Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono: praktinis vadovas be glaistymo

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės tikisi, kad tarptautinis pervežimas bus lyg pasivažiavimas į parduotuvę. Ypač kai kalba eina apie Jungtinę Karalystę. Nuo „Brexit“ viskas pasidarė kur kas sudėtingiau, ir tas sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono dabar reikalauja daugiau nei tiesiog telefono skambučio draugui su „kateru“. Esu matęs viską – nuo laiptinėse užstrigusių sunkvežimių iki dingusių dėžių (nors, dėkui Dievui, retai). Čia ne apie tuos idealus pasaulius iš reklamų. Čia bus apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo pervežimas iš Londono į Lietuvą, su visa ta pilka buitimi, muitinės popieriais ir Londono užstatymais. Pasiruoškite, kad nebus visai taip sklandžiai, kaip planavote, bent jau ne be pagalbos iš išorės.

Būtini dalykai ir dokumentų chaosas

Ar tikrai reikalingas T1 dokumentas?

Taip, be jokio abejo. Nuo kada Britanija paliko ES sąjungą, jūsų daiktai technikai tampa „importu“. Jei norite išvengti PVM (kuriame gali būti apie 21 proc. vertės), turite įrodyti, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, kurius naudojote bent 6 mėnesius. Reikia pildyti specialią formą. Viena kartą teko klientui padėti suformuluoti prašymą, kai jis bandė įvežti visą butą baldų, o dokumentacija atrodė lyg būtų parašyta ant kelio. Dėmesį, šį dokumentą geriausia užpildyti iš anksto, nes muitinėje to nelauks.

Kas nutinka, jei pamiršu deklaruoti brangius daiktus?

Tai gali tapti brangu mokymu. Jei turiatu „Rolex“ ar brangius papuošalus ir jų nenurodysite inventoriaus sąraše, o muitininkas juos ras, gali būti paskelbta kontrabanda arba pritaikyti dideli mokesčiai. Geriau viską užrašyti. Matęm atvejų, kai žmonės sakydavo „o, aš tą apyrankę nariau sau duotą“, bet jokios dokumentacijos nėra. Tada prasideda eilės ir paaiškinimai, kurių niekas nenori girdėti skubėdami per Lietuvos-Lenkijos pasienį.

Ar inventoriaus sąrašas turi būti angliškai ar lietuviškai?

Idealiu atveju – dvikalbis. Arba bent angliškai, kad anglų vairuotojas suprastų ką veža (nors dažniausiai jis nebesirūpina), o lietuviškai – kad muitininkai galėtų tikrinti. Vieną kartą važiavome su sąrašu tik lenkiškai ( klientas buvo iš Lenkijos, bet važiavo į Vilnių) ir buvo tikras chaosas prie pasienio. Reikėjo versti tiesiogiai ten, ant asfalto. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono prasideda ne nuo pakavimo, o nuo to, kad popieriai sutaptų.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Pasidaryk taip, kad neskubėtum. Jei viskas tvarkingai – gali užtrukti valandą, o dieną. Esu matęs, kaip sunkvežimis stovėjo pasienyje tris dienas nes padėjo įkeltas vienas vaikiškas dviratis, kurio serialo numerio nė nebuvo. Muitininkai turi „nusiskambuoti“, jų sistemos kartais lėtos, o dar ir poilsio laikas. Jeigu planuojate atvykti į Lietuvą pirkti butą tą pačią dieną – nepamirškite, kad daiktai gali atvykti vėliau.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet labai atsargiai. Žalią mėsą, pieno produktus ir kiaušinius vežti draudžiama (neaišku kodel, žmonės vis tiek bando). Dėžės su makaronais ar džemu – įprasta. Tiesa, jei vežate daug keptuvės maisto arba kiaulienos kniedelių, gali tekti mokėti PVM arba juos konfiskuos. Geriau suvalgykite ten pietus Anglijoje, o čia pirktite naujus. Nėra nieko keisčiausio nei kvapas iš atidarytos žuvies dėžės tr dienas vairuojant.

Ar telefonų skaičius svarbus?

Labai. Jei vairuotojas negalės jūsų pagauti, o navigacija jam rodys klaidingą vietą (kas Londono centrą pasitaipą dažnai), jis tiesiog nuvažiuos atgal į bazę. Paskui bus rūpestis, kur dėti tą krovinį. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono tiesiog sustoja, jei neįmanoma susisiekti. Duokite ne vieną numerį, o ir prisegti ant dėžių didelio formato laikiklius su kontaktus. Pasidaryk taip, kad idiotasgi surastų kelią.

Logistika: Londone ir kelyje

Ar sunkvežimis gali užvažiuoti į mano Londono gatvę?

Stai klausimas, kurį dažniausiai užmirštate. Londono centras (tame tarp ir Zona 1 ir 2) yra siauras gatvelės, pastatų prisišlieję prie kelio. 18 tonų sunkvežimis ten tiesiog fiziškai netilps. Būna situacijų, kai reikia iškrauti ant mažesnio sunkvežimio (šveicariškas terminas „shunting“). Tai kainuoja. Tikrai kainuoja. Jei gyvenate prie „Carnaby Street“ – pasiruoškite iškrauti ant „Transit“ tipo furgono ir vežti dalimis.

Kas yra ULEZ ir LEZ mokesčiai?

O tai visai kita istorija. Londonas dabar moka už oro taršą. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zona apima didžiąją dalį Londono. Jei vairuotojo sunkvežimis neatitinka standartų (o dauguma senų „volvo“ ar „scania“ neatitinka), diena gali kainuoti 100-200 svarų. Dar tąd „Congestion Charge“ centrinėje dalyje. Šias išlaidas dažnai prideda prie galutinės sąskaitos, o klientai šoka iš odos, kodėl brangiau. Geriau aptarti iš anksto.

Kiek trunka kelionės laikas?

Įprastai 3-4 dienos iki Lietuvos, jei niekas nesugenda. Bet tai yra teoriškai. Praktiškai – kelias nuo Londono link Harwich arba Dover uosto gali užtrukti 4 valandas dėl spūsties. O vėliau laivtas (keltas arba geležinkelis). Toliau vairuojimas per Vokietiją ar Lenkiją. Pasakyčiau taip: užsisakykite atostogas nuo darbo bent penkias dienoms. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono neegzistuoja be nenumatytų sustojimų prie kavinių ar techninių pertraukų.

Ar saugu vežti paveikslus ir paveikslėlius?

Jei gerai supakuoti – taip. Reikia specialių dėžių su bubble wrap. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris savo tėvo paveikslus įvyniojo į paprastas senas antklodes. Žinoma, antklodė paslydo, rėmas susibrūžė. Gaila, ne? Dailės kūriniai turi eiti „soft wrap“ plėvele arba kruopščiai įstumti tarp baldų. Neleidžiau niekada jų mesti į krūva viršuje.

Kas daryti, jei vairuotojas užstringa Londono žiede?

Tai įvyksta. Žmonės nenumato, kad „North Circular“ (A406) yra viena didžiausių spūsčių Europoje. Vairuotojas gali praleisti puse dienos tiesiog stovėdamas. Tai nėra jo kaltė. Reikia suprasti, kad Londonas – gyvas organizmas, kartais jis užsikrauna. Jei skubate, geriau nekrauti visko į vieną mašiną, o išsiųsti dalį iš anksto.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Daugelis kompanijų sako, kad taip, bet realybėje ten būna tik GPS punktas kas valandą. Nenusiminkite, jei 2 valandas rodo ta pačią vietą – greičiausiai vairuotojas miegoja arba įlipo į keltą. Asmeniškai aš visada nusiunčiu žinutę „kai važiuoju“ tikrai tada, kai vairuoju, o ne automatiškai. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo.

Daiktų pakavimas ir „nešvarios“ detalės

Ar reikia ištuštinti spintų?

Nevisada. Jei spinta yra sunki ir neturi stiklo durų, galime ją nešti su turiniu. Bet jei ten yra knygos ar indai – viskas iškris. Indai turi būti įpakuoti į dėžes. Esu matęs, kaip spinta atsidaro laiptinėje ir visa turinys paskrenda žemyn. Niekas nenori valyti svogūnų liekanų iš Londono plytelių. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono baigiasi tuomet, kai nereikia valyti nelaimių.

Kaip elgtis su buitine technika?

Šaldytuvai ir šaldikliai turi būti visiškai išdžiuventi. Bent 24 valandas prieš išsikraustymą atjunkite ir palikite duris atviras. Jei ten bus vanduo ar drgmė, kelionės metu jis pasigers, pūs, o paskui gausis pelėsis kvapas. Ir tas kvapas apsikvaips visus kitus daiktus. Nieko keisčiausio nei atsidaryti sunkvežimį Kaune ir jį užpilti vanduo.

Ar „paletinis“ pakavimas geras?

Jei vežate tik dėžes, galima dėti ant paletės ir užfiksuoti. Bet jei turite baldus – tai neveiks. Baldai turi stovėti vertikaliai, turi būti apsaugoti kampai. Tais atvejais, kai klientai nori taupyti ir liepia „tai padėkite ant paletės“, dažnai baigiasi sudaužyta sofa. Nežinau, kodėl žmonės mano, kad 500 kg sofa gali laikytis ant lentelės.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet yra rizika. Muitinė gai reikalauti fitosanitarinių pažymų. Dažniausiai praeina be jų, jei tai nedidelė gėlytė, bet jei turite didelį palmę, gali tekti palikti. Vienas klientas bandė išvežti visą savo sodą – tereikėjo mokėti apdorojimo mokestį, kuris viršijo paties augalo vertę.

Ar galiu vežti degalus?

Degalus, alkoholį, chemines medžiagas – draudžiama. Net tais mažais buteliais. Nors klientai sako „o tai tik du litrai benzino pjūklui“. Ne. Uždegimo rizika pervežimo metu yra didelė. Nereikia mums visų sudeginti M1 greitkelyje. Tą benziną better parduoti kaimynui Londone.

Finansai ir nepastovumas

Kaip formuojama kaina?

Paprastai pagal kubinius metrus. Bet Londono persikraustymo procesas yra brangesnis dėl mokesčių ULEZ, užstatymų, darbo jėgos (Anglijoje brangu). Taigi, jei jums pasakę „60 eurų už kubą“, tikėkitės papildomų 10-20 proc. ant viršaus dėl Londono specifikos. Aš visada į kainą įskaičiuju „nenumatytus išlaidas“, nes be jų neina.

Ar draudimas apima viską?

Draudimas apima daiktus tik jei jie profesionaliai supakuoti. Jei jūs patys supakavote lėkštutės į „Lidl“ maišelį ir jos susilaužo – draudimas ne sumokės. Taip pat dėmesį – dauguma draudimų nedengia „meno“ kūrinių, juvelyrinių dirbinių ir pinigų. Pinigus vežkite su savimi.

Ar reikia mokėti už laiptinės nešimą?

Anglijoje, jei nėra lifto, ir reikia nešti 4 aukštų, taip. Mums geriau dirbti su liftu, bet jei gyvenate „Victorian“ name su siaurais laiptais, tai fizinis darbas. Vieną kartą teko nešti pianiną 5 aukštą be lifto. Vairuotojai už tai uždėjo didelę priemoką, ir gi teisingai. Jų nugaros ne iš gelezino.

Kas atsitinka, jei negaliu sumokėti iš karto?

Krovinys lieka sandėlyje Lietuvoje iki tol, kol nesumokėsite. Sandėliavimo mokestis didėja kas diena. Nekreipkite mūsų į tą situaciją. Geriau sutarkuokit dėl 30 proc. avanso ir likęs 70 proc. atiduoti atidavus daiktus. Taip saugu ir jums, ir mums.

Ar galima atsiskaityti kortele?

Taip, bet dažniausiai kompanijos mėgsta pavedimus. Anglijoje banko mokesčiai už „transfer“ užsienio gali būti dideli. Geriau pasidaryti sąskaitą Anglijoje (jei turite „Revolut“ ar panašų) ir pervesti iš jos. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono taip pat apima ir patogų mokėjimą, kad neišleistum valandų bankuose.

Ką daryti, jei dėžės atvyko sugadintos?

Skubiai fotografuokite, nedėkite nieko. Parašykite įsigijimo pranešimą (CMR dokumente), kad yra trūkiai. Jei pasirašysite, kad „viskas gerai“, vėliau nieko nebebūsite gautę. Vienas klientas parašė „OK“ tuoj pat, o paskui skambino be galo. Negalime padėti, jei dokumentai pasirašyti.

Praktiniai patarimai ir pabaigos

Ar galiu važiuoti kroviniyje?

Ne. Pagal įstatymus keleiviams važiuoti sunkvežimiu yra draudžiama (net jei jis turi miegamąją vietą). Tiek jūsų saugumo, tiei draudimo priežastims. Galite susitikti tik prie vietos. Kiekvienas bando prašyti „o gal bent iki Kelno“ – ne. Negalima.

Kas daryti su nenaudojamais daiktais?

Išmeskite arba parduokite Londone. Nenusipirkti bilieto už seną sofos, kurią Lietuvoj nusipirktum už 10 eurų. Skaitykite „Facebook Marketplace“. Anglijai verti daiktai čia tampa šiukšlėmis. Nekraukite šiukšlių į Lietuvą, Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono taip pat reiškia atsikratyti senojo gyvenimo balastu.

Ar verta naudotis didelėmis firminėmis?

Didžiosios firmos („Pickfords“ ir pan.) turi standartus, bet kainuoja triskart brangiau. Mažosios kompanijos (kaip mūsų tipo) yra lankstesnės, bet reikia tikrinti reitingus. Žiūrėkite ne tik „Trustpilot“, bet ir nuomonės lietuviškuose forumuose.

Kada geriausia planuoti persikraustymą?

Vasara ir rugsėjis – pikas. Tada brangiau ir lėčiau. Jei galite, persikraustykite lapkričio ar kovo mėnesį. Tada ir vairuotojai darosi ramiau, ir kainos nukrenta. Bet žinoma, vaikus reikia vesti į mokyklą rudenį, tai suprantu.

Ar galiu palikti daiktus vairuotojui prie durų?

Gali, bet tik tuo atveju, jei pasirašote sąrašą. Bet aš tai nerekomenduoju. Geriau palaukti, kol jis viską įveža į butą, ir tik tada pasirašyti. Dažnai būna, kad kažkas pradingsta kelyne nuo sunkvežimio iki durų. O paskui kaltina vairuotoją.

Kaip susitarti dėl laiko?

Londone darbuotojai dirba tiksliai. Jei sakau „8:00 ryto“, būnu ten 7:55. Būkite pasiruošę. Ne vėluokit su kava. Vairuotojas turi grafiką, jei jūs pavėluojate 30 minučių, jis gali nuspręsti važiuoti toliau ir ateiti kitą dieną. Tokie yra taisykės.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet elgiantis pagarbiai ir pasiūlius vandens (arbatos), vairuotojai dirba geriau. Jie yra toli nuo namų, jie pavargę. Mažas žmogiškas dėmesis padarys, kad jūsų taurės bus neštos daugiau rūpestingai.

Ką daryti, jei nežinau tikslios adreso Lietuvoje?

Duokite bent artimiausią adresą arba telefoną, kurį vairuotojas gali paskambinti tada kai bus arti. GPS ne visada rodo kaimo namus tiksliai. Kartais reikia vairuotojui „lydėti“ automobiliu paskutinį kilometrą.

Ar reikia išsirūpinti vieta mašinai prie namų Lietuvoje?

Žinoma. Jei kaimas ir sniegas, sunkvežimis gali užstrigti. Reikia paruošti kiemo kelius. Jei Lietuvoje yra tvoras, reikia juos atidaryti. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono pasibaigia lauke, o ne šlamšte.

O dėl dviračių?

Dviračius geriau išmontuoti (nuimti ratus). Jei ne, jie užima daug vietos ir gali susidaužyti. Yra specialios dėžės dviračiams, bet jas brangu pirkti vienam kartui. Geriau nupirkti „bike bag“ arba tiesiog apvynioti storesne plėvele.

Ar galiu vežti kompiuterius?

Galima, bet atsargiai. Nešiojamiųjų kompiuterių gali būti daug. Geriau juos vežti su savimi (jei važiuojate lėktuvu ar automobiliu). Jei vežate su kroviniu, įpakuokite į dėžę tarp drabužių, kad nejudėtų. Duomenų praradimo draudimas nedomina turinio pervežimo kompanijų.

Kas daryti su vaikiškomis žaislų dėžėmis?

Jeigu jos didelės plastikinės, geriau išpilti žaislus į dėžes, o plastikines palikti. Užima per daug tuščios vietos. O jei tai „Lego“ – būtinai uždarykite į pagrindinę dėžę arba maišą, kad nebusisparys. Žingsnis ant „Lego“ krosnėje labai skausmingas.

Ar reikia rūpintis parkavimu Londone?

Taip. Jei gyvenate „Red Route“ (raudonoje zonoje), negalima stovėti net 5 minučių. Reikia kreiptis į savivaldybę dėl leidimo arba rasti artimiausia vietą, kuri ne yra gatvėje. Keliuose rūpestis dėl parkavimo gali nutraukti visą persikraustymo eigą, nes policija atvyksta greičiau nei mes.

Kaip elgtis su ašaromis?

Ašarų (šlamšto) išvežimas – tai papildoma paslauga. Negalima tiesiog mesti senų sofa į gatvę. Reikia užsisakyti specialią mašiną arba numesti į savivaldybės konteinerius (taip, tada reikia turėti automobilį). Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono baigiasi ne tada, kai išvažiuoja sunkvežimis, o kai išvalote butą.

Galutinis patarimas?

Būkite kantrūs. Niekas neįvyks taip, kaip planavote 100 proc. Bus nukrypimų, bus vėlavimų. Jei pasiruošite psichologiškai, bus lengviau. Ir visada turkite su savimi svarbiausius dokumentus ir pinigus.

Tiesiog tai yra realus gyvenimas. Su visais jo trūkumais. Sklandus namų persikraustymo procesas iš Londono įmanomas, jei nesi tikimybėms, o planiški. Sėkmės kelyje – matysims Lietuvoj!