perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo įmonė dirbanti Jungtinės Karalystės kryptimi nėra tik „atvažiuos furgonas ir viską nuveš“. Po Brexit viskas kiek pasikeitė: dokumentai, muitinės formalumai, inventorizacija, draudimas, terminai, kartais net paprastas pasiūlymas kainai tampa sudėtingesnis. Aš tuo užsiimu jau daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti – geri specialistai nešaukia „bus pigiausiai“, o pirmiausia klausia, ką vežate, kiek turite vietos, kur kraunate ir ar namuose Anglijoje bus liftas. Nes būtent tokios smulkmenos dažniausiai ir sugadina planą.
Pirma, viskas prasideda ne nuo mašinos, o nuo pokalbio. Klientas parašo, kad reikia perkraustyti butą iš Kauno į Londoną arba namą iš Vilniaus į Birmingamą, o mes pradedame aiškintis realybę: kiek dėžių, ar yra sofų, lovų, stalų, buitinės technikos, ar baldai išmontuojami, ar reikia pakavimo medžiagų. Gerai, kai žmogus atsiunčia nuotraukas, nes žodžiais „tik kelios dėžės“ kartais reiškia du pilnus kambarius. Būna ir atvirkščiai – atrodo daug, o realiai tilptų į mažesnį krovinį.
Antra, reikia suprasti maršrutą. Dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada keltas arba tunelis į Doverį, o iš ten jau į Londoną, Mančesterį, Liverpulį, Edinburgą ar kitą miestą. Čia ne visada viskas vyksta kaip filme: oro sąlygos, eilės uoste, vairuotojų grafikai, terminalų darbo laikas – visa tai turi įtakos. Buvo atvejis, kai krovinys stovėjo terminalėlyje netoli Calais ne todėl, kad kažkas pamiršo, o todėl, kad dokumentuose buvo neatitikimas tarp inventorizacijos ir deklaruotos vertės. Smulkmena, bet brangi.
Trečia, patikima perkraustymo įmonė dirbanti Jungtinės Karalystės kryptimi turi kalbėti aiškiai. Ne „kažkaip bus“, ne „gal per savaitę“, o konkrečiai: kada pakrovimas, kada iškrovimas, kokia atsakomybė, kas įeina į kainą, kas neįeina. Jei kas nors sako, kad po Brexit nieko nereikia tvarkyti, aš tokiam pasiūlymui žiūriu labai atsargiai. Gal ir pavyks, bet rizika tada guli ant kliento pečių.
Jungtinė Karalystė nėra tik Anglija, nors klientai dažniausiai taip ir sako. Tiksliau, kalbame apie Angliją, Škotiją, Velsą, kartais ir Šiaurės Airiją, o tai jau keičia logistiką. Į Londoną ar Birmingamą galima organizuoti greičiau, nes ten daugiau reisų. Į Edinburgą, Glazgą ar Aberdyną dažnai reikia derinti maršrutą kruopščiau, nes atstumas didesnis, o grįžtant transportui reikia rasti kitą krovinį arba važiuoti tuščiai. Tuščias važiavimas kainuoja, ir kas nors už tą kainą turi sumokėti.
Paprastai mažesni kroviniai, pavyzdžiui, 6–12 m³, keliauja grupiniuose reisuose. Tai reiškia, kad jūsų dėžės, fotelis, dviračiai ir virtuvės kėdės keliaus tame pačiame transporte su kitų žmonių daiktais, tik atskirai pažymėti ir apsaugoti. Didesni butai ar namai, tarkime 18–30 m³, dažniausiai reikalauja atskiro reiso arba didesnio transporto. Terminai realistiškai būna apie 3–7 darbo dienas, bet jei muitinė sustabdo dokumentų patikrą, gali užtrukti ilgiau. Aš ne visada galiu 100% pasakyti, kurią dieną viskas bus namuose, nes ne aš vairuoju keltą ir ne aš valdau eiles Doverio uoste.
Svarbu ir tai, kokiu būdu daiktai ruošiami. Dėžės turi būti sunumeruotos, trapūs daiktai pažymėti, baldai apsaugoti, dokumentai sudėti į vieną segtuvą. Klientai kartais nori „greičiau ir pigiau“, bet tada pamiršta, kad iškraunant Anglijoje reikia žinoti, kuri dėžė yra virtuvė, o kuri vonios kambarys. O taip, kava daugelyje terminalų tikrai prasta, bet tai jau ne logistika.
Kaina prasideda nuo tūrio. Ne nuo to, kiek „maždaug turite daiktų“, o nuo realaus krovinio: kiek kubinių metrų, kiek sveria, ar reikia pakavimo, ar reikia išmontuoti spintą, ar sunku prieiti prie durų. Mažam vienam kambariui orientacinė kaina gali būti apie £700–£1400, dviem–trys kambarių butui apie £1200–£2500, o didesniam namui kartais lengvai pereina £3000–£5000. Tai nėra gražūs skaičiai iš oro; juos lemia degalai, darbo valandos, muitinės formalumai, draudimas, keltai ir rizika.
Dokumentai yra kita pusė. Reikia inventorizacijos anglų kalba, daiktų vertės, asmens dokumentų, adreso Anglijoje, kartais EORI arba tarpininko duomenų, priklausomai nuo situacijos. Tiksliau, ne visada pats klientas turi EORI, dažnai tvarko muitinės tarpininkas, bet informacija vis tiek turi būti tiksli. Jei rašote, kad vežate „senus baldus“, o sąraše yra naujas televizorius, kompiuteriai ir brangi technika, gali kilti klausimų.
Buvo situacija, kai klientas labai pyko dėl papildomo dokumentų tvarkymo mokesčio, nors mes apie tai buvome perspėję. Problema buvo ta, kad sąraše nebuvo nurodyta dalis daiktų, o muitinės tarpininkas paprašė patikslinimo. Tokiais atvejais pigiausias pasiūlymas internete dažnai tampa nebe toks pigus. Gera perkraustymo įmonė dirbanti Jungtinės Karalystės kryptimi turi ne tik vežti, bet ir numatyti, kur gali užstrigti popieriai.
Pakavimas atrodo paprastas, kol neiškrenta stiklinė iš dėžės arba nesubrožinamas stalas. Mes naudojame dėžes skirtingais dydžiais, plėvelę, kampuočius, antklodes, lipdukus, kartais paletes, jei krovinys keliauja grupiniu transportu. Didesni baldai dažniausiai išmontuojami, varžtai sudedami į maišelius ir priklijuojami prie baldo arba į dėžę su numeriu. Ne visada pavyksta išlaikyt tvarką, kai žmonės paskutinę minutę dar įmeta maišą su batais ant jau paruošto krovinio, bet stengiamės.
Draudimas nėra „užmirštama smulkmena“. Jei daiktas sugadinamas transporto metu, reikia žinoti, kokia buvo vertė, kaip jis buvo supakuotas, ar buvo nuotraukų, ar defektas atsirado prieš pakrovimą. Todėl prieš pakrovimą gerai nufotografuoti baldus, techniką, ypač jei jie jau turi įbrėžimų. Klientai kartais sako: „Nereikia, aš pats apvyniojau“, o po to paaiškėja, kad apvyniojimas buvo vienas plonas pledas ir šiek tiek vilties.
Draudimo sąlygos skiriasi. Vienos įmonės siūlo bazinę atsakomybę, kitos – papildomą krovinio draudimą, trečios tiesiog sako, kad „nieko nebus“. Aš trečiam variantui netikiu. Per 20 metų mačiau ir labai tvarkingų komandų, ir tokių, kurios daiktus krauna kaip malkas. Todėl renkantis paslaugą reikia klausti ne tik kainos, bet ir kas atsitiks, jei dėžė bus suplėšyta, spinta įbrėžta arba pristatymas vėluos dvi dienas.
Gera reklama gali atrodyti puikiai, bet realybė matosi iš klausimų. Jei įmonė iškart sako „tikrai £350 ir viskas“, nors jūs vežate butą iš Šiaulių į Mančesterį, tai bent jau verta sustoti. Gal jie labai geri, gal turi vietos reise, gal tiesiog nesuprato užklausos. Bet dažniausiai tokia kaina vėliau „auga“, kai reikia pakavimo, muitinės, lifto, ilgesnio atstumo ar laukimo. Todėl geriausia lyginti ne tik skaičių, bet ir tai, kas į jį įeina.
Patikima komanda paprašys nuotraukų, tikslios adresų informacijos, prieigos prie namo, aukšto, liftos buvimo, daiktų sąrašo. Ji nepasislėps už frazės „susitarsim vietoje“. Susitarti vietoje galima, bet tada klientas dažniausiai moka daugiau, nes vairuotojas jau stovi prie durų ir sprendimas turi būti greitas. Internete yra įmonių, kurios atrodo tvarkingai, bet po užsakymo dingsta, neatsako į telefonus arba siunčia visiškai kitokį transportą. Tai nėra pasakos, taip būna.
Jei domina platesnis kainų palyginimas, galima žiūrėti ir susijusią temą: perkraustymo kaina į Angliją. Bet svarbiausia – neieškoti vien pigiausio varianto. Perkraustymo įmonė dirbanti Jungtinės Karalystės kryptimi turi būti tokia, kuri gali paaiškinti procesą paprastai, neslėpti papildomų mokesčių ir nebijoti pasakyti, jei kažkas rizikinga.
Dažniausiai kalbame apie 3–7 darbo dienas nuo pakrovimo iki pristatymo, jei viskas eina normaliai. Į Londoną ar pietų Angliją kartais būna greičiau, į Škotiją ar šiaurės Velsą gali užtrukti ilgiau. Reikia atsiminti, kad kelias nėra tik vairavimas: yra pakrovimas, muitinės dokumentai, keltas, terminalai, iškrovimas. Buvo atvejų, kai viskas atvyko per tris dienas, bet buvo ir tokių, kai uosto eilės sugadino grafiką. Todėl aš visada sakau klientams planuoti su atsarga.
Taip, Mančesteris yra vienas dažniausių maršrutų, nes ten daug lietuvių, studentų, šeimų ir verslų. Vežame ne tik į patį miestą, bet ir į Salfordą, Oldhamą, Stockportą, Warringtoną, jei logistiškai įmanoma sujungti su kitu reisu. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio ir to, ar transportas važiuoja tiesiai, ar su kitais kroviniais. Jei turite tik kelias dėžes ir dviratį, greičiausiai tai bus grupinis reisas. Jei vežate namo turinį, gali reikėti atskiro transporto.
Žmonės dažnai sako „Anglija“, nors tiksliau reikia žiūrėti, ar tai Anglija, Škotija, Velsas ar Šiaurės Airija. Logistikai tai svarbu, nes atstumas, keltų maršrutai, terminalai ir galutinės pristatymo zonos skiriasi. Į Londoną ar Birmingamą reisų daugiau, todėl kartais pigiau. Į Glazgą ar Edinburgą maršrutas ilgesnis, o į Belfastą jau atsiranda papildomų niuansų. Todėl prieš skambinant įmonei geriau turėti tikslų pašto kodą, ne tik „prie Mančesterio“.
Galima, bet tai reikia planuoti iš anksto. Jei vienas krovinys surenkamas iš kelių adresų, maršrutas turi būti sudėliotas taip, kad vairuotojas negaištų valandų stovėdamas kiemuose. Pavyzdžiui, pirmiausia Vilnius, tada Kaunas, tada Klaipėda, o po to keltas į Vakarų Europą. Kiekvienas papildomas sustojimas gali kainuoti, ypač jei reikia laukti, kol žmonės baigs pakuotis. Geriausia, kai viskas paruošta iki vairuotojui atvykstant.
Door-to-door reiškia, kad krovinys paimamas iš jūsų adresų ir pristatomas į naują adresą Jungtinėje Karalystėje. Bet čia yra vienas „bet“: tai nereiškia, kad į kainą automatiškai įeina pakavimas, išmontavimas, draudimas, muitinės formalumai ir iškrovimas kiekviename kambaryje. Todėl reikia skaityti pasiūlymą. Kartais door-to-door yra tik transportas nuo durų iki durų, o visa kita skaičiuojama atskirai. Aš visada prašau klientų klausti, kas tiksliai įeina.
Patikima įmonė pirmiausia aiškinasi detales, o ne meta kainą „nuo“. Ji klausi apie tūrį, adresus, aukštus, liftą, pakavimą, dokumentus, pristatymo langą. Pigus pasiūlymas dažnai remiasi prielaida, kad viskas bus paprasta, o realybėje paprasta būna retai. Gal nebus lifto, gal reikės laukti, gal daiktų bus daugiau. Todėl skirtumas dažnai matomas ne reklamoje, o klausimuose prieš užsakymą.
Mažam vienam kambario butui orientacinė kaina gali būti apie £700–£1400, jei krovinys yra 6–10 m³ ir nereikia labai daug papildomų darbų. Jei reikia pilno pakavimo, baldų išmontavimo, laikino saugojimo ar sudėtingo iškrovimo, kaina gali augti. Londonas taip pat turi savo specifiką: congestion zone, sunkus parkavimas, leidimai, aukštas pastatas be lifto. Todėl pašto kodas ir prieiga prie namo yra labai svarbūs.
Nes inventorizacija parodo tikrą vaizdą. Klientas sako „du sofa“, o paaiškėja, kad dar yra valgomojo stalas, šešios kėdės, spinta, televizorius, dviratis ir dešimt dėžių knygų. Knygos, beje, yra klastingas dalykas – mažos dėžės, bet labai sunkios. Jei pasiūlymas buvo duotas „iš akių“, o po inventorizacijos krovinys padidėja, kaina turi keistis. Sąžininga įmonė tai paaiškina prieš pakrovimą, o ne jau kelyje.
Beveik visada taip. Ji reikalinga ne tik vairuotojui, bet ir dokumentams, draudimui, muitinės tikslumui. Sąraše turi būti daiktų pavadinimai, kiekis, kartais vertė, kartais papildomi komentarai apie būklę. Tai gali atrodyti varginančiai, ypač kai žmonės nori greitai išsikraustyti, bet vėliau sutaupo daug nervų. Be inventorizacijos sunku ginčytis dėl sugadinto daikto arba atsakyti į dokumentų patikros klausimą.
Galima, bet tik tada, kai informacija yra tiksli. Jei žinomas krovinio tūris, adresai, prieiga, pakavimo apimtis, muitinės duomenys ir pristatymo sąlygos, galima sudaryti fiksuotą pasiūlymą. Jei klientas prieš pat pakrovimą pasako „dar pridėsiu porą maišų“, fiksuota kaina greitai tampa diskutuotina. Fiksuota kaina nėra burtažodis, ji saugo abi puses tik tada, kai abi pusės laikosi sutartų sąlygų.
Dažniausiai reikia inventorizacijos anglų kalba, asmens dokumento, naujo adreso, daiktų vertės, kartais informacijos apie gyvenamąją vietą ar persikraustymo priežastį. Priklausomai nuo situacijos, gali būti prašoma papildomų duomenų muitinės tarpininkui. Aš ne visada žinau iš anksto, ko tiksliai paprašys konkrečiu atveju, nes procedūros gali skirtis. Todėl geriau dokumentus ruošti anksčiau, ne paskutinę vakarą prieš keltą.
Sąžiningai – taip, bent jau popierių prasme sunkiau nei tada, kai Jungtinė Karalystė buvo ES rinkoje. Dabar reikia daugiau tikslumo: kas vežama, kokia vertė, kam priklauso daiktai, ar tai asmeninės naudojimosi prekės. Tai nereiškia, kad neįmanoma, tiesiog reikia tvarkos. Yra įmonių, kurios viską sutvarko sklandžiai, bet yra ir tokių, kurios tiesiog tikisi, kad „praleis“. Toks požiūris klientui gali brangiai kainuoti.
EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris, naudojamas muitinėje. Bet klientas ne visada pats jį turi turėti, nes dažnai muitinės formalumus tvarko tarpininkas arba transporto įmonė. Svarbiausia – nepanikuoti išgirdus šį žodį. Reikia pateikti teisingus duomenis ir leisti specialistams atlikti savo darbą. Jei kas nors sako, kad be EORI niekada nieko neįmanoma, verta pasitikrinti antrą nuomonę.
Aš visada rekomenduoju bent minimalų draudimą, o brangiems daiktams – papildomą. Pervežimas per kelias šalis, keltą, terminalus ir kelis iškrovimus nėra tas pats, kas nunešti dėžę iš virtuvės į svetainę. Draudimas nepadės, jei daiktas buvo blogai supakuotas arba jau turėjo defektą, bet jis suteikia aiškumą, kai įvyksta nenumatyta situacija. Be popierių ginčytis dėl žalos yra labai nemalonu.
Pirmiausia reikia nefilmuoti vien pykčio, o surinkti faktus. Fotografijos prieš pakrovimą, po iškrovimo, dėžės numeriai, inventorizacija, draudimo sąlygos – visa tai svarbu. Tada kreipiamasi į įmonę raštu, ne tik telefonu, nes žodžiai ore greitai išgaruoja. Jei baldas buvo įbrėžtas dar prieš transportą, bus sunkiau kažką įrodyti. Todėl nuotraukos prieš pakrovimą nėra paranoja, o normalus darbas.
Taip, daugelis rimtų įmonių siūlo pakavimo paslaugą: dėžės, plėvelė, apsauga, žymėjimas, trapūs daiktai. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo laiko ir sumažina riziką. Ypač jei vežate stiklą, rėmus, televizorių, porcelianą ar brangesnę techniką. Žinoma, galima pakuotis pačiam, tik tada reikia laikytis paprastų taisyklių: sunkūs daiktai į mažas dėžes, tuščios vietos užpildyti, viską numeruoti.
Dažniausiai taip, jei baldai dideli ir netelpa pro duris arba neužima per daug vietos transporte. Spintos, lovos, stalai, lentynos – visa tai dažnai išmontuojama. Varžtai turi būti sudėti taip, kad Anglijoje jų nereikėtų ieškoti po visomis dėžėmis. Būna, kad klientai patys išmontuoja, bet pamiršta, kuri dalis kuriai spintai priklauso. Tada montuotojas dirba ilgiau, o laikas vėl kainuoja.
Kartais galima, bet čia jau reikia tikrinti augalų sveikatos reikalavimus ir apribojimus. Ne visi augalai, žemės maišai ar vazonai keliauja taip paprastai kaip dėžės su drabužiais. Aš ne visada imuosi spręsti augalų klausimų, nes tai nėra mano sritis 100%. Geriau prieš perkraustymą pasitikrinti oficialius reikalavimus arba bent jau pasakyti įmonei, ką planuojate vežti. Geriau žinoti anksčiau nei stovint prie transporto.
Čia reikia būti atsargiems. Asmeniniam naudojimui tam tikri kiekiai gali būti priimtini, bet degūs, pavojingi ar stipriai kvepiantys skysčiai gali sukelti problemų transporte. Dažai, tirpikliai, dujų balionėliai, aerosoliai – tai ne tie daiktai, kuriuos reikia slėpti dėžėje. Jei kyla abejonių, geriau pasilikti arba išvežti kitaip. Vairuotojas ir terminalas nėra vieta eksperimentams.
Numeruokite dėžes ir prie kiekvieno numerio parašykite kambarį bei trumpą turinį. Pavyzdžiui: „12 – virtuvė, indai, stiklinės“, „13 – miegamasis, patalynė“. Ant trapiausių dėžių dėkite lipduką „FRAGILE“. Jei turite dėžę „būtina pirmiausia“, pažymėkite ją aiškiai. Tai atrodo kaip smulkmena, bet iškraunant naujame bute Londono rajone, kai visi pavargę, tokie ženklai labai padeda.
Pirmiausia reikia gauti aiškią informaciją: kur yra transportas, kas vėluoja, ar tai muitinė, uostas, vairuotojo grafikas ar eismas. Normalu pykti, kai laukiate savo daiktų, bet be faktų sunku spręsti. Gera įmonė turi informuoti, o ne dingti iki paskutinės minutės. Jei vėlavimas susijęs su dokumentais, reikia greitai atsakyti į prašymus. Jei dėl oro ar keltų, tenka laukti ir derinti naują langą.
Galima, bet ne visada lengva. Jei transportas dar neišvažiavo į finalinį maršrutą, pokytis dažniausiai įmanomas. Jei jis jau kelyje, ypač po keltų ar terminalų, adreso keitimas gali kainuoti papildomai. Kartais tai tiesiog neįmanoma tą pačią dieną. Todėl naują adresą geriausia patvirtinti prieš pakrovimą. Būna žmonių, kurie dar ieško būsto, ir tada reikia sandėliavimo varianto.
Laikinas saugojimas reiškia, kad daiktai kurį laiką būna saugomoje patalpoje, kol galite juos priimti Anglijoje. Tai naudinga, jei nuomojatės butą, remontuojate namą arba dar nežinote tikslios datos. Saugojimas kainuoja, dažniausiai pagal tūrį ir laiką, bet kartais tai pigiau nei skubus transportas ar neteisingas planas. Svarbu, kad saugykla būtų saugi, sausa ir tinkamai apdrausta.
Ne visada. Pigiausia gali būti gerai, jei tai realus grupinis reisas su laisva vieta, bet dažnai žema kaina slepia tai, kas neįskaičiuota. Pavyzdžiui, nėra pakavimo, nėra draudimo, nėra dokumentų tvarkymo, nėra garantuoto termino. Aš mačiau, kaip klientai sutaupydavo £200, o vėliau mokėdavo dvigubai daugiau už papildomus darbus. Todėl reikia žiūrėti ne tik į skaičių, bet ir į sąžiningumą.
Neskubėti su sąrašu. Pradėkite nuo daiktų inventorizacijos, nuspręskite, ko tikrai nevezate, tada gaukite pasiūlymą iš kelių įmonių. Palyginkite ne tik kainą, bet ir ką ji reiškia. Pasilikite dokumentus, nuotraukas, susirašinėjimą. Perkraustymo įmonė dirbanti Jungtinės Karalystės kryptimi turi būti partneris, kuris padeda matyti visą kelią, o ne tik atveža mašiną.
Perkraustymo įmonė dirbanti Jungtinės Karalystės kryptimi turi derinti transportą, dokumentus, saugumą, kainą ir žmogišką supratimą. Geriausias pasirinkimas nėra visada pats pigiausias, o tas, kuris aiškiai pasako, kas bus daroma, kiek tai kainuos ir kas gali nutikti kelyje. Jei ruošiatės vežti daiktus į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar kitą UK miestą, pradėkite nuo tikslios inventorizacijos ir sąžiningo pokalbio. Tada kelionė bus ramesnė.