Optimalūs maršrutai kraustymui iš Olandijos į Lietuvą: vadovas iš vidaus

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šioje srityje prisibučiau jau beveik dvidešimt metų, ir per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešiojo žemėlapius rankose, iki šiandieninių GPS sistemų, kurios vis vien klysta. Kai klientas skambina ir klausia apie pervežimus, dažniausiai jis domisi kaina, tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra logika. Ką gi, šiandien pašnekosime ne tik apie tai, kiek kainuoja kilometras, bet ir apie tai, kaip iš tikrųjų susidaro optimalūs maršrutai kraustymui iš Olandijos į Lietuvą. Ne tiesiog taškas A į tašką B žemėlapyje, o realus kelias, kuriame yra eismo užspūdžiai, blogas asfaltas ir vairuotojų poilsio laikas.

Olandija yra labai tvarkinga šalis, viskas greita, o kai pereiškime sieną, prasideda kita realybė. Daugelis mano kolegų siūlo važiuoti trumpiausiu keliu pagal navigatorių, bet aš visada sakau – trumpiausias nebūtina yra greičiausias ar pigiausias. Ypač kai kalbame apie sunkvežimius su pilnu kroviniu. Mums reikia planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas neprarytų biurokratijos, o jūsų baldai nenukristų nuo everybos duobėse. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką esu išmokęs per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų, ir paaiškinsiu, kodėl reikia pasitikėti profesionalu, o ne tik telefonu.

Geografija, kurią nenurodo GPS

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka kelionė iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus?

Žiūrėkime tiesiai į akis – Google Maps jums rods apie 18–20 valandų, jei važiuotumėte automobiliu be sustojimų. Tačiau mes kalbame apie sunkvežimį, kurio greitis yra ribojamas 90 km/h, o tai Vokietijoje ar Lenkijoje dažnai būna ir neįmanoma. Be to, mums reikia laikytis tachografo reikalavimų, kas priversta stabdyti kas 4,5 valandos. Realiai tas optimalūs maršrutai kraustymui iš Olandijos į Lietuvą užtrunka maždaug 24–30 valandų gryno vairavimo, o su visais pilnaverčiais poilsiais – tai išsiveržia į dvi, o kartais ir tris dienas, jei kelyje pasitaiko eismo įvykių. Taip pat svarbu prisiminti, kad jei reikia atlikti krovos darbus abi pusės, tai prideda dar darbo valandų.

Ar verta rinktis kelią per Vokietiją, ar geresnis variantas yra per Belgiją?

Tai klasikinis klausimas. Daugelis sako, kad per Belgiją bus arčiau, tačiau aš visada rekomenduoju vokiškąją A2 autostradą. Kodėl? Belgijoje daugybė greičio matuoklių, siaurų juostų ir labai intensyvaus eismo, o lenkijos–belgijos pasienio ruožas dažnai būna užstrigęs. Vokietijoje, nors ten ir yra mokesčiai už kelių naudojimą (LKW-Maut), infrastruktūra yra pritaikyta sunkiasvoriams transportui, o kelias į Poznanę per Frankfurto prie Oderio perėją yra geriau išlaikytas. Taigi, nors techniškai maršrutas per Belgiją gali atrodyti trumpesnis žemėlapyje, laiko praradimas dėl „kampų“ ir greičio ribojimų jums nieko nesutaupys.

Kodėl taip dažnai girdime apie užstrigimus prie Lenkijos sienos?

Tai yra mūsų amžina problema. Kai pasiekiame Lenkijos sieną, pvz., Švecicą arba Slubicę, kelių būklė staigiai pasikeičia. Nors pastaraisiais metais Lenkija labai patobulino savo greitkelius, ypač A2 trasą, vietiniai keliai vis dar gali būti labai apkrauti. Be to, muitinės procedūros, net ir Schengen erdvėje, gali sustabdyti transportą patikroms. Kartais tai trunka penkias minutes, kartais – dvi valandas, todėl optimalūs maršrutai kraustymui iš Olandijos į Lietuvą visada turi turėti laiko rezervę šioje vietoje. Mes visada įsivaizduojame, kad sieną peržengiame akimirksniu, bet praktika parodo, kad reikia pasiruošti blogiausiam atvejui, kad neprastumtumėte kliento.

Pinigai ir logistika

Kiek degalų suvartoja toks sunkvežimis ir kaip tai veikia galutinę kainą?

Sunkvežimis su 20 pėdų priekaba, pilnas kroviniu, sudegina apie 30–35 litrus degalų šimtui kilometrų, o jei kalbame apie didesnę 40 pėdžių mašiną, tai skaičius svyruoja ties 35–40 litrais. Dabar įsivaizduokite, kad vienas litras degalų Vokietijoje kainuoja daugiau nei Lietuvoje, todėl maršruto planavimas turi įtakos tiek kainai, tiek laikui. Mes stengiamės užpildyti bakus Lietuvoje arba prieš įvažiuodami į brangias šalis, tačiau taisyklės yra griežtos. Degalų kaina sudaro apie 30 procentų galutinės pervežimo kainos, todėl staigių degalų pokyčių rinkoje mes tiesiog negalime ignoruoti – tai visada atsispindi jūsų sąskaitoje.

Ar galiu sutaupyti, jei sutiksu, kad vairuotojas paimtų kelis keleivius?

Absoliučiai ne. Tai ne tik yra draudžiama įstatymais (jei tai ne ypač įrengta keleivinė transporto priemonė), bet ir galingai pakenkti jūsų daiktams. Krovinių pervežimui skirtose mašinose vairuotojas turi būti vienas arba su antruoju vairuotoju, kuris dirba. Jei ten sėdės pusiau svetimi žmonės, drabužiai, baldai ar elektronika gali būti pažeisti arba net pavogti. Be to, draudimas tokiais atvejais nebeveikia – jei įvyks avarija, draudimo kompanija atsisaks mokėti kompensaciją, nes transporto priemonė buvo naudojama ne pagal paskirtį. Geriau susitarti dėl galutinės sumos ir miegoti ramiai.

Kokios yra pagrindinės paslėptos išlaidos, apie kurias klientai paprastai neįsivaizduoja?

Daugelis mano klientų mano, kad mokėti už vairuotojo darbą ir degalus yra viskas. Tačiau yra tokių dalykų kaip kelių mokesčiai Lenkijoje (ViaToll), Vokietijoje (Maut), o kartais ir mokesčiai už įvažiavimą į miestus, pavyzdžiui, į Olandijos centro zonas. Be to, jei reikia naudotis特种 transportu, pavyzdžiui, su „kelto“ manipuliatoriumi krovinio iškrovimui, tai viena diena gali kainuoti šimtus eurų. Taip pat nepamirškite apie vairuotojo maitinimą ir nakvynes, kurios Vakarų Europoje kainuoja kaip auksas. Visa tai įeina į kainą, kurią jums pateikiame.

Techniniai niuansai ir rizikos

Kas nutinka, jei kelias užšąla arba yra didelės eismo problemos Vokietijoje?

Tiesiog sustojame. Negalima priversti vairuotojo važiuoti, jei sąlygos yra pavojingos gyvybei ar kroviniui. Vokietijoje žiemą pasitaiko tokų situacijų, kai autostrados uždaromos valandomis, ir mes turime laukti. Tokiu atveju, optimalūs maršrutai kraustymui iš Olandijos į Lietuvą gali šiek tiek pasikeisti – pavyzdžiui, žiūrime, ar galima apeiti pro mažesnius kelius, nors tai ir ne visada įmanoma su sunkvežimiu. Klientui svarbiausia yra tai, kad mes visada informuojame apie vėlavimą. Geriau atkeliauti diena vėliau, nei su sugadintais baldais ir sulaužyta mašina sniego guolyje.

Ar saugu vežti labai jautrius daiktus, tokius kaip pianinas ar tapyba, šiuo maršrutu?

Taip, bet tik jei tai padaryta teisingai. Paprastas „kraustymasis“ dėžėmis vienaip, o brangūs daiktai reikalauja specialios įrangos – oro burbulų, tvirtinimo juostų, o kartais ir medinių rėmų (karkasų). Maršrutas Olandija-Lietuva nėra labai „šokiruojantis“ savo reljefu, bet Lenkijoje yra vietų, kur asfaltas baigiasi staigiai. Jei pianinas nėra užfiksuotas prie sienelės, jis gali atsitrenkti į ją posūkyje. Aš visada sakau – jei daiktas brangesnis nei 1000 eurų ir jautrus, jis turi būti supakuotas kaip britų karūna.

Kuo skiriasi pilnas kraustymas nuo dalinio krovinių pervežimo logistikos požiūriu?

Pilnas kraustymas, kai mes paimame visą jūsų butą ar namus, yra paprastesnis – važiuojame tiesiai iš taško A į tašką B. Dalinis pervežimas, kai mūsų mašinoje yra kelios skirtingos siuntos, yra sudėtingesnis, nes turi sustoti prie kiekvieno kliento, iškrauti, vėl užkrauti. Tai prailgina maršrutą. Jei jums svarbu laikas, geriau užsisakyti pilną mašiną (FTL), o jei norite sutaupyti pinigų ir galite laukti, rinkitės dalinį (LTL). Tačiau su daliniu pervežimu optimalūs maršrutai kraustymui iš Olandijos į Lietuvą gali būti ilgesni dėl kitų klientų aptarnavimo.

Praktiniai patarimai ir pabaigos

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta, o aš dar nebaigiau surinkti daiktų?

Tai viena dažniausių problemų. Vairuotojas turi savo grafiką, o jo valandos yra pinigai.