Daiktų pervežimas į Olandiją patogiai ir pigiai dabar: Patirties vadybininko vadovas

Sėdžiu savo biure, prieš akis – senas, gerai įsisenėjęs žemėlapis, kuriame pažymėtos visos maršruto stotelės nuo Vilniaus iki Amsterdamo. Per šiuos dvidešimt metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau viską: pradedant nuo tų, kurie bando susitraukti su „Fiatu Fiorino“ su visas turtas nešiodami, baigiant didžiuliais sunkiasvoriais, kurie užstrigdavo šiaurės Olandijos gyvenamuosiuose kvartaluose. Rinka pasikeitė, bet vienas liko tas pats – žmogus visada nori rasti optimalų sprendimą. Daiktų pervežimas į Olandiją patogiai ir pigiai dabar yra nebe tiesiog svajonė, o visiškai realu įgyvendinamas uždavinys, jei žinai, kur ieškoti ir ko laukti.

Kai klientas skambina man pirmą kartą, jis dažnai bijo, kad kainos bus kosminės, o terminai – neįtikėtinai ilgai. Suprantu tai. Kuro kainos šuoliuoja, o Olandijos keliai, nors ir puikūs, turi savo niuansų, pvz., brangius mokesčius už aplinkkelius ar griežtus ribojimus miestuose. Tačiau šiuolaikinė logistika leidžia sujungti kelias siuntas į vieną krovininę (taip vadinamas „dalinis krovinys“ arba „part load“), kas leidžia gerokai sumažinti išlaidas. Todėl nereikia būti milžiniškos korporacijos vadovu, kad galėtum sau leisti profesionalų perkraustymą – tiesiog reikia suprasti procesą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo, kartais ir kietai nuplauta, patirtimi. Nerašysiu sausųjų teisinių straipsnių, o kalbėsiu kaip žmogus žmogui, aiškindamas, kaip išvengti dažniausių klaidų ir ką tikrai reiškia „pigiau“ šioje srityje.

Kainos, pasirinkimai ir pinigai

Ar įmanomas daiktų pervežimas į Olandiją patogiai ir pigiai dabar, kai kainos kyla?

Absoliučiai įmanoma, jei nesitiki, kad už pusę batų kainos vešsi visus butus. Dabar dažniausiai taikome dalinių krovinių principą – tavo daiktai važiuoja krove su kitais klientais į tą pačią kryptį. Tai leidžia sumokėti tik už užimtą vietą krove (pavyzdžiui, už 3 ar 5 kubinius metrus), o ne už visą automobilį. Taip pat, jei esi lankstus su datais, galima gauti gerą nuolaidą.

Kiek maždaag kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Olandiją, jei turiu būtąlį?

Viskas priklauso nuo tūrio, bet mažiausias mokestis už mažą siuntą (pvz., kelios dėžės ar dviratis) prasideda nuo 150–200 eurų. Jei kalbame apie vieno kambario butą, tai paprastai svyruoja tarp 600 ir 900 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia išnešti daiktus iš namų, ar jie jau bus pakydyti prie pat vairo. Dideliems namams su baldais kaina gali siekti 2000 eurų, bet tada jau dažnai reikalingas visas sunkvežimis.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kainas dvigubai mažesnes nei kitos?

Čia būna du variantai: arba jie suka „kišenes“ ir pridės mokesčius vėliau (uėjimas į miestą, keltų mokestis, pan.), arba tai yra „keliauninkai“ su vokiškomis numerių ženkllėmis, kurie tiesiog vežia ką gali. Esu matęs situacijų, kai toks pigus pervežimas baigdavosi teismu, nes vairuotojas dingdavo su krovinio pusiaukelėje. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už licencijuotą vežėją.

Ar kaina keičiasi, jei reikia važiuoti ne į Amsterdamą, o o į kažką tokią kaip Maastrichtas?

Taip, šiek tiek, nes maršrutas keičiasi. Olandija nedidelė, bet važiavimas į pietus (Limburgas provincija) gali užtrukti valanda ar dvi ilgiau nei į šiaurę ar vidurį. Taip pat, jei reikia važiuoti į centrinę Amsterdamo dalį, ten mokesčiai už užterštumą (Utrecht zone) ir sunkvežimiams ribojamą zoną gali padidinti sąskaitą.

Dokumentai, papildomai reikalai ir biurokratija

Kokius popierius reikia turėti pas save, kad neprailstų sienoj?

Jeigu keliaujame ES viduje (Lietuva – Olandija), tai muitinės deklaravimas paprastai nereikalingas, nebent veži prekes parduoti. Asmeniniam perkraustymui reikalingas tik kruopštus krovinio sąrašas (inventorius) su apytikslėmis vertėmis. Be to, vairuotojas turi turėti CMR važtaraštį, kuris yra pagrindinis krovinio pristatymo dokumentas.

Ar galiu įvežti seną dviratį ar mašinos dalis, ar tai ne bus problema?

Nėra jokios problemos su dauguma daiktų, jei jie yra asmeninio naudojimo ir ne nauji (pirkę mažiau nei prieš 6 mėnesius). Jei veži naujas mašinos dalis ar didelę kiekį elektronikos, muitininkas gali paklausti apie PVM mokėjimą. Bet jei tiesiog veži savo seną dviratį, kuriuo važiavai Vilniuje, tiesiog užrašyk jį į sąrašą kaip „naudotas dviratis“.

Kas dėl to, kad aš negaliu būti vietoje, kai atvyksta sunkvežimis?

Tai visiškai normalu. Esu organizavęs šimtus tokių pervežimų, kai klientas atiduoda raktus artimajam ar kaimynui, o mūsų vairuotojas iškrauna daiktus pats. Svarbiausia, kad turėtum kontaktinį asmenį vietoje, kuris galėtų parodyti, kur statyti dėžes, ir pasirašyti pristatymo dokumentus (CMR), kad būtų įformintas perdavimas.

Ar reikia kaip nors specialiai supakuoti baldus, ar užtenka paprastai uždėti ant krovikio?

Gerbkite savo baldus, jei norite, kad jie atvyktų gyvi. Kartais klientai sako: „o, tai čia senas sofas, nereikia plėvelių“, bet tada vėliau verčiau sukti galvą, kai sofas atvyksta drėgnas ar su įbrėžimu. Rekomenduoju supakuoti baldus į burbuliukų plėvelę ir storą kartoną, o ypač brangius daiktus – į medines dėžes. Mūsų komanda visada turi pasiūlyti pakavimo paslaugas vietoje.

Olandijos specifika, keliai ir vairavimo niuansai

Ar sunku važiuoti dideliu sunkvežimiu per Olandijos miestus?

Olandija – šalis, kurioje dviračiai yra karaliai, o sunkvežimiams vietos labai mažai. Ypač senosiuose miestuose, kaip Leidenas ar Utrechtas, gatvės siauros, o daugelis kvartalų yra „zona 30“ (greitis ribojamas iki 30 km/h). Mūsų vairuotojai turi navigacijas, kurios išvengia tokių zonų, bet kartais teka važiuoti pro gyvenamuosius namus, todėl reikia kantrybės.

Kas dėl to, kad Olandijoje visur dirbtinės keltuvai ir tiltai?

Tai viena didžiausių bėdų, ypač kelyje į Roterdamą ar aplink Hagoje. Daugeliu atvejų aukščiau nei 3,5 metro sunkvežimai negali važiuoti kai kuriais maršrutais dėl žemų tiltų. Mes visada patikriname aukščio ribojimus (height restrictions) prieš kelionę, kad nebūtume tokios situacijos, kaip buvo prieš 5 metus – kaimyninės firmos vairuotojas „nuėmė“ keltuvo viršų ir užstrigo.

Ar galima užsakyti pervežimą tiesiai į Olandijos sandėlį, jei aš ten turiu verslą?

Žinoma, darome tai kasdien. Bet ten reikia labai tiksliai suderinti grafiką, nes sandėliuose yra griežti laiko langai (time slots), kai keltuvas gali priimti prekes. Jei vairuotojas pavėluos dėl spūsčių ant A27 greitkelio, gali tekti laukti iki kitos dienos. Todėl visada pridedame laiko rezervą.

Draudimas, rizikos ir pasitikėjimas

Kas nutinka, jei vairuotojas sužeidžia nugarą nešdamas mano šaldytuvą laiptais?

Profesionalios firmos turi LRSD (Civilinės atsakomybės draudimą) ir darbuotojų draudimą. Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas, draudimas padengia žalą. Negaliu pasakyti, kad tai neįvyksta – buvome ir toje situacijoje, kai paslydo ant ledo. Bet su draudimu viskas išsprendžiama be jokių teismų. Jei samdote „kairę ranką“ be sutarties, tuomet visos rizikos – ant tavęs.

Kaip suprasti, kad firma yra patikima ir nebus suktybė?

Pirma, patikrink jų juridinį statusą (Sodra, VAT kodas). Antra, paklausk apie draudimo polisą – jis turi būti. Trečia, o kas svarbiausia – paklausk apie CMR sąlybas. Jei jie nesugeba paaiškinti, kas rašoma CMR važtaraštyje, bėkite. Patikima firma visada pateiks aiškią sutartį, kurioje nėra paslėptų mokesčių.

Ar verta drausti krovinių, ar tai tik papildomas uždarbis firmai?

Mano nuomone, privalomai. Keliukas Olandijoje yra geras, bet eismo įvykiai įvyksta, ir ne dėl mūsų kaltės – pvz., gali atsitikti, kai mūsų mašina stovi sustojusioje eilėje, o ją atrenka koks neatsargus vairuotojas. Draudimas už krovinius (cargo insurance) kainuoja vos keletą procentų nuo krovinio vertės, bet sutaupo tūkstančius eurų, jei kas nors nukrenta ar užsidega.

Išvada

Galiausiai, po daugelio metų šioje srityje galiu drąsiai pasakyti: rūpestis dėl to, kad daiktų pervežimas į Olandiją patogiai ir pigiai dabar bus įgyvendintas nekokybiškai, yra pagrindinė klaida. Žmonės dažnai taupo ant pakavimo ar ant patikimos firmos pasirinkimo, o paskui gauna sulūžinusius vitrinius baldus ar pradingusią dėžę su brangia buitine technika.