Kelionių organizavimas mikroautobusu iš Olandijos: Detalus vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimas tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų). Dar prieš kelis dešimtmečius tai buvo išskirtinė prabanga, skirta verslininkams ar didelioms grupėms, o šiandien tai – kasdienybė, susijusi ne tik su verslo reikalais, bet ir su turizmu, šeimos susitikimais arba grįžtančiais emigrantais. Olandija, su savo klestinčiais ekonomikos centrais Amsterdamu, Roterdamu ir Hagu, vis labiau traukia lietuvius, o kylančios kuro kainos ir sudėtingi geležinkelių maršrutai verčia ieškoti alternatyvių, patogesnių kelių.

Kelionė mikroautobusu iš Olandijos šiandien yra vienas patogiausių būdų organizuoti grupės pervežimą. Tačiau daugelis klientų, pirmą kartą susiduria su tokia užduotimi, dažnai klysta dėl netikslaus supratimo, kas iš tikrųjų įeina į kainą, kaip formuojamas maršrutas ir kokie teisinius reikalavimai taikomi transporto priemonėms. Ne visada pigiausias pasiūlymas yra geriausias, o brangiausias – nebūtinai garantuočia aukščiausią kokybę. Čia, kaip ir visame logistikos pasaulyje, svarbiausia yra detalumas, planavimas ir partnerio pasitikėjimas.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo sukauptą patirtimi, padėdamas jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote mikroautobusą. Mes aptarsime viską nuo pasirinkimo kriterijų ir kainos formavimosi iki vairuotojo darbo apribojimų ir kelionės saugumo. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė ne tik būtų sėkminga, bet ir kainotų kuo mažiau nervų bei nesusidurtumėte su netikėtumais, kurie gali sugadinti kelionės džiaugsmą. Nesvarbu, ar planuojate komandinio išvyką į Alpės, arba organizuojate šeimos šventę Lietuvoje – ši žinios bus nepakeičiamas jūsų pagalbininkas.

DUK

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne paprastą autobusą arba keleivinius automobilius?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas priklauso ne tik nuo keleivių skaičiaus, bet ir nuo komforto reikalavimų. Esu dirbęs su įvairiausia transporto parku, ir galiu pasakyti, kad mikroautobusas (pvz., Mercedes-Benz Vito arba VW Crafter) užpildo tą pačią nišą, kurią automobilių pramonėje vadinama „auksiniu vidurkiu“.

Jei jūsų grupė susideda iš 8–19 žmonių, mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas dėl keletos priežasčių. Pirmiausia, manevringumas. Olandijos miestuose, ypač senosiose Amsterdamo ar Utrechto dalyse, gatvės dažnai siauros, o dideli autobusai gali turėti problemų pravažiuoti iki pat jūsų nurodyto adreso. Mikroautobusas gali privažiuoti beveik prie durų, kas sutaupo laiko ir nereikalauja nešti lagaminų per kelias gatves.

Antra, komforto lygis. Šiuolaikiniai mikroautobusai, skirti tarptautiniam pervežimui, yra priversti laikytis tų pačių ergonomikos standartų kaip ir didesnieji autobusai: tai reguliuojamos sėdynės su atramomis, dirbtinės ventiliacija, o dažnai ir WiFi bei TV ekranai. Palyginti su keleiviniais automobiliais (pvz., VW Sharan), kuriuose trys eilės sėdynių sukuria „glamonės“ efektą ir nėra vietos bagažui, mikroautobusas suteikia erdvę kiekvienam keleiviui atsistoti, išsitiesti ir pasiimti savo bagažą iš atskiro skyriaus. Ilgose kelionėse iš Olandijos į Lietuvą (kurios trunka apie 12–14 valandų), tas komforto skirtumas turi įtakos bendrai kelionės nuotaikai.

2. Kaip susiformuoja kelionės kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dauguma klientų, pirmą kartą kreipiasi į mus, tiki, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau per dvidešimt metų praktikos išmokau, kad kainos struktūra yra daug sudėtingesnė. Kainą formuoja ne tik degalai, kurie, žinoma, sudaro didžiąją dalį, bet ir kiti, mažiau akivaizdūs faktoriai.

Pirmiausia, tai kuro kainų svyravimai. Olandijoje ir Vokietijoje degalai dažnai brangesni nei Lietuvoje, todėl maršrutas gali šiek tiek keisti savo kainą priklausomai nuo to, kur kuriamas degalų papildymas. Antra, kelių mokesčiai. Vykdydami maršrutą per Vokietiją arba Belgiją, mums tenka mokėti už kelių naudojimą (vignettes arba mokesčius už tiltus ir tunelius), ypač jei maršrutas eina per Alpių perėjas arba Vokietijos automagistrales. Šie mokesčiai gali sudaryti iki 10–15 % galutinės sumos.

Trečia, ir labai svarbu – vairuotojo darbo laikas ir apgyvendinimas. Jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, mūsų, vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentais, turi būti užtikrintas vairuotojo poilsis. Tai reiškia ne tik kelionės pratęsimą, bet ir viešbučio išlaidas vairuotojui. Jei norite važiuoti be sustojimų, reikės samdyti du vairuotojus, kas automatiškai padidina kainą. Taip pat į kainą įeina techninė priežiūra, transporto priemonės amortizacija ir, žinoma, įmonės pelnas. Visada klauskite išskaidytos sąskaitos, kad žinotumėte, už ką mokate.

3. Kokius maršrutus dažniausiai naudojate vykstant iš Olandijos ir kodėl?

Nors atstumas tarp Amsterdamo ir Vilniaus yra maždaug 1600 km, tas pats atstumas gali būti įveiktas skirtingais būdais, ir pasirinkimas turi didelę įtaką ne laikui, o patogumui. Esu įveikęs šį maršrutą šimtus kartų, ir galiu pasakyti, kad „greičiausias“ maršrutą navigatoriuje visada nėra geriausias.

Klasikinis maršrutas eina per Vokietiją (A1, A10, A9 autostradų sistema) ir Lenkiją (A2 autostrada). Tai yra populiariausias variantas dėl gero kelių paviršiaus Vokietijoje. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra daug „remonto“ zonų, kurios gali sukelti eismo spūstis, ypač prie Ruhr srities arba netoli Miuncheno.

Alternatyvas variantas gali būti maršrutas per Belgiją ir Liuksemburgą, o toliau per Prancūziją arba Vokietijos pietines dalis. Jei kelionės tikslas nėra Lietuva, o kur nors pietuose (pvz., Austrija ar Šveicarija), šis maršrutas gali būti logiškesnis. Svarbu suprasti, kad patyręs vadybininkas ar vairuotojas visada įvertina ne tik atstumą, bet ir tikėtiną eismo intensyvumą, kelių būklę bei metų laiką (žiemą kai kurie maršrutai gali būti slystesni). Todėl, kai užsakote kelionę, visada aptarkite galimą numatomą maršrutą – kartais nukrypimas už 50 km gali sutaupyti valandos laiko ir sumažinti stresą vairuotojui bei keleiviams.

4. Kokie yra teisiniai reikalavimai mikroautobusams, atliekantiems tarptautinius pervežimus?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, garantuojančių jūsų saugumą. Rinkoje pasitaiko „pelių uždarų“, kurie veža keleivius neturėdami licencijų, naudodami paprastus krovininius mikroautobusus. Kaip ekspertas, griežtai rekomenduoju vengti tokių pasiūlymų.

Teisėtai tarptautiniams keleivių pervežimams galima naudoti tik transporto priemones, kurios turi Keleivių tarptautiniams pervežimams skirtą licenciją. Tai nėra paprasta popierinė lentelė – tai griežtai kontroliuojamas leidimas. Be to, mikroautobusas turi būti įregistruotas kaip keleivinis (M klasė), o ne kaip krovininis (N klasė). Krovininiai mikroautobusai, net jei jie įrengti sėdynėmis, neturi tiek geros stabdžių sistemos, nei keleiviniai, ir jų draudimas neliečia keleivių taip pat kaip turėtų.

Taip pat būtina, kad vairuotojas turėtų galiojantį „95 kodą“ vairuotojo pažymėjime, tai yra - profesinę kvalifikaciją. Be šio kodo, vairuotojas neturi teisės dirbti komerciniu transportu. Taip pat mikroautobuse privalo būti įrengtas tachografas. Jis fiksuoja vairuotojo darbo laiką, greitį ir atstumą. Jei vairuotojas vairuoja be tachografo arba jį išjungęs, tai yra tiesioginis pažeidimas, kuris gali baigtis dideliu baudų, o svarbiausia – keliais kelias pavojinga situacija kelyje, nes vairuotojas gali būti per daug pavargęs. Užsisakydami transportą, visada paprašykite parodyti šiuos dokumentus – tai jūsų teisė ir garantija.

5. Kaip vyksta kelionės planavimas ir kiek laiko iš anksto reikia užsakyti?

Logistikoje laikas – tai pinigai, bet čia kalbu ne tik apie kainą. Optimalus užsakymo laikas priklauso nuo sezono. Esu pastebėjęs, kad šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Velykos, Naujieji Metai) arba vasaros atostogų metu, prašymai auga kaip aukščiausia bangų banga. Tokiu laikotarpiu reikėtų kreiptis mažiausiai 3–4 savaites iki kelionės.

Kodėl taip ilgai? Nes geras transporto parkas yra ribotas. Jei jums reikalingas specifinis mikroautobusas (pvz., su automatinės pavarų dėžės, patogesnėmis sėdynėmis arba galimybe vežti daugiau bagažo), jo paieška gali užtrukti. Be to, mums reikia laiko suderinti vairuotojo darbo grafiką, užtikrinti, kad jam būtų užtektas poilsio prieš ir po kelionės.

Jei kreipiatės iš anksto, turime galimybę pasiūlyti ne tik geresnę kainą (nes galime lanksčiau planuoti mūsų resursus), bet ir geriau priderinti maršrutą prie jūsų pageidavimų (pvz., sustojti pietums tam tikrame restorane, kurį rekomendavote). Skubantys užsakymai (pvz., „vyksta po 2 dienų“) dažnai kainuoja brangiau, nes tenka permokėti už vairuotojo iškvietimą iš kitos vietovės arba naudoti mažiau optimalų transportą.

6. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip jis talpinamas?

Tai yra dažniausia source painiavų, ypač tais atvejais, kai keleiviai grįžta iš ilgalaikių atostogų arba gyvenimo Olandijoje. Daugelis mano klientų mano, kad jei mikroautobuse yra 8 vietos, tai visi gali pasiimti po 2 didelius lagaminus. Tačiau realybėje yra šiek tiek kita.

Standardinis tarptautinio mikroautobuso bagažinės skyrius turi apibrėžtą talpą kubiniais metrais. Pavyzdžiui, 8–9 vietų mikroautobuse dažnai būna galima talpinti apie 8–10 didelių lagaminų. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas taip pat turi savo asmeninį daiktą (lagaminą), o jei kelionė trunka ilgiau, gali reikėti vietos vandens ar atsarginių padangų (nors paprastai jos yra po automobiliu).

Jūsų bagažas neturi būti tik svorio, bet ir formos. Jei vežate neįprastus daiktus (pvz., kolesas, muzikos instrumentus, slidės arba statybinės medžiagos), būtina apie tai pranešti iš anksto. Gali prireikti papildomo priekabos (trailer) nuomos, kas keis kainą ir maršrutą (priekaba padidina transporto priemonės ilgį, todėl kai kuriose vietose reikės rinkti kitokius maršrutus).Visada rekomenduoju susitarti dėl bagažo apimties dar iki momento, kai surenkate keleivius, kad išvengtumėte situacijos, kai paskutinis keleivis neturi kur padėti savo lagamino ir tenka juos vežti sau ant kelių, kas yra saugumo pažeidimas.

7. Kokiais atvejais reikalingi du vairuotojai, ir ar tai visada padidina kainą?

Pagal ES reglamentus (561/2006), vairuotojas gali vairuoti iki 9 valandų per parą (iš jų po 4,5 val. gali būti vairuojamos be ilgo poilsio). Vėliau privalo būti 45 min. poilsis. Tačiau yra ir limits – per savaitę vairuotojas gali dirbti ne daugiau kaip 56 valandų. Jei maršrutas iš Olandijos į Lietuvą su visais sustojimais trunka 14–15 valandų, vienas vairuotojas tiesiog fiziškai negalės tai įveikti vienas, neperžengdamas savo darbo laiko normų.

Taigi, jei maršrutas yra ilgesnis nei 900–1000 km viena kryptimi arba jei numatomi ilgi sustojimai, mums tenka siūlyti du vairuotojus. Tai reiškia, kad kaina padidėja, nes mokame už du atlyginimus, du maitinimus ir du nakvynes. Tačiau investicija į du vairuotojus atsiperka saugumu. Jie gali keistis vairuodami kas 4–5 valandas, kas užtikrina, kad vairuotojas visada yra atsarges ir labiau susitelkęs.

Yra ir išimčių. Jei maršrutas yra trumpesnis, bet klientas pageidauja važiuoti „nepaliaujamai“ (be 45 min. sustojjimų), taip pat reikalingas antras vairuotojas. Taip pat, jei kelionės metu planuojami renginiai, kur gali būti vartojamas alkoholis (pvz., vestuvės ar jubiliejai), antras vairuotojas yra būtinas, kad vienas galėtų ilsėtis, o kitas – vairuoti. Niekada nekompromituokite saugumo dėl noro sutaupyti ant antro vairuotojo – tai brangiausia taupymo forma.

8. Kaip susitvarkoma su maitinimu ir poilsio sustojimais?

Mityba ir poilsis – ne tik fizinis reikalavimas, bet ir dalis kelionės kultūros. Per savo ilgametę patirtį pastebėjau, kad keleiviai dažnai klausia: „Ar mes sustosime pavalgyti?“ Atsakymas visada yra „taip“, bet svarbu suprasti, kaip tai organizuojama.

Mums, kaip pervežėjams, nėra įprasta įtraukti maitinimą į kainą, nebent tai yra specialiai susitarta VIP kelionė. Dažniausiai sustojome prie „autogamyklos“ tipo kavinės (pvz.,