Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth: visas tiesa ir patirtis be puošmenų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, matyta viską – nuo taip vadinamų „idealų“ perkraustymų iki tokių, kai norėtųisi tiesiog uždaryti akis ir pamiršti. Žmonės dažnai klausia apie tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Great Yarmouth kaip apie paprastą važiavimą parduotuvėn, tačiau realybė yra kiek kitokia. Didžioji Britanija, ypač po Brexito, tapo sudėtingesnė, o toks miestas kaip Great Yarmouth savo specifika gali sukelti nemažai galvos skausmo. Čia nėra tik apie baldus, čia yra apie dokumentus, muitines, ir tas akimirkas, kai vairuotojas negali privažiuoti prie namų dėl siaurų gatvelių. Kalbėsime tiesiai, be reklamų, kaip tai vyksta iš vidaus.

Bendri klausimai apie kelionę ir organizavimą

Kiek laiko užtrunka tas perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip „trys dienos“. Įsivaizduokite, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth yra apie 1800–2000 km viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto. Paprastai planuojame 4–5 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Bet jei pasitaiko eismo įvykių Vokietijoje ar ilgos eilės prie Kenterberio (Eurotunelio), tai gali užtrukti ir ilgiau. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Anglijoje vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio laikų, taigi jie negali tiesiog spaisti duonos ir važiuoti be sustojimo. Taigi, jei jums pasako, kad atvyks rytoj, o tik šiandien pakrovė – tikėkite, jie meluoja arba važiuos pažeisdami taisykles.

Ar labai brangu tai kainuoja?

Kaina – tai visada kintantis dydis, kuris priklauso nuo pervežamo tūrio, metų laiko ir degalų kainos. Jei turite tik kelias dėžutes ir vieną sofa, tai kaina bus žymiai mažesnė nei jei perkraustote visą trijų kambarių butą. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth paprastai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Didžiausią įtaką turi kuro kainos, kurios šiuo metu, tiesą sakant, siaubina. Taip pat į kainą įeina keltų bilietai į Angliją, o tai nėra pigu. Jei kas nors siūlo už pusę kainos, tai arba jis nieko nevežs, arba tai bus „keliauninkai“, kurie gali dingti su jūsų daiktais pusiaukelėje. Geriausia kreiptis į įmones, kurios turi realų transportą.

Kuo šis maršrutas skiriasi nuo perkraustymo į Londoną ar Mančesterį?

Skirtumas yra geografinis ir logistinis. Great Yarmouth yra rytinėje Anglijos pakrantėje, tai yra ne toks gilumas kaip Londonas, tačiau ten reikės važiuoti per labai užimtus ruožus. Į Londoną dažnai važiuojama pro Folkstoną (Eurotunelis), tuo tarpu į Great Yarmouth patogiau važiuoti pro Harwichą, kuris yra arčiau. Tačiau Harwicho uostas gali būti daug mažesnis ir lėtesnis aptarnaujant didelius sunkvežimius. Be to, kelyje į Great Yarmouth tenka važiuoti pro daug mažų miestelių, o ne tik greitkeliais. Londono taršos zonos mokesčiai (ULEZ) čia nebegalioja, tačiau kiti apribojimai gali būti. Vietiniai keliai ten gali būti siauresni, tad reikia labiau galvoti apie transporto rūšį.

Ar saugu patikėti savo turtą vairuotojui?

Po 20 metų darbo galiu pasakyti taip: daugeliu atvejų – taip, tačiau reikia būti atsargiam. Vairuotojai dažniausiai yra normalūs žmonės, dirbantys sunkų darbą, bet visada pasitaiko išimčių. Geriausios įmonės turi GPS stebėjimą ir draudimą. Vieną kartą buvo atvejis, kai vairuotojas „pamiršo“ padėti dėžę į vieną vietą ir ją prarado (arba, tikriausiai, pasisavino), todėl visada rekomenduoju sudaryti krovinių sąrašą (inventorių). Taip pat nebijokite klausti apie draudimo polisą. Jei įmonė negali parodyti, kad jūsų daiktai yra apdrausti, bėkite toliau. Saugumas prasideda ne nuo spynos ant vartų, o nuo sąmoningo pasirinkimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs ar sugenda?

Tai tikra bėda, kuri, deja, nutinka. Sunkvežimiai nėra amžini, varikliai sugenda, padangos plyšta. Jei nutinka tokia situacija kelionės metu į Great Yarmouth, įmonė turi turėti planą B. Paprastai tai reiškia, kad jie siunčia kitą vairuotoją su pagalbine mašina arba perkelia krovinią į kitą sunkvežimį. Gali būti, kad jums teks laukti papildomą dieną ar dvi. Nereikia panikuoti, bet reikia būti kantriems. Vieną kartą mūsų mašina sugedo Vokietijoje, ir teko laukti 48 valandas, kol atvežė rezervines dalis. Klientas buvo nepatenkintas, bet mes viską padarėme, kad išgelbėtume daiktus.

Kaina, paslaugų tipai ir biudžetas

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno konteinerio?

Dalinis krovinys (angliškai „part load“) yra tada, kai jūsų daiktai užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užima kieno kito daiktai. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą mašiną ir važiuoti lankant kitus klientus. Pilnas konteineris arba pilna mašina yra, kai visa erdvė skirta tik jums. Tokiu atveju tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth įvyks greičiau, nes vairuotojas važiuoja tiesiai į tikslo vietą. Jei skubate, imkite pilną, jei norite sutaupyti ir turite laiko – dalinį. Tačiau su daliniu rizikuojate tuo, kad kažkas gali sumaišyti dėžes, jei blogai pažymėsite, nors tai retai nutinka su geromis firmomis.

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ paketą?

Mano nuomone, dažniausiai taip. Kai klientas bando pats susirinkti dėžes, pasamdyti „gazelę“ iki uosto, tai dažniausiai baigiasi nervų išsekimu ir brangiau nei pas mus. „Viskas įskaičiuota“ reiškia, kad mes atvykstame, supakuojame, išsinešame, vežame ir iškrauname. Jums nereikia galvoti apie pakavimo popierių, lipdukus ar dėžių stiprumą. Be to, jei dėžė suyra pervežimo metu, ir ją supakavo mūsų žmonės, mes atsakome. Jei supakote jūs – problema jūsų. Taip pat, jei neturite pakavimo medžiagų, jas reikia nupirkti, o tai kainuoja. Kompleksinis sprendimas dažnai išleidžia mažiau nervų, kurie, tiesą sakant, brangiau kainuoja nei pinigai.

Ką daryti, jeigu biudžetas yra labai ribotas?

Turiu pripažinti, kad kartais žmonėms tiesiog nėra pinigų. Tada galiu pasiūlyti tik transportą (be pakavimo). T.y., jūs patys susirenkate dėžes, užstatote jas prie kiemo vartų (arba buto durų, jei galima privažiuoti), o mes tik užkeliame į mašiną ir vežame. Taip pat galima laukti, kai surinksime dalinį krovinią – tai gali užtrukti savaitę-dvi, bet bus pigiau. Dar vienas variantas – atvežti daiktus į mūsų sandėlį Vilniuje patys. Tačiau nepamirškite, kad pigiau dažnai reiškia lėčiau ir su didesne rizika. Jei turite brangų pianiną, geriau nebandyti taupyti ant jo pervežimo.

Ar galima sutaupyti ant pakavimo medžiagų?

Sutaupyti galima visur, bet ar verta? Naudotos dėžės iš parduotuvių gali būti drėgnos arba silpnos. Jei ant jų pastatysite sunkų televizorių, dugnas gali iškristi. Aš dažnai matau, kaip žmonės bando taip padaryti, ir tada gauname tokius vaizdus iš Anglijos... Geriausia naudoti naujas, specialiai perkraustymui skirtas dėžes. Jos tvirtos, turi rankenas, neslidžius dugnus. Taip pat, klijų juosta („lipdukas“) turi būti kokybiška, nes nėra nieko blogiau nei krentanti dėžė, kai vairuotojas staigiai stabdo. Naudotos dėžės tinka drabužiams, jei jos švarios ir sausos, bet ne indams ar knygoms.

Kokia papildomai kainuoja baldų išmontavimas ir montavimas?

Tai yra papildoma paslauga, kuri dažnai nėra įtraukta į bazinę kainą. Paprastai tai apmokestinama pagal valandas arba už kiekvieno baldų komplekto (spintos, lovos) išmontavimą. Jei turite sudėtingų baldų, pvz., integruotas spintas ar didelius sieninius sekcijas, tai tikrai reikės profesionalo. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas pats bandė išmontuoti virtuvės komplektą ir jį tiesiog „laužė“. Montavimas Anglijoje taip pat kainuoja, nes ten dirbantys žmonėms reikia mokėti britiškus atlyginimus. Jei norite sutaupyti, išmontuokite patys, jei įgaliai, bet montavimą geriau palikti specialistams, kadangi jie turi įrankių, kurių jūs turbūt neturite.

Ar galima gauti nuolaidą, jei perku bilietus iš anksto?

Perkraustimo srityje „bilietų“ nėra, tačiau galima derėtis dėl datos. Jei žinote, kada kelsiate, ir tai yra „ne sezono“ laikas (pvz., rugsėjis ar spalis), įmonės gali siūlyti geresnes kainas. Taip pat, jei jums nėra svarbu, kiek būtent dienų tai užtruks (ir sutinkate laukti dalinio krovinio surinkimo), kaina gali būti mažesnė. Tačiau neįsivaizduokite, kad galėsite derėtis kaip turguje. Kainos susideda iš fiksuotų išlaidų – kuras, keltai, algos. Ten kur nenukrypsi. Bet visada verta paklausti, ar yra kokios nors akcijos ar ar galiu pasiūlyti kitą datą, kuri mašinai jau ir taip važiuoja tuos maršrutu.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ naktmaros

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Čia prasideda svarbiausia dalis. Po Brexito tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth tapo daug sudėtingesnis dokumentų atžvilgiu. Jums būtinai reikės paso ar asmens dokumento. Taip pat reikalingas krovinių sąrašas (inventorius), kuris turi būti pasirašytas. Jei vežate transporto priemonę, reikės jos techninio paso ir draudimo „Green Card“. Be to, jei daiktus veža ne jūs, o įmonė, reikalingas įgaliojimas (galbūt ne visada, bet geriau turėti). Viską turi turėti ir vairuotojas. Jei muitininkas klauso dokumento, kurio nėra, gali būti didelė problema. Patikrinkite du kartus, ar dokumentai galioja.

Ar reikia mokėti muito ar PVM Anglijoje?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, naudojamus ne mažiau kaip 6 mėnesių, ir ketinate gyventi Anglijoje daugiau nei 12 mėnesių, dažniausiai muitas ir PVM netaikomi. Tam reikia gauti specialų Transfer of Residence (ToR) numerį iš HMRC (britų mokesčių inspekcijos). Be to numerio gali tekti mokėti PVM (20 proc.) nuo daiktų vertės, kas būtų labai skaudu. Tačiau jei vežate, pavyzdžiui, naują kompiuterį, kurį nupirkote prieš savaitę, jis gali būti apmokestintas. Muitinė tikrina, ar daiktai tikrai ne nauji, todėl nerašykite sąraše „nauja sofa“, jei ji naudota.

Kas yra Transfer of Residence (ToR) numeris ir kaip jį gauti?

Tai toks magiškas kodas, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Jį gaunate internetu užpildę formą britų svetainėje. Procesas paprastai trunka kelias dienas (kartais ilgiau, jei yra klaidų). Jums reikės nurodyti, kada atvyksite, ką vežate, ir pateikti įrodymus, kad gyvensite ten ilgesnį laiką (pvz., darbo sutartį ar nuomos sutartį). Be šio numerio vairuotojas gali neįleisti krovinius į šalį arba laikyti juos muitinėje iki kol gausite dokumentus, o tai kainuoja pinigus už sandėliavimą. Geriausia užpildyti anksčiau, nei mašina išvyks iš Vilniaus.

Ar galiu vežti maistą, alkoholį ar cigaretes?

Čia būkite labai atsargūs. Anglija yra griežta šalis šiuo klausimu. Asmeniniam vartojui galite atvežti tam tikrą kiekį alkoholio ir tabako (pvz., 42 litrus alaus, 18 litrų vyno ir t.t.), bet tik jei jie ne skirti prekybai. Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, iš ES į JK be specialių leidimų vežti draudžiama arba labai apribota. Jei vairuotojas rasius dešrelę ar sūrį, jas gali konfiskuoti, o tai gali užtrukti patikrinimą. Geriau neišsigirti su maistu – Anglijoje parduotuvės „Lidl“ ar „Tesco“ ten yra, ir tenkas maistas nėra toks brangus, kad verta rizikuoti dėl dešros.

Kas nutinka, jei pamiršiu deklaruoti brangų daiktą?

Tai yra rizikinga. Jei muitinė randa daiktą, kurio nėra sąraše, jie gali manyti, kad jis nelegalus arba kad bandote slėpti prekybą. Gali būti bauda arba konfiskavimas. Aš vieną kartą mačiau situaciją, kai klientas „užmiršo“ parašyti apie brangų laikrodį, ir jam teko eiti į ilgus paaiškinimus. Jei turite kažko labai brangaus, geriau tai deklaruoti ir, jei reikia, sumokėti mokesčius (nors su ToR turėtų būti nemokama), nei bandyti slėpti. Muitininkai turi akies ir nosies – jie mato viską. Geriau būti sąžiningas ir iš anksto viskas parašyti.

Ar sunku gauti ToR numerį be anglų kalbos žinių?

Forma yra angliškai, tačiau dabar yra daug vertėjų arba galima naudotis naršyklės vertėju. Jei sugebate užpildyti mokesčių deklaraciją Lietuvoje, turėtumėte susitvarkyti ir čia. Reikia tik tiksliai sekti instrukcijas. Jei klaidosite, atsakymas gali atėsti prašant pataisyti. Tai nėra rocket science (raketa), bet reikalauja kantrybės. Jei visiškai nesuprantate, padėkite kuris nors draugas arba mokamas konsultantas. Bet dažniausiai klientai susitvarko patys, tai nėra taip sunku kaip atrodo iš pradžių.

Logistika, keliai ir specifika

Kuria kryptimi dažniausiai važiuojate – per Klaipėdą ar Kaliningradą?

Dauguma įmonių, įskaitant mus, renkasi maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją iki Olandijos ar Belgijos, o ten į keltą. Važiuoti per Kaliningradą reiškia dviejų muitinių kelią (į ir iš Rusijos), kas dabar yra tikras košmaras dėl sankcijų ir dokumentų. Per Klaipėdą į Angliją keltų nebėra tiesioginių (buvęs DFDS maršrutas nutrauktas), taigi ten ir taip tektų važiuoti pro kitas šalis. Taigi, standartinis maršrutas yra Vilnius -> Kaunas -> Lenkija -> Vokietija -> Olandija -> Keltas -> UK. Tai ilgiausia, bet saugiausia ir dokumentiškai gryniausia kryptis.

Kokiu laivu keliauja krovinys į Angliją?

Paprastai tai dideli keltai, kurie važiuoja iš Hoek van Holland (Olandija) į Harwichą arba iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (tuneliu). Į Great Yarmouth patogiausia yra pro Harwichą, nes jis geografiškai arčiau. Keltuose vairuotojai turi kabinas, kuriose ilsisi, o krovinys stovi žemiausiaje deck‘e. Kelionė jūra trunka apie 6-7 valandas. Kartais dėl audros gali būti nukelta, tai reikia turėti omenyje. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai kaip turizmas, bet vairuotojams tai tiesiog darbo laikas jūroje.

Ar vairuotojas gali padėti su iškrovimu vietoje?

Taip, dauguma vairuotojų padeda su iškrovimu, jei tai nėra labai sunkūs daiktai. Jie gali padėti nuimti dėžes iš mašinos ir padėti jums kieme. Tačiau jie nebus įsirengę baldų surinkimo ekspertai. Jei reikia nešti pianiną antrą aukštą be lifto, gali prireikti papildomų rankų Anglijoje. Tai vadinama „men help“ arba „porter service“. Vairuotojas yra vienas, ir jei jį paliksite vieną nešti 50 dėžių į trečią aukštą, jis tiesiog nuspaus arba atsisakys to daryti. Sutarkite iš anksto, koks iškrovimo mastas bus.

Kas daryti, jei sunkvežimis neužsuka į mano gatvę Great Yarmouth?

Tai labai dažna problema. Angliški miesteliai, ypač pajūrio vietovės kaip Great Yarmouth, turi siauras gatves, statomas automobilius ant pakelių, o sunkvežimiai (18 ar net 40 pėdų) ten tiesiog netilps. Tada reikia organizuoti pervežimą mažesniu transportu („Luton“ tipo sunkvežimėlis arba furgonas). Tai kainuoja papildomai, bet kitaip neišeina. Vairuotojas negali važiuoti per „žalią šviesą“ ar laužyti taisyklių. Jei gyvenate širdyje (pedestrian zone), tikrai reikės planuoti iškrovimą arčiau esančioje didesnėje gatvėje arba netoli parko. Pasitikrinkite gatvės „Google Street View“ – jei ten matote siaurą gatvelę su mašinomis abiejose pusėse, 18 tonų mašina ten neįvažiuos.

Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS stebėjimą, tačiau ne visada tai yra „realus laikas“ kaip Uber‘e. Kartais GPS atsinaujina kas valandą arba kai vairuotojas užeina į tunelį arba keltą, signalas dingsta. Bet apskritai, turėtumėte galėti matyti, kur mašina yra. Jei įmonė sako, kad jie neturi jokio stebėjimo – tai šiek tiek keista, 2024 metais. Aš asmeniškai visada siunčiu nuorodą klientams, kai mašina artėja prie Anglijos krantų, kad jie galėtų pasiruošti. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas 10 minučių ir klausti „kur jūs“, jis vairuoja ir negali kalbėti.

Ką daryti, jei atvyksta pavėluoja?

Pirmiausia – nenuvertkite. Vairuotojai negali valdyti eismo, oro sąlygų ar muitinės darbo laiko. Jei pavėluoja dieną, paprasčiausiai laukite. Jei pavėluoja labai ilgai (pvz., savaitę), tuomet reikia kalbėtis su įmone dėl kompensacijos arba pristatymo planų keitimo. Dažniausiai vėlavimai būna dėl keltų nukėlimų arba ilgų eilių prie sienos. Vieną kartą mes pavėlavome tris dienas dėl sniego Vokietijoje – kas čia padarysi? Gamta yra stipresnė. Geriausia turėti šiek tiek atsarginio maisto ir drabužių atveju, jei daiktai atvyks vėliau nei jūs.

Papildomi klausimai ir praktiniai patarimai

Ar reikia drausti krovinius?

Būtinai taip. Nors vairuotojai yra profesionalai, nelaimingi atsitikimai nutinka. Gali būti avarija, gaisras arba apiplėšimas (nors retai). Standartinis draudimas paprastai dengia tik kelias eurus už kilogramą, kas už knygas nėra tiek daug, o už techniką – per mažai. Rekomenduoju pasidomėti „Vis Major“ arba papildomu draudimu brangiems daiktams. Užrakinta mašina nėra garantija, kad nieko ne nutiks. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai, žinodamas, kad jei sofa sudegs, gausite pinigus naujai.

Kaip elgtis su vertingais daiktais (juvelyriniai dirbiniai, pinigai)?

Jokiu būdu nevežkite juos sunkvežimyje. Viską, ką brangiau (gintaras, auksas, dideli pinigų kiekiai, svarbiausi dokumentai), vežkite su savimi rankiniame bagaže arba ant save. Krovinių draudimas dažnai nedengia grynojo pinigų ar brangių jeweleryrinių dirbinių, jei jie buvo įdėti į dėžę kartu su drabužiais. Vieną kartą klientas padėjo 5000 svarų grynųjų į vieną dėžę su knygomis... Laimė, kad dėžė nebuvo paimta. Būkite protingi – brangenybės vietoje su jumis, o ne su vairuotoju.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Tai sudėtingas klausimas. Po Brexito taisyklės pasikeitė. Asmeniškai nerekomenduoju vežti augalų su žeme, nes muitinė gali juos konfiskuoti dėl parazitų rizikos. Kai kurios mažos augalų rūšys gali būti leidžiamos, jei turi specialius sertifikatus (fitosanitarinius pasus), bet tai kainuoja brangiau nei pats augalas. Geriau atsisveikinti su savo mėgstamu fikusu ir nusipirkti naują Anglijoje. Nėra verta rizikuoti, kad visą krovinią uždarys dėl vieno puodelio su žolelėmis.

Ką daryti su nenaudojamais daiktais?

Nenaudokite šios progos kaip didžiosios šiukšliadėžės. Vežti senas sulūžusias kėdes arba senus žurnalus per jūrą yra neprognozuojamai brangu (mokate už tūrį). Geriau viską išmesti arba atiduoti labdarai Lietuvoje. Perkraustykite tik tai, kas jums tikrai reikalinga. Anglijoje šiukšlių ivežimas (skip hire) taip pat kainuoja pinigų. Nenaudingų daiktų vežimas – tai pinigų išmetimas vėjui. Sąžiningai pasakykite sau: „Ar aš šį daiktą nusipirkčiau dabar už tiek, kiek kainuoja jį pervežti?“ Jei ne – išmesk.

Ar verta rinktis mažesnes, neįregistruotas firmas?

Nebent norite prarasti savo daiktus. Mažos firmos, kurios neturi tinklalapių arba kurios veikia tik „Facebook“ grupėse, dažnai neturi nei draudimo, nei patirties, nei normalių sutarčių. Jei jie suges arba pasiims depozitą ir dings, niekas jums nepadės. Rinkitės įmones, kurios turi adresą, telefoną, istoriją. Aš galiu pasakyti iš patirties – pigiai dažnai būna labai brangu. Užtikrintumas ir ramybė verta to papildomo euro. Žiūrėkite atsiliepimus (ne tik tuos, kurie parašyti prieš dieną), ir klauskite draugų.

Išvada

Visas šis procesas gali atrodyti kaip košmaras, tačiau su gerais planais ir pasirinkus patikimą partnerį, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Great Yarmouth gali būti netgi be streso. Svarbiausia yra ne palikti visko paskutinę minutę – dokumentus reikia tvarkyti iš anksto, o dėžes reikia pažymėti aiškiai. Nenusiminkite, jei kas nors nepasiseks – tai gyvenimas, o ne mokslas. Sėkmės jūsų naujame gyvenime Anglijos pakrantėje, tik tikėkimės, ten oras bus bent šiek tiek geresnis nei lietuviškas.