Perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą: kas už ją slepia?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai keliniai į Lietuvą buvo daug prastesni, o britų svaras buvo... na, kitoks. Per šį laiką matau viską – nuo liūdnų istorijų prarastus baldus iki tobulo logistikos šokio. Tačiau dažniausiai žmonės klausia ne apie vairuotojo nuotaiką, o apie pinigus. Sąžiningai sakant, kaina dažnai būna tas tamsus miškas, kurio visi bijo. Mano nuomone, profesionaliai sudaryta perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą tik tada, kai vadybininkas nedraugauja su „stebuklingais“ skaičiais. Jei kas kas sako, kad gali vežti už pusę mažiau nei rinkos kaina – bėkite. Anglija nebe ta pati po „Brexit“, kuro kainos šokinėja, o muitinės dabar yra tikras košmaras, todėl kiekviena svaro santaupa gali reikšti nereguliarų vežėją.

Pagrindai: kodėl tiek brangu ir kas daro įtaką

Ar tikrai perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą jei pasiūlymas atrodo per žemas?

Žiūrėkite, čia paprasta logika. Vairuotojas turi uždirbti pragyvenimui, sunkvežimis reikalauja dyzelio, kuris dabra brangesnis nei auksas (beveik), o ostant tiltai moka. Jei kas jums siūlo kainą, kuri beveik du kartus mažesnė už kitų, tai tikriausiai jis nesumokės mokesčių. Aš kartą mačiau, kaip toks „pigus“ vežėjas užstrigo prieš Tilbury uostą, nes neturėjo licencijos. Taigi, tikrai gera perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą tik tada, kai ji apima visus rizikos ir darbo įkainius, o ne tik kuros sąskaitą.

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Tai labai platus klausimas, bet bandysiu suorientuoti. Jei turite kiek daugiau daiktų, tarkime, 2-3 kambarių buto turinys, tai šiandien tai svyruoja apie 2500–3500 svarų sterlingų. Priklauso nuo to, ar reikia išmontuoti baldus, ar reikia pakuoti dėžėse. Kai kurios firmos sako „nuo 1000“, bet tada tai būna dalinis krovinys, kurį galite laukti ir mėnesį. Įskaičiuokite, kad perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą tik tada, kai iš karto pasakoma, jog ši suma yra galutinė be jokių „nustebimų“ priemokų vairuotojui jam atvykus į jūsų kiemą.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek aš turiu daiktų?

Žinoma, priklauso. Mes nematuojame kilogramais, matuojame kubiniais metrais (arba pėdomis, kai angliškai kalbame). Kuo daugiau vietos užimate vertybiniame krovežyje, tuo brangiau. Bet yra ir vienas niuansas – jei turi tik kelis krepšius, tai jums nereikės viso sunkvežimio. Tada kaina bus mažesnė, bet laukti galite ilgiau, kol surinksime kitus klientus toliau važiuojančiam maršrutui (pavyzdžiui, į Kauną ar Klaipėdą). Taigi, tūris yra karalius.

Kas yra „part load“ ir ar tai verta?

„Part load“ tai yra dalinis krovinys. Tu daliniesi sunkvežimi su kitais žmonėmis. Tai yra pigiau, tačiau lėčiau. Pavyzdžiui, jei tu esi Mančesteryje, o kitas klientas Birmingeme, vairuotojas turi apvažiuoti abu. Kart tai užtrunka savaitę-dvi. Jei skubate, geriau mokėti už pilną sunkvežimį. Jei neskubate – geriau laukti. Bet būkite atidūs, kai kas šiuo terminu gaudo. Gali būti, kad jūsų daiktai važiuos šiaurės Škotijoje apsilankyti prieš pasiekiant Lietuvą (o tai tikrai nepriduoda greičio).

Ar galima užmokėti grynaisiais ar tik pavedimu?

Dauguma dabar nori pavedimų, kadangi nešiotis tūkstančius grynųjų pavojinga ir nelegalu (prie tai mokesčių). Esu matęs situaciją, klientas norėjo atsiskaityti grynaisiais vairuotojui, o tas pasigailojo ir pasakė, kad negali taip daryti pagal įmonės nuostatus. Geriau pervesti, kad liktų pėdsakas. Vykstant užsienyje be dokumentų apie mokėjimą, galite susidurti su muitine kur jums klaus, iš kur pinigai. Taigi, pavedimas yra saugesnis ir jums, ir mums.

Kas daryti, jei pasiūlymo kaina pasikeičia?

Tai gali nutikti, bet ne tada, kai sutartis jau pasirašyta. Pasikeičia tik tada, jei jūs pats pasikeičiate planus – pavyzdžiui, pridėjote penkias didelias sofas, kurių nebuvo sąraše. Tada vadybininkas turi teisę pasakyti: „Draugas, čia jau nebe ta kaina“. Taigi, jei abejojate dėl kiekio, geriau deklaruokite daugiau iš karto. Teisingai suformuluota perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą tik tada, kai pradinis sąrašas atitinka galutinį krovinį.

Ar į kainą įeina draudimas?

Dauguma įmonių įtraukia standartinį draudimą, bet jis dažnai būna labai... kaip tai pasakyti... simbolinis. Tarkime, 10 svarų už kilogramą. O jei tu veži brangų pianiną? Geriau pasidomėti, ar galima papildomai apdrausti. Aš asmeniškai visada primygtinai rekomenduoju pasidomėti šia sąlyta, nes kelionės metu gali atsitikti bet kas – nuo avarijos iki to, kad vairuotojas staiga stabdos (ne jo kaltė), ir ką nors nulūžta. Nekankančiu draudimo būna kaip be kaukės ligoninėje.

Kodėl Anglija brangesnė nei Vokietija?

Distancija ir kuras. Be to, Anglija yra sala. Reikia kirsiti kanalą (Eurotunelis arba keltas), o tai kainuoja šimtus svarų vienam sunkvežimiui. Vokietija yra žemyne, ten galima važiuoti tiesiai, be jokių papildomų bilietų. Taip pat, britų darbo jėga brangesnė. Vairuotojai ten turi gauti didesnes atlyginimus dėl jų įstatymų. Taigi geografija čia lemia daug.

Ar galima sutaupyti dėl to, kad pats išsikrausi?

Galima, tačiau nerekomenduoju. Viena vertus, vairuotojas bus laimingas, kad nereikės nešioti sofos (o mūsų vaikinai nelabai myli tai daryti). Kita vertus, jei jūs prastai uždėsite dėžę ir ji sutrims kelyje, draudimas ją ne padengs, nes kaltė jūsų. Mes turime savo pakuotojus, kurie žino, kaip įdėti lėkštę, kad ji nesulūžtų. Sutaupyti 50 svarų pakuotojams, bet prarasti 500 vertų lėkščių... man atrodo, neverta.

Ar kaina įskaičiuoja iškrovimą Lietuvoje?

Įprastai taip, jei sunkvežimis gali privažiuoti prie pat namų. Bet jei gyvenate senamiestyje, kur sunkvežimiui neįvažiuoja, arba reikia naudoti mažesnę mašiną (pervartimą), tai papildomai kainuos. Reikia tiksliai parodyti vietą Google Maps. Kartais klientai sako „važiuok į kiemą“, o ten vartai tokie siauri, kad ten vos dviratis praeis. Tuos reikia iš anksto pasakyti.

Muitinė ir dokumentai: Brexit paliktos žaizdos

Ar dabar reikia muitinės deklaracijos perkraunant iš Anglijos?

Taip, dabar būtinai. Nuo 2021 metų Anglija nebe ES narė. Reikia pildyti T formą arba T2L (jei prekės iš ES). Be to, jums reikės ToR01 (Transfer of Residence) dokumento, jei persikeliate gyventi į Lietuvą amžinai. Be jo, turėsite mokėti PVM ir muito už visas prekes. Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų apie tai sužinoja tik tada, kai vairuotojas jau stovi sienoje ir negali pravažiuoti. Tai sukelia didžiulę paniką. Todėl dokumentus tvarkykite iš anksto.

Kas nutinka, jei pamiršau ToR01 numerį?

Nepavyks pravažiuoti paprastai. Krovinys bus sustabdytas. Jums teks pildyti deklaraciją iš karto ten (arba per tarpininką), o tai kainuoja pinigus ir laiką. Dar blogiau, jei turite mašiną – be ToR01 ją užregistravimas Lietuvoje taps labai brangus (mokėsite pilną PVM ir mokestį). Kartais užtenka ir dienos dėl tokios klaidos. Sakau iš patirties: gaukite šį numerį prieš pasakydamas „galima“.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet ribotai. Tai yra vartotojo prekės, ne prekiaujamos. Vieniems kiek vienas ne. Kątik girdėjau istoriją, kai vaikinai bandė vežti du šimtus degtinės butelių „dovanoms šeimai“. Muitininkai juos only iškart nenuėmė, o bauda buvo didesnė nei tos degtinės vertė. Sąžiningai sakant, geriau nusižiūrėti oficialias kvotas – toliau nuo jų nebesuk. Kasdienybės kiekis praės, bet prekyba nebus praleista.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Jei dokumentai tvarkingi, tai 10-20 minučių. Jei ne... gali būti ir kelios dienos. Kartais būna taip, kad sistema „užstringa“ (o tai jūs žinote, vyriausybinės sistemos visada lėtos). Esu matęs, kaip krovinys stovėjo Kaliningrado srityje (ne, čia ne Kaliningradas, aišku, bet tas pats principas pasienio punkte) dvi dienas dėl vienos klaidos deklaracijoje. Kantrybė čia svarbiausia.

Ar mums reikia muitinės agento Lietuvoje ar Anglijoje?

Geriau kadangi būtų abiejose pusėse, bet dažniausiai vairuotojas turi savo. Tačiau jei turite „Transfer of Residence“, jūsų vardas gali būti deklaracijoje. Jei nėra ToR, tikrai reikės agento, kad sumokėtumėte mokesčius. Aš visada sakau klientams – pasitikrinkite ar jums nereikia. Jei reikia mokėti, pasiruoškite sąskaitai.

Kas daryti, jei turiu draudžiamų daiktų?

Nevežkite. Paprasta. Mėsa, sūris (kai kurie atvejai), augalai be sertifikatų – vis tai bus konfiskuota. Vieną kartą mama nunešė sūrį, kai buvo įvedamos draudimai... mes ten gailėjomės to sūrio daugiau nei klientas. Muitinės šunys užkabina viską. Nesiriskuokite dėl šimto svarų vertės maisto produkto, jei rizikuojate visa siunta sustabdyta.

Kodėl angliškai sunkvežimiai dažnai patikrinami?

Anglija dabar yra „trečioji šalis“. ES muitinės tikrina juos dažniau nei, tarkim, vokiškus. Tikrinama ne tik prekės, bet ir ar nėra nelegalių migrantų (žinote, tų istorijų). Kartą mūsų vairuotojas buvo tikrinamas 4 valandas, nes jis buvo pavojingai įtariamas. Nieko nerado, bet laikas prarastas. Tai įeina į riziką, kurią aš neįskaičiuoju į kainą, bet kuri gali paveikti atvykimo laiką.

Ar sunku gauti ToR01?

Neblogai, jei tik turite PVM numerį Lietuvoje arba įrodymą, kad gyvenote JK bent 12 mėnesių. Užpildote formą internete HMRC svetainėje. Viskas nemokamai. Bet įsivaizduokite, jei nežinot anglų kalbos... tada tada bus bėdų. Rekomenduoju kreiptis pagalbos. Negaliu pasakyti, kad aš pats tą formą pildau, tai kliento reikalas, bet galiu nukreipti kur spausti.

Ar turiu deklaruoti kiekvieną daiktą?

Ne kiekvieną peilį ar šaukštą, bet brangesnius daiktus – taip. Kai kurie klientai bando nurodyti „baldai 100 kg“. Taip negalima. Muitinė nori matyti apytikslį sąrašą: „sofa, lova, stalis, 5 dėžių su indais“. Ne būtinai iki griežtumo, bet apibendrintai reikia. Jei parašysite „daiktai“, gali būti laikoma prekyba.

Logistika, laikas ir realybė kelyje

Kiek laiko užtrunka nuo išvežimo iki pristatymo?

Idealiai – 5-7 dienos. Tačiau idealiai būna retai. Jei yra dalinis krovinys, gali užtrukti iki 14 dienų. Taip pat reikia laukti, kol vairuotojas surenka „kompaniją“. Kartais stovi „prie uosto“ (kaip mes kalbame) ir laukia kito užsakymo. Jei jums reikia daiktus rytoj, tai geriau ieškokite lėktuvo bilieto (o jie dabra astronominiai). Sunkvežimiai nekeliauja taip greitai.

Ar galima sekti kur yra mano krovinys?

Dauguma turi GPS trackerius, bet ne visada jie veikia tiksliai. Vieną kartą sistema rodė, kad sunkvežimis yra Varšuvoje, o jis buvo tiesiai ties Kaunu. Technika – ji tokia. Tačiau galima paskambinti vadybininkui. Aš visada sako – jei nepasirodo po savaitės, tuomet skambinkite. Nereikia vargin kiekvieną valandą „kur jis?“, vairuotojai turi poilsio laikus (tachografai juos stebi), negali nešti telefoną vairuodamas.

Kas jei vairuotojas atvyksta ir negali privažiuoti?

Mes tada turim problemą. Jei jūsų gatvė uždėta arba per siaura, reikia pervarkyti. Pervarkymas (vadinamas transhipment) kainuoja papildomai, reikia užsakyti mažesnį sunkvežimį „su rentinėmis“ (aukštai kabančia keleivine dalimi). Tai gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų. Taigi, iš anksto nupieškite maršrutą. Jei gyvenate centre, paaiškinkite iš karto.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Taip, jie yra patikimi žmonės (jei dirbate su normalia firma). Esu pažinojęs daugelį jų. Bet visada patariu arba būti namuose, arba palikti raktus pas kaimynus. Jei paliksite raktus po kilimu, ir kas nors juos ras... tai ne mūsų kaltė. Žinoma, vairuotojai nenori būti kaltinami vagystėmis, jie tiesiog nori užbaigti darbą ir važiuoti namo (pavyzdžiui, į Slovakiją ar Lenkiją).

Ar daiktai gali sugesti drėgmės?

Gali. Anglija yra drėgna šalis. Net jei vairuotojas užsidaro sunkvežimį, oro pokyčiai gali sukelti kondensatą. Yra atvejų, kai atvykus dėžės buvo šiek tiek drėgnos. Naudokite plastikinius dėžetes arba gerai uždenkite. Mes sakykime džiaugiamės, kad nebuvo lietaus, kai vairuotojas krauną, bet po truputį drėgmė vis tieka įsiveržia.

Ką daryti, jei atvykęs randu sulūžusį daiktą?

Skubiai apie tai praneškite vairuotojui ir užpildykite „protokolą“ (damage report). Nedelskite, kol vairuotojas išvažiuos, tuomet niekas nepasakys. Nuotraukos padeda. Aš kartą mačiau klientą, kuris skundėsi lūžusia lėkšte po mėnesio, kai vairuotojas jau buvo keturiose šalyse. Tuomet nieko neįmanoma padaryti. Būkite greiti.

Ar galima užsakyti pakuotės medžiagas?

Taip, parduodame arba duodame kartu su paslauga. Dėžės, burbulai, lipnios juostos. Geriau mūsų, nes jos pritaikytos. Jei paimsite iš parduotuvės (pavyzdžiui, „Lidl“ dėžės), jos gali neilaikyti svorio. Supraskite, sofa sveria 60 kilogramų, jei dėžėtrys plyšta – visa vaizdį. Sutaupyti ant dėžių neverta.

Ar tikrinami „keliai“ į Lietuvą?

Kelionės metu gali būti policijos patikrinimai, ypač Vokietijoje. Jie tikrina svorį, techninę būklę. Jei sunkvežimys perpildytas, gali būti bauda. Mes stengiamės neveltos, bet kartais klientai prideda daugiau daiktų nei planavo, ir svoris kyla. Policija nestabdo be reikalo, bet radus pažeidimą – susto. Dėl to gali atsivėlinėti.

Kas nutinka, jei aš vėluoju išsikrausti?

Vairuotojai turi grafikus. Jei jums sakė „būkite 9:00“, o jūs ateinate 11:00, vairuotojas gali pradėti verkti. Jis turi darbą, jam reikia važiuoti į kitą miestą. Jei vėluojate daugiau nei valandą, gali būti pildoma bauda už laiką (waiting time). Geriau būkite penkias minutes anksčiau.

Ar galima vežti mašiną?

Galima, bet tai kita paslauga. Mašina turi būti užregistruota, draudimas turi būti galiojantis. Dažniausiai mašina vežama atskirai vairuotoju (vairuojamaisiais), o ne sunkvežimio viduje (nors ir tokių atvejų būna, kai mašina nevežia). Kai kurie vežėjai tiesiog užkrauna ant sankabos, bet tai legalu tik su specialiais leidimais. Geriau pasidomėti atskirai.

Smulkmenos ir pabaigos

Ar turiu parduoti visus daiktus prieš išvykstant?

Daugelis taip daro. Anglijoje daiktai brangesni, o Lietuvoje pigesni (tiek, kas importuojama). Bet baldus, kuriuos mylite, nekelkite tik todėl, kad seni. Geriau atvežti seną, bet mylimą komodą nei liūdėti Lietuvoje. Vakar kalbėjau su klientu, kuris atvežė motinos seną pianiną. Dėl jo vėl teko skubėti ir permokėti už vietą, bet jis džiaugiasi. Emocijos kartais brangesnės už logistiką.

Ar galima veži augalus?

Dėl „Brexit“ tai tapo labai sudėtinga. Augalai turi turėti fitosanitarinius sertifikatus. Vienas kriauklė augalas gali būti sunaikintas pakraštyje. Nebent jų kiekis labai mažai ir be žemės (tik kaip dekoraciją). Ačiu, dauguma klientų tai supranta ir palieka gėles kaimynams. Nesiriskuokite, muitinė apie tai žino geriausia.

Kas jei turiu vaikus ir jų dalis?

Žaislus neproblema vežti. Bet jei turite didelį plastikinį namelią ar smėlio dėžę, tai gali užimti daug vietos. Geriau išardyti. Vaikišką automobilį (lėlės mašiną) galima įdėti į dėžę. Muitinė ten nežiūri į žaislus, svarbu, kad tai ne būtų pavojingos prekės.

Ką daryti su nenaudojamais vaistais?

Nevežkite. Tik tie, kurių jums reikia kelionės metu ir kurie turi receptą. Dauguma vaistų Lietuvoje pigesni arba prieinami be recepto. Neteisėtas vaistų vežimas gali baigtis labai blogai – ne tik konfiskavimu, bet ir teismais. Nepykite ant manęs, bet aš turiu įspėti. Geriau išmesti šiukšliadėžę Anglijoje.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežiant?

Ne būtinai iki spindesio, bet netvarkingas valymas gali trukdyti. Muitinės šunys gali užuosti mažiausių likučių. Išvalykite šaldytuvą! Labai dažnai žmonės palieka šaldytuvą su maistu... tai bėda. Kvapas, pelėsis, bakterijos. Gali būti, kad vairuotojas atsisaks vežti tokią techniką.

Ar galiu susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Kartais mes duodame numerį, jei klientas labai nerimuoja. Bet geriau kalbėti per vadybininką. Vairuotojai dažnai nežino angliškai arba lietuviškai (daugelis yra iš Rytų Europos kalbantys rusiškai ar angliškai su akcentu). Vadybinikas yra tas tarpininkas, kuris supranta abiejų poreikius. Vieną kartą vairuotojas ne suprato, kur reikia važiuoti, ir važiavo į kitą miestą su tokiu pačiu pavadinimu (buvo Klaipėda ir Klaipėda (taip, toks atvejis buvo su miesteliai Lenkijoje)).

Kas daryti, jei pasibaigia vietos sunkvežimyje?

Tai reiškia, kad suklydote apskaičiuodami tūrį. Jei vairuotojas įsigyja, jis gali tiesiog neišvežti likusių dėžių. Tuomet reikia planuoti antrą kelionę (kas brangu). Todėl labai svarbu iš anksto parodyti viską, ką planuojate vežti. Nekantraukime su apklausomis.

Kaip galite pastebėti, šis procesas nėra tiesiog „pakrovėm ir nuvažiavom“. Yra daug smulkmenų, kurios gali nulemti sėkmę ar nesėkmę. Svarbiausia – rasti žmones, kurie nebegėdija savo vardo ir su kuriais galima kalbėti tiesiai. Jei kas jums sako, kad viskas bus „be jokių rūpesčių“, tai jums meluoja. Rūpesčiai visada bus, bet gerais partneriais juos galima išspręsti. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kad teisingai sudaryta perkraustymo kaina iš Anglijos užtikrina skaidrumą ir sąžiningumą, o jūsų sąžiningumas pateikiant duomenis užtikrina, kad vairuotojas nebus išprotėjęs.