Saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų

Įvadas

Saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų nėra tas dalykas, kuris prasideda tada, kai sunkvežimis pajuda iš kiemo. Jis prasideda gerokai anksčiau: kai susirašinėjate dėl daiktų kiekio, matuojate sofą, tikrinate, ar namas Anglijoje turi liftą, ar gatvėje reikia leidimo pastatyti mašiną. Aš tai matau kasdien jau 20+ metų. Kartais viskas praeina sklandžiai, kartais vairuotojas atvyksta į Londono rajoną, kur neįmanoma pasukti su 7,5 t mašina. Todėl apie patikimas krovinių transportavimas iš UK ir krovinių ekspedijavimas į/iš Anglijos reikia galvoti praktiškai, ne gražiai.

DUK

Pasirengimas ir pirmieji žingsniai

Prieš kalbant apie sunkvežimius, muitinę ir draudimą, reikia pasakyti paprastai: perkraustymas į Angliją dažniausiai stringa ne dėl kelio, o dėl netvarkos namuose. Klientas sako: „na, ten keli kartonai“, o realybėje tai yra 38 dėžės, dviračiai, vaikų paspirtukai, komoda, du televizoriai ir katės tualetas, kuris, aišku, negali keliauti su baldais. Geriausias saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų prasideda nuo sąžiningo sąrašo. Ne reklaminio, ne „viskas bus gerai“, o normalaus sąrašo su svoriu, tūriu, trapiomis vietomis ir galimu laiku iškrauti.

Realus atvejis: vieną kartą klientas pasakė, kad vežame tik „keletą daiktų į Mančesterį“. Atvykus paaiškėjo, kad dar yra stiklinis stalas, keturi kėdžių komplektai ir du šaldytuvai. Viena komanda vietoj dviejų, vienas kartas viskas užtruko ilgiau, o žmogus dar stebėjosi, kodėl kaina negali likti tokia pati.

1. Kiek laiko trunka saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų, jei kraustausi iš Lietuvos?

Jei viskas paruošta normaliai, nuo pakavimo iki pristatymo Londone ar Birmingame gali praeiti 5–10 dienų. Rečiau, kai važiuojama pilnu automobiliu tiesiai į vieną adresą, būna greičiau, bet tai nėra taisyklė. Keltas, eilės Doverio uoste, vairuotojo darbo laikas, muitinės patikrinimai – viskas gali pasukti grafiką. Saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų reiškia ne „rytoj jau būsiu ten“, o „žinau, kas vyksta kiekviename etape“. Aš visada sakau: geriau rezervuoti dieną rezervui, nei paskui aiškintis, kodėl sofą atvežė trečiadienį, nors tikėjotės pirmadienio.

2. Ar galima kraustytis į Angliją be dokumentų chaoso?

Įmanoma, tik reikia neapsigauti: „be chaoso“ nereiškia „be popierių“. Po Brexit asmeniniams daiktams dažnai reikia inventoriaus, paso kopijos, adreso Anglijoje, kartais ToR01 patvirtinimo, o komerciniam kroviniui – sąskaitos, prekių kodų, deklaracijų. Jei kas nors sako, kad dokumentai visiškai nereikalingi, aš jau kelčiau antakį. Geras ekspeditorius paaiškina, ko reikia konkrečiai jūsų situacijai, o ne meta bendrų frazių. Daiktų sąrašas, CMR, draudimo sąlygos ir pakrovimo aktas nėra biurokratija dėl biurokratijos. Tai popieriai, kurie vėliau gelbsti, kai kažkas paklausia: „o kas čia buvo toje dėžėje Nr. 17?“

3. Kodėl verta daryti inventorių prieš pakavimą?

Inventorius atrodo kaip nuobodus dalykas, kol viskas vyksta gerai. Bet kai krovinys atvyksta į Angliją, o trūksta vienos dėžės su dokumentais ar vaikų žaislais, tas sąrašas tampa labai gyvas. Rašykite ne tik „virtuvė“, bet „virtuvė – indai, stiklinės, puodai, 12 dėžių“. Jei daiktas brangus, pridėkite nuotrauką, modelį, pirkimo čekį arba bent apytikslę vertę. Draudikai nemėgsta miglos, o vairuotojai tikrai nespės spėlioti, kas yra „maža pilka dėžė“. Tai paprastas saugumo sluoksnis, kuris kainuoja nedaug laiko, bet gali sutaupyti daug nervų.

4. Ką reiškia CMR ir kodėl jo nereikia bijoti?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, toks pagrindinis krovinio kelionės dokumentas. Jame būna siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, pakuočių skaičius, pastabos, kartais svoris. Jo nereikia bijoti, bet reikia perskaityti prieš pasirašant. Jei vairuotojas parašo „be pastabų“, o jūs matote, kad kampas daužtas, tada sakykite iškart ir prašykite pastabos. Vėliau įrodinėti, kad taip nebuvo, yra daug sunkiau. CMR nėra draudimas, bet jis yra vienas iš pagrindinių įrodymų, kas vyko pakrovimo metu.

5. Ar perkraustymo įmonė privalo duoti rašytinį planą?

Mano nuomone, privalėtų bent minimaliai, nors praktikoje ne visada taip būna. Rašytinis planas gali būti paprastas: pakavimo data, pakrovimo data, maršrutas, numatoma atvykimo diena, kontaktai, atsakomybės ribos. Jei viskas vyksta tik telefonu ir žinutėmis, greitai atsiranda nesusipratimų. Vienas sako „pirmadienis“, kitas galvoja „antradienis ryte“, trečias laukia Londono centro. Gera įmonė nesišvaisto pažadais, ji duoda aiškų tvarkaraštį ir pasako, kas gali pasikeisti. Nes kartais tikrai pasikeičia, ir tada bent turite nuo ko pradėti pokalbį.

Pakavimas, apsauga ir realūs pavojai

Pakavimas yra ta vieta, kur daugelis nori sutaupyti, o paskui moka dvigubai. Ne visada pinigais, dažniau nervais. Kartais žmonės veža televizorių originalioje dėžėje, tai gerai. Kartais – apvyniotą antklode, ir tada po 1 200 kilometrų antklodė jau nebėra apsauga, o tik liūdna dekoracija. Trapiems daiktams reikia oro tarpo, kampų apsaugos, sausos dėžės, etiketės iš abiejų pusių. Jei daiktas sunkus, dėžė negali būti didelė, nes ji vis tiek bus nešiama žmogaus, ne keltuvo.

Realus atvejis: klientė puikiai supakavo knygas, indus ir drabužius, bet sofą paliko „tik pridengsime plėvele“. Per kelionę plėvelė persipylė, o sofos kampas atvyko šlapias. Ne katastrofa, bet nemalonumas. Po to dar dvi dienas reikėjo derinti valymą, nuotraukas, draudimo klausimus. Maža detalė, o kiek triukšmo.

6. Kaip supakuoti sofą, kad ji neatvyktų šlapia?

Sofa pirma turi būti sausa. Skamba akivaizdu, bet kartais ji stovi balkone, rūsyje ar garaže, kur drėgmė jau įsigėrusi į audinį. Reikia storos plėvelės, bet ne taip, kad audinys pradėtų „prakaituoti“. Tarp plėvelės ir minkštų dalių geriau palikti kvėpavimo tarpą arba naudoti audinio apsaugą. Kampai saugomi kampuočiais, kojos nuimamos ir pažymimos, kuriai sofai priklauso. Jei sofa odinė, reikia žinoti, ar ji toleruos ilgą transportavimą ir temperatūrų svyravimus. Čia ne tas atvejis, kur „kažkaip užteks“.

7. Ar verta pirkti dėžes, ar tinka senos?

Senos dėžės tinka drabužiams, patalynei, žaislams, kai kuriems lengviems daiktams. Bet indams, knygoms, technikai ir brangesniems daiktams geriau imti tvirtas perkraustymo dėžes. Sena dėžė iš parduotuvės gali atrodyti tvirta, o pakėlus paaiškėja, kad dugnas jau pavargęs. Knygos yra klastingas krovinys: maža dėžė pilna knygų gali sverti 20–25 kg. Jei dėžė plyšta pakrovimo metu, tai ne dramatiška scena, o realus darbas vairuotojams. Geriau turėti mažiau didelių dėžių, bet tvirtesnių.

8. Ką daryti su augalais ir cheminėmis medžiagomis?

Augalus į Angliją vežti galima ne visada paprastai, nes yra fitosanitariniai reikalavimai, o kai kurios rūšys gali būti ribojamos. Cheminės medžiagos, aerozoliai, dažai, tirpikliai, degalai – čia jau prasideda pavojingų krovinių istorija. Vieni vairuotojai veš, kiti ne, vienos įmonės turi leidimus, kitos ne. Jei turite buteliuką kvepalų ar vieną indą valiklio, tai dar ne ADR trasa, bet jei vežate statines dažų, jau kalbame apie kitą lygį. Geriau prieš pakavimą pasakyti tiesą, o ne rasti „paslėptą kanistrą“ mašinos gale.

9. Ar galima vežti šaldytuvą gulint?

Geriausia – ne. Šaldytuvą reikėtų vežti stovint, nes kompresorius ir šaldymo sistema nėra sukurti ilgai gulėti šonu. Jei kitokio varianto nėra, reikia klausti gamintojo instrukcijos, nes kai kurie modeliai leidžia tam tikrą kampą ir tik tam tikrą laiką. Po iškrovimo šaldytuvą reikia palikti pastovėti, dažniausiai kelias valandas, kartais ilgiau, prieš jungiant į elektros tinklą. Jei šaldytuvas senas, rizika didesnė. Aš nesakau, kad jis visada suges, bet sakau: čia ne vieta eksperimentui „gal pravažiuos“.

10. Kaip apsaugoti kompiuterius nuo drėgmės ir smūgių?

Kompiuteriai nemėgsta drėgmės, dulkių ir staigių smūgių. Monitorių geriausia vežti originalioje dėžėje, jei ji išliko. Jei ne – tvirta dėžė, putplasčio arba oro pagalvės, ekranas apsaugotas minkštu sluoksniu, bet ne laikraščiais, kurie gali subraižyti paviršių. Sisteminį bloką reikia išimti iš vibracijos vietos, o kietuosius diskus, jei įmanoma, išimti ir vežti atskirai. Kabelius susiriškite, nufotografuokite prijungimus, pažymėkite laidus. Tai užtrunka 10 minučių, o vėliau sutaupo valandų ieškant, kur jungiasi tas mažas laidas.

11. Kodėl etiketės kartais svarbesnės už dėžes?

Etiketė yra informacija, o informacija perkraustyme taupo laiką. Jei dėžė pažymėta „virtuvė 3/14“, iškraunant ją lengviau nukreipti į teisingą kambarį. Jei parašyta „trapūs – indai“, vairuotojai žino, kad jos nereikia mesti ant viršaus. Dar geriau, kai etiketės yra iš dviejų pusių, nes viena pusė visada atsisuks į sieną. Spalvų sistema irgi padeda: mėlyna – virtuvė, raudona – dokumentai, geltona – vaikų kambario daiktai. Tai nėra gražus žaidimas, tai paprasta logistika.

Maršrutas, data ir kaina

Maršrutas į Angliją dažniausiai eina per keltą arba tunelį, o tada į Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Bristolį ar kitą miestą. Keltas į Doverį gali trukti apie 90–120 minučių, Eurotunnelis – apie 35 minutes, bet tai nereiškia, kad visa kelionė bus trumpa. Reikia skaičiuoti pakrovimą, vairuotojo pertraukas, eiles uoste, muitinės patikras, Londono spūstis. Kaina dažnai priklauso nuo to, ar mašina važiuos tiesiai pas jus, ar kraunamas dalinis krovinys.

Realus atvejis: klientas norėjo pigiau ir pasirinko dalinį krovinį. Viskas buvo gerai, kol paaiškėjo, kad kiti du klientai dar nebaigė pakavimo. Jo baldai atvyko ne pirmi, o po papildomos dienos. Ne tragedija, bet planas griuvo. Todėl pigiau ne visada reiškia greičiau, nors kartais tikrai reiškia protingiau.

12. Ar geriau rinktis keltą, tunelį ar krovinių terminalą?

Keltas dažniausiai pigesnis, tunelis greitesnis, terminalas patogus, kai krovinys keliauja dalimis. Jei vežate visą namą pilnu automobiliu, maršrutas dažniausiai derinamas pagal vairuotojo grafiką ir uosto laikus. Jei vežate kelias dėžes, terminalas gali būti logiškesnis, nes krovinys susijungia su kitais siuntiniais. Saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų nėra apie vieną „geriausią“ variantą visiems. Tai apie jūsų daiktus, datą, biudžetą ir riziką. Kartais 30–50 eurų skirtumas nėra vertas papildomos dienos laukimo.

13. Kodėl pristatymo data Londone gali pasikeisti?

Londone data gali pasikeisti dėl spūsčių, parkavimo leidimų, uosto eilių, muitinės patikrinimų ar ankstesnio kliento vėlavimo. Ypač sunku dirbti centriniuose rajonuose, kur sunkvežimiui reikia sustoti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Jei nėra loading bay, jei gatvė siaura, jei kaimynai paliko automobilį prie įvažiavimo, diena gali virsti galvos skausmu. Todėl data turi būti suprantama kaip langas, o ne kaip traukinio bilietas. Gera įmonė perspėja, kai mato vėlavimą, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi už mylios nuo namo.

14. Kiek realiai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Kaina labai skiriasi. Kelios dėžės daliniu transportu gali kainuoti nuo 150–400 eurų, nedidelis krovinys mikroautobusu – 600–1 500 eurų, o pilnas namas su pakavimu ir iškrovimu – 2 500–6 000 eurų ar daugiau. Į kainą įeina tūris, svoris, atstumas, pakavimo medžiagos, draudimas, liftas, aukštas aukštas, parkavimo leidimai. Jei kas nors duoda kainą telefonu nepamatęs daiktų sąrašo, būkite atsargūs. Tikslus pasiūlymas dažniausiai atsiranda po nuotraukų, vaizdo skambučio arba išsamaus inventoriaus.

15. Ką reiškia dalinis krovinys?

Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais vienoje mašinoje arba per terminalą. Tai gali būti pigiau, ypač kai neturite viso namo. Bet yra minusas: grafikas priklauso ne tik nuo jūsų. Jei vienas klientas vėluoja su dokumentais, kitas nebaigė pakavimo, o trečias gyvena toli nuo maršruto, jūsų pristatymas gali pasislinkti. Daliai žmonių tai nėra problema, ypač jei jie dar negyvena Anglijoje. Kitiems, kurie jau atidavė butą, tai gali būti nemalonu.

16. Ar galima susiderėti pigiau, jei nereikia liftų?

Dažnai galima, bet ne visada. Jei nereikia liftų, nėra aukšto aukšto, nėra sunkių pianinų ar stiklo stalų, darbas greitesnis. Tačiau kaina vis tiek priklauso nuo kelionės, kuro, keltų, draudimo ir vairuotojų darbo laiko. Kartais didžiausia kaina yra ne iškrovimas, o pats maršrutas į Angliją. Todėl nereikėtų manyti, kad „turime tik dėžes“ automatiškai reiškia labai pigiai. Bet sąžiningai pasakyti, kad nėra liftų, nėra parkavimo problemų ir visi daiktai supakuoti, tikrai padeda gauti tikslesnę kainą.

Muitinė, draudimas ir atsakomybė

Po Brexit Anglija nėra ES dalis, tad kroviniai kertant sieną turi būti tvarkingesni nei prieš kelis metus. Asmeniniams daiktams dažnai taikomas lengvatinis režimas, jei įrodote, kad daiktai naudoti ir priklausė jums. Komerciniam kroviniui reikia prekių kodų, vertės, kilmės, kartais licencijų. Draudimas taip pat nėra vienas ir tas pats: CMR atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinių draudimas. Čia daugelis painiojasi, ir ne be reikalo.

17. Kokių dokumentų reikia po Brexit?

Asmeniniam persikraustymui dažniausiai reikia paso arba ID, adreso Anglijoje, inventoriaus, kartais ToR01 patvirtinimo, jei prašote muito lengvatų. Komerciniam kroviniui reikia komercinės sąskaitos, prekių aprašymo, HS kodų, vertės, kilmės, EORI duomenų. Kartais reikia papildomų leidimų, ypač jei vežate alkoholį, tabaką, maistą, medieną, elektrą ar chemines medžiagas. Dokumentų sąrašas priklauso nuo krovinio, todėl bendras atsakymas visada šlubuoja. Geras ekspeditorius ar muitinės brokeris padės surinkti tai, ko reikia konkrečiai situacijai.

18. Kuo skiriasi CMR atsakomybė nuo krovinių draudimo?

CMR atsakomybė yra vežėjo atsakomybė pagal tarptautines taisykles, bet ji dažnai ribota pagal svorį, ne pagal daikto vertę. Pilnas krovinių draudimas gali dengti didesnę riziką, jei jis teisingai sudarytas ir jei krovinys tinkamai supakuotas. Jei vežate seną komodą, kurios emocinė vertė didelė, bet rinkos vertė maža, draudimas gali jos „neįvertinti“ taip, kaip jūs. Todėl prieš kelionę reikia aiškiai pasakyti, kas brangu, kas trapi, kas nekeičiama. Popieriuje viskas skamba paprastai, realybėje visada atsiranda niuansų.

19. Ar būtinas ToR01, jei vežu savo daiktus?

ToR01 nėra visada „būtinas“ kiekvienam mažam siuntinukui, bet jei vežate asmenines naudotas prekes ir norite išvengti importo mokesčių, jis dažnai labai pravartus. Tai leidžia įrodyti, kad daiktai nėra naujai perkami parduoti Anglijoje. Jei perkraustote visą namą, geriau tuo pasirūpinti iš anksto, nes vėliau aiškintis su muitine gali užtrukti. Reikalingi įrodymai: kiek laiko gyvenote už UK ribų, kad daiktai naudoti, kad nebus parduodami. Čia geriau turėti per daug popierių nei per mažai.

20. Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Pirma: nefilmuokite tik emocijų, filmuokite žalos detales. Antra: nedėkite visko atgal į spintą ir nesakykite „paskui pagalvosim“. Trečia: iškart praneškite vežėjui, parašykite pretenziją, pridėkite nuotraukas, CMR, inventorių, pirkimo įrodymus. Jei žala matoma iškraunant, ji turi būti pažymėta priėmimo dokumentuose. Jei sugadinimas paaiškėja vėliau, vis tiek praneškite kuo greičiau. Draudimo procesas nemėgsta vėlavimo ir miglų frazių kaip „atrodo, kad buvo daužta“.

21. Kokios įmonės kelia didžiausią riziką?

Didžiausią riziką kelia ne visada mažos įmonės. Kartais didelė įmonė tiesiog perdaug pažada, o darbą atiduoda subrangovams be normalios kontrolės. Rizikinga, kai nėra aiškios sutarties, nėra draudimo sąlygų, nėra kontaktinio asmens, o kaina neįtikėtinai maža. Jei kas nors siūlo perkraustyti visą namą į Angliją už 300 svarų, klauskite, kur čia kuras, keltas, darbas ir draudimas. Atsakymas gali būti paprastas: jų nėra. O tada rizika lieka jums.

Atvykus į Angliją: iškrovimas ir paskutiniai žingsniai

Paskutinė dalis atrodo paprasta: atvažiavo, iškrovė, atidavė raktus, visi laimingi. Bet Anglijoje dažnai reikia pagalvoti apie parking suspension, loading bay, narrow street, tower block, lift booking. Jei kraustotės į Londoną, vienas praleistas leidimas gali kainuoti papildomą dieną arba baudą. Jei gyvenate name su siauru įvažiavimu, didelė mašina gali tiesiog nepasisukti. Todėl prieš atvykimą reikia nuotraukų, adreso tikslinimo ir realaus plano, ne tik GPS adreso.

Realus atvejis: klientas Birmingame gyvena trečiame aukšte, liftas buvo, bet namo administratorius neleido vežėjams naudotis liftu be registracijos. Vairuotojai turėjo nešti daiktus laiptais, o tarp jų buvo skalbimo mašina. Tai nebuvo neįmanoma, bet kainavo papildomą laiką ir nervus. Mažas administracinis dalykas, o perkraustymo dieną tampa didelis.

22. Ką reikia paruošti prieš atvykimą į namus Anglijoje?

Paruoškite parkavimo vietą arba leidimą, jei jis reikalingas. Patikrinkite, ar liftas veikia, ar durys atsidaro, ar koridorius neužstatytas. Jei turite šunį, katę ar mažus vaikus, iškrovimo dieną jiems reikia saugios vietos. Paruoškite vietą dėžėms, kad vairuotojai nežinotų, kur dėti „virtuvę 3/14“. Jei namas tuščias, gerai turėti bent vieną stalą arba apsaugotą zoną dokumentams. Smulkmenos, bet jos labai veikia greitį.

23. Ar vairuotojai gali nešti daiktus į aukštą aukštą?

Gali, jei tai buvo sutarta ir jei sąlygos saugios. Bet aukštas aukštas, siauri laiptai, sunkūs baldai ir nuovargis po kelionės nėra idealus derinys. Jei daiktas per sunkus arba laiptai per siauri, vežėjai gali atsisakyti nešti, nes rizikuoja sau ir jūsų daiktams. Geriau iš anksto pasakyti, kad yra ketvirtas aukštas be lifto, nei dieną prieš atvykimą. Kartais už papildomą mokestį galima atsiųsti daugiau žmonių arba specialią įrangą. Tai nėra išsigalvojimas, tai saugumas.

24. Ką daryti, jei kaimynai užstatė įvažiavimą?

Pirmiausia neprarasti laiko ieškant kaltų. Reikia skambinti administratoriui, savivaldybei, kaimynui, jei turite numerį, arba ieškoti pranešimo ant automobilio. Londono rajonuose tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Jei mašina negali prieiti prie durų, prasideda rankinis nešiojimas per didelį atstumą, o tai kainuoja laiką ir kartais pinigus. Todėl prieš perkraustymą verta pasivaikščioti aplink namą ir pažiūrėti, kur realiai stoja mašinos. GPS kartais rodo adresą, bet ne realybę.

25. Ar verta prašyti laikino saugojimo?

Verta, jei Anglijoje dar neturite galutinio adreso arba naujas būstas nebus paruoštas. Saugojimas gali kainuoti apie 20–45 svarus už kubinį metrą per savaitę, priklausomai nuo miesto ir paslaugos. Kartais geriau sumokėti už sandėlį nei spausti vairuotojus palikti daiktus garaže, kur drėgna ir nėra apsaugos. Svarbu žinoti, ar saugojimas apdraustas, ar reikia papildomo draudimo. Taip pat reikia aiškaus sąrašo, kas kur dedama, kitaip vėliau ieškoti vienos dėžės tampa kaip žaidimas be taisyklių.

26. Kada galutinai užbaigiamas saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų?

Tik tada, kai krovinys ne tik atvyko, bet ir buvo priimtas, patikrintas, žalos (jei jų yra) užfiksuotos, dokumentai uždaryti, o jūs suprantate, kas toliau. Priėmimas nėra formalumas. Jei matote sugadintą dėžę, pasakykite iškart. Jei trūksta daikto, tikrinkite pagal inventorių, o ne pagal atmintį po trijų dienų. Saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų baigiasi tada, kai nėra neaiškių „paskui susitvarkysim“. Geriau nepatogus pokalbis tą pačią dieną nei ilgas ginčas po mėnesio.

Išvada

Saugus perkraustymo logistikos procesas į Angliją be problemų įmanomas, bet tik kai žiūrite į viską realiai: daiktus, dokumentus, datas, parkavimą, draudimą ir žmonių komunikaciją. Nėra stebuklingos formulės, yra pasiruošimas, sąžiningumas ir geri kontaktai. Jei viską susirašote, nufotografuojate, supakuojate ir laiku suderinate su vežėjais, rizika labai sumažėja. O jei kas nors žada „viską sutvarkysime be jokių rūpesčių“ ir vengia detalių, geriau klauskite daugiau.