Tarptautiniai perkraustymai į Hatfield Peverel: Kaip nenukristi nuo kelių tiesiogine ir prasme

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tikiuosi, galiu pasakyti, kad mažai kas gali mane nustebinti. Tačiau, kai kalbame apie tarptautinius perkraustymus į Hatfield Peverel, visada susiduriu su tais pačiais klausimais ir baimėmis. Žmonės visada bijo, kad jų brangūs porceliano rinkiniai nulūž, arba kad sunkvežimis užstrigs kažkur tarp Vilniaus ir Londono. Esseksas (Essex) nėra tas pats kas Londonas, bet ten irgi turi savo niuansų. Hatfield Peverel – tai gan ramus kaimelis, bet kelyje vis tiek būna pavojų. Pasiklausykite, čia nėra mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų, kad nebankrotuotumėte iškart atvykę.

Kainos, pinigai ir tai, kodėl viskas brangsta

Kiek maždažiai kainuoja tokia kelionė?

Tai, žinoma, visada priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tik vienas krepšys ir duimai, tai važiuokite autobusu (juokauju). Bet jei kalbame apie pilną namą, tai tarptautiniai perkraustymai į Hatfield Peverel paprastai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Paskutiniu metu degalai pabrango, tad ir kainos šoktelnėjo. Didžiausią dalį sudaro kelias ir keltų bilietai. Turiu omenyje, kad jei reikia specialios technikos pianinui pakelti, tai dar +200 eurų. Reikia tiksliai sudaryti inventorinį sąrašą, kad nebūtų staigmenų.

Ar verta taupyti ir rasti pigų „vežėją“?

Atsakyčiau trumpai – ne. Jei kas pasako, kad perveš jūsų visus daiktus į Angliją už 300 eurų, bėkite tolyn. Buvo atvejų, kai tokiems „meistrams“ tiesiog dingdavo kroviniai, o telefonai išjungti. Geriausia pasirinkti firmą, kuri turi realų biurą, o ne tik feisbuko puslapį. Taupyti ant draudimo arba pakuotės – tai tas pats kas žaisti ruletę. Niekada nežinai, kas nutiks ant šiurkštaus asfalto netoli Kaliningrado arba priešais Doverį. Užtikrintumas kainuoja, bet tai sutaupo nervus.

Kaip susiformuoja galutinė suma?

Paprastai imamas mokestis už kubinius metrus. Tarkime, uždedama fixed rate už 1 kubą. Paskui pridedamas mokestis už „kelto vietą“ (jei reikia) ir dar galbūt už kėlimą namuose. Kartais klientai sužino, kad jų adrese Hatfield Peverel nepavyks priartėti dideliu sunkvežimiu prie pat durų – tada reikia mažesnės mašinos (pervoz), ir tai papildomai kainuoja. (Tiksliau, ne visada, bet dažnai tenka iškrauti ir perkrauti į „pervozką“). Be to, Anglijoje daug kur mokesčiai už važiavimą į miestus (Congestion charge), nors Hatfield Peverel toks nedidelis, tenka važiuoti pro M25, kur viskas stovi.

Ar į kainą įeina pakuotės?

Paprastai ne, nebent tikrai sutinkama. Dėžės kainuoja, juos galiu pasakyti ne taip ir mažai, ypač jei reikia stiprių. Klientas dažnai galvoja, kad tai įeina į paslaugą, bet dėžės – tai medžiaga. O burbuliukai? Tai visai atskira istorija. Jei norite, kad viskas būtų supakuota mūsų, tai tai atsieina po valanda pagal darbuotojų skaičių. Bet tikrai verta, jei neturite laiko ar noro gaišti savoj nugarai.

Dokumentai, muitinė ir tų anglių biurokratija

Kokie dokumentai dabar reikalingi po „Brexit“?

O, čia prasideda tikras siaubas. Anksčiau buvo paprasčiau, o dabar reikia deklaruoti viską. Turime pagrindinį dokumentą – Transfer of Residence (ToR) numerį, kurį gavote iš HMRC. Be jo, tarptautiniai perkraustymai į Hatfield Peverel gali baigtis tuo, kad muitinės pareigūnai privers sumokėti PVM ir importo mokesčius už visas jūsų senas dėžes. Reikia sąrašo, kur viskas tiksliai aprašyta. Jei dokumentai tvarkingi, praėjimas trunka valandą, jei ne – gali praleisti dieną.

Ar sunku gauti ToR numerį?

Iš tikrųjų ne, jei tik tikrai vykstate gyventi ilgam. Užpildote formą internete, laukiate savaitę-dvi. Problema atsiranda, jei jau anksčiau gyvenote Anglijoje arba turite ten verslą. Tada gali atsisakyti. Esu matęs situaciją, kai šeima pardavė namą Lietuvoje, važiavo gyventi, o ToR nesugavo laiku. Teko mokėti mokesčius už sofa ir stalą. Nerekomenduoju to kartoti.

Kas dėl važiavimo dokumentų?

Vairuotojas turi turėti viską tvarkingai: CMR draudimas, vairuotojo pažymėjimas (tai svarbu, jei jis ne iš ES), leidimai. O klientui – pasas arba ID kortelę. (Kartais pamirštu, kad ID kortelės ne visada tinka, jei reikia vizos, bet Lietuvai ok). Svarbiausia, kad krovinio sąraše būtų tie patys daiktai, kurie išvardyti ToR dokumente. Jei radote rūsyje seną dviratį, kurio nebuvo sąraše, gali būti problema.

Ar tikrai tikrina kiekvieną dėžę?

Ne, ne visada. Kartais tiesiog užtenka parodyti dokumentą ir važiuoji. Ypač jei eina per „Green lane“ kelyje. Bet jei atsitiks, kad jums pavys į taršką kontrolę, gali iškrauti visą sunkvežimį. Kartais man net atrodo, kad tai loterija. Vieną kartą praleido be žodžio, kitą – tikrino net mažus maišus su drabužiais.

Kelias, laikas ir realios problemos kelyje

Kiek laiko trunka tas kelias?

Standartiškai, jei važiuojame tiesiai, tai 2–3 dienos iki Hatfield Peverel. Bet stai, mes važiuojame ne tiesiai. Reikia paruošti mašiną, pakrauti (pavyzdžiui, 1 diena), važiuoti (2 dienos), iškrauti (1 diena). Taigi, planuokite maždaug savaitę nuo to momento, kai pasirašote sutartį, iki to momento, kai galėsite išsigerti arbatos naujame name. (Tiksliau, gali būti ir greičiau, jei vairuotojai keičiasi, bet better safe than sorry).

Ar dažnai pasitaiko stagnų Anglijoje?

M25 aplinkkelis – tai mano košmaras. Ten gali stovėti valandas dėl avarijos. Vieną kartą stovėjome taip, kad vairuotojas spėjo išsigerti trys kavos ir užmigti. O dar tas vairuotojų poilsio laikas – jie negali vairuoti 4,5 valandas be pertraukos. Tai yra įstatymas. Jei spėjote į Kalėdas, o vairuotojui reikia poilsio, atvyksite po švenčių. Taip yra.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugiau nei juos vežti savo automobiliu ir daryti pertraukas prie keleivio. Mūsų sunkvežimiuose yra įrengtos fiksacijos, o dėžės užkabinamos viena prie kitos. Žinoma, jei mašina nukryps nuo kelio (ką Dievas saugokite), tai tada nelabai padės. Bet įprastos bangos ar stabdžių bruksnys daiktams nepavojingos, jei gerai supakuota. Žiūrėkite, kad vairuotojas nešoktų su mašina.

Kas nutinka, jei negalima privažiuoti prie namų?

Hatfield Peverel yra gan senas miestelis, ten yra siaurų gatvelių. Kartais didelis „vilkas“ tiesiog netelpa. Tada turiame iškrauti ant pagrindinės gatvės (su sutikimu) ir vežti į kiemą mažesne mašina. Tai vadinama „shuttle“. Tai brangų dalyką, bet ką darysi? Negi užlietum gatvę ar užlaužtum kaimyno tvorą. Būna, kad kaimynai šaukia policiją, jei blokuojate kelią per ilgai.

Daiktai, baldai ir specifiniai nustebimai

Ar verta vežti senus baldus į Angliją?

Sakyčiau, tai priklauso nuo jūsų sentimentiškumo. Anglijoje baldai pigūs, ypač „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“. Jei turite seną tėvo darbo stalą, kuris brangus jums širdžiai – vežkite. Jei tai parduotuvės „Sietuvas” spinta, kuri jau suirusi – palikite. Vežimas jums kainuos brangiau nei nupirkti naują. (Beje, ten daugiau „flatpack” baldų, kurie patogūs). Verta skaičiuoti.

Kaip su pištinėmis ir technika?

Technika reikalauja specialaus pakuotės. Šaldytuvą reikia išjungti bent prieš parą, kad viskas išdžiūtų, kitaip bus kvapas. O pištinės (pianinas) – tai atskira tema. Reikia profesionalų. Vieną kartą bandėme vežti pianiną su paprastais vairuotojais – vos nesužalojo nugaros. Dabar samdome specialią brigadą. Tai brangu, bet instrumentas išlieka sveikas.

Ar galima vežti maistą?

Negalima. Bent jau ne mėsą, pieną, vaisius. Muitinė tai konfiskuos. Galite vežti džiovintus produktus arba savo keptą duoną (jei nėra mėsos įdaro). Bet veltui vežti kruopą ar cukrų? Anglijoje „Lidl“ ir „Tesco“ turi viską. Netaupykite vietos dėžėse maistui, geriau įdėkite knygas arba indus. Tikrai nėra verta rizikuoti dėl 5 eurų vertės makaronų paketo.

Ar reikia išsirūpinti dėžes savarankiškai?

Galite nusipirkti pas mus, tai bus patogiau, nes jos tinka viena prie kitos. Jei norite taupyti, eikite į parduotuvę paklauskite, bet dėžės gali būti skirtingų dydžių, ir vėlgi – nebus stabilumo. Aš visada patariu nenaudoti per mažų dėžių knygoms (tos per sunkios), ir per didelių (tos peršoks) padangoms. (Na, gal ir padangoms tinka, bet knygoms tikrai ne).

Praktiniai patarimai ir baisios istorijos

Kas daryti, jei dėžė dingsta?

Turi būti draudimas. Mes pasirašome „krovinio priėmimo aktą“. Jei dėžės nėra sąraše, mes neatsakome. Jei yra – atsiskaitome. Buvo atvejis, kai vairuotojas „pamiršo“ dėžę degalineje Lenkijoje. Grįžo po jos, bet klientas jau buvo išsigandęs. Viską sugebėjome išspręsti, bet nervų nusipirko abiej pusės. Todėl tikrinkite sąrašą.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Draudimas to nedaro. Techniškai neleidžiama vežti keleivių kroviniuose (išskyrus tam tikrus atvejus). Be to, jums ten būtų šalta ir nepatogiau. Geriau susitarti, kad vairuotojus paimtų iš oro uosto arba traukinių stoties. O jūs nusipirkite bilietą lėktuvui. Galvoju, kad toks kelias sunkvežimių kabyje nėra jums patogus. (Kiek pamenu, mums neleidžiama imti keleivių dėl licencijų).

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Palieka vertingus daiktus dėžėse be užrakto. Arba sukrauna dėžę „giros“ (tai, kas sunkiausia) ir tada negalima ją pakelti. Dar dažnai nepasako apie tai, kad turių akvariumą su vandeniu. Žmonės, akvariumą reikia išleisti! Negalima vežti vandens, jis išsilieja ir sugadina viską kelyje. Arba palieka raktus viduje – ir tada tenka laužti spynas.

Ar reikia įvertinti daiktus prieš vežimą?

Taip, būtinai. Draudimo reikalavimas. Parašykite realią rinkos kainą, ne tą, ką užmokėte prieš 10 metų. Jei parašysite per mažai, ir dėžė dings, taip ir gausite. Jei per daug – draudimo kompanija gali nepritarti. Būkite sąžiningi, tai apsaugo jus. Man atrodo, tai paprasčiausia logika.

Ką daryti su važiuokle (automobiliu)?

Galime užvežti ir jūsų automobilį. Tai papildomai kainuoja, bet įmanoma. Reikia techninio pasą ir vairuotojo leidimo (jei ne vairuojate patys). Jei automobilis senas, gali reikėti mokesčio už importą, nors jei asmeninis ir naudojamas ilgiau nei 6 mėn., dažnai atleidžiama. (Čia reikėtų pasitikrinti su muhtinės konsultantu, nes aš galiu klysti dėl naujų taisyklių).

Hatfield Peverel specifika ir apgyvendinimas

Ar ten sudėtinga rasti namus?

Nebūtinai. Hatfield Peverel yra gan populiarus vietas, nes netoli Čelmsfordo ir geležinkelio stoties. Nekilnojamojo turto kainos aukštesnės nei Lietuvoje, tai tikrai. Rekomenduočiau išsinuomoti laikinai, kol pažiūrėsite ar patinka. Perkraustymas į laikiną būstą ir vėliau į nuolatinį – tai dvigubas darbas, bet kartais būtina.

Ar toli ten iki parduotuvių?

Yra vietinė parduotuvė (galbūt „Co-op“ arba panašiai), bet didesnį prekybos centrą teks važiuoti į Čelmsfordą arba Witham. Jeigu perkrastate visus daiktus, pirmą naktį gali tekti miegoti ant grindų be patalynės, jei nepasirūpinsite „pirmąją naktį“ dėže. (Visada pasakau klientams pasiimt maistinės porcijos ir vandens).

Ar ten geras susisiekimas?

Geležinkelio stotis yra, labai patogu važiuoti į Londoną (Liverpool Street). Tai vienas iš privalumų, kodėl žmonės renkasi tarptautinius perkraustymus į Hatfield Peverel. Galite gyventi kaime, o dirbti mieste. Tiesą sakant, dauguma mūsų klientų ir dirba Londone, o gyvena toliau dėl ramybės.

Ar daug lietų tenka?

Tai Anglija. Taip, daug lietaus. Įsivaizduokite, kai atvykstate su dėžėmis, ir lauke lietus. Reikia pasirūpinti, kad kieme būtų padėtas grindų kilimas arba kad vairuotojas turėtų šluotas. Knygoms ir drabužiams drėgmė blogai. Nemanau, kad reikia aiškinti, kod�ll.

Ką daryti su atliekomis po perkraustymo?

Dėžės, popierius, plėvelė – viskas lieka. Paprastai vairuotojas pasiima tuščias dėžes, jei jos mūsų (firmos). Jei jūsų – turite patys išmesti. Anglijoje atliekų surinkimas griežtas, negalima mesi bet kur. Susiraskite artimiausią „recycling centre“.

Galutiniai žodžiai apie šią vietovę

Tai graži vieta, daug žalumos, istorinių pastatų. Tikrai geresnė nei bet kuris priemiestis, kur viskas pilnas betono. Jei jau ryžtės šiam žingsniui, tarptautiniai perkraustymai į Hatfield Peverel gali būti sėkmingas pradžios taškas. Svarbiausia – pasiruošti.

Taigi, jei viską suplanuosite iš anksto, nepasiklysite. Nėra taip baisu, kaip atrodo iš pradžių. Sėkmės kelyje ir tiek.