Perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean: praktinis vadovas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Sveiki, ponai ir panelės. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir regėjau viską – nuo tai, kad vairuotojas užmiršta krovininę prie Kaukazo, iki to, kaip klientai bando įkelti gyvą ožį į keleivinį mikroautobusą. Taigi, jei planuojate perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean, geriau pasiruoškite, nes tai nėra paprastas važiavimas į kitą rajoną pietuose. Tai kelias, kuris trunka dienomis, kertą kelias šalis, reikalauja absoliučiojo pasitikėjimo savo vairuotoju ir labai gerai suderinto grafiko. Nanpean yra mažas kaimelis Kornvalyje, toli nuo pagrindinių automagistralių, ir ten patekti su dideliu sunkvežimiu gali būti tikras galvos skausmas. Čia nebus jokių pažiūrų pro langą, čia bus cinkas, muitinės, angliško lietaus ir siaurų kaimo kelių, kur didelis „Scania“ vos pralenda tarp sienelių.

Kiek viskas kainuoja ir kas daro įtaką kainai?

Kiek kainuoja toks kelionės iš Lietuvos į Angliją paslaugų rinkas?

Žinoma, klausimas, kurį klausiate visi pirmiausia. Perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean kainuoja ne taip mažai, kaip norėtųsi, nes čia ne tik kuras, bet ir keltai, ir darbo valandos. Paprastai kalbant, jei turite buto kiekį daiktų, tarkime, 20–25 kubinius metrus, reikėtų numatyti biudžete nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, kada važiuojate. Jei tai sezono metas, tarkim, rugpjūčio pabaigoje, kai visi grįžta iš atostogų, kainos šokteli aukštyn, nes vietų keltuose trūksta kaip duonos.

Ar verta sau nuomauti mikroautobusą ir važiuoti paties?

Atsakymas trumpas – ne, nebent jūs esate profesionalas vairuotojas su tarptautinės vežimo patirtimi. Pirmiausia, turėsite problemų su draudimu, dauguma lietuviškų polisų nedengia tokių ilgos distancijos pervežimų verslo tikslais. Antra, keltų kaina privataus automobilio ar mikroautobuso kur kas brangesnis negu komerciniam transportui, kuris turi sutartis. Be to, važiuoti 2000 kilometrų vienam su pilna bagažinės be pakeitinio – tai tikras išbandymas, kuriam nemažai vyrų po kelionę turi nugaros skausmus dar savaitę.

Kokios yra paslėptos išlaidos, kurias galiu nepaisyti?

Žmonės dažnai pamiršta apie galimybių balso mokesčius (toll) Prancūzijoje, jei nuspręsite važiuoti ne per Belgiją, o per šiaurę. Taip pat, angliškame tiltuose, tarkim, Dartford Crossing, taip pat reikia mokėti, nors ten nėra kabina, viskas fiksuojba numeriais. Dar vienas dalykas – perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean reikalauja vietinio Kornvalio mokesčio už šiukšlių ivežimą, jei ten kažką išmesite. O dar gali būti mokestis už didelio transporto įvažiavimą į miestelio centrą, jei ten yra apribojimai, ko aš asmeniškai Kornvalyje mačiau nemažai.

Ar galima kažkaip sutarti dėl kainos atidavus daiktus?

Dabar daug kas bando taip daryti, bet tiesioginis pinigų mokėjimas už „gyvai“ vairuotojui yra rizikinga. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir dingsta (o tokių atvejų buvo), turėsite nėrų iš ko gauti pinigų atgal. Geriau susitarti dėl įmokos dalies užstatu kortele, o likusią dalį sumokėti gavus daiktus į Nanpean. Taip pat galima derėtis dėl flex datos – jei leidžiate vairuotojui paimti jūsų daiktus tada, kai jam tinka grįžtant iš kito krovinio, gautumėt didelę nuolaidą, net 30 proc.

Ką daryti, jei man pasiūlo per mažą kainą?

Vyksta kažkoks nepasitikėjimas, jei kaina ypatingai marga. Turiu omeny, jei visiems kainuoja 1500, o jums sako – 800, tai ten kažkas negerai. Gali būti, kad vėliau prasidės „papildomų paslaugų“ sąskaitos, pvz., už kėdimą laiptais ar už užraktą, kurį pasiekei. Arba blogiausiu atveju – tai firmos, kurios neturi licencijos, ir jei sulaiko jus muitinėje, jos niekuo negels padėti. Geriau sumokėti daugiau, bet miegoti ramiai.

Kaip vyksta patys pervežimai ir kiek laiko tai trunka?

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Kornvalį?

Įprastai tas perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean trunka maždaug 3–4 dienas, jei viskas eina pagal planą. Pirmą dieną važiuojame iki Belgijos arba Prancūzijos šiaurės, antrą – įveikiame Lamanšą ir važiuojame per Angliją link Londono, o trečią dieną jau įveikiame pietus iki Kornvalio. Bet jei įvyksta avarija M25 žiede arba eilės keltuose (kas vėlgi pasitaiko dažnai), gali užtrukti ir penkias dienas, todėl nereikia skubėti su bilietais lėktuvui.

Kuria kryptimi dažniausiai važiuojate – per Kalė ar per Dunkerką?

Daugelis renkasi Dunkerką, nes ten mažiau šiukšlių ir eilės trumpesnės, bet Kalė yra daugiau pasirinkimų, jei ką nors praleidžiate. Asmeniškai aš visada įsivaizduoju Dunkerką kaip greitesnį variantą, nors ten ir keltai šiek tiek lėtesni (nežinau, kodėl taip, jaučiasi, kad jie taip lėtai plaukia). Tiesiog reikia sekti informaciją realiu laiku, nes kartais viename uoste sustoja vėjai, viskas sustoja.

Ar vairuotojai gali važiuoti be sustojimų?

Negali. Mes žmonės, ne robotai, ir tachografas viską fiksuoja. Įstatymai griežti – po 4,5 valandos vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų poilsis. Todėl nereikia spausti vairuotojo telefone, kai jis atsako, kad miegoja truckstope prie Kauno. Jei jį priversite važiuoti per jėgas, jūsų baldai gali atsidurti griovyje priešiškame kelyje, o mes su draugais to nenorime.

Kas daryti, jei kelyje sugenda mašina?

Tai reali grėsmė, ypač su senesniais sunkvežimiais. Jei įvykia gedimas, geriausia turi turėti kontaktą įmonės dispečeriui, kuris siųs pagalbą arba organizuos perkrovimą į kitą mašiną. Kartais tai gali užtrukti dieną dvi, ypač jei gedimas įvykia Vokietijoje sekmadienį. Geriausia pasirūpinti draudimu, kuris padengia ne tik daiktus, bet ir pragyvenimo išlaidas, jei šis perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean pavėluos dėl techninių priežasčių.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą, ir aš visada rekomenduoju pasiduoti dispečeriui nuorodą į tą sistemą. Taip galite matyti, kur mašina yra. Bet nereikėtų panikuoti, jei ji stovi vietoje valandą ar dvi – gali būti, kad vairuotojas išlipo papietauti arba užsuko į sandėlį paimti kitą krovinį (jei tai dalinis pervežimas).

Kaip elgiasi su kelių mokesčiais Anglijoje?

Anglijoje daugiausia reikia mokėti už Londono zoną (ULEZ), jei važiuojate senesniu sunkvežimiu, kuris netenkina standartų. Tai gali kainuoti šimtus svarų per dieną, todėl būtina tiksliai žinoti, kokia mašina važiuos. Taip pat Dartford Crossing mokesčiai – juos reikia apmokėti internetu iki vidurnakčio prieš važiuojant, kitaip gautite baudą į namus po savaitės.

Ar sunku nuvažiuoti į patį Nanpean kaimą?

Nanpean yra gan toli nuo pagrindinio A30 kelio, o keliai ten siauri, vingiuoti, su mažomis aikštelėmis. Didelis 18 metrų sunkvežimis gali tiesiog įvažiuoti į kažkurį sieną arba užstrigti posūkyje (kažką panašaus mačiau ten prieš porą metų). Dažnai tenka iškrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį „Luton“ tipą, kuris gali privažiuoti prie namo arba bent jau artimiau prie įvažiavimo.

Pakavimas ir daiktų paruošimas kelionei

Ar reikia išpakuoti visus daiktus prieš vežant?

Būtina išpakuoti visus daiktus iš lentynų ir spintų. Niekada nekeliau spintų pilnų daiktų – durys atsiveria per važiavimą, viskas iškrenta, o tada tu gali būti tikras pykčio. Viskas turi būti susukta į burbuliukų plėvelę arba uždėta į dėžes. Geriau per daug užfiksuoti nei vėliau rinkti smulkmenas iš grindinio.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Geriausios yra standartinės judėjimo dėžės (moving boxes), jos atsparios ir telpa viena ant kitos. Nenaudokite parduotuvės dėžių nuo kiaušinių ar bananų – jos sugenda po svorio. O ir tada, kai vairuotojas krauna jas į sunkvežimį, jis gali tiesiog nustumti pirštą per tokia dėžę. Perkraustymas iš Vilniaus į Nanpean yra ilgas kelias, o dėžės bus kraunamos ir iškraunamos kelis kartus.

Kaip elgtis su baldais, kad jie nesužaloti?

Visi baldai turi būti uždengti storu audiniu arba specialiomis antklodėmis. Nenaudokite senų patalynės, nes ji plyšta ir neapsaugo nuo drėgmės. Ypač reikia saugoti kampus – tai dažniausiai pažeidžiama vieta. Aš visada sakau vairuotojams uždėti „pianino“ kraštus ant sofos arba stalo, kad netyčia neištrenktų kaimyno sieną.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Taip, bet tik uždarytose dėžėse. Girti vairuotojai mums nereikalingi, o pažeistas butelis vyno gali sugadinti visą krovinių dalį, kuri stovi šalia. Muitinė taip pat gali domėtis mėsos ar kiaušinių kiekiais, jei juos vežate dideliais kiekiais, tačiau asmeniniam vartui paprastai tai neproblema, nebent turite dešimt kilogramų dešros.

Ar saugu vežti elektroniką?

Ne, neįdėkite televizoriaus ar kompiuterio tiesiog į dėžę be apsaugos. Jie turi būti įpakuoti į orginalią pakuotę jei įmanoma, arba bent jau uždengti storu putų polistirolo sluoksniu. Vibracija kelyje yra gana didelė, ypač vokiškose greitkeliuose, kur grioviai giliai, todėl netinkamai įpakuotas monitorius gali tiesiog sulūžti.

Kas daryti su augalais?