Jūsų siuntiniai Anglijoje saugiai pristatomi be jokių problemų – štai ką svarbu žinoti

Manęs dažnai klausia, kaip iš Lietuvos nusiųsti daiktus į Angliją, kad jie nenukentėtų, nenutiktų kažkas keisto pasienyje ir galų gale atsirastų ten, kur reikia. Dvidešimt ketverius metus važinėju maršrutais Vilnius–Londonas–Vilnius, vežu ne tik baldus, bet ir asmeninius daiktus, dėžes su knygomis, vaikų žaislais, o kartais – visą namų turinį. Jei paklausite, ar jūsų siuntiniai Anglijoje gali būti pristatomi saugiai ir be jokių problemų, atsakau – taip, bet reikia žinoti kelis dalykus, kurie neturi nieko bendra su reklama, o daugiau su realybe. Toliau – ne šablonai, o tai, ką pasakyčiau sėdamasis su jumis prie kavos.

Pirmi žingsniai – kai tik sugalvojai siųsti daiktus

Kiek prieš išvažiuodamas turiu susirūpinti siuntiniu į Angliją?

Idealu – maždaug prieš tris–keturias savaites. Žinau, žinau, daugelis skambina savaitę prieš išskrydami ir klausia, ar spėsim per dvi dienas. Kartais spėjame, bet tai būna toks stresas, kad net man plaukai šiauštis pradeda, o jų jau ir taip nedaug. Jei planuojate tarptautinį perkraustymą, geriau rašyti mums anksčiau, tada turime laiko suplanuoti vietą mašinoje, pasirūpinti pakavimo medžiagomis. Ypač vasarą, kai visi laksto lyg apsėti.

Ar galiu siųsti viską iš eilės, ką tik sugalvojau, ar yra apribojimų?

Ne, visko siųsti negalima. Aš kartą vežiau... bandžiau vežti – katę su lauktuvėmis? Ne, bet klientas norėjo įdėti dekoratyvų augalą. Negalima. Gyvi organizmai, sprogstamosios medžiagos, na, suprantate. Taip pat alkoholis gabenamas kitais kanalais. Daugelis mano, kad jei asmeniniam naudojimui – galima viskas. Būna, kad galima, bet reikia dokumentų. Geriausia parašyti sąrašą ir atsiųsti mums. Aš peržiūriu, ir tada jau žinote, ar jūsų siuntiniai Anglijoje saugiai pristatomi be problemų, ar pirma reikės kai ko atsisakyti.

Muitai ir dokumentai – čia visi pasiklysta

Ar man reikia pildyti deklaracijas, jei siunčiu tik savo naudotus batus ir keptuvę?

Taip, reikia. Net jei tai seni batai, kuriuos dėvėjote penkis metus. Muitinės pareigūnai negali žinoti, ar tai tikrai naudoti, ar nauji be etikečių. Mes pildome C3 formą – transfer of residence – kai žmogus keliasi gyventi. Jei siunčiate dovaną – kiek kitaip. Kartais klientai pyksta: „Kam čia tuos popierius?!“ O jie reikalingi. Kitaip jūsų dėžė įstringios Doverio sandėlyje ilgiau, nei norėtumėte. Aš pats pildau beveik visus dokumentus, bet jūs turite pasirašyti, kad tai tiesa.

Ką reiškia „gabenimas asmeniniams tikslams“ ir ar muitininkai tikrai tuo tiki?

Reiškia, kad daiktai skirti jūsų namams, o ne pardavimui. Bet pažiūrėkite – jei siunčiate penkis vienodus dviračius, na, nelabai tikėtina, kad visi jūsų asmeniniam naudojimui. Muitininkai turi akis. Buvo atvejis, kai važiavo dėžė su trejomis naujomis virėsių puodų komplektais. Aiškinėjo, kad dukrai, senelei ir žmonai. Muitininkai nusprendė kitaip. Taigi jei norite, kad siuntiniai į Angliją atkeliautų be muitų problemų, tikrai nesiųskit komercinių kiekių ir laikykės taisyklių.

O jei siunčiu naują televizorių – ar jis tikrai nepraėjo pro muitus be mokesčių?

Ne, nepraėjo. Nauja technika – nauji mokesčiai. Čia daug kas bando suktis. „O jei nuimsiu etiketę?“ – klausia. Duodu tiesų atsakymą: muitininkai mato, ar daiktas naudotas, ar ne. Naujas televizorius, kurio vertė tūkstantis svarų, bus apmokestintas. Viena įmonė, konkurentė, kažkada klientams sakė, kad jie „išspręs“. Sprendimas baigėsi 800 svarų bauda klientui. Aš tokio „sprendimo“ nesiūlau. Jei jau siunčiate naujus daiktus, būkite pasirengę sumokėti PDV ir muitus. Tai banalu, bet taip yra.

Ar po Brexit dar galima siųsti daiktus taip lengvai, kaip anksčiau?

Galima, tik nebe taip lengvai. Anksčiau tiesiog užkraudavome ir važiavome. Dabar – muitinės deklaracijos privalomos viskam. Ypač jei vertė viršija tam tikrą sumą. Atsirado daugiau biurokratijos, bet ne chaosas. Aš dirbu šitame versle jau dvidešimt ketverius metus (anksčiau minėjau? na, tikrai daug metų). Sistema veikia, tik reikia daugiau kantrybės. Yra eilės, yra tikrinimų. Bet jei dokumentai tvarkingi – siuntiniai į Londoną, Birminghamą ar Kitshare... ar tai Kettering? Nežinau kodėl taip parašiau... pasiekia tikslą saugiai. Tereikia prieš paleidžiant viską suderinti.

Pakavimas – daug svarbiau, nei atrodo

Kokia pakavimo medžiaga tikrai apsaugos daiktus, o kas – tik graži teorija?

Dvigubos gofruotos dėžės, burbulinė plėvelė, o ne laikraščiai. Daugelis taupo, renkasi laikraščius – aš irgi karta taip daręs buvęs (ai, ne daręs, o klientas darė). Rezultatas – rašalo dėmės ant sofos. Burbulinė plėvelė amortizuoja smūgius. Ką jau bekalbėti apie kampeščius ant dėžių. Tie kampai – ne fengšui, o atsparumas. Jei siunčiate lėkštes, vyniojamos dėžės – prabanga, bet verta. Įprastos dėžės iš parduotuvių po prekystaliais – silpnesnės. Geriau pirkti specialias arba mes atvešime.

Ar galiu pats supakuoti dėžes, ar būtina samdyti jus?

Galite patys, bet turite žinoti, kad atsakomybė tada dalijasi. Mes vežame, bet jei viduje kažkas trūko dėl prasto pakavimo – draudimas ne visada padengia. Buvo atvejis: ponia supakavo porcelianą į rankšluosčius. Gražu, praktiška. Deja, rankšluosčiai slidūs. Lėkštės netapo serviruotos ant stalo, o šukeles... Suprantate. Jei pakavimas profesionalus, tikimybė, kad jūsų siuntiniai Anglijoje saugiai pasieks gavėją, išauga dešimteriopai. Aš nemėgstu rizikuoti su kieno nors senelio porcelianu.

Ką daryti, jei mano senelis jau supakavo viską į laikraščius ir vos ne į maišus?

Nesijuoksiu, nes aš pats senelio neturiu, bet situacija reali. Vienas klientas atnešė lagaminų maišų su diržais. Maišeliai suplyšo kelyje, diržai išsibarstė lyg gyvatės. Juokinga, bet ne tam žmogui. Tokiu atveju persipakuojame. Tai papildomai kainuoja, bet ką darysi. Aš sakau – geriau atneškite laisvai, mes suvyniosime į plėvelę, įdėsime į dėžes. Jei senelis jau padarė – gerbiu senelius, bet turite žinoti, kad laikraščiai ir maišai – ne transportavimui. Ypač kai keliauja tūkstančius kilometrų.

Kas vyksta kelyje – transportas ir logistika

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Londono ar Manchesterio ir kodėl taip ilgai?

Priklauso. Ne toks atsakymas, kurio norėjote, tiesa? Jei pilnas krovinys – gali būti 3–5 darbo dienos. Jei dalinis – iki dviejų savaičių. Kodėl? Nes mes surenkame daugiau krovinio, tada važiuojame. Neapsimoka varyti tuščiomis vietomis, kai kurą brangiau mokame nei išleidžiame algai. Kai kurie klientai piktinasi. Bet aš juos suprantu – jie nori greitai. Tik logistika ne visada greita. Jūsų siuntiniais į Angliją mes rūpinamės nuo pakrovimo iki iškrovimo, bet kelias turi prasmę tik tada, kai mašina pilna.

Ar jūsų mašinoje važiuoja tik mano daiktai, ar su kažkieno kitais?

Dažniausiai su kitais. Pilni perkraustymai – retesni, brangesni. Dalinis krovinys – standartas. Bet kiekvienas kliento krovinys turi savo vietą, tvirtinamas diržais, atskiriamas. Kartais žmonės galvoja, kad viskas maišosi kaip šiukšlės konteineryje. Ne. Bent jau pas mus. Aš stengiuosi, kad daiktai nešokinėtų. Tik vieną kartą buvo juokinga – vieno kliento dėžė su batais atsidūrė šalia kito kliento... na, nebūkime šiandien per daug asmeniški. Bet viskas saugiai. Svarbiausia, kad siuntinys Anglijoje pasiektų jus sveiką – o ne vienišą.

Ar siuntiniai tikrai nešami laiptais aukštyn, ar tik paliekami prie durų?

Būna įvairiai. Standartas – iki pirmų durų. Jei namas be lifto ir aukštas kaip katedra – tada deramės atskirai. Mūsų vaikinai ne bėgikai, nors kai kurie, tiesą sakant, stiprūs kaip arkliai. Jei reikia į trečią aukštą be lifto – pasakykite iš anksto. Aš nežinau, ar jūsų laiptinė siaura kaip adata, ar erdvi. Tai kainuoja papildomai, jei aukštas. Bet taip, dažniausiai atnešame ten, kur reikia, tik ne visada paslauginkime, jog nešame į antrą galo kambarį. Kartais taip, bet tik jei maloni aplinka.

Kai kas nors nepavyksta – realūs scenarijai

Ką daryti, jei dėžė atvažiavo sutraiškytų kampų – kur kaltę dėti?

Pirmiausia – nuotrauka. Iš karto. Be jos niekas neįrodo. Yra toks pasakymas: „be nuotraukos – nebuvo įvykio“. Jei dėžė suplyšusi, trūksta kampų – tai gali būti krovinio metu arba blogo pakavimo pasekmė. Aš vienu metu galvojau, kad visada kaltas vežėjas (o gal ir taip turėtų būti?), bet kartais klientas panaudoja jau kartą suplyšusią dėžę iš parduotuvės. Tada... na, vistiek stengiamės padėti. Bet siūlau filmuoti išpakavimą. Baisiai svarbu.

Ar turite draudimą, jei mano kompiuteris tiesiog dingo kelyje?

Turime, bet skaitykite sąlygas. Nekompetetingos (jau rašau per greitai – nekompetentingos? Ne, aš turiu galvoje, kad ne visos įmonės lygios) įmonės kartais slepia draudimo niuansus. Mes, perkraustymų profesionalai, bendradarbiaujame su brokeriais. Draudimas dengia netektį, bet turi būti deklaruota vertė prieš išvykstant. Jei sakote „nu, vertės nežinau“ – vadinasi, 50 eurų kompiuteris. Ir dar – draudimas gali netekti galioti, jei pakavimas blogas. Buvęs atvejis: klientas pats pakavo, kompiuteris subyrėjo. Draudimas... apgailestavo.

O jei aš pats sužalojau pakavimo metu ir dabar viduje verkia kažkas vertingo?

Tai jūsų atsakomybė. Žinau, skamba šaltai. Bet taip yra. Jei pats pakavote ir nepaminėjote, kad viduje stiklas – mes nežinome. Yra specialūs lipdukai „DĖMESIO, STIKLAS“ – jei jų nededate, vairuotojas stato dėžę po sunkiu baldu. Tada girdime traškėjimą. Negražu. Buvo klientas, kuris supakavo porceliano lėlę į rankšluostį (op, vėl rankšluostis, matyt turiu fiksaciją) ir pamiršo pasakyti. Lėlė neatvažiavo sveika. Aš tikrai norėjau padėti, bet rankos surištos. Prisipažinkite, kas viduje.

Kiek laiko laukti, kol atgausiu pinigus, jei siuntinys tikrai prapuolė?

Jei prapuolė – o tai retas atvejis, bet ne matsytas (ar matytas? sup, čia ta skubanti mintis) – pinigai nebe visada. Draudimas kompensuoja daikto vertę, o ne emocinį stresą. Tvarkymo trukmė – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Yra fondas, iš kurio dengiama. Bet jei vertė neįrodytai didelė – laukiate. Viena moteris dėl prarasto siuntinio kreipėsi į mus po trijų mėnesių. Bijojau sakyti, kad terminai... senokai suėję. Kreipkitės greitai. Tada galima rasti sprendimą.

Kas atsitinka, jei aš būnu ne namuose, kai atveža siuntinį į Angliją?

Tada būna problemų, jei nėra atsarginio plano. Mes iš anksto deriname laiką, bet Anglijos keliai, kamščiai... kartais vairuotojas vėluoja valanda. Jei jūsų nėra – paliekame sandėlyje. Sandėliavimas kainuoja. Kartais kaimynas paima. Kartais – grįžtame kitą dieną, bet tada papildomas užmokestis. Patarimas: būkite, arba suraskite patikimą žmogų. Vienas vyrukas tiesiog paliko raktus po kilimėliu – pasakėm, kad taip daryti nevalia, bet jis atsakė „pasitikiu“. Pasitikėjimas gerai, bet dėžė su 60 kg sverti ant kilimėlio – ne visada gerai.

Pinigai ir sutartys – apie tai niekas nenori klausti

Kiek kainuoja vidutinė dėžė į Angliją ir kodėl visi taip saugo tarifus?

Sąžiningai? Nuo 80 iki 150 eurų priklausomai nuo svorio, apimties, kur paimame, kur vežame. Kodėl saugome? Nes konkurentai vokoja mūsų kainas žemyn. O paskui klientas skambina, kad jo daiktai stovi dvigubai pigesnės įmonės kieme tris savaites. Aš nedirbu taip. Mano kaina atspindi kurą, vairuotojo algą, draudimą, keltą. Jei matote 30 eurų už dėžę – tai ne logistika, o loterija. Nereikia loterijų, kai kalba eina apie jūsų asmeninius daiktus. Tas pats, kas pirkti šalmą iš turgaus slidinėjimui.

Ar man reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Standartas – avansas 30–50 proc., likutis prieš pristatymą arba pristatymo metu. Mes ne vežame paskolon – jau bandėm, nepatiko. Buvo atvejis, kai atvežėm daiktus, o žmogus sako „pervesiu kitą savaitę“. Praėjo mėnuo. Pamokos išmoktos. Dabar – griežčiau. Jei negalite sumokėti avanso, galbūt dar ne laikas siųsti. Žinau, skamba kietai, bet verslas verslas. Tačiau ilgalaikiams klientams – kitos sąlygos. Bet čia jau ne apie pirmą siuntinį.

Kodėl vienos įmonės siūlo pervežimą dvigubai pigiau – kur čia šuo pakastas?

Oho. Čia mėgstamiausias klausimas. Šuo pakastas dažniausiai varduose „be draudimo“, „be licencijos“ arba „iki durų, bet ne pro duris“. Buvęs jaunesnis kolega (jau ne dirba pas mus) atidarinėjo tokią įmonę. Kainos – skandalingai mažos. Paskui paaiškėjo, kad daiktus vežė savo Ford Mondeo bagažine. Anglijoj stojo policijai – neturėjo leidimų. Klientai be daiktų. Jei siuntiniai Anglijoje pristatomi už kainą gerokai mažesnę nei rinkos – gal tikėtis, kad bus ne taip, kaip norite. Kartais pakelia pigiai ir gerai, bet rizika milžiniška. Aš pabėgčiau.

Smulkmenos, kurios svarbios

Ar galiu vežtis augalą, katę ar savo senelį kartu su sofa?

Augalo – ne, neleidžiama. Katę – galima, bet reikia dokumentų, karantinų, mikročipų. Senelio... na, jei senelis pats gali įlipti į kabiną, aš ne vežėjas, o pavėžėjas. Juokauju, žinoma. Buvo atvejis, kai klientas klausė apie žuvų akvariumą. Sprendimas – specialus konteineris su oru. Brangu. Katės irgi keliauja ne kaip siuntiniai, o gyvūnai. O dėl senelių – geriau rinkitės „National Express“. Aš tik daiktus. Nors kai kuriuos klientus pavadinčiau... ne, nekomentuosiu šiandien.

Kaip žinoti, kad man siuntinį pristatys žmogus, o ne paliks po krūmu?

Galite prašyti, kad pristatymo metu paskambintų. Mes visada siunčiame vairuotojo kontaktą. Bet štai apie blogas įmones – jos siunčia neaiškius kurjerius be telefonų. Jūs gaunate pranešimą „pristatyta“ ir bėgiojate po kiemą kaip pamišęs. Aš tokius dalykus vertinu rimtai. Mūsų vairuotojas palieka tik jei sutarta. Ir net tada foto. Jei paliekama, taip, prie durų – nuotrauka. Nors Anglijoje krūmų mažai, daugiabučių daug. Tai palieka prie durų. Bet tik jei leidote.

Ar adresas Anglijoje turi būti rašomas kitaip nei Lietuvoje, girdėjau keistų dalykų?

Rašomas kitaip. Postcod'as (taip, taip vadinasi) yra svarbiausias dalykas. Anglijoje be kodo nesurandate namo. Gatvė, miestas, numeris – žinoma – bet jei nėra kodo, vairuotojas sprendžia mįslę. Aš esu vairuotojų darbdavys ir žinau, kad jie pyksta, kai kodas netikslus. Rašykite aiškiai, didžiosiomis raidėmis. Beje, aš vienu metu galvojau, kad JK taip pat kaip LT – bet ne, ten sistema sena, bet griežta. Ai, dar vienas dalykas – durų numeris kartais būna keistas. Patikrinkite du kartus.

Ar galiu sekti savo siuntinį kelyje į Angliją?

Dalinai. Mes ne DHL su milžinišku sekimo tinklu. Bet galite rašyti man žinute. Aš parašau vairuotojui. Jis atsako, kai sustoja. Ne visada iš karto, nes vairuoja. Kartais kelios valandos be atsakymo – reiškia, kad važiuoja per Prancūziją ar sėdi kamštyje dėl avarijos. Buvęs klientas sakė, kad nori GPS ant kiekvienos dėžės. Tai filmų lygis, brangokai. Mes turime GPS mašinoje, o siuntinio buvimo vietą žinome pagal maršrutą. Senamadiška, bet veikia dvidešimt ketverius metus.

Koks paskutinis patarimas, jei noriu, kad viskas praeitų be streso?

Nesitikėkite tobulybės, bet planuokite. Kalbėkite su žmogumi, o ne su robotu. Aiškiai aprašykite, kas viduje. Pasiruoškite dokumentus. Ir dar – neimkite tos įmonės, kuri žada per daug. Jei kas nors sako, kad jūsų trijų kambarių butas į Angliją persikels per dvi dienas už 300 eurų – bėkite. Tiesiog bėkite. Jūsų siuntiniai Anglijoje gali būti pristatyti saugiai tik tada, kai tiek jūs, tiek mes žinome, kas dedasi. Rimtumas padeda. Ir dar – pakuokite žmoniškai, ne taupydami ant penkių eurų plėvelei.

Iš viso to svarbiausia – saugus pristatymas įmanomas, bet ne stebuklu. Reikia tvarkingų popierių, protingo pakavimo ir žmonių, kurie nesimėto pažadais. Jūsų siuntiniai Anglijoje saugiai pristatomi be jokių problemų, kai visi žaidžia pagal taisykles – ir jūs, ir mes. Jei ką nors pamiršau – rašykite. Aš čia, atsakau lėtai tik tada, kai važiuoju, o vakare – tikrai atsakau. Sėkmės kraustantis.