Perkraustymo įmonė į Angliją: klientų atsiliepimai ir reali situacija rinkoje

Dirbu šitoje srityje jau beveik porą dešimtmečių, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, o Anglija dar buvo "savižališka". Per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai sutvarkytų baldų Londono priemiesčiuose iki tokių istorijų, kurias net nenoriu prisiminti. Žmonės dažnai ieško perkraustymo įmonės į Angliją ir remiasi tik klientų atsiliepimais, tačiau ne visada tai atspiria realybę. Čia nėra taip paprasta, nes kiekviena klientų atsiliepimų gija turi savo niuansą, kurį suprasti tik iš vidaus. Tegul šis tekstas padeda jums išvengti tų klaidų, kuriuos padariau ir pats, ir mano klientai, bei išsirasti tikrai patikimą vežėją.

Kaip išvis rasti normalią firmą ir suprasti tas žvaigždes

Ar verti tikėti visiems tiems "5 žvaigždučių" atsiliepimams internetu?

Skaityk atidžiai. Jei visi tekstai vienodi ir be klaidų, tai tikra. O jei rasai vieną, kur kas rašo "atvyko vėluoti, bet padėjo", tai jau geresnis ženklas. Dažnai geriausi klientų atsiliepimai yra tie, kurie ne 5 iš 5, o 4 iš 5, nes idealizmas įtariamas. Dirbu šioje srityje 20 metų ir mačau, kaip firmos perka tuos komentarus. Tikrink datas, tikrink rašybos klaidas. Jei visi rašo "labai greitai ir kokybiškai", o realiai tai truko dvi savaites, tuoj suprasi, kad tekstas nerašytas realaus žmogaus. Būk skeptiškas.

Kod�l kai kurios firmos turi puikius komentarus, bet vykdymas... na, jau kitoks?

Tai vadinama "marketingu". Užsisako pas specialistus, kurie užpildo forumus teigiamomis žinutėmis. Bet realus perkraustymas į Angliją dažnai atrodo kitaip – vairuotojas pavargęs, kelią užbaręs arba daiktai šiek tiek nudėvėti. Geriausia ieškoti atsiliepimų grupėse "Facebook" arba pažiūrėti, ar įmonė atsako į neigiamus kritikus. Jei ignoruoja pykčius, tai blogas ženklas. Tai rodo, kad jiems nesvarbu klientas po apmokėjimo.

Kaip atskirti tikrą vairuotoją nuo "brokerio", kuris tik paima užmokestį?

Brokeris niekada neatsakys, kur yra jo sunkvežimis dabar. Jis tik suves su trečia šalimi. Tikrą perkraustymo įmonę į Angliją characterized tai, kad jie turi savus vairuotojus arba ilgametikus partnerius. Klausykite telefono numerio – jei Lietuviškas +370, tai greičiau brokeris, kuris ieško pigiausio vairuotoją rinkoje. Jei su Anglo ar Lenkijos kodu – gali būti, kad tai lokaliai vežantys žmonės. Nors, tiesą sakant, ir Lietuvoje yra gerų firmų, kurios turi savus techninius resursus.

Ar reikia ieškoti specialiai tų, kurie rašo "perkraustymo įmonė į Angliją klientų atsiliepimai" forume?

Forumai tai geras dalykas, bet ten daug šlamšto. Geriausia klausti draugų, jau persikėlusiųjų. Asmeninė rekomendacija vertesnė nei šimtas "puikių" komentarų internete. Taip pat, jei forumo temoje žmogus rašo detaliai, su datomis ir problemomis, ir vėliau paaiškina, kaip buvo išspręsta – tai duoda pasitikėjimo. O trumpi "super, ačiū" yra beverčiai.

Ką daryti, jei nerandi jokių informacijos apie firmą, tik skambutį?

Bėkite toliau. Serziously. Šiandien, kai viskas yra "Google Maps", nebuvimas ten – tai signalas. Jei įmonė egzistuoja mažiau nei metus, rizika didelė. Nors gali būti ir jači, drąsūs verslininkai, bet perkraustymo įmonė – ne tas verslas, kurį reikia pradėti be istorijos. Ten reikia žinoti maršrutus, muitines, draudimus. Geriau mokėti brangiau, bet žinoti, kad rytoj jie nedings.

Pinigai, kainos ir tas "pigiau" užsienio šalyje

Kod�l vienu kvadratu kainuoja 50 eurų, o kitur 150?

Tai viskas priklauso nuo to, ką jie įskaičiuoja. Vienos firmos duoda "bazinę" kainą be kuro, be muitinės mokesčių, be darbo rankų Anglijoje. Kitos perkraustymo įmonės į Angliją sako "viskas įskaičiuota". Tas "viskas" gali būti apgaulingas. Pavyzdžiui, jei tu gyveni penktame auke be lifto, kaina gali šokti į viršų. Užsienio reisai brangiau dėl kuro, kuris dabar nebe toks pigus, ir dėl to, kad sunkvežimis turi grįžti tuščias arba ieškoti kito kroviniio. Be to, mažos firmos tai daro pigiau, jos neturi didelių išlaidų biurui.

Ar į kainą įeina tas Brexit mokesčiai, ar aš tąs juos mokėsiu atskirai?

O čia yra didžiausias klausimas. Dauguma senų atsiliepimų buvo rašoma prieš Brexit, kai muitinės nebuvo. Dabar, kai ieškote perkraustymo įmonės į Angliją, klausinėkite apie "customs clearance". Kai kurios firmos tai įskaičiuoja, kitos ne. Jei neįskaičiuoja, jums teks susitvarkyti su pirkimo PVM deklaracija (jei daiktai naudoti ilgiau nei 6 mėn., tai nemokamai, bet dokumentus reikia pateikti). Nereikia bijoti, bet reikia žinoti, kad tai papildomas galvos skausmas. Vieną kartą klientas nenorėjo mokėti brokero mokesčio ir jo daiktai stovėjo sandėlyje savaitę.

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną ar Birmingamą)?

Jeigu kalbame apie mažą kiekį, tarkime, keletas dėžių ir baldų iš vieno kambario, tai maždaug 800–1200 eurų gali tekti. Dideliam namui su visais reikmenimis tai vaikšto iki 3000–4000 eurų. Tikslios kainos nepasakysiu, nes viskas priklauso nuo metų laiko. Vasarą brangiau, prieš šventes brangiau. Taip pat svarbu, kur Lietuvoje esate – jei Žemaitijoje, toliau važiuoti. O tas perkraustymas į Angliją visada brangesnis nei į Lenkiją, nes ten jūra (tunelis). Pasidomėkite, ar jie skaičiuoja "kubais" ar darbo valandomis.

Ar gali kaina pakilti įsėdus į sunkvežimį?

Įvyksta, o kaip. Jei sutartyje parašyta "apykaitinis kiekis apytiksliai", tai tada gali būti nemalonumai. Vairuotojas atvyksta, pareikalauja, kad išmatuotum kiekvieną dėžę. Jei turiu daugiau nei planavai, kaina aukštyn. Geriausia susitarti dėl fiksuotos kainos už konkretų kiekį kubinių metrų. Taip pat gali būti, kad Anglijoje reikės mažesnio sunkvežimio (7.5t) vietoje didelio, nes didelis netilps į tą jūsų siaurą gatvelę Mančesterio centre. Tada persikrovimas kainuoja papildomai.

Kokia yra įprasta depozito suma ir ar saugu ją mokėti?

Paprastai imama apie 30–50 proc. iš anksto. Jei reikalauja 100 proc. iš karto – bėkite. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo viską, o po savaitės telefono numeriai nebeveikė. Normali perkraustymo įmonė dirba taip: imam avansą, kad užtikrintume, kad jums nepatingės atšaukti, o likusią dalį – kai daiktai pas jūsų duris arba iškraunami. Tiesa, kai kurie reikalauja pilnos sumos prieš išvykstant iš Lietuvos, nes jie baiminasi, kad klientas Anglijoje "dings". Tai sudėtinga.

Ar verta laukti "grupinio" pervežimo, kad būtų pigiau?

Tai kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Pigiau, tačiau lėčiau. Gali tekti laukti, kol jis surinks pilną krovinių skaičių. Klientų atsiliepimai apie tai dažnai skirtingi – vieni džiaugiasi kaina, kiti supyksta, kad dėžės atvyko po trijų savaičių. Jei skubate, šito vengkite. Be to, didelė rizika, kad kažką sugadins ar pamaišys, nes kiekvieną kartą ten reikia pakrauti ir iškrauti sandėlyje. Asmeniškai nerekomenduoju siųsti brangių daiktų tokia tvarka.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis chaosas

Kokius dokumentus turiu paruošti, kad nėtų problemų su muitininkais?

Reikės passo arba asmens kodą, nes muitinė reikalauja. Jei važiuoja ne jūs, o jūsų giminaičiai, reikės notariško pavedimo arba sutarties su įmone, kur jiems leidžiame atstovauti. Taip pat reikia nustatyti galutinį adresą Anglijoje (post kodas yra labai svarbus). Ir, žinoma, tą daiktų sąrašą (inventorių). Be šito jums neleis išvažiuoti iš Lietuvos ar neleis įvažiuoti į Angliją. Muitinės sistemos dabar kompiuterizuotos, be tinkamo duomenų įvedimo "nieko nepražings".

Kas tas T1 dokumentas ir ar jį turi daryti perkraustymo įmonė?

T1 tai yra tranzito deklaracija. Ji reikalinga, jei daiktai keliauja iš nepriklausančios šalies (tai Lietuva dabar, ES po Brexit, atrodo, nėra tas pats atvejis... ne turiu omenyje, čia svarbu tas prekių judėjimas tarp ES ir UK). Iš tiesų, daugumai perkraustymų reikalingas Transfer of Residence (ToR) numeris iš UK pusės. Perkraustymo įmonė padeda suformuoti T1, jeigu reikia, bet dažniausiai jie naudoja ToR, kad išvengtų mokesčių. Nesu tikras dėl visų tų kodų, nes jie pasikeitė praėjusiais metais, bet įmonės žino. Jums svarbiausia gauti tą ToR numerį iš britų (HMRC).

Ar galiu vežti maistą, ypač tuos mėsos gaminius, kuriuos gėrė senelis?

Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Tai griežtas taisyklės dalykas. Vairuotojas gali gauti didelę baudą, jei rastų dešrelę jūsų dėžėje. Vaisiai, daržovės – taip, bet ribotais kiekiais. Geriau viską suvalgykite išsivežti. Buvo atvejis, vairuotojas pamatė dešrą iš Lietuvos, turėjo viską išmesti pasienio punkte. Klientas pykėjo, bet vairuotojas neteko darbo. Taigi, nebandykite kviesti svečių su lietuviška kūdikiu, nes gali baigtis liūdnai.

Kas daryti, jei neturiu daiktų inventoriaus sąrašo?

Geriausia, kai jūsų padarytas. Rašykite "Baldai: virtuvės spinta, 2 vnt." o ne "virtuvės reikmenys". Kuo tikslesnė informacija, tuo lengviau muitinei. Kai įmonės daro patys, jie dažnai parašo "1 dėžė su daiktais", o tai gali sukelti papildomą patikrą. Muitininkai mėgsta, kai matyti, kas viduje. Jei turi techniką, parašyk modelį ir serijinį numerį (jei žinai). Tai užtikrina, kad tai ne prekybinis krovinių. Klientų patirtis rodo, kad detalus sąrašas greitina patikrą.

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus, ar "nemanoma, kad kas tikrins"?

Žinoma, reikia. Jei nesame, ir jie randa kažką naujo (pavyzdžiui, neįpakuotą televizorių su pirkimo čekiu iš šių metų), gali priskaičiuoti PVM ir mokesčius. O jei tai naujas automobilis? Tai tada visai kita istorija. Neteisėtas gabenimas gali baigtis ne tik pinigais, bet ir daiktų konfiskavimu. Geriau būti sąžiningas. Yra firmų, kurios siūlo "paslėpti" kai ką, bet aš to nedaryčiau. Rizika per didelė, o klientų atsiliepimai apie baudas yra labai liūdni.

Kas su technika – ar turiu rodyti pirkinių čekius?

Jeigu technika sena, nereikia čekių. Jeigu nauja (mažiau nei 6 mėn.), tai muitinė gali pagalvoti, kad ją vežate parduoti. Tuomet reikia įrodymų, kad tai asmeniniai daiktai. Dažnai perkraustymo įmonės klausia apie brangius kompiuterius ar buitinę techniką. Nereikia jų slėpti, tiesiog užrašykite sąraše "Asmeninis nešiojamas kompiuteris". Nereikia nurodyti kainos, nebent prašo. Pagrindas – Transfer of Residence (ToR) numeris išgelbsti nuo mokesčių, jei persikeliate gyventi ilgam.

Kelionės eiga ir kas vyksta kelyje (ir po jo)

Kiek laiko trunka tas kelias? Iš tiesų.

Idealiu atveju – 3–5 dienos, jei tai tiesioginis reisas. Jei grupinis (kombinuotas), tai gali užtrukti iki savaitės ar dviejų. Taip pat reikia atsižvelgti į laukimo eilėje prieš Kėdainių arba prieš "Eurotunnel" (praeina per tunelį). Perkraustymas į Angliją nėra tik važiavimas, tai ir laukimas. Kartais reikia laukti, kol muitinė patikrina kitą sunkvežimį eilėje priešais. Geriau pasiruoškite, kad dėžės atvyks ne anksčiau kaip po savaitės.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju jo sunkvežimyje?

Paprastai ne. Sunkvežimių draudimas neleidžia keleivių be specialių leidimų. Be to, vairuotojas turi poilsio režimą (tachografas), jis negali kalbėti visą kelionę. O tas kelias ilgas. Yra "keliautojų" autobusų, o ne krovinių. Jei norite važiuoti, turite susitarti dėl atskiro automobilio arba lėktuvo. Nors kai kurios mažos firmos, pervežiančios kasetėmis (prikabina), gali leisti, bet tai retas atvejis ir (nenaudokite to priemonės, jei nesate tikri) nėra visiškai legalu daugumoje atvejų.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ties Kalėdomis ar su technine?

Susisiekite su dispatcheriu. Ne su vairuotoju, jis vairuoja. Skambinėkite į biurą Lietuvoje. Dažniausia vėlavimas būna dėl techninių problemų arba dėl to, kad muitinė nusprendė iš anksto patikrinti krovinius. Kartais klientų atsiliepimai pyksta dėl vėlavimo, bet vairuotojas viską daro, kad gautųsi. Anglijoje dabar dažnai būna eilės prie sandėlių irgi. Būk kantrus, bet reikalauk informacijos. Jei neatsiliepia, tada jau prasideda problemos.

Ar jie atveža daiktus tiesiai į butą ar pameta prie kiemo vartų?

Sutartyje turi būti parašyta "iki durų" arba "iki grindų". Dauguma standartinių paslaugų reiškia, kad jie atveža ir padeda prie namo (prie vartų). Jei reikia nešti į antrą aukštą be lifto, tai papildoma paslauga. Angliški namai dažnai siauri, sunkvežimis stovi gatvėje. Reikės pernešti 50 metrų. Tai papildomai kainuoja. Užklauskite apie tai iš karto, kad nesusidurtum su staigmena vietoje.

Kas jei Anglijoje yra siauri gatvelės ir sunkvežimis netilps?

Didelis sunkvežimis (18m ar 13m) neįvažiuos į daugumą Anglijos miestelių. Ten gatvės pastatytos prieš šimtus metų, ne sunkvežimiams. Jei gyvenate tokiame rajone, reikės mažesnės mašinos (7.5t). Perkraustymo įmonė turi tai įvertinti. Jei ne, vairuotojas paliks krovinius artimiausioje didelioje aikštelėje ir pasakys "gerai". Tuomet tesi iškviesi taksi arba vietinius vežėjus. Tai papildomi pinigai ir nervai.

Ar vairuotojai padeda iškrauti tuos sunkius spintas?

Įprastai, jei įtraukta "kraunimo/iškrovimo paslauga", taip. Tačiau nereikia tikėtis, kad jie ims montuoti baldus ar dėti knygas į lentynas. Jie iškelia dėžes į kambarį. O tas vairuotojas gali būti vienas (solo), tai tada padėti gali būti sunku. Dažnai * klientų patirtis* rodo, kad geriau susitarti su draugais Anglijoje, kad padėtų paįmti dėžes, o vairuotoją palikti tiesiog atiduoti. Jei nori pilnos paslaugos, tai kainuoja.

Problemos, nesklandumai ir "blogos patirties" istorijos

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas pareikalauja daugiau pinigų negu sutarta?

Niekada nemokėk papildomai vietoje, jei nėra aiškios priežasties, kurią sutartei sutikta. Jei vairuotojas sako "man reikia degalų", tai ne tavo problema. Skambink į Lietuvą. Jei įmonė gerai reputaciją, jie išspręs. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai "šantažuoja" laiku ar vietą. Nereikiai leisti. Klientų atsiliepimai apie tokius dalykus yra blogiausi. Galiu pasakyti, kad tokios firmos dažniausiai gyvena trumpai, bet problemų paliek daug.

Nutiko daiktas buvo sulūžęs – kas su draudimu?

Draudimas yra būtinas, bet skaityk sąlygas. Standartinis draudimas (CMR) apžymi kiekvieną kg minimalia suma (tarkime, 10-20 SDR per kg). Tai už didelį sofą gali gauti nedaug. Jei turi brangiausių daiktų, reikės "visavertį draudimą". Užsigyk kopiją draudimo poliso prieš važiuojant. Jei sulūžo, viską užfotografuok vietoje, nedėk "vėliau patikrinsiu". Be faktų draudimo įmonė nemokės. Buvau atvejis, klientas pastebėjo įtrūkimą po savaitės – niekas nesutiko mokėti.

Ką daryti, jei dingo dėžė su brangiausiais daiktais?

Nutinka, dažniausiai dėl to, kad dėžės nebuvo paženklintos arba jas pamaišė sandėlyje. Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir rašyškai (el. paštu) įmonės. CMR sąskaita-faktūra yra pagrindinis dokumentas. Jei parašai "gavau viską" ir pasirašai, vėliau nieko nebegalės teigti. Būk atidus pasirašant dokumentus Anglijoje. Vienas klientas pasirašė aklą, o namie pastebėjo, kad trūksta dėžės su elektronika. Nebepavyko rasti.

Kokia dažniausia klientų skundžiamasi problema perkraustant į Angliją?

Vėlavimas ir komunikacijos trūkumas. Žmonės skundžiasi, kad "niekas neatsiliepia". Tai būdinga mažoms firmoms, kurioje vienas žmogus ir vairuotojas, ir dispečeris. Jis tiesiog negali atsiliepti, kai vairuoja. Taip pat dažna problema – netikslus kubatūros skaičiavimas. Klientas manys, kad turi 10 kubų, o atvyksta ir pasirodo, kad 15. Tuomet kainos diskusija. Klientų atsiliepimai dažniausiai apie tai ir rašo.

Kod�l kartais vairuotojai būna nepageidaujami ar... tiesiog užimti?

Jie žmonės, ne robotai. Po 2000 km važiavimo jie pavargę. Kartais gali atrodyti "nepageidaujami". Nereikia tuoj įsiuti. Jei jums padės ar duos patarimo dėl vietinio parkavimo, būkite dėkingi. Klientų atsiliepimai dažnai nusipelno vairuotojui duodus skysčio ar kavos. Tai paprasta žmoniškumo politika. Bet jei jis elgiasi agresyviai, tai skambink į biurą. Tačiau dažniausiai tai pavargimas.

Ką daryti, jei firma nebeatsiliepia į skambutį po įmokėjimo?

Tai blogas ženklas. Jei prieš pervežimą jie neatsiliepia, tai po pervežimo taip pat nebus. Tokios įmonės dažnai turi keletą numerių. Jei vienas nebeveikia, ieškok kitų jų puslapyje. Jei nerandi – praradai pinigus. Todėl pasirašant sutartį, pasitikrink, ar ten nurodytas realus adresas Lietuvoje, o ne tik "virtualus biuras". Tai padeda išvengti scenarijaus "mokėjau už paslaugą, bet niekas neatvyko". Tiesa, sakant, toks variantas retas, bet įvyksta.

Išvada

Pasirinkti tinkamą perkraustymo partnerį nėra lengva, ypač kai kalba eina apie perkraustymą į Angliją. Klientų atsiliepimai naudingi, bet juos reikia skaityti kritiškai. Tikiu, mano patirtis padės jums išvengti tų būdų, kuriuos aš mačiau per šiuos 20 metų. Svarbiausia – nebijoti klausti įkyriai klausimų apie draudimą ir papildomas išlaidas. Sėkmės Anglijoje!