Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Toddington: praktinis vadimas iš vidaus

Šiandien kalbėsim apie tai, kaip vyksta realus gyvenimas, kai reikia persikelti iš Anglijos, būtent iš Toddington, atgal į Lietuvą, į Vilnių. Esu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir regęs viską – nuo idealiai suplanuotų kelionių iki tų, kurias norėtusi pamiršti. Nenuostabu, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Toddington sukelia daugiausia klausimų, nes tiesioginis maršrutas nėra toks paprastas kaip anksčiau, o britų sistema po „Brexit“ tapo gan paini. Čia nėra apie sausus skaičius iš brošiūros, o apie tai, ką iš tikrųjų reikia žinoti, kad neišprotėtum brankdamas dėžėmis ir laukdamas vairuotojo skambučio.

Paprasčiausi klausimai: kiek, kada ir kodėl taip ilgai

Kiek kainuoja toks perkraustymas iš Toddington į Vilnių?

Na, kainą kviesti tiesiogiai bežiūrint į daiktus negaliu – tai būtų melas. Bet vidutiniškai, jei turite standartinį vieno ar dviejų bedrooms buto daiktų kiekį, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Toddington kainuos nuo 1200 iki 2500 eurų. Visiškai priklauso nuo to, ar keliaujate daliniu krovininiu (part load), ar išsinuomotate pilną furgoną. Dar prisideda dienos keliauja, prieš kelerius metus buvo pigiau, bet degalai ir muitinės procedūros pakėlį kainą.

Ar brangu, jei aš turiu tik kelis dideles dėžes?

Jei tik kelis dėžes, tai manau, kad tokiu atveju geriau ieškoti kurjerių arba specializuotų siuntų linijų, ne perkraustymo firmų. Mums reikia užsidirbti už mašinos paruošimą, o jei mažiau nei 3-4 kubiniai metrai, tau gali net neapsieiti. Tiesa, yra firmų, kurios surenka po keletą tokių mažų siuntų ir važiuoja viena mašina – tai pigiau, bet laukti teks ilgiau, kol jos surinks „pilną krepšį“.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Įprastai tą pačią savaitę įvyksta viskas. Pavyzdžiui, pakrovimas pirmadienįToddington, kelionė per uostą (dažniausiai ties Hull arba Felixstowe), keltas į Europą (Roterdamas arba Briusėlis), ir tada važiavimas į Vilnių. Bet tiksliai pasakyti negaliu – jei uoste užstrigssi muitinėje (kas dabar bus dažnai), gali prailgsti iki dviejų savaičių. Geriau turėti atsargą savo dėžėse su drabužiais.

Ar galima daryti šį perkraustymą vasario mėnesį?

Galima, bet patariu gerai pagalvoti. Anglijoje tuomet dar būna labai drėgna, o Lietuvoje – šalti. Viską reikia kruopščiai suvynioti, kad neužšaltų drėgmė, o tada atšildant mašiną neatsirastų kondensatas ant baldų. Esu matęs, kai puikūs virtuvės komplektai pavirto dėl blogo pakavimo žiemos metu. Taip pat kategorija „žiemos ratai“ – prasiveržti pro Anglijos policiją be jų gali būti nervuota.

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai tarp firmų?

Kai kurios firmos tiesiog sumoka mokesčius už eksporto deklaracijas, o kitos verčia tuok pat daryti už papildomą mokestį. Dar yra toks dalykas kaip IR30 – dokumentas, leidžiantis ne mokti PVM pervežant turtą į kitą ES šalį. Jei firma nežino, kaip jį užpildyti, tau gali tekti mokėti PVM UK, o tai nerealu. Todėl pigios firmos dažnai pasirodo brangiausios galutiniai.

Muitinė ir dokumentai: brexito kaosas ir kitos džiugios naujienos

Ar reikalingi kokie ypatingi dokumentai dabar?

Taip, beveik visiems. Reikės T formos (perkeliant gyvenamąją vietą), kuri leidžia nemokti mokesčių, taip pat kruopštaus inventoriaus sąrašo. Be to, dabar reikalingas „EORI“ numeris, nors kai kurie siuntėjai sako, kad nebūtinas, bet aš liepiu gauti – nuo ko gi nukentėsi? Be to, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Toddington reikalauja, kad vairuotojas turėtų visus dokumentus rankose, kai atvažiuoja į Lietuvos muitinę, kitaip gali gražinti atgal.

Kas tas IR01 ir kodėl apie jį kalba?

IR01 (anksčiau buvo kita schema, bet dabar pasikeitė) yra pareiškimas, kad tu išsikrausti iš UK ir nebeužsiimi komercine veikla. Jei turiu daug dalykų, kurie atrodo kaip prekybinis krautinas (pvz., 20 vienodų monitorių), gali būti problemų. Muitininkai mėgsta užsukti ant tokio dalyko. Geriau, jei turi pirkinius su kvitais arba bent jau paaiškini, kad tai ne pardavimui.

Ar galiu vežti alkoholį?

Tai šiek tiek smagu Klausimas. Oficialiai, tai asmeniniam naudojimui taip, bet yra ribojimai. Geriau nevežti 100 butelių degtinės – tai bus traktuojama kaip prekė. Tiesiog kelis degtinės ar vyno butelius paprastai praleidžia, jei they are declared in the inventory (ai, t.y. paskelbta sąraše). Buvau atvejų, kai vairuotoją „velnino“ dėl per daug cigarečių, tai su alkoliumi tai pats siaubingiausias dalykas.

Kas daryti, jei neturiu pirkinių kvitų?

Nesiklysk. Muitinėje tų kvitų mažai kas tikrina, jei prekių vertė ne itin didelė. Bet jei turi kažką brangaus, pvz., brangią pianiną ar kailinius, gali būti prašoma įrodymų. Dabar, jei kvito nėra, dažnai priimama vertė pagal rinkos kainą, ir nuo jos skaičiuojami mokesčiai, jei neteisingai pateiksi dokumentus. Geriau susitarti su savo brokeriu iš anksto.

Ar užtenka pasirašyti vieną dokumentą?

Vargu. Ten yra ir eksporto deklaracija, ir importo deklaracija, ir galų gale vairuotojo įvykio aktas. Viską reikia daryti sklandžiai. Aš sakau savo klientams – nepasirašyk nieko, ko neskaičiai. Yra firmų, kurios bando „uždaryti“ deklaracijas kaip prekes, o ne asmeninį turtą, taip sutaupydamos laiko, bet tau riskuojanti. Nebūk naivus.

Kas nutinka, jei padarysi klaida dokumentuose?

O, tada prasideda juokas. Gali tekti mokėt baudas arba laukti, kol bus patvirtinta popieriaus versija. Kartais tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Toddington sustoja ties pat Anglijos uosto vartų dėl blogai užpildyto kodo. Vieną kartą buvo taip, kad klientas parašė „sofa“, o realiai tai buvo „sofa bed“ – skiriasi kombinuotos kategorijos kodai, tai teko keist visą deklaraciją.

Pakavimas: kaip neišsiųsti dulkių vietoj baldų

Ar verta rūpintis pakavimu patiems?

Jei esi tikras savo jėgose – kodėl ne. Bet pripažinsiu, dauguma klientų sukelia problemų: per mažai dėžių, per sunkios dėžės, arba viskas stačia viena ant kitos. Paprastai liepiu pasirūpinti bent jau „fragile“ daiktais. O jei turi kažką labai brangaus, geriau, kad tai padaryti profesionalai su „bubble wrap“ (oro burbuliukų plėvele).

Kokias dėžes naudoti?

Geriausios – tokios, kurios nekaibą. Nenaudok mažmeninių parduotuvių dėžių (ypač iš kiaušinių), jos yra per silpnos. Turi būti specialios perkraustymo dėžės, dvigubos sienelės. Tikrai nerekomenduoju vežti dalykus juodose maišuose – vairuotojas gali tiesiog atmesti tokį krovinį, nes nežino, kas ten viduje. Ir dar svarbu – užlipdyk kiekvieną dėžę su adresu ir turiniu (trumpai).

Kaip suvežti didelius baldus, pvz., spintą?

Spintas ir sofas dažniausiai reikia išmontuoti. Nė viena didelė spinta nepraįs pro duris nešiodama (o ir pro Toddington gatves gali būti siauriau). Mūsų meistrai tai daro kasdien. Jei patiems išmontuoti, sutvarkyk varžtus į atskirą maišelį ir priklijuok prie spintos nugaros. Kiek kartų mačiau, kai vairuotojas atveža spintą, o klientas neturi raktų nuo jos... nervai.

Ar galima vežti augalus?

Taip, augalus vežti galima, bet yra keletas taisyklių. Visi augalai turi būti be žemės (t.y., šaknys turi būti nuplautos) arba specialiame substrate, kad nekeliamo ligų. Anglijoja kontrolė gana griežta. Kai veži tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Toddington, vengti augalų yra saugiau nebent tu esi tikras, kad turi fitosanitarinį pasą (kas paprastiems žmonėms brangu).

O su šunimis ar katėmis kaip?

Gyvūnai – tai atskira tema. Jie negali važiuoti tame pačiame vagone su baldais (išskyrus retus atvejus jei tai ypač pritaikyta mašina, bet tai reta). Dažniausiai gyvūnus veža arba patys savo automobiliais, arba specializuotos gyvūnų pervežimo kompanijos. Įtikiu man – palikti šunį furgone su vairuotoju, kuris tik rūko ir klausosi radijo, nėra geriausias idėja.

Ar draudžiama vežti maisto produktus?

Draudžiama (o neleidžiama) vežti mėsą ir pieno produktus iš ES ir į ES (iš UK). Galima vežti džiovintus maistus, kepalius, sausainius, bet jei bandysi išsivežti kilogramą dešros, ją konfiskuos. Buvo atvejis, kai klientei konfiskavo netgi vaisių sultis, buvo nusivylusi. Geriau suvalgyk viską geriausią važiuojant iš Toddington paskutinį kartą.

Kelionės detalės: maršrutas, laikas ir vairuotojai

Kaip dažnai važiuojate į Lietuvą?

Dauguma mums draugų važiuoja kas savaitę, arba bent kas antrą. Yra pastovus reisas maršrutu Londonas -> Vilnius (kaip Toddington yra netoli Londono M1 magistralės). Tad paprastai surasti vietą nėra sunku, bet sezono metu (vasarą, rugsėjį) gali tekti laukti savaitę-dvi. Geriau Rezervuoti bent mėnesį iki.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma įmonių, kurios dirba su Lietuva,turi lietuviškai kalbančius vairuotojus. Bet pasitaiko ir lenkų, ir latvių, ir net anglų. Jei tau svarbu, kad vairuotojas suprastu tavo nurodymus Vilniuje (pvz., kur pastatyti mašiną Naujamiestyje, kad neužsižiaugtų kaimynai), paprašyk lietuvio.

Ką daryti, jei namuose Vilniuje neleidžia stovėti dideliam sunkvežimiui?

Tai tikrai dažna problema. Senamiestyje arba centriniuose rajonuose sunkvežimis negali įvažiuoti. Tada turime dvi opcijas: arba iškrauti į mažesnį liftą (tai yra „shuttle“ paslauga, kuri kainuoja papildomai), arba vairuotojas laukia, kol tu pats nuveži daiktus mažesniu automobiliu. Pasirūpink vieta iš anksto, arba gausi didelę rūpestį.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Bet tikrai galiu pasakyti – vairuotojai kartais išjungia programėles, kad ilsėtųsi po 4 valandų vairavimo (kaip ir reikalauja įstatymas), o sistema rodo, kad jis stovi. Tau atrodys, kad sugedo, tačiau tiesiog aišku, kad jis ilsisi. Negerai išsigąsk, jei koordinatės nesikeičia porą valandų.

Kas nutinka, jei vairuotojas sužaloja daiktus?

Visos normalios kompanijos turi draudimą. Bet štai čia yra toks niuansas – turi tai pastebėti ir užfiksuoti iš karto, kai iškrauna (pasirašant pristatymo aktą). Jei pasirašai, kad „viskas tvarkoje“, o po to nusižiūrei ir radai sulaužytą koją nuo stalo - niekas nepadės. Būk atidus toje vietoje Vilniuje.

Kokio uosto dažniausiai naudojate?

Dabar daugiausia Hull-Zeebrugge arba Harwich-Hook of Holland. Dover-Calais maršrutu važiuoti sudėtingiau, nes ten daugiau migrantų kontrolės. Todėl rinktis šiaurinius uostus yra saugiau ir greičiau, nors kelias truputį ilgesnis. Ypač kai tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Toddington yra planuojamas apkrautas šventėmis.

Rizikos ir specifinės situacijos

Ar būna, kad dalykai dingsta?

Rečiau, nei anksčiau, bet įvyksta. Dažniausiai ne dėl vagysčių, o dėl to, kad dėžės užslenka giliau į kuprą arba nukrenta į tarpą. Tiesa, yra ir blogų įmonių, kurios „paleidžia“ krovinius neteisėtai. Prieš 20 metų buvo daugiau tokių istorijų, bet dabar su GPS ir kameromis sunkiau. Vis tiek, raktinius daiktus (pinigus, brangų papuošalų) vežk su savimi.

Kas daryti, jei atsiduriau be būsto Vilniuje (p.s. dar nesipirkau buto)?

Tai tikrai blogiausias scenarijus. Tada turi turėti sandėliavimo vietą. Arba mūsų sandėlyje Anglijoje, arba Lietuvoje. Žinoma, laikyti Lietuvoje pigiau. Bet jei neturi kur nuvykti, ir daiktai jau atvažiavo – tai bėda. Visada pasirūpink, kad butas būtų pasiekiamas bent jau iš anksto, nenuvilkti daiktams į gatvę.