau visko – ir kaip seka atsikabina prie Liuksemburgo, ir kaip klientai patys daiktus sulaužo dar prieš kraunant. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais su seka – tema, kuri šiandien ypač aktuali, nes žmonės nori lankstumo, o ne milžiniškų fūrų. Bet nėra taip, kad mikroautobusas su priekaba – sprendimas visiems. Ai, bandysiu paaiškinti be tos įprastos rinkodaros tirados.

Klausimai prieš pirmą kartą

Ar mikroautobusas su seka tikrai neužteks, jei mano butas didelis?

Na va, štai klausimas. Daug kas galvoja, kad jei trijų kambarių butas – fūra būtina. Bet aš esu matęs, kaip į mikroautobusą su seka sukrauname visą dviejų kambarių butą, tik reikia protingai sustatyti. Žinoma, jei turi du kubilus ir keturias spintas – tada jau mikriukas nepavės. Bet dažniausiai optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais su seka įmanomas, kai standartinė persikraustymo apimtis neviršija dvidešimt kubinių metrų. Sezonas irgi daro savo, žiemą šlapios dėžės užima daugiau erdvės.

Kiek realiai kainuoja vežimas iš Lietuvos į Londoną, nereikia gražių žodžių?

Gražūs žodžiai čia tikrai vietos nėra. Šiai dienai pilnas mikroautobusas su seka – nuo devynių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Kartais pigiau, jei dalinis krovinys. O kai kurie vežėjai meta septynis šimtus, bet žiūrėk – ar draudimas yra, ar vairuotojas ne po dvidešimt valandų nemiegojęs. Mačiau atvejų, kai daiktai sustojo prie Reino upės. Pigios kainos dažnai slepia serviso neišmanymą. Ar kurą įskaičiuota – klausk akis į akį.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Gali, bet su sąlyga. Mikroautobuse dažnai yra viena ar dvi vietos salone. Aš asmeniškai tokius variantus organizuoju, bet kelionė trunka apie trisdešimt penkias valandas, ir patogumo čia neieškok. Kartais klientai mano, kad bus kaip verslo klasėje, o gauni šildytą sėdynę prie pakuočių. Reikia pasitikrinti, ar vežėjas turi keleivių vežimo draudimą. Ne visi skelbimų portalų „supervežėjai“ tai turi tvarkingai sutvarkę. O tualeto pertraukos – kaip vairuotojui, taip ir tau.

Koks skirtumas tarp fūros ir mikroautobuso su seka?

Fūra – daugiau vietos, greitesnis iškrovimas su hidraulika. Mikroautobusas su seka – manevringesnis, gali įvažiuoti į senamiesčius, siaurus kiemus Londone ar Birmingeme. Kaina mažesnė, degalų sąnaudos kuklesnės. Bet fūra turi metalinį konteinerį, o mikroautobusas – tentą arba kietasienę. Jei perkraustai biurą – fūra. Jei butą – mikroautobusas su seka dažnai optimalus. Kartais žmonės užsako fūrą dėl tokio kiekio, kur telpa į paprastą mašiną. Pinigai į balą.

Popieriai ir muitai – kad nemigtum naktimis

Kokius dokumentus privalau paruošti, kad daiktai praeitų muitinę?

Čia dažniausiai žmonės pasimeta. CMR važtaraštis – pagrindinis. Jei asmeniniai daiktai, reikia sąrašo su vertėmis. Po Brexito viskas šiaip sau nebevažiuoja. Rašau „laisvas“ (pataisymas: reikia) eksporto deklaracijos, tavo tapatybė ir daiktų sąrašas. Ar notaro patvirtinimas būtinas – čia jau nežinau tiksliai, ar paprastoms dėžėms su drabužiais reikia, bet su technika kartais pareigūnai kabinėjasi. Geriau pasiklausk vežėjo, kuris muitinėje vaikšto dažniau nei aš į parduotuvę.

Ar kiekvieną kartą tikrins daiktus muitinėje?

Tai žinai, tikrinimas – loterija. Daiktus tikrina atrinktinai, nors pats anksčiau galvojau, kad kiekvienas eina per rentgeną. Realybėje dauguma pravažiuoja. Jei būni pats – gali stebėti. Jei ne – vežėjas tvarko su muitinės atstovu. Muitininkai kartais atidaro dėžę, nes kvapas nepatinka. Mačiau dėl prieskonių. Po Brexito taisyklės griežtesnės. Turėk nuotraukų telefone. Ne viskas kelyje idealu, ypač kai lyja.

Ar galiu siųsti maisto produktus kartu su baldais į Angliją?

Nelabai. Mėsa, pienas, medus – post-Brexit griežta. Klientai nori įmesti dešrų, bet muitinėje problema. Jau geriau pavalgykite prieš kelionę. Konservai galimi, bet su sąlygomis. Patariu palikti maistą, daiktus gabenti atskirai. Teko matyti, kaip lagaminas maisto keliavo atgalios. Nešvarios daržovės irgi ne. Anglijos bioapsauga – rimtas reikalas, nors kartais atrodo juokinga.

Kai kelyje nutinka tai, ko niekas nenori

Kas nutinka, jei seka atsikabina arba ratas nurieda pakeliui?

Oi, tai baisus sapnas. Buvo vienas kartas prieš trejus metus – Vokietijos kalneliais važiavome, grandinė nusitraukė. Vairuotojas profesionalas, pastebėjo svyravimą. Viena moteris (pataisymas: klientė) išsigando, bet viskas baigėsi gerai. Kartais sekų stabdžių sistemos stringa, jei prastai prižiūrima. Renkuosi tik reguliariai techninę apžiūrą praėjusias sekas. Jeigu gedimas – CMR draudimas turėtų dengti, bet pasitikrink, ar tavo vežėjas turi galiojantį. Nes jei neturi – gali žiūrėti į savo sulaužytą komodą vienas.

Kodėl mano krovinys vėluoja dvi dienas, nors žadėjo per 48 valandas?

Aha, klasika. Sakė per dvi dienas, o realybėje – eilės Doverio uoste, arba vairuotojas užmigo aikštelėje, nes baudžia vairavimo laiką. Būna, kad mikroautobusas sugedo, o meistras kaimelyje neturi detalės. Kartais patys klientai pavėluoja atiduoti daiktus, o tada stebisi. Žiemos sezonu keliai prasti. Aš visada sakau: jei terminas kritiškas – duok kroviniui dvi dienas atsargai. Mačiau atvejų, kai vežėjai meluoja apie buvimo vietą. Tikrink per GPS. Versle yra visokių.

Ar mano daiktai gali sudužti pervežimo metu, net jei gerai supakuoti?

Gali, nors stengiamės to išvengti. Klientas pats supakavo stiklines duris į seną patalynę, seka kirto nelygumą Prancūzijoje. Nepateko. Draudėme, bet jis pats pakavo. Siūlau profesionaliai pakuoti baldams, dėžes galite patys. Stiklas, elektronika – mūsų valanda. Blogiausia, kai kraunama ant briaunos ir praslysta. Mikroautobusas su seka važiuoja dinamiškiau nei fūra, todėl tvirtinti reikia atsargiai. Klientai to nepripažįsta, kol neišvysta pasekmių.

Ką daryti, jei Anglijoje niekas neatidaro durų pristatymo metu?

Standartinė situacija. Skambini, lauki, rašai. Jei per valandą niekas – vairuotojas važiuoja toliau. Daiktai į sandėlį, tu moki saugojimą. Kartais žmonės pamiršta laiko juostą – Lietuva +2, Anglija +1. Buvo, kad klientas miegojo po naktinės. Duok kelis kontaktus. Jei pristatymas Londone – apskaičiuok eismą. Asmeniškai prašau, kad kas nors būtų arba raktai saugomoj vietoj. Kitaip – ilgas vakaras ir tuščios rankos.

Ar mikroautobusas su seka gali važiuoti per sniegą Alpėse?

Alpės... tiksliau kalnų keliai. Mikroautobusas su seka – ne tankas. Važiavome lapkritį per Prancūziją, vėjas taip linguoja priekabą, kad net man, su tiek metų patirties, įtampa. Žiemą perėjai uždaromi. Realistiškai – galima, bet lėčiau. Blogiausia, kai ledas ir seka pradeda šokinėti. Kartą stovėjom keturias valandas. Todėl planuok maršrutą pro žemesnius kelius. Jeigu vairuotojas sako „viskas bus gerai, aš protą“ – bėk. Neprofesionalų versle per daug.

Kainų paslaptys ir kaip neiškristi iš proto

Kodėl vieni prašo 700, o kiti 1500 eurų už tą patį maršrutą?

Čia mano mėgstamiausia tema. Kartais 700 eurų – be muito, be draudimo. O kai kurie pasiima pinigus ir dingsta tarpininkų labirinte. Brangesni turi savo parką, o ne perka subrangovą. Žinau, kad kainos Vilnius–Londonas mikroautobusui su seka svyruoja, bet jei žemiau 800 – klausk, kas įskaičiuota. Mačiau, kad blogi vežėjai neatnaujina transporto, o sutaupytą deda į kišenę. Saugumas kelyje – svarbiau. Sumoki 1200 ir gauni karališką aptarnavimą, o kartais – galvos skausmą už 900.

Ar dalinis krovinys į Angliją mikroautobusu su seka padeda sutaupyti?

Taip, jei ne pilnas butas, o keletas baldų. Dalinis krovinys populiarus Lietuvos–Anglijos maršrutuose. Vežėjas sukaupia užsakymus ir važiuoja. Tu sumoki už kubus. Deja, laukti tenka – kol surinks pakankamai. Kartais savaitė, kartais mėnuo. Sakau klientams: jei neskuba – dalinis idealus. Jei skuba – mokėk už pilną. Būk pasirengęs, kad tavo daiktai drauge su kito Jono mikrobangų krosnele. Jeigu tau tai nėra priimtina – rinkis kitką ir neklausyk manęs.

Kas tiksliai įskaičiuota į kainą, be abstrakcijų?

Turiu omenyje: degalai? Muitinės agentas? CMR draudimas? Nakvynės Prancūzijoje? Normalus vežėjas išvardina. Amatierius sako „viskas įskaičiuota“ ir prisideda mokesčiai. Būna, kad nakvynės mokestis paliktas tavo sąskaitai. Prašyk raštu sąmatos. Matai punktą „administravimas 50 eurų“ – klausk, kas tai. Kartais oro pūtimas į sąskaitą, skirtas patikliems. Aš pats nemėgstu tokių staigmenų.

Kodėl vasarą ir Kalėdomis kaina šoka tarsi pašėlusi?

Paklausk bet kurio vairuotojo – liepos ir gruodžio piką jis miega kabinoje. Paklausa didžiulė, ypač tarp šeimų, perkeliančių vaikus prieš mokslo metus. Fūrų ir mikriukų trūksta. Todėl rinkos kaina auga. Jei gali persikraustyti lapkritį arba vasarį – sutaupysi dešimt ar dvidešimt procentų. Tai sezoninis antkainis. Ne visi vežėjai tai pripažįsta atvirai. Kai kurie tiesiog jaučia, kad gali paimti daugiau, ir paima. Tu nieko nežinai, o laikas spaudžia.

Kaip atskirti vilką nuo avies renkantis vežėją

Kaip suprasti, ar vežėjas turi licenciją, o ne tik gražų skelbimą?

Reikia paprašyti licencijos numerio. Tarptautiniams pervežimams reikia EU arba UK licencijos. Amatierius pradės pasakoti apie draugą, kuris turi dokumentus. Bėk. Girdėjau istorijų, kai žmonės rinkdavosi „pigaus vežėjo“ paslaugas, o paaiškėdavo – vaikinas pirmą kartą važiuoja toli. Normalus vežėjas atsiunčia CMR pavyzdį, sutartį, draudimą. Jei sako „rytoj atvažiuosiu ir viską paaiškinsiu gyvai“ – pavojaus signalas. Yra sąžiningų mažų įmonių, bet turi žinoti, su kuo kalbi. Atsiliepimai internete – gerai, bet juos irgi galima nusipirkti.

Kiek metų patirties turėtų turėti normalus vairuotojas į Angliją?

Manau, mažiausiai trejus-ketverius tarptautiniuose maršrutuose. Lietuvos keliai – viena, o Doverio uosto eilės ir Londono M25 – visai kas kita. Jaunas gali gerai vairuoti, bet nežinos, kur saugiai pernakvoti. Buvęs atvejis, kai vaikinas pasiklydo Birmingemo žiede ir prarado šešias valandas. Aš norėčiau, kad mano daiktus vežtų tas, kuris matęs, kur pasukti prieš Crawley. Nebūtinai senjoras, bet aš ne visada pasitikiu pažymėjimo metais kaip realios patirties rodikliu. Keliai kalba patys už save.

Ar verta mokėti už profesionalų pakavimą ar galiu pats?

Pats gali, jei turi laiko. Bet prisimink – vežėjas atsako tik už tai, ką pats supakavo. Buvo klientas Kaune, kuris supakavo porcelianą į laikraščius. Atrodė solidu, bet Anglijoje atidarius – juodraščiai sušlapo nuo kondensato, o porcelianas šlapias. Laikraštis – bloga idėja. Mes naudojame moving blanket ir gofruotą kartoną. Jei krovinys – meno kūriniai ar antikvaras – tikrai nesipakuok pats. Nepagailėk šimto kitų eurų. Dažnai taupymas čia brangiau kainuoja.

Kokia techninė būklė turėtų būti mikroautobusui ir sekai?

Mikroautobusas nebūtinai naujas, bet prižiūrėtas. Sekoje – stabdžiai, atsarginis ratas, tvirtinimo kilpos. Tikrinu kiekvieną kartą. Kartą važiavau su seka, kurioje buvo plyšęs tentas. Lijo. Vandenį pastebėjau tik Kenterberyje. Klientas nebuvo laimingas. Nuo to laiko – vizualiai patikrinu ir fiksuoju. Aš pats nenoriu nemalonumų. Jei vežėjas atsisako parodyti techninės apžiūros lapą – tai byloja. Ne visi blogi, bet atsargumas motina išminties. Ar kaip ten tas posakis.

Ar galiu pasitikrinti vežėjo reputaciją internete ir ar tai padeda?

Padeda, bet ne visada. Atsiliepimai – kaip restoranų žvaigždutės, kartais nuperkamos. Geriau paieškok Facebook grupėse „Lietuviai UK“. Ten žmonės parašo tiesą. Kartais vienas blogas atsiliepimas – iš konkurento, o dešimt gerų – iš draugų. Tiesiog paklausk pažįstamų. Geriausias reklamos būdas – iš lūpų į lūpas. Jei trys žmonės taria tą patį vardą – verta rinktis. O jei niekas negirdėjęs – klausk kodėl. Tylios gatvės pasninkauja ne be reikalo. Kažkaip taip.

Smulkmenos, kurios prigalvoja galvos skausmo

Ar į Londono centrą galima įvažiuoti su mikroautobusu ir seka?

Londonas – atskiras pasaulis. Turėk omenyje ULEZ zonas ir sunkiojo transporto apribojimus. Mikriukas su seka dažnai patenka į kategoriją, kuriai reikia leidimų.