Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford: visas tiesa be reklamų

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus – maždaug nuo tada, kai Lietuja atgavo nepriklausomybę ir pradėjome važiuoti į vakarus per sienas be vizų. Per šį laiką mačiau viską: nuo degančių sunkvežimių autobanuose iki klientų, kurie bandė įvežti pusę buto alkoholio. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford yra specifinis dalykas, nes tai nėra paprastas važiavimas iki Varšuvos. Čia reikia nuovados, gerų nervų ir tikrai suprasti, kad kaina nenurodys visų problemų, kurios gali iškilti kelyje. Tiesiog noriu pasidalyti patirtimi, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių žodžių.

Kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtruks

Kiek laiko užtrunka tas toks tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford?

Visada sakau klientams – neskubėkite planuoti skrydžio tą pačią dieną. Paprastai, jei viskas eina kaip laikrodis (o tai retai nutinka), tai nuo išsikrovimo Vilniuje iki įsikrovimo Wallingforde praeina apie penkios iki septynių dienų. Tačiau reikėtų atsižvelgti į kelionės sąlyjas, nes jei tenka laukti keltų arba yra eilės prie pasienio punktų, terminai gali pasislinkti. Geriau turėti savo daiktus savaitę vėliau negu nerimauti, kur jie dingo.

Ar galima kažką nors taupyti renkantis šią maršrutą?

Sutaupyti galima visada, bet ar verta? Kai sakote „tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford“, kaina priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jeigu sutalpinote viską į 20 kubinių metrų, tai galima važiuoti daliniu krovininiu. Jei turite pilnametį namą, reikės pilno sunkvežimio. Neklauskite manęs, kodėl kai kurios firmos kainuoja pus mažiau – aš ir pats kartais nežinau, gal jūsų daiktai važiuos atvirame priekaboje po lietaus? Žiūrėkite ne į kainą, o į tai, kas į ją įskaičiuota.

Kiek bendrai gali kainuoti toks perkraustymas apytiksliai?

Noriu būti sąžiningas – skaičiai svyruoja labai stipriai. Už mažą butą gali tekti mokėti nuo tūkstančio iki tūkstančio penki�šimt eurų, o dideliems namams gali prireikti ir trijų–keturių tūkstančių. Viskas priklauso nuo prieigos prie jūsų namų Vilniuje (ar galima privažiuoti tiesiai prie durų) ir tas pat Wallingforde. Jeigu reikia nešti daiktus pusę kilometro rankomis, tai darbuotojai už tai papildomai paprašys. Tai tiesiog fizika, ne aš nustatau kainas.

Ar galima gauti fiksuotą kainą, kad nebūtų nemalonumų?

Taip, galima, ir aš visada rekomenduoju taip daryti. Kai sudarome sutartį, aš asmeniškai einu į objektą arba daru nuotolinę vertinimą. Jeigu aš pamatau, kad trečiajame aukšte nėra lifto ir ten yra sofa, kurią neįmanoma išnešti pro langą, aš tai iškart pasakiu. Fiksuota kaina apsaugo jus nuo to, kad vairuotojas viduryje kelionės nepaskambintų ir sakytų „ne, čia per sunku, mokėkite daugiau“. Pasirašykite popierių.

Biurokratija, dokumentai ir britų ypatumai

Kokius dokumentų reikia paruošti išvykstant iš Lietuvos?

Čia viskas ganėtinai paprasta, jeigu nesate verslininkas. Reikia surinkti inventorizacijos sąrašą (dvikalbį – lietuvių ir anglų kalbom), pasų kopijas ir, jei važiuojate su savo automobiliu, jo techninę apžiūrą. Svarbiausia – sąraše turi būti parašyta, kad tai asmeniniai daiktai, ne naudojami prekybai, ir kad jie buvo naudojami mažiausiai šešis mėnesius. Be to, gali prireikti deklaracijos muitinės (T1 arba T2 dokumentai), bet tai paprastai tvarko pervežėjas.

O kas dėl britų dokumentų, atvykus į Wallingfordą?

Nuo Brexit viskas tapo kebliau. Dabar, norint įvežti daiktus be mokesčių (Transfer of Residence relief), reikia užpildyti specialią formą ToR01. Jeigu to nepadarysite, britai mokesčius užsitrauks kaip už naujas prekes. Vieną kartą turėjau klientą, kuris maniau, kad viskas aišku, o pasienio pareigūnas norėjo apmokestinti jo seną dviratį. Teko laukti porą dienų, kol išsiaiškino. Geriau šitą reikalą padaryti iš anksto, kai dar ramiai sėdite namuose prie kompiuterio.

Ar reikia deklaruoti elektroniką ar brangius daiktus?

Būtina. Tarkime, turite naują kompiuterį ar brangią foto kamerą. Jeigu atrodys kaip parduotuvės prekė, gali kilti klausimų. Geriausia viską užrašyti į sąrašą su nurodyta apytikrine verte (pvz., „naudotas kompiuteris, 300 eurų“). Nerašykite „brangūs daiktai“, būkite konkretūs. Aš vieną kartą pamiršau užrašyti sau dovaną – seną vokišką radiją, ir mus sustabdė. Laimei, tai buvo seniška, bet nervų praradau daug.

Kas nutinka, jeigu trūksta kokio nors dokumento?

Tuomet prasideda „naujovių“ era. Klientas turi siųsti trūkstamus popierius el. paštu arba faksu (tai dar veikia!). Jei nepavyksta greitai išspręsti, krovinys gali būti uždarytas sandėliuke iki pat išsprendimo. Tas sandėlis, žinoma, moka pinigus už kiekvieną dieną. Taip kad patikrinkite visus du kartus prieš išvykdami. Geriau pasidėkite į popierinį pakelį, kad tikrai neprarastumėte.

Kas dedame į sunkvežimį, o kas geriau palikti

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Tai yra paini tema. Dėl kvadratinių metrų? Ne, dėl taisyklių. Į JK (jei Wallingford yra ten) labai sunku įvežti mėsą ir pieno produktus. Vieną kartą klientas įdėjo į dėžę dešrą ir sūrį – britai viską konfiskavo. Džemų, makaronų, sauso maisto galima vežti, bet žiūrėkite, kad nekasytų. Alkoholį galima, bet tam yra ribojimai – litrą degtinės, keletą vyno butelių. Nebandykite vežti viso savo rūsio atsargos, neapsieisite be muitas ir akcizų.

Kas su augalais? Aš turiu daug gėlių namuose.

Asmeniškai nesu didelis augalų mylėtojas, bet žinau, kad muitinė juos nekenčia. Šaknys turi būti nuplautos nuo žemės, kad nevežtumėte kenkėjų. Jeigu turite retas rūšis, gali reikėti fitosanitarinis pažymėjimas. Aš dažnai sakau klientams – atiduokite gėles kaimynams, nusipirkite naujų Wallingforde. Juokinga skambinti iš britų muitinės ir klausti, ar turiu leidimą vežti kaktusą.

Ar galima vežti dažų ir cheminius skysčius?

Taip, bet tik užrakintose dėžėse. Negali būti, kad benzinas lieja iš butelio. Viskas turi būti hermetiškai uždaryta. Geriausia visas šias kemijas surinkti į vieną dėžę ir pažymėti „Chemija“. Vieną kartą mums plytelės užsilipo dėl to, kad kažkas buvo padėjęs atvirą tirpiklį. Vairuotojas beveik apsinuodijo. Būkite atsargūs, tai pavojinga ne tik daiktams, bet ir žmonėms.

Ar saugu vežti brangius baldus ir antikvarą?

Saugu tik jeigu jiš tvarkingai supakuota. Aš nenaudoju senų laikų blankų, kuriuos kai kas vadinasi „dežėmis“. Mes naudojame specialias dėžes su stovais, antifoles ir užpildus. Brangų paveikslą reikia įdėti į specialų dėžutę. Jeigu pasakote „tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford“, jūs ne tik mokate už važiavimą, bet ir už tai, kad jūsų senelės spyna neatkeliaus sujaukta. Supakuokite tai, ką brangiausiate, geriausiai patys arba mokykite mūsų pakavimo komandą.

Eiga: kaip viskas vyksta iš tikrųjų

Kaip prasideda procesas? Ar atvykstate pažiūrėti?

Pradžia visada paprasta – susirašome telefonu arba el. paštu. Aš klausiu, kiek daiktų turite, kur yra prieigos. Tada susitariame dėl apžiūros (jei reikia) arba darome vertinimą nuotraukų pagrindu. Nerašau jokių sudėtingingų komercinių pasiūlymų, tiesiog parašau, ką ir kiek kainuos. Tada, jeigu sutinkate, nustatome datą. Paprasta kaip du du.

Kas vyksta pakavimo dieną?

Tą dieną atvyksta komanda su dėžėmis. Pas mane dirba vyrai, kurie moka nešti ir žino, ką daro (nors kartais ir girdžiu keiktis). Jie surašo inventorizaciją – kiekviena dėžė gauna numerį. Jūs turite būti ten ir pasirašyti, kad viskas tvarkoje. Negalima tiesiog išvykti ir palikti juos vienus, jeigu norite būti tikri, kad niekas nepasimes. Vienas klientas taip padarė, o paskui kaltino mus, kad dingo jo žiūrėjimų kolekcija (ji buvo spintoje užmiršta).

Kas nutinka, jeigu mano bute yra labai siaurai laiptai?

Tai yra klasikinis košmaras. Aš iškart klausiu apie tai. Jeigu neįmanoma įvežti liftu, reikia nešti rankomis. Jeigu baldas netelpa į laiptinę, gali tekti iškelti pro langą (arba išardyti). Tai kainuoja papildomai. Užsirašykite sau: jeigu gyvenate sename name be lifto penktame aukšte, pasiruoškite, kad kaina bus didesnė. Fizikos dėsniai čia veikia stipriau nei sutartys.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jeigu yra vietos (dauguma sunkvežimių turi vieną miegamąją vietą). Bet ar verta? Vairuotojai mėgsta ramybę po darbo, o jūs būsite nuobodu. Be to, jeigu vykstate tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Wallingford, jūs turite laisvę nuskristi lėktuvu ir pasiruošti naujiems namams, o vairuotojas padarys savo darbą. Kartais keletas dienų kelyje su ukrainiečišku radiju gali įstrigti ausyse.

Problemos, nesklandumai ir neplanuotos situacijos

Kas daryti, jeigu vairuotojas vėluoja?

Vėluoja visada. Dėl eismo, dėl techninių gedimų arba dėl to, kad prieš tai buvo klientas, kuris viską neįsileido. Aš visada stengiuosi skambinti ir pranešti. Jeigu aš nežinau, kur vairuotojas, aš nesakysiu melagingų istorijų. Tiesiog laukite. Kartais nutinka, kad keltas nebevažiuoja dėl audros (kaip buvo praėjusįmet). Tada laukimas gali trukti ir dvi dienas. Tai ne mūsų kaltė, tai gamtos.

Ar buvo, kad dingo daiktai?

Per 20 metų buvo keletas incidentų, bet ne dėl vagysčių. Dažniausiai dėl to, kad dėžės nuošliaužė ir atsivėrė, arba buvo blogai užklijuotos juostos. Vieną kartą dėžė su indais nukrito iš krovininio, bet vairuotojas nepridūrė. (Nebent jis tiesiog nenorėjo prisipažinti). Todėl draudimas yra būtinas. Nėra tobulo pasaulio. Mes stengiamės, bet bet kas gali nutikti 2000 kilometrų kelionėje.

Kaip elgtis, jei atvykstant paaiškėja, kad daiktų per daug?

Tai yra kebliausia situacija. Sako „turime 20 dėžių“, o prieš išvykimą išsivysto 40. Tuomet į sunkvežimį tiesiog netelpa. Reikia arba daryti antrą kelioną (kas brangu), arba palikti dalį (kas nepatogu). Aš visada prašau, kad klientai būtų sąžiningi. Jeigu jūsų „20 dėžių“ yra didžiulės šaldytuvo dydžio, tai nėra 20 dėžių. Matematika čia svarbi.

Ar reikia bijoti, kad pervežėjas bankrutuos kelyje?

Žinoma, šiandien viskas galima. Pasitikėkite patikimomis firmomis, kurios egzistuoja ne pirmą dieną. Aš galiu pasakyti savo vardu – jeigu pasirašote su mumis sutartį, mes prisiimame atsakomybę. Yra nemažai „pelenų“ firmų, kurios pasiima išankstinį mokėjimą ir dingsta. Patikrinkite įmonės kodą, ilgametį. Neklauskite kaimyno, kuris sako „pigiau pažemiu“, nes tada gali likti be daiktų ir be pinigų.

Kas daryti su automobiliu – ar galima jį įvežti taip pat?

Taip, automobilius vežame dažnai. Jis užkraunamas į sunkvežimį ant specialios platformos arba tempdamas. Tačiau reikia žinoti, kad užsienio registravimas gali trukti. Jeigu važiuojate į Wallingfordą (Jungtinę Karalystę), ten yra savo mokesčiai (VIC). Nežinau dabar tiksliai, kiek jie yra, nes kas mėnesį keičiasi, bet tikrai nėra nemokamai. Skaičiuokite šią sumą į savo biudžetą.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Net jeigu manote, kad jūsų daiktai nėra verti tūkstančio, paklauskite save – kiek kainuotų nusipirkti viską iš naujo? Draudimas paprastai kainuoja 3 proc. nuo vertės. Vieną kartą klientas atsisakė, o vėliau gailėjosi, kai vėžėjas užlipo ant jo italų sofos drabužiais. Geriau būti saugus.

Ką daryti atvykus į Wallingfordą, jei namas dar nebaigtas?

Mes turime sandėlius Lietuvoje, o partnerių sandėlius Anglijoje (jei ten važiuojame). Galime palikti daiktus laikinai. Tai nėra nemokamu, bet sutaupysite nervų. Negeriausia yra, kai sunkvežimis stovi prie jūsų namų ir laiko, o jūs ieškote raktų, kurį statybininkai uždėjo kur nors po plytomis.

Kokį patarimą duotumėte tiems, kurie bijo?

Bijoti yra normalu. Bet pasitikėkite savo intuicija. Jeigu su manimi kalbėjosi, aš atrodau kaip žmogus, kuris žino, ką kalba, o ne kaip robotas, kuris tik skaityuoja iš lentos, tuomet tikriausiai bus gerai. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford yra didelis žingsnis, bet su geru planavimu jis tampa tik dar viena rutina.

Ar galima kažką paslėpti, kad nemokėčiau?

Nerekomenduoju. Muitinės turi rentgenus. Jeigu rasite kažką nelegalaus ar nedeklaruoto, baudos bus didelės. Geriau būti sąžiningas. Aš turiu darbuotojus, kurie yra atsakingi už tai, kas yra krovinyje. Mes nesiimsime rizikos dėl jūsų butelio degtinės virš limito.

Kodėl pasirinktumėte būtent jus?

Nes aš atsakau į telefonus net 3 valandą ryto (jeigu kas nutinka). Nes aš turiu patirties ir pačiuose keisčiausiuose situacijose. Ir nes aš rašau šiuos straipsnius, o ne koks dirbtinis intelektas ( nors klaidų gali būti). Pasitikėkite žmogumi, o ne brūkšneliu ekrane.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Wallingford nėra mokslass, bet jis reikalauja kantrybės. Nereikia tikėtis, kad viskas vyks per sekundę, nes realybėje yra eilės, blogas oras ir pavargę vairuotojai. Bet jeigu pasiruošiate, turite dokumentus ir pasitikiate savo pervežėju, viskas baigsis sėkmingai. Sėkmės jūsų naujuose namuose Wallingforde, ir tikimės, kad mums dar teks susitikti, kai nors verslos reikalais.