Kiek užtrunka perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą? Logistikos eksperto išsamus vadovas

Dirbu su krovinių pervežimais jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų reisų iki tų, kurie virtus tikru logistiniu košmaru. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdžiu iš lietuvių, gyvenančių Nyderlanduose arba grįžtančių iš ten, yra susijęs su laiku. Žmonėms svarbu žinoti, kiek užtrunka perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą, nes nuo to priklauso ne tik jų nusivylimas, bet ir darbo pradžia, vaikų mokyklos ar nuomos pabaigos terminai. Tiesą sakant, vieno universalaus atsakymo nėra, ir kas bando įtikinti jus priešingu, meluoja arba neturi pakankamai patirties.

Šiame straipsnyje nenaudosiu sausųjų vadovėlių frazių, o pasakysiu taip, kaip viskas vyksta realiame gyvenime. Eikime nuo to, kad atstumas tarp, tarkime, Amsterdamo ir Vilniaus yra apie 1700 kilometrų. Tai kelias, kurį sunkvežimis viena kryptimi įveikia maždaug per 18–20 valandų grynojo vairavimo, jei neatsiranda eismo įvykių, didelių spūstių Vokietijoje ar blogo oro. Tačiau, kai kalbame apie perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą, reikia suprasti, kad tai ne tik vairavimas. Tai pakavimas, krovimas, galbūt sandėliavimas, muitinės procedūros (nors ir ES viduje, bet dokumentacija reikalinga) ir, žinoma, iškrovimas Lietuvoje. Paprastai, jei kalbame apie standartinį buto ar namo pervežimą, nuo tada, kai pasirašome sutartį, iki tada, kai daiktai pasirodo jūsų naujuosiuose namuose, praeina nuo 3 iki 7 dienų. Tačiau tai tik vidurkis, toliau paaiškinsiu, kodėl skaičiai gali smarkiai svyruoti.

Svarbu paminėti, kad šiuo metu transporto rinka yra labai dinamiška. Anksčiau buvo galima rasti mašinos „tuščiąją kelionę“ (angliškai backload) beveik bet kada, dabar dėl kuro kainų ir vairuotojų trūkumo reikia planuoti bent savaitę iš anksto. Jei jums reikalingas ekskursinis reisas, t.y., mašina važiuoja tik tiesiai į jūsų adresą ir nieko nekelia kelyje, procesas gali būti greitesnis, bet kaina – žymiai aukštesnė. Dabar panagrinėkime detalesniais klausimais, kurius dažniausiai užduodate telefonu ar rašote el. paštu.

Laiko skaičiavimas ir maršruto niuansai

O kiek laiko tai užtruks realiai, jei aš turiu tik kelis dėžes?

Jeigu turite tik keletą dėžių arba nedidelę baldų partiją, tarkime, 2–3 m³ (kubinius metrus), tai situacija paprastesnė. Tokiu atveju mes galime jūsų krovinią prijungti prie kitų klientų siuntų, kas vadinama dalyvine chartija. Tuomet kiek užtrunka perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą, priklauso nuo to, kada mums susirenka pilna mašina arba pakankamas kiekis krovinių vienam reisui. Gali būti taip, kad jūsų daiktai pas mus atsidurs sandėlyje Olandijoje ir lauks dieną-dvi, kol surinksime likusią dalį. Tačiau tikras važiavimo laikas tokiu atveju yra tas pats – mašina vaziuoja 2–3 dienas (priklausomai nuo vairuotojo poilsio režimo). Taigi, realiai nuo užsakymo iki pristatymo – 3–5 dienos.

Ar įmanoma atvežti viską per 2 dienas?

Techniškai – taip, įmanoma, jei užsakote pilną 20 ar 30 pėsčiųjų konteinerį arba sunkvežimį tik sau. Vairuotojas išvažiuoja iš Olandijos, važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomus poilsius) ir atvyksta į Lietuvą. Tačiau čia yra vienas „bet“. Reikia įvertinti pakrovimo laiką. Jei įsivaizduojame, kad vairuotojas atvyksta prie jūsų namų Olandijoje ryte ir pradeda krauti, tai vienas butas gali užtrukti 3–4 valandas. Tuomet jis turi nuvykti 1700 km. Taisyklės reikalauja, kad vairuotojas po 4,5 valandos vairavimo padarytų 45 minučių pertrauką. Taigi, dviejų dienų terminas yra labiau taisyklės išimtis, o ne praktika, dažniau tai užtrunka 3 dienas.

Kas dėl to, kad vairuotojai važiuoja lėtai Vokietijoje?

Vokietijos autobanai (Autobahn) – tai atskira tema. Yra vietų, kur greitis neribojamas, tačiau dažniausiai ten vyksta didelių greičių ribojimų darbai arba eismo spūstys. Sunkvežimiai visur Vokietijoje yra ribojami iki 80 km/h (ir dažnai turi greičio limitavimo prietaisus). Be to, jei įvyksta avarija, spūstis gali užtrukti valandas. Aš daugelį kartų mačiau, kaip planuotas 18 valandų kelias virsdavo 26 valandomis dėl vieno nelaimingo atsitikimo arba blogų oro sąlygų (rūkas, lietus). Todėl visada savo klientams sakau: „skirkite laiko atsargą“.

Ar perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą trunka ilgiau žiemą?

Žiemiao situacija tikrai pasidaro sudėtingesnė. Nors Olandijoje ir Vakarų Vokietijoje žiemos dažniausiai švelnios, tačiau kai važiuojame link Lenkijos ir Lietuvos, keliai gali būti paslidūs. Sunkvežimys su 20 tonų kroviniu nebegali važiuoti 90 km/h, jis privalo sulėtinti iki 40–60 km/h dėl saugumo. Be to, dienos trumpėja – vairuotojai dažniau privalo sustoti, nes negali vairuoti tamsoje taip pat efektyviai. Taigi, žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) pridėkite prie standartinio termino dar vieną dieną.

Kas daro įtaką greičiui ir kainai

Kodėl mano draugui atvežė per 2 dienas, o man sako, kad reikia 5?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir jis labai aiškiai atskiria „ekskursinį“ pervežimą nuo dalyvinio. Jūsų draugas tikriausiai sumokėjo už pilną mašiną, arba jam pasisekė, ir mes kažką vežė tame pačiame rajone. Jei jūsų užsakymas yra mažesnis, jis eina į grupinį pervežimą. Mes turime surinkti mašiną. Gal tą savaitę turime 5 užsakymus Eindhovene, 2 Hagoje ir 3 Roterdame. Reikia apvažiuoti visus, surinkti ir tikriausiai tada važiuoti. Efektyvumas čia svarbiau už greitį, nes tai leidžia jums sutaupyti pinigų.

Ar laukiate kitų klientų, kol jie surenka daiktus?

Kartais taip, ypač jei kalbame apie dalyvinį pervežimą. Mūsų vairuotojas gali atvykti į Olandiją ir pradėti krauti vieną klientą, o kitas gali dar būti prieš tai dieną (ar tą pačią) užsakęs, bet dar nesupakavę. Mes stengiamės sinchronizuoti, tačiau žmonės dažnai užtrunka daugiau, nei planavo („dar viena dėžė“, „dar ši sofa“). Todėl jei klausiate, kiek užtrunka perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą kai esate grupėje, atsakymas visada yra: „kol paruošiami visi kiti klientai tame pačiame reise“. Tai gali prailgti laukimą 1–2 dienas.

Kas vyksta, jei mašina sugenda kelyje?

Per 20 metų tai nutiko ne kartą. Techninės problemos pasitaiko: padangos plyšimas, variklio gedimas. Mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą, tačiau pakeisti sunkvežimio varikliu arba padangą autobane trunka. Jei įvykia tokia situacija, mes privalome rasti kitą mašiną perkrauti (transhipment), o tai yra brangu ir ilgai trunka. Tokiais atvejais atsiprašome klientų, bet technika yra technika. Tokių atvejų statistika – maždaug 1–2 proc. visų reisų.

O kaina, ji priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka?

Tiesiogiai – ne taip. Kaina dažniausiai skaičiuojama pagal krovinių tūrį (m³) arba atstumą. Tačiau jei jūsų adresas Olandijoje yra sunkiai pasiekiamas (pvz., senamiestyje, kur reikia specialios leidimų arba mažesnės mašinos), tai gali padidinti kainą. Taip pat, jei reikalingas „šutlis“ (perkrauti iš didelės mašinos į mažą, kad atvežtų į centrą), tai taip pat brangu. Taigi, greitis nulemias kainą tik tuo atveju, jei jums būtinas ypatingas skubumas.

Smulkmenos, kurios svarbios klientui

Ar reikia būti patys, kai atvažiuoja krauti?

Būtina ne, bet labai rekomenduojama. Jei jūsų nėra, reikia turėti atstovą, kuris pasirašytų krovinių priėmimo- perdavimo aktus. Be to, vairuotojai gali turėti klausimų: „Ką daryti su šia dėže?“, „Ar šis baldas yra jūsų?“. Jei nėra ko klausti, procesas sustoja. Aš mačiau atvejus, kai vairuotojas laukė valandą prie namų, nes nieko nebuvo aišku, o laikas – tai pinigai.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui ir važiuoti priešais?

Dauguma klientų, persikraustant iš Olandijos į Lietuvą, važiuoja savo automobiliais. Jie klausia, ar gali išvykti anksčiau. Žinoma, galite. Mūsų vairuotojai yra patikimi, jie dirba su mumis ilgiau nei 5 metus. Tačiau visada rekomenduoju sudaryti detalių inventorinę sąrašą (pakavimo lapą). Tada, jei kas nors pasidarytų kelyje (nors tai retai), žinosite tiksliai, ką turėjote.

Kas jei aš neteisingai nurodžiau kiekį ir daiktai netilps?

Tai dažna problema. Klientas sako: „Aš turiu tik 5 m³“, o kai atvažiuoja 20 pėsčiųjų konteineris, paaiškėja, kad yra 10 m³. Jei mašina jau užpildyta kitų klientų daiktais, mes tiesiog negalime jūsų daiktų įmesti.