Patikrinkite išvykimo tvarkaraštį į Angliją dabar: Visiškas logistikos vadovas

Įvadas

Dirbti tarptautinių pervežimų srityje dvidešimt metų suleidžia į rankas ne tik dokumentus ir vairus, bet ir gilią išmanymą apie tai, kaip juda pasaulis. Per šį laikotarpį aš mačiau, kaip pasikeitė sienos, technologijos ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Vienas dalykas, vis tiek liko nepakitęs – laikas yra pinigas, o tikslumas – viskas. Ypač kalbant apie maršrutus į Angliją. Po „Brexit“ ir pastarųjų metų geopolitinių sukrėtimų, logistika tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės tapo daug sudėtingesnė nei kada nors anksčiau.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mus pagalbos, dažnai vis dar mano, kad krovinys gali būti išsiųstas „vakar“ ir atvyks „rytoj“, kaip tai būdavo prieš dešimtmetį. Deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Dabar, norint sėkmingai pristatyti prekes į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar bet kurį kitą JK miestą, būtina turėti ne tik geros vilties, bet ir kruopščiai suderinto plano. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl tiek svarbu tiksliai žinoti išvykimo tvarkaraštį ir kaip tai gali padėti išvengti nemažų nuostolių.

Kodėl turėtumėte susirūpinti tvarkaraščiu būtent dabar? Jungtinė Karalystė nebeįeina į Europos Sąjungos muitinę zoną. Tai reiškia, kas kiekvienas krovinys turi praeiti sudėtingas eksporto ir importo procedūras. Jei jūsų krovinys nepasiekia uosto ar terminalo laiku, jūs ne tik praleidžiate planuotą reisą, bet ir rizikuojate sumokėti baudas už sandėliavimą arba vėluoti su sutartų tiekėjų įsipareigojimų įvykdymu. Be to, tranzito laikais dabar įtakoja ne tik kelio būklė ir oro sąlygos, bet ir muitinės eilių ilgis, kuris gali svyruoti nuo poros valandų iki kelių dienų.

Šiame tekste mes ne tik aptarsime, kaip rasti geriausius išvykimo laikus, bet ir atsakysime į sudėtingiausius klausimus, susijusius su dokumentais, kelių mokesčiais ir vairuotojų darbo laiku. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą sklandžiai, o jūs galėtumėte miegoti ramiai, žinodami, kad viskas vyksta pagal planą. Skaitykite toliau, nes ši informacija gali sutaupyti jums ne tik nervų, bet ir nemažai lėšų.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla klientams, planuojantiems siuntinius į Angliją. Šie atsakymai paremti mano ilgamete praktika ir dabartine logistikos situacija.

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Angliją ir atgal?

Šiuo metu situacija yra tokia, kad didžiosios logistikos kompanijos siūlo beveik kasdinius reisus. Tačiau čia reikia atskirti dviejų tipų pervežimus – pilną sunkvežimio krovinį (FTL) ir dalinį krovinį (LTL). Jei jums reikia pergabenti pilną sunkvežimį prekių, mes galime suplanuoti išvykimą bet kurią savaitės dieną, pritaikydami maršrutą prie jūsų gamybos ar paruošimo grafiko. Dalinių krovinių atveju situacija kitokia. Čia dominuoja taip vadinamos „suvestinės“ linijos. Paprastai sunkvežimiai su daliniais krovinais išvyksta 2–3 kartus per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tačiau mano patirtis rodo, kad aukštųjų sezonu metu (prieš Kalėdas ar Naujus metus) šis grafikas gali būti griežtai užpildytas, todėl rekomenduoja užsakyti vietą bent savaitę–dvi iki išvykimo. Reikia prisiminti, kad Anglija yra sala, o vietos keltuose arba „Eurotunelyje“ taip pat yra ribojamos. Todėl net jei mūsų vairuotojas paruoštas važiuoti, gali atsitikti, kad vietos kelyje nėra, ir reisą teks atidėti. Todėl tikslus tvarkaraštis – ne tik mūsų, bet ir keltų kompanijų derinimo klausimas.

2. Kokios dokumentų reikalavimai pasikeitė po „Brexit“ ir kaip tai veikia išvykimo laiką?

Tai, matyt, svarbiausias klausimas šiandieną. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pervežimo dokumentai buvo minimalūs – pakankamai turėti TIR knygę ar CMR sąskaitą-faktūrą. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Norint, kad krovinys išvyktų laiku, būtina turėti teisingai užpildytą Eksporto deklaraciją (EX-1), kuria dažnai pasirūpina muitinio brokeris. Be to, kiekvienas krovinys turi turėti EORI numerį, kuris turi būti aktyvus ir patikrintas prieš krovinio pakrovimą. Jei dokumentuose bus klaidų (net menkų, pvz., neteisingai nurodytos prekės svorio ar tarifo kodo), krovinys gali būti sustabdytas Lietuvos arba Lenkijos muitinėje. Tai vėluoja ne tik išvykimą, bet ir gali lemti praleidžiamą kelto laiką. Aš visada patariu klientams duoti mums visus duomenis (pavadinimus, svorius, vertes) mažiausiai 48 valandas prieš planuojamą išvykimą. Tai leidžia mums užtikrinti, kad visos deklaracijos bus „apmokėtos“ (išsiųstos į sistemą) patvirtintos prieš tai, kai vairuotojas atvyks pasiimti krovinių. Taip išvengiame streso ir vėlavimų.

3. Kokį maršrutą pasirinkti: per Kalkedą (Calais) ar per olandų uostus (Hoek van Holland)?

Tai klasikinis dilema, su kurią susiduriame kasdien. Trumpiausias ir greičiausias kelias į Angliją yra per Kalkedą (Prancūzija) ir Doverį (Anglija). Pervežimas trunka tik maždaug 90 minučių keltu arba 35 minutes „Eurotuneliu“. Tačiau šis maršrutus turi vieną didelį trūkumą – jis labai užšakęs. Jei įvyksta incidentas (pvz., nelegalių migrantų bandymai patekti į sunkvežimį arba techniniai gedimai), eilės gali užtrukti valandomis. Alternatyva – važiuoti per Olandiją (uostas Hook of Holland) ir keltu į Harwich arba Killingholme. Šis kelias yra šiek tiek ilgesnis, bet dažnai ramesnis. Keltai ten yra didesni, labiau pritaikyti sunkvežimiams, o olandų infrastruktūra yra viena geriausių pasaulyje. Jei jūsų krovinys yra labai skubus arba jautrus laikui, aš dažnai rekomenduoju šiaurinį maršrutą, nors jis ir gali kiek brangniau kainuoti. Tačiau, jei norite sutaupyti ir tvarkaraštis leidžia, Kalkedas yra standartinis pasirinkimas. Svarbiausia – pasikalbėti su logistikos vadovu ir išsirinkti tai, kas labiau tinka jūsų konkrečiam atvejui.

4. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografai) veikia pristatymo datas?

Daugelis klientų mano, kad vairuotojas gali važiuoti 24 valandas per paras, jei tik reikia. Tai yra didelė klaida. ES reglamentai (ir JK reglamentai, kurie dabar panašūs) griežtai riboja vairavimo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o visos paros vairavimas negali viršyti 9 valandų. Po to privalomas 45 minučių (arba 45 minučių suskaidytas) poilsis. Be to, po savaitės darbo būtinas ilgas poilsis. Žinodamas šiuos apribojimus, aš gana tiksliai galiu pasakyti, ar vairuotojas spės atvykti į paskirties vietą antradienį ryte, ar gali tekti paprašyti papildomo poilsio, dėl ko pristatymas atidėtas iki vidurdienio. Jei krovinys yra siunčiamas į tolimus Anglijos regionus, pvz., į Škotiją ar Velsą, šios minutės ir valandos susideda į dienas. Todėl, planuodami tvarkaraštį, mes visada įskaičiuojame ne tik važiavimo laiką, bet ir privalomus poilsius. Jei klientas reikalauja pristatyti prekes konkrečiu laiku, pvz., 8:00 ryte, mes privalome suplanuoti išvykimą taip, kad vairuotojas neturėtų laužyti taisyklių. Saugumas ir teisėtumas yra prioritetas, nes baudos už pažeidimus JK yra milžiniškos.

5. Kas atsitinka, jei krovinys nėra paruoštas laiku?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Tarkime, tvarkaraštis numato išvykimą antradienį 12:00 valandą. Vairuotojas atvyksta į sandėlį 11:30, o krovinys dar yra surinkimo etape arba trūksta vienos dėžės. Tokiu atveju prasideda „domino efektas“. Vairuotojas negali laukti neribotą laiką – jam veikia poilsio laikrodžiai. Jei įkrovima užtrunka 4 valandas vietoj planuotų 2, vairuotojas gali praleisti savo vairavimo langą. Tai reiškia, kad jis negali važiuoti toliau tą dieną ir turi pristabdyti veiksmą iki rytojaus. Dėl to praleidžiamas kelto laikas (pvz., 18:00 valandos keltas), o bilietas gali būti prarastas arba jo keitimas kainuoti brangiai. Be to, vėluojant įkrovant, mes rizikuojame, kad krovinys neatvyks į Angliją laiku, ir gautume pranešimą iš kliento dėl prekių trūkumo parduotuvėse. Mano patarimas: jei žinote, kad prekės nebus paruoštos laiku, praneškite mums iš karto. Mes galime perkelti vairuotojo atvykimą, neprarasdami vietos grafike. Kompromisas yra geriau nei brangus vėlavimas.

6. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Anksčiau tekdavo belieti vairuotoją telefonu ir klausti, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia mums ir klientams matyti visą vaizdą. Mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti pažangiausiais GPS stebėjimo sistemomis. Kai užsakinėjate pervežimą, galite gauti nuorodą į sekimo platformą. Ten matysite ne tik tikslą vairuotojo vietovę (pvz., „Vokietija, netoli Hanoverio“), bet ir jo greitį, kuro lygį netgi, ar vairuotojas vairuoja arba ilsisi. Tai suteikia klientui didžiulę ramybę. Jei matote, kad vairuotojas sustojo, pavyzdžiui, prie Kalkedo uosto, tai reiškia, kad jis laukia įsileidimo į keltą. Taip pat sistemos automatiškai praneša, kai krovinys yra iškrautas, o vairuotojas pasirašo pristatymo dokumentuose (POD – Proof of Delivery). Tai leidžia jums operatyviai planuoti savo tolesnius veiksmus, pvz., pranešti jūsų klientams, kad prekės jau atvyko.

7. Kokios yra papildomos išlaidos, kurios gali kilti neplanuotai?

Dauguma klientų orientuojasi tik į pagrindinę pervežimo kainą, tačiau logistikoje gali kilti ir papildomų išlaidų, kurias reikia numatyti. Viena dažniausių – tai vėlavimo mokestis uoste (Demurrage). Jei mūsų vairuotojas dėl kliūčių (prekių trūkumas, dokumentų problemos) nepasiekia uosto laiku ir praleidžia užrezervuotą kelto laiką, keltų kompanija gali paskaičiuoti baudą. Kitas dalykas – „vairuotojo laukimas“ (Waiting time). Standartinės įkros/iškrosios trukmės paprastai yra 1–2 valandos. Jei sandėlyje eilės ir vairuotojas laukia 5 valandas, pagal sutartį gali būti taikomas mokestis už kiekvieną praleidžiamą valandą. Taip pat reikia atminti apie galimas muitinės inspekcijas Anglijoje. Jei britų muitinė (HMRC) nuspręs tikrinti krovinį, tai gali kainuoti, nes inspekcija atliekama specialiuose sandėliuose, o už paslaugas tenka mokėti. Aš visada stengiuosi apskaičiuoti kainą kuo tiksliau ir įspėti apie galimas rizikas, tačiau kliento sąžiningumas ir operatyvumas yra geriausia apsauga nuo nepageidaujamų išlaidų.

8. Kaip veikia krovinių draudimas pervežiant į Angliją?

Draudimas yra būtinas kiekvienam tarptautiniam pervežimui, tačiau dažnai kyla nesusipratimų dėl atsakomybės ribų. Pagal CMR konvenciją, pervežėjo atsakomybė paprastai ribojama (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, jei vežate brangius elektronikos ar juvelyrinius dirbinius, standartinis draudimas gali nepadengti visos žalos, jei įvyksių avarija ar gaisras. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai peržiūri tik kainą, o ne draudimo sąlygas. Rengdamas šį straipsnį, noriu priminti, kad būtina tiksliai nurodyti prekių vertę sąskaitoje-faktūroje. Jei prekių vertė yra didelė (virš 50 000 eurų), gali būti reikalingas papildomas „All Risk“ (visų rizikų) draudimas. Anglijoje draudimo rinka yra specifinė, ir reikalavimai gali skirtis nuo kontinentinės Europos. Prieš išsiunčiant krovinį, visada patikrinkite, ar jūsų prekės yra apdraustos ne tik nuo pavogimo, bet ir nuo mechaninių pažeidimų ar drėgmės, ypač jei prekės vežamos ne hermetiškame konteineryje, o atvira puspriekabe.

9. Ar galima vežti temperatūros režimo prekes (šaldytus/gėrimus) į Angliją?

Taip, ši kryptis yra labai populiari, ypač maisto prekių sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos gamintojai aktyviai eksportuoja mėsą, sūrius ir kitus produktus į JK rinką. Tačiau šie pervežimai reikalauja specialių sunkvežimių su šaldymo agregatais. Čia tvarkaraštis yra dar svarbesnis, nes vairuotojas negali sustoti ir išjungti agregato ilgam laikui (pavyzdžiui, laukdamas keltuose). Be to, Anglijoje yra griežti maisto saugumo reikalavimai. Vairuotojas turi turėti specialius leidimus, o krovinys privalo būti patikrintas užsienio (JK) veterinarijos pareigūnų. Jei temperatūros grafikas bus pažeistas (pvz., buvo per šalta ar per karšta), visą krovinį gali būti uždrausta įvežti į šalį, ir jis bus sunaikintas. Todėl, planuodami šaltųjų krovinių pervežimus, mes tikriname ne tik laiką, bet ir techninę būklę, bei užtikriname, kad vairuotojas žino, kuriose vietose gali atlikti kontrolę. Tokiems reisams tvarkaraštis dažnai yra standartinis (pavyzdžiui, išvykimas sekmadienį vakare, kad pirmadienį anksti ryte būtų įvežtas į Anglijos sandėlius), tačiau reikia užsakyti vietą labai anksti, nes šaldytuvų vietų yra mažiau nei įprastų.

10. Kokiais atvejais reikia kreiptis į ekspertą, o ne tik į generalistą?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu. Internetas pilnas „skelbimų“, kurie siūlo pervežimus į Angliją už simboline kainą. Tačiau, kai kalbame apie sudėtingus krovinius (projektinę techniką, pavojingas medžiagas, neįprastus matmenis), pigus variantas gali tapti brangiausia klaida. Ekspertas, kaip aš, žino ne tik, kaip užsisakyti bilietą į keltą. Jis žino, kaip suderinti specialius leidimus britų transporto departamente (DVSA), kaip sužinoti, ar kelyje nėra aukščio ar svorio apribojimų (Anglijoje daugybė senų tiltų, kurių aukštis ribotas), ir kaip elgtis, jei sugenda sunkvežimis svetimoje šalyje. Jei jūsų verslas priklauso nuo to, kad prekės atvyks tinkamai (pvz., just-in-time gamybai), verta pasirinkti partnerį, kuris sugeba spręsti problemas, o ne juos kurti.