Persikraustymas iš Linton: praktinis vadovas tiems, kurie nori išvengti šurmulio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, persikraustymas visada yra stresinis, nepaisant to, kiek kartų jį darai. Gyvenimas Anglijoje turi savo grožį, bet kai ateina laikas grįžti arba keltis kitur, prasideda tikras chaosas. Persikraustymas iš Linton (arba netoliese esančių miestelių) gali pasirodyti paprastas užduotis, bet detalių čia daugiau nei atrodo. Dažnai žmonės susiduria su tuo pačiu: brangiomis kainomis, neaiškiais terminais ir vairuotojais, kurie tiesiog nenori dirbti. Čia ne apie idealų pasaulį kalbėsime, o apie tai, kaip iš tiesų vyksta pervežimai, ko tikėtis ir kaip nesudeginti pinigų.

Kainos ir biurokratinės gaišos

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Linton į Lietuvą?

Tai, žinoma, klausimas, kurį klausia visi, ir atsakymas niekada nebūna vienareikšmis. Jeigu kalbame apie standartinį vieno ar dviejų kambarių butą, reikėtų numatyti biudžetą nuo tūkstančio iki tūkstančio penki�šimt svarų, priklausomai nuo to, kiek daiktų turite ir ar reikia dėžių pakavimo paslaugų. Persikraustymas iš Linton gali brangti, jeigu jūsų krovinių tūris didelis arba jei reikia ypatingos priežiūros daiktų, pavyzdžiui, pianino. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios šiuo metu, tiesą sakant, siaubingai aukštos, todėl nebekainuoja taip pigu kaip prieš penkerius metus.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Prieš visus paskaičiavimus būtina žinoti, kad svoris ir tūris – tai pagrindas, bet ne vienintelis dalykas. Jeigu jūsų namai Lintone yra antrame aukšte be lifto, tai kaina padidės, nes vyrai teks neštis rankomis. Taip pat įeina ir kelionės data – jei norite važiuoti švenčių metu arba savaitgalį, dauguma kompanijų užsirašo papildomą mokestį už skubą. Dar vienas dalykas – prieiga prie namų. Jeigu sunkvežimis negali užvažiuoti tiesiai prie durų ir teks krauti per 50 metrų, tai laikas pradingsta, o laikas – tai pinigai.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Kartais brangiau reiškia geriau, bet ne visada. Esu matęs situacijų, kai klientas mokėjo šimtais daugiau, o jam atvyko senas, rūdijantis sunkvežimis, kurio vairuotojas buvo nemalonus. Tačiau pigios firmos dažnai slepia paslėptus mokesčius, kurie pasirodo tik tada, kai jūsų daiktai jau įkrauti į mašiną ir yra Lietuvoje. Tada prasideda šantažas – mokėk arba negauni daiktų. Geriausia ieškoti tų, kurie turi realių atsiliepimų ir nebijo parodyti savo transporto priemonės nuotraukų iš anksto.

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima, jeigu elgiates protingai. Jeigu jūsų persikraustymo datos lanksčios, galite derėtis su vadybininkais – tuomet, kai turi tuščias grįžtamuosius reisus, jie gali siūlyti žymesnes kainas. Taip pat nuolaidos taikomos, jeigu ruošiat viską patys – pakavimo dėžės surenkate ir užrašote kiekvieną daiktą. Bet nepamirškite, kad per daug gudravimas gali baigtis tuo, kad vairuotojas tiesiog nebeatsiims telefono, kai jo reikės.

Ar reikia mokėti už pateikimą į Angliją?

Tai tas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama. Jeigu reikia atvykti į Lintoną, kad paimti daiktus, tai kainuoja. Nors sunkvežimis ir taip važiuoja į Angliją, jis turi nukeliauti iki jūsų durų, o tai laiko ir degalų reikalas. Dažnai ši kaina įskaičiuojama į bendrą sumą, bet kartais ji gali būti ir atskira eilutė sąskaitoje, tad visada klauskite iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

Kaip atrodi mokėjimo grafikas?

Standartinė praktika yra tokia: 30-50 procentų avanso sudėjimas užsakymo metu, o likusi dalis sumokama tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą arba yra pakraunamas. Yra firmų, kurios reikalauja mokėti visą sumą iš karto, bet asmeniškai aš to nerekomenduoju – jeigu kas nutiks kelyje, jus bus sunkiau gauti pinigus atgal. Geriausia sutikti dėl dalinio mokėjimo gavimo daiktų.

Logistika ir kelionės niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Linton į Lietuvą?

Normaliomis sąlygomis, kai nėra didelių spūsčių, tai trunka maždaug tris–keturias dienas. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko praleisite juodžemioje (Lietuvoje) arba prie Anglijos uosto (Felixstowe arba Hull). Persikraustymas iš Linton reikalauja nukeliauti iki uosto, tai papildomai pusė dienos, o pats keltas gali vėluoti dėl blogo oro (nors tai retai nutinka, bet vis tiek tikėtina reikėtų). Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jie negali vairuoti 24 valandas iš eilės.

Kuo dažniau važiuojate į Lintoną?

Mes bandome organizuoti maršrutus taip, kad mašinos nevažiuotų tuščiomis, tačiau Lintonas nėra didžiausias logistikos centras. Paprastai ten važiuojame kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites, priklausomai nuo užsakymų kiekio Cambridgeshire regione. Jeigu jums reikalinga labai tiksli data, geriau apie tai pranešti mažiausiai mėnesį iki planų, kad mes galėtume jums priskirti vietą.

Ar galima sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas, tačiau ne visos kompanijos duoda prieigą prie jų klientams. Kartais vadybininkas tiesiog nusiunčia nuorodą, kurioje matote, kur mašina yra. Bet būkite pasiruošę tam, kad signalas gali dingti, kai vairuotojas važiuoja pro miškus arba tunelius (nors Anglijoje tunelių nėra daug, bet Prancūzijoje ar Vokietijoje – jau kitaip).

Kas nutinka, jei mašina sugedžiaja kelyje?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet jis įvyksta. Esu matęs, kaip degalų siurblys sugenda Vokietijoje, ir viskas stovi porą dienų. Gera kompanija turi turėti draudimą ir pagalbos tarnybą, kuri greitai atvyksta pakeisti mašiną arba perkrauti daiktus į kitą. Jeigu pasirinksite nepatikimą pervežėją, gali tekti laukti, kol jie suras kažką pigiau, o tai gali trukti savaitę.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dažniausiai taip, ypač jeigu užsakote pas lietuviškas firmas, kurios dirba Anglijoje. Tačiau kartais tenka dirbti ir su vietiniais vairuotojais, jeigu tai didelės tarptautinės kompanijos. Tada susirašinėjimas vyksta angliškai, todėl geriausia turėti paruoštą daiktų sąrašą angliškai, kad nesusidarytų nesusipratimų dėl to, kas yra kurioje dėžėje.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugumas priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo jūsų. Brangius daiktus reikia ne tik užpakuoti į stiprias dėžes, bet ir užfiksuoti jų būklę nuotraukomis prieš pakrovimą. Aš visada sakau – jeigu daiktas vertas daugiau nei šimtą svarų, apie jį reikia kalbėti atskirai. Kartais vairuotojai gali tiesiog užmesti ant viršaus kitų dėžių, jeigu niekas nepasakys, kad viduje yra jautrus kompiuteris ar tapyba.

Ar galiu susiplanuoti atvykimo laiką į Lietuvą?

Galite bandyti, tačiau reikia žinoti, kad vairuotojų darbo laikas reglamentuoja įstatymai. Jeigu jis pavargęs, jis privalo sustoti. Taip pat muitinės patikros gali užtrukti ilgiau nei planavote. Persikraustymas iš Linton yra sudėtingas procesas, todėl geriau planuoti atvykimą su dienos ar dvių atsarga, kad nereikėtų panikuoti, jei mašina atvyks vėliau.

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet tik jeigu tai yra šunys ar katės, kurie turi visus reikalingus dokumentus (mikročipas, pasas, skiepai). Jie turi važiuoti keleivių salone, o ne krove, todėl reikia iš anksto susitarti dėl to, kad vairuotojas sutiktų paimti gyvūną. Dideliems gyvūnams (pvz., arkliai) reikalingas specialus transportas, o tai jau visai kaina.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Ar reikia pats krauti daiktus?

Galite krauti patys, tačiau tada atsakomybė už sugadintus daiktus tenka jums. Jeigu pasirašote, kad daiktai pakrauti tvarkingai, o vėliau paaiškėja, kad indai sudaužyti, nes dėžės buvo per silpnos, firma neatsakys. Aš visada patariu bent jau brangiausius daiktus paduoti pakavimo specialistams, kurie žino, kaip juos uždengti putomis ir plastiku.

Kokias dėžes naudoti geriausia?

Nenaudokite senų prekybos centų dėžių, jos yra per daug minkštos. Geriausia pirkti specialias judesių dėžes (double wall), kurios atlaiko svorį ir nepraranda formos, kai jos dedamos viena ant kitos. Vieną kartą mačiau, kaip klientas viską pakavo į bananų dėžes – apie tai kalbėti net nenoriu, viskas buvo sugriuvę kelyje. (Nors, tiesą sakant, tose dėžėse dar buvo likę bananų lapų, tai bent malonu kvepėjo).

Kaip užpakuoti baldus?

Baldai reikalauja ypatingos priežiūros. Visus šonines dalis reikia apgaubti storu burbuliuku plastiku, o kampus apsaugoti kartono angelėmis. Jeigu baldai yra sujungti (pvz., spinta), geriau juos išardyti, kad neitraukti rėmų. Aš esu matęs, kaip bandoma pervežti sofą neišardžius – rezultatas paprastai būna toks, kad ji nebeįeina pro duris arba sulūžta kojos.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet tik tai, kas nėra greitai genda. Konservai, džiūvėsiai, aliejus – viskas tinka. Bet mėsos, pieno produktų ar vaisių vežti negalima ne tik dėl galimo sugedimo, bet ir dėl muitinės taisyklių – Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūninių produktų išvežimo, ypač jeigu jūs važiuojate ne į ES šalį (o Lietuva yra ES, tai šiek tiek lengviau, bet vis tiek tikrintina).

Ką daryti su skysčiais?

Visus skysčius (ploviklius, aliejus, vaistus) reikia uždaryti labai hermetiškai, o dar geriau – padėti į plastikinius maišus, kad jie nutekėtų, jeigu butelis sulūžtų. Esu girdėjęs istorijų, kai vienas sulaikytas aliejus užpylė visus drabužius ir reikėjo viską skalbti jau atvykus į Lietuvą. Nekelkite skysčių kartu su drabužiais vienoje dėžėje.

Ar reikia rašyti sąrašą?

Būtina. Muitinėje gali paprašyti deklaracijos, o be sąrašo jums teks mokėti baudas arba ilgiau laukti patikros. Sąraše reikia nurodyti apytikslę vertę ir daiktų būklę. Nereikia rašyti kiekvieno kojų, bet "baldai", "drabužiai", "buitinė technika" turi būti išvardyta.

Ar galima vežti vaistus?

Asmeniniai vaistai, kurių kiekis atitinka 3 mėnesių vartojimui, dažniausiai nėra problemos. Tačiau jeigu turite stipriųjų nuskausminamųjų ar psichotropinių vaistų, būtinai turėkite gydytojo išduotą pažymą angliškai, kitaip muitininkai gali juos konfiskuoti.