Kaip pasirinkti kraustymo paslaugas verslui iš Vokietijos?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad plaukai šokuoja. Vokietija – rinka specifinė, tvarkinga, bet ir gana uždara, o ten veikiantys įstatymai gali sugadinti dieną net pačiam geriausiam logistikui. Kai verslas nusprendžia keltis ar gabenti įrangą, dažnai pasidaro panika, nes pinigai ir laikas dega. Svarbiausia suprasti, kad pigiausias variantas paprastai kainuoja brangiausiai dėl rizikų. Taigi, kaip pasirinkti kraustymo paslaugas verslui iš Vokietijos, kad nebūtų nemalonios staigmenos? Ne tik kaina lemia, o ir patikimumas bei smulkmenos, kurios dažnai paslepiamos sutarčių rašte. Žemiau išdėstysiu tai, ką mokiausi per savo kančias su vokiškais biurokratais ir vairuotojais.

Pagrindiniai klausimai ir rizikos

Kur geriausia ieškoti pervežėjų, ar „Google“ viskas?

Ne tik „Google“ paieškoje, nors ten pradedama. Geriausiai veikia žodinis žodis – klauskite kitų verslininkų, kurie jau kėlėsi iš Berlyno, Miuncheno ar Hamburgo. Vokiški verslininkai dažnai pasitiki vietinės „Handwerkskammer“ rekomendacijomis. Forumai taip pat padeda, ten tenka ir nuogiems faktams apie vokiškas firmas, (nors dabar daug kas ten rašo nebegirdėtų dalykų tik dėl reklamos). Jei radote svetainę, pažiūrėkite, ar ji atnaujinta. Jei paskutinis naujienas skelbiamas prieš penkerius metus, vengkite. Tai rodo, kad verslas neveikia aktyviai, o jei kas nors nutiks, niekas neatsilieps.

Ar pigiausia pasiūlyma verta dėmesio, ar aš čia per daug bijau?

Absoliučiai ne. Vokietijoje darbo jėga brangi, taigi jei kas siūlo pervežti pilną sunkvežimį už du simtus eurų, tai arba sukčiai, arba jūsų krovinys važiuos su kažkuo nelegaliu per sieną (buvo tokių atvejų). Normali kaina susideda iš degalų, vairuotojo darbo, ir mokesčių už užstatą. Taip, gali būti nukrypimai, bet ne tokie dideli. Geriausia pasiimti vidurkį. O tas, kas siūlo „akcijas“ ar „specialius kainynus“, paprastai pridės papildomų mokesčių už pakavimą arba iškrovimą vietoje, kurioje nėra lifto.

Ką būtina įtraukti į sutartį, kad nebūtų bėdų?

Detalus inventorius. Be jo, nieko nedarykite. Turi būti surašytas kiekvistas stalas, kėdė ir serveris. Taip pat nurodykite atsakomybės ribas – kas nutinka, jei vairuotojas „užmiršta“ atidaryti duris ir duža jūsų brangus presas? (Taip, buvo ir tokių... vairuotojas sakė, kad vėjas užpuolė). Įrašykite terminus. Ne „pirmą savaitę“, o konkretų datą ir laiką. Jei sutartyje nėra terminų, jie gali važiuoti savaitėmis per visą Europą, renkdami kitus krovinius, o jūsų verslas stovės.

Ką daryti, jei kaina staiga pakyla prieš pat išvykimą?

Tai dažna problema, ypač su mažomis firmomis. Kai kurios firmos pradžioje duoda fiksuotą kainą, o prieš pat išvežimą sako, kad „padidėjo degalai“ ar „reikia mokėti už užstatą (kaution)“. Tokias firmas reikia uždrausti. Sutartis turi būti fiksuota, arba su aiškiais sąlygų keitimo punktais, kurie susiję tik su jūsų pageidavimais (pvz., papildomas kėlimas į trečią aukštą be lifto). Jei jie bando spausti, tiesiog atsisakykite ir ieškokite kitų, net jei laikas spaudžia, nes pinigai dingsta be pėdsakų.

Kokius dokumentus reikia paruošti iš Vokietijos pusės, kad neįstrigtų?

CMR važtaraštis yra privalomas. Be jo negali važiuoti niekas, tai kaip vairuotojo pažymėjimas. Taip pat reikės sąskaitos faktūros (Rechnung), jei verslas veikia legaliai. Jei gabenate techniką, turi būti serijiniai numeriai, kitaip netgi ES viduje gali sustabdyti ir klausti, iš kur tai. Vokiškos įmonės labai mėgsta tvarką, todėl visus popierius turite turėti su savimi trijuose egzemplioriuose. Dar vienas dalykas – išankstinis deklaravimas Intrastat sistemai, jei vertė viršija tam tikrą ribą, nors dažnai apie tai pamirštama.

Ar reikia draudimo, ar tai tik išleidimas pinigų?

Be abejo. Vairuotojas turi turėti „Kasko“ arba bent jau krovinio draudimą. Bet čia yra gudrybė – dažnai draudimo suma yra maža, pvz., tik 5 eurai už kilogramą. Jei vežate brangų serverį, kuris sverdo 10 kg, tai jums nieko neatsiskaitys, jei jis suges. Reikia tiksliai pasitikrinti draudimo polisą ir, jei reikia, papildomai apdrausti turtą savo brokeriu. Neklauskite, ar reikia – klauskite, kiek draudžia ir kas yra „išskirtinis atvejis“ (Exclusions).

Kas dėl PVM (MwSt) Vokietijoje, ar reikia mokėti 19%?

Jeigu jūsų įmonė yra PVM mokėtoja Lietuvoje, o pervežėjas iš Vokietijos, tai procesas vadinamas atsiskaitymu tarp PVM mokėtojų. Jums nereikia mokėti vokiško PVM, jei pateikiate savo PVM kodą. Bet dažnai vokiečiai užmiršta tai padaryti arba bando įkąsti įprastą sąskaitą. Būkite budrūs. Sąskaitoje turi būti parašyta „Intra-Community Supply“ arba panašus užrašas, kad nebūtų problemų su VMI Lietuvoje. Aš pats kadaš pamiršau kodą pasakyti ir teko mokėti 19 proc. daugiau... (nepasikartok mano klaidos, labai nepatogu gražinti pinigų).

Vairuotojai, technika ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas turi padėti kraustyti, ar jis tik vairuoja?

Teoriškai taip, jei tai įtraukta į kainą. Praktiškai? Dažnai jis atvažiuoja ir sako: „Aš tik vairuotojas, ne krovėjas“. Vokietijoje darbo saugos taisyklės yra griežtos, jis gali tiesiog atsisakyti kelti sunkius daiktus, kad nesugadintų nugaros. Todėl iš anksto susitarkite, ar reikalingi samdomi krovėjai (Movers) vietos. Ypač jei reikia nešti pianiną ar seifą. Neklauskite vokiško vairuotojo nešti 100 kg spintos, jums tiesiog nusijuoks į veidą ir pasakys „Nein“.

Kaip su vokiškomis vietomis (parkavimas), ar ten galima stovėti kur nori?

Tai didelė galva. Miunchene, Frankfurte ar Štutgarte sunkvežimis negali tiesiog sustoti prie „McDonald’s“ ar prie biuro. Reikia iš anksto gauti leidimą (Verkehrszeichen) iš miesto savivaldybės arba susitarti dėl laikino užstatymo zonų. Jei sustosite ne ten, gausite baudą, o sunkvežimį gali tempti. Vienas mano klientas neteko 500 eurų už tai, kad vairuotojas užėjo į pėsčiųjų taką tiesiog „pusei minučiai“. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku savivaliai, nekelkite to ant pervežėjo.

Kokį sunkvežimį rinktis, 3.5t ar 40t?

Priklauso nuo tūrio, bet ir nuo vairuotojo. Jei mažas biuras, 3.5 tona sunkvežimis su „L“ kategorija gali būti pigiau, nes vairuotojas nereikalauja didelio atlyginimo. Bet jei daug daiktų, imkite 7.5 arba 40 tonų. Atsiminkite, kad vokiški keliai turi apribojimus (naktiniai draudimai sekmadieniais ir švenčių dienomis sunkesniems auto). Planuokite maršrutą taip, kad nebūtų reikia stovėti prie kelio dėl to, kad vairuotojas negali važiuoti. Kartais 3.5t sunkvežimis yra gudresnis dėl greičio.

Kaip pergabenti IT įrangą, ar ji saugi?

Serverius ir kompiuterius reikia pakavoti į specialią pūslėtą plėvelę ir dėžes. Negalima jų mesti ant grindų kaip burokų. Beje, jei turite duomenų centrą, geriau pasamdyti specialistus, kurie išjungia ir pažymi kabelius. Paprasti pervežėjai dažnai nelabai supranta, kas yra „shutdown“ procedūra. Gali būti, kad tiesiog ištrauks kištuką iš lizdo, o tada jums IT specialistai bus labai nepykę ir duomenys gali dingti. Geriau padarykite backupą prieš.

Ar reikia išmontuoti baldus, ar įeis taip?

Daugniausiai taip. Didelės vokiškos spintos, ypač senos statybos, nepraeis pro duris neišmontuotos. Pasirūpinkite, kad pervežėjas turi savo meistrus arba įrankius. Aš mačiau situaciją, kai vairuotojas atėjo be atsuktuvo ir bandė laužti spintą kojomis... (nebuvo gražu, klientas ėmė šauktis). Jei įmonė sako, kad „viskas įeis“, tikrinkite matmenis. Vokietijose daug senų pastatų su siauromis laiptinėmis, kur net neįsivaizduoja, kad kažkas gali nešti sofą.

Rizikos, problemos ir kaip išvengti blogų patirčių

Kas nutinka, jei krovinys dingsta, ar tai įmanoma?

Tai blogiausias scenarijus, bet, deja, vyksta. Ypač jei pasamdate firmą, kuri pačia nėra savininkė, o tarpininkauja. Jie gali paimti užmokestį ir dingti su jūsų įranga į Rytus. Todėl visada tikrinkite, ar įmonė turi realų adresą Vokietijoje. Galite net užsukti į „Google Maps“ ir pamatyti, ar ten tik laukas arba sandėlis. Jei adresas rodo gyvenamąjį namą, būkite atsargūs. Manau, kad geriausia rinktis didesnes, žinomas firmas, net jei reikia sedėti eilėje.

Ar gali būti delsos, ir kodėl jos atsiranda?

Žinoma. Vokietijoje vyksta eismo įvykiai, uraganai (kaip tas prieš keletą metų), arba tiesiog vairuotojas suserga. Taip pat, jei pervežėjas renka dalinius krovinius (part loads), jis gali važiuoti apie visą šalį, surinkdamas siuntas. Būkite pasiruošę, kad jūsų daiktai gali atvykti diena ar dvi vėliau. Nereikia panikuoti ir skambinti policijai po 4 valandų. Duokite jiems laiko, jei tik nėra akivaizdžių požymių, kad kažkas negerai (pvz., GPS neveikia jau parą).

Kas dėl subrangovų, ar saugu juos naudoti?

Tai didelė rizika. Jūs samdate firmą A, bet ji pasamdo firmą B iš Lenkijos ar Rumunijos, kad atvežtų. Jei kas nors sugenda, firmos A sako: „Mes nevažiavome, o firmą B mes nepažįstame“. Būtinai klauskite: „Ar Jūsų vairuotojas ir Jūsų sunkvežimis?“ Jei ne, reikalaukite įrašo sutartyje, kad jis atsako už subrangovus kaip už savo. Aš asmeniškai niekada neduodu saviems klientams subrangovų be jų žinios.

Kada reikia mokėti, iš karto ar gavę daiktus?

Niekada ne visą sumą iš anksto. Gera praktika – 30-50 proc. avansas, likutį mokėti tik gavus daiktus ir patikrinus, kad nėra trūkumų. Jei jie reikalauja 100 proc. iš anksto per pavedimą, bėkite. Yra nusipelnę pasitikėjimo įmonės, kurios dirba su sąskaita faktūra ir mokėjimo terminu 14 dienų po paslaugos, bet tai dažniau tinka dideliems, patikimiems klientams, kurie turi gerą istoriją.

Ar verta rūpintis pakuote, ar duos jie?

Jei turite savo dėžių, puiku. Tačiau vokiškos pervežimo firmos paprastai turi savo standartines dėžes ir konteinerius. Jie brangesni, bet patogesni, nes tinka ant keltuvų. Netaisyklingai supakuoti daiktai – tai pirmas dalykas, dėl ko jie susidaužo. Neklauskite, ar galima įdėti viską į juodas keliones krepšius, jei tai ne asmeniniai daiktai, o įmonės turtas. Vokiečiai yra labai atsargūs su pakavimu.

Ką daryti su atliekomis, ar galima tiesiog palikti?

Vokietijoje yra griežtos atliekų tvarkymo taisyklės. Jei atsikratote senų baldų ar įrangos, negalima tiesiog palikti prie konteinerio. Reikia rūpintis „Sperrmüll“ išvežimu arba susitarti su pervežėju, ar jis gali paimti atliekas į savo šalį (dažnai tai kainuoja papildomai). Nežiūrėkite, kad kaimynai taip daro – vokiečai myli skųstis ir gali pranešti policijai, o tuomet baudos didelės.

Ar reikia vertimo dokumentų?

Galbūt ne viskam, bet jei turite techninę dokumentaciją arba brangių daiktų sertifikatus, geriau turėti anglišką ar vokišką vertimą. Jei sulaiko sienoje arba policija patikrina, jiems reikia suprasti, ką tu veži. Paprastai CMR yra dvikalbis, bet inventorius gali būti lietuviškas. Geriau užtikrinti, kad vairuotojas supranta, ką veža, kad galėtų paaiškinti pareigūnams be jokių nesusipratimų.

Kaip pasirinkti kraustymo paslaugas verslui iš Vokietijos, jei laikas trumpas?

Tada reikia mokėti už greitį. Yra „ekspresinės“ paslaugos, kai sunkvežimis važiuoja tiesiai iš A į B be sustojimų. Tai brangu, bet sutaupo laiko. Negalima tikėtis, kad už standartinę kainą jie skubs kaip ugnis. Vokietijoje viskas veikia pagal tvarkaraštį. Jei norite išskirtinio dėmesio, būkite pasirengę sumokėti privalomą „rantą“ (urgency fee). Tai paprasta ekonomika.

Ar verta pirkti draudimą Lietuvoje, ar užtenka vokiško?

Tai geras variantas, jei vokiškas draudimas atrodo įtartai arba suma per maža. Jūsų brokeris gali išrašyti „Cargo“ draudimą, kuris dengia visą maršrutą. Taip pat gynia nuo to, jei vokiška firmelė bankrutuoja. Nors tai papildomas kaštų straipsnis, ramybes jis duoda daugiau. Aš asmeniškai visada patariu dideliems projektams tai daryti, geriau permokėti draudimui nei prarasti turtą.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis, jei jos yra?

Jeigu versle naudojate chemiją ar dažus, tai yra ADR krovinių kategorija. Negalima tiesiog įmesti į sunkvežimį su biuro baldais. Reikia specialios sertifikacijos ir ženklinimo. Jei paslėpsite, ir bus avarija, baudos bus milžiniškos, o draudimas nebus mokamas. Būkite sąžiningi, kai pildote užklausos formą, nenuokslindami duomenų. Gėda tada, kai dega visa mašina.

Ar galima sekti krovinių realiu laiku?

Dabar beveik visi turi GPS sekimą. Klausykite, ar jie duos nuorodą. Taip pat galiu pasakyti iš patirties, kad ne visada GPS rodo tikrą vietą – kartais rodo vairuotojo namus, kai jis jau važiuoja tuščias. Bet turėti galimybę pamatyti, kur mašina yra, yra gerai. Ypač jei jums reikia susitarti su gavėju Lietuvoje, kuris laukia prie vartų ir pyksta, kad jo nėra.

Kaip elgtis su gavėju Lietuvoje, ar jis žino, ką laukia?

Informuokite jį iš anksto. Niekas nemėgsta staigmenų, kai 20 tonų sunkvežimis atvažiuoja į siaurą kiemą Vilniaus senamiestyje. Sutarkite dėl įvažiavimo aukščio ir vietos. Lietuvoje kiemai dažnai mažesni nei Vokietijoje. Jei sunkvežimis nepraeis, teks perkrauti į mažesnę mašiną, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Geriau išmatuoti kiemą anksčiau.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių Vokietijoje, apie kurias nežinai?

Mokesčiai už užstatą (Kaution) ir išankstinio pranešimo mokestis (Anmeldung) gali būti. Taip pat, jei reikia specialios technikos (kranas, keltuvas), tai visada už papildomą mokestį. Dar vienas dalykas – mokesčiai už aplinkosaugą (Umweltplakette) miestuose, jei reikia važiuoti į žaliąją zoną. Užsirašykite tai į sąskaitos sąmatą, kad nebūtų siurprizų, kai jie pareikalauja papildomų 50 eurų grynais.

Galutinis patarimas – ką žiūrėti paskutiniu momentu?

Pažiūrėkite į mašiną. Jei ji rūdijusi, purvina, o vairuotojas atrodo, kad nemiega jau tris dienas, stabdykite procesą. Tai rodo įmonės požiūrį. Geriau praleisti dieną ieškodant kito, nei taisyti sugadintus turtus. Kaip pasirinkti kraustymo paslaugas verslui iš Vokietijos? Pasikliaukite savo intuicija, o ne tik gražiu svetainės dizainu. Jei kažkas jaučiasi blogai, tai tikriausiai taip ir yra.

Išvados

Svarbiausia – nebūkite naivūs. Vokietija nėra laukas pienas, ir ten veikia tie patys nuskriaustikai kaip ir čia, tik su geresne reklama. Pasirūpinkite dokumentais, draudimu ir, svarbiausia, pasitikėkite savo pojūčiais apie įmonę. Jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai paprastai taip ir yra. Sėkmės verslo perkėlime ir tikiuosi, kad jūsų keliai bus lygūs, o vairuotojai – mandagūs. Niekada nebijokite klausti papildomų klausimų, tai jūsų pinigai ir jūsų nervai.