Perkraustymas į Vilnių iš Wargrave: visa tiesa apie krovinių pervežimus iš Anglijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir galima sakyti, mačiau viską. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas į Vilnių iš Wargrave yra kaip ir paprastas reikalas – paprašei, atvažiavo, pakrauė, nuvažiavo. Bet realybė yra šiek tiek kitokia, ypač kai kalba eina apie Didžiąją Britaniją. Wargrave – tai gražus kaimelis Berkšyre, bet iš ten išvykti su pilna sunkvežimio priekaba gali būti tikras iššūkis dėl siaurų gatvelių. Po „Brexit“ pasikeitė muitinės taisyklės, o kainos šoktelėjo į dangų, todėl verta žinoti, į ką įsitrauki. Čia nebėra taip, kad važiuoji ir niekas nebesustabdo. Šiandien pasikalbėsime tiesiai be jokio užmaskavimo, kaip visa tai vyksta iš vidaus.

Kas su keliu ir laiku?

Kiek laiko užtrunka tas toks perkraustymas į Vilnių iš Wargrave?

Tai, žinoma, klausimas, kurį girdžiu kasdien. Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas pamatys Wargrave. Jei viskas lygu ir kelyje nėra didelių spūsčių, tai maždaug trys–keturios dienos keliui. Tačiau Anglijoje dabar vyrauje toks dalykas kaip „smart motorways“, kur tenka stovėti valandą ir daugiau, nes užsidaro eismo juostos. Be to, reikia apskaičiuoti laiką keltui. Perkraustymas į Vilnių iš Wargrave nėra tik važiavimas, tai ir laukimas Dover arba Folkestone uoste, o tada dar ir kelias per Lietuvą, kur, žinoma, kelyje gali užstrigti dar viena sunkvežimė priešais.

Ar galima važiuoti tiesiai be sustojimų?

Teoriškai galima, jei vairuotojas yra robotas. Bet žmogui reikia miego, maisto ir poilsio. Esr reikalai reguliuoja poilsio laiką, tad net jei norėtum nulėkti, negali. Dažniausiai sustojime Prancūzijoje ar Vokietijoje užsukeime prie degalinės, paimame kavos. Kartais būna taip, kad Wargrave išvykęs vairuotojas praleidžia naktį prieš uostą, kad būtų šviežias. Taigi „non-stop“ čia neveikia, saugumas ir teisės aktai pirmiausia, nors kai kurios firmos ir bando taip daryti.

Ar sunku išvažiuoti iš pat Wargrave su dideliu sunkvežimiu?

Wargrave nėra Londonas, ten gatvės gana siauros, o vietiniai gyventojai myli savo parkavimo vietas prie namų. Vienas kartą mums teko atšaukti didelį sunkvežimį ir imti mažesnį „Luton“ tipo furgoną, tiesiog nepavyko įvažiuoti į siaurą privatu taką. Tai reiškia papildomą laiką ir pinigus. Jei gyvenate tiesiog prie pačios upės arba kur kur siauriau, verta apie tai pasakyti iš karto, kitaip vairuotojas gali tiesiog užstrigti ir pradės verkti į telefoną.

Kelias eina per kalnus ar kažką panašaus?

Nėra ten Alpių, bet kelyje yra kalvotų vietovių, ypač Vokietijoje arba netoli Ardėnų. Sunkvežimiui su 24 tonomis daiktų tai ne džiaugsmas, bet nepraeinama tikrai nėra. Svarbiausia yra tai, kad vairuotojas turi skirti daugiau dėmesio vairavimui, ypač jei lyja. Anglijoje lietus būna dažnai, tad važiuojant link uosto keliai gali būti slipliai. Bet tai mūsų duona, su tuo susitvarkome.

Ar tikrai važiuojate per keltą?

Daug kas klauso, ar negalima tiesiog pro tunelį po Lamanšu. Taip, galima ir tuneliu „Eurotunnel“, tai dažnai net greičiau, nes nereikia laukti, kai keltas įplauks. Bet viskas priklauso nuo to, kokia kaina tuo metu ir kurioje kompanijoje mes turime sutartį. Kartais bilietas į keltą įeina pigiau kaip komplektas su degalais, todėl renkamės jį. O kai kurie vairuotojai tiesiog mėgsta keltą, kad galėtų pavalgyti karštą maistą ir išsitiesti.

Kas daro, jei pasigenda kur nors padangos?

Tai blogiausias siaubas. Pasigendus padangos Vokietijoje ar Belgijoje, aptarnavimas gali kainuoti šimtus eurų. Turime savo pagalbos linijas, bet kartais reikia laukti vietinio pagalbos automobilio. Vieną kartą mums teko stovėti šalia Kelno tris valandas, kol atvažiavo mechanikas, o klientas Lietuvoje jau nerimavo, kodėl jo daiktai stovi vietoje. Tai realus gyvenimas, technika senka ir lūžta.

Popieriaus darbai ir muitinė

Kokius dokumentu reikia paruošti išvykdamas iš Wargrave?

Svarbiausia yra tai, kad daiktai turi būti asmeniniai ir naudoti. Nereikia jokios specialios licencijos, jei tai tik jūsų perkraustymas iš Anglijos, bet reikia deklaruoti, kad išvykstate ilgam arba visiškai. Reikės nurodyti adresus – tiek išvykimo (Wargrave), tiek atvykimo (Vilnius). Be to, būtų protinga turėj sandorio dokumetus, jei parduodate namą Anglijoje, nors ne visada tai būtina, bet padeda išvengti nepykimo.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei perkraustymas į Vilnių iš Wargrave yra dėl jūsų gyvenamosios vietos keitimo, tada daiktai (baldai, drabužiai, buitinė technika) yra atleidžiami nuo muito ir PVM. Tai vadinama „Transfer of Residency“. Bet čia yra vienas smulkius „bet“ – daiktai negali būti nauji, pirkti prieš keletą mėnesių ir neišpakuoti. Jei bandysite vežti penkias naujas virškates, tai jau bus prekyba, ir mums reikės mokėti mokesčius.

Kaip su TIR knygelėmis ar muitinės procesais?

Nenaudojame TIR knygeližių paprastam perkraustymui, nes tai per brangu ir nereikalinga. Mes naudojame eksporto deklaraciją iš UK pusės ir importo deklaraciją Lietuvoje. Visa tai daroma elektroniniu būdu. Kartais, tiesa, įvyksta nesklandumų, jei muitinės sistema nukrenta (kas, tiesa sakant, nutinka dažnai). Tada vairuotojas gali užstrigti pasienyje valandą ar dvi, kol sistemos atsileis.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą asmeniniam vartojimui – taip, bet ribotais kiekiais. Negalima vežti dešimtų kilogramų mėsos, galvojant, kad tai „atsargas“. Muitinė gali konfiskuoti. Alkoholis ir tabako gaminiai taip pat yra ribojami. Aš asmeniškai niekada nesupratau, kodėl žmonės bando vežti dešimt kartonų alaus, jei Lietuvoje jis pigesnis. Geriau nepsigauti su šitais dalykais, kontrolieriai tikrai tikrina.

Kas daryti, jei neturiu pilno daiktų sąrašo?

Būtų labai gerai, jei turėtum bent bendrą sąrašą. Negali tiesiog sakyti „važiuoju su baltais daiktais“. Muitinė reikalauja pakuočių sąrašo (packing list). Jis neturi būti perfektus, bet turi būti aišku, kas kasdėlyje. Rašyk: „3 dėžės virtuvės reikmenų“, „1 dėžė knygų“. Jei parašysi „daiktai“, gali tekti atidaryti visą sunkvežimį ir rodyti po vieną.

Ar tikrai man reikia dalyvauti muitinėje?

Paprastai ne. Mes, kaip pervežimo agentai, atliekame šitą darbą. Mums reikia jūsų asmens kodo, paso duomenų ir adreso. Visa kita einama pro mūsų brokerį. Vienintelis atvejis, kai gali tekti skambinti, yra jei muitininkas užsimato į kažką įtartino arba jei dokumentuose yra klaidų. Tada reikia operatyviai reaguoti, kitaip baudos didelės.

Kainos ir pinigai

Kas nulemia galutinę kainą?

Pagrindiniai dalykai yra tūris (kiek kubinių metrų užims daiktai), atstumas ir, žinoma, kuro kaina. Taip pat turi įtakos ar reikia įrenginio (lifto) krautyje. Perkraustymas į Vilnių iš Wargrave yra brangesnis nei iš Londono centro, nes tenka važiuoti šiauriau arba įsivažiuoti į gyvenvietes, kur ne visada lengva pastatyti sunkvežimį. Be to, dabar kainos šokuoja kaip šuo, tad galiu tik įvertinti, o ne paskaičiuoti iki cento.

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Atsiprašau už šį klausimą, bet mums taip pat brangu. Kuras, especially benzinas ir dyzelinas, nebe toks pigus kaip prieš penkerius metus. Be to, Britanijos darbuotojų trūkumas reiškia, kad ten brangiau pasamdyti keltėjus. O dar mokesčiai už perkėlimą per Lamanšą padidėjo. Mums neapsimoka vežti už pusę batono, tad kainos atitinka rinką. Žinoma, visada galima rasti kažką pigiau „vinted“ stiliaus, bet tada gali pradingsti baldai.

Ar reikia mokėti užėjimą į Wargrave centrą?

Jei gyvenate toli nuo pagrindinio kelio (A4), mums gali tekti mokėti už laiką, kurį praleidžiame važiuodami pro siauras gatves. Kai kurios vietos Wargrave yra tokios, kad sunkvežimis ten praeina tik viena kryptimi, o jei tenka sukti – tai valanda prasilenkia. Taip pat, jei ten yra mokesčiai už važiavimą (Ulez zonoje Londono pakraštyje), taip pat padengia klientas, nors Wargrave už Ulez ribų, važiuoti gali tekti pro ją.

Ar privalu mokėti depozitą?

Taip, praktiškai visada imame nedidelį depozitą (10–20 proc.). Tai apsaugo mus nuo to, jei atvykstate prie vairuotojo, o jis sako: „Štai, čia jūsų daiktai“, o jūs nusprendžiate nebevažiuoti. Depozitas grąžinamas, kai paslauga atliekama. Kartais depozitą galima susiderėti padalinti į dvi dalis – po pusę prieš išvykimą ir po pusę atvykus. Tai labai palengvina klientams.

Kas atsitinka, jei pasikeičia daiktų kiekis?

Jei paaiškėja, kad daiktų yra daugiau nei numatėme, kaina, natūralu, didėja. Negalima tiek daugiau įsispausti į tą patį sunkvežimį, fizikos dėsniai dar veikia. Jei mažiau – galiu bandyti sumažinti kiek, bet ne visada, nes sunkvežimio vietos užsakymas yra fiksuotas. Geriau iš karto papasakoti tiesą, kad dežių yra 30, o ne 15.

Ar galima apmokėti atvykus į Vilnių?

Galiu pasakyti trumpai – ne. Negalime pradėti darbo be avanso, nes mes turime sumokėti už keltą, degalus ir atlyginimus vairuotojams, kol jie dar Anglijoje. Mums neapsimoka rizikuoti savo lėšomis. Avansas užtikrina, kad užsakymas yra rimtas. Atlikus darbą, likusią dalį sumokate grynaisiais arba pervedimu jau čia, Lietuvoje.

Pakavimas ir daiktai

Ar galite pakrauti už mane?

Žinoma, tai mūsų kasdieninis darbas. Atvykstame su dėžėmis, obuolių dėžėmis, burbuliukų plėvele. Viską užklijame, užrašome, kas kur dėžėje. Svarbiausia – pasakykite, jei yra kažkas trapaus. Vienas klientas nepranešė, kad turi senovinio porceliano, mes jį padėjome į paprastą dėžę su knygomis... (Na, laimei, nieko nelūžo, bet širdelė sustojo). Geriau daugiau kalbėti.

Kaip saugūi mano baldai?

Juos užfoliuruojame. Ušlijuojame softu (stora plėvele), kad nebūtų įbrėžimų. Kojas atsukame, kad netrukdėtų. Sofas ar spinta turi būti apsaugoti, nes kelias tritas, yra posūkiai. Bet turiu prisipažinti, jei baldai jau seni ir supluti ant jų, folfira gali šiek tiek nulupt dažą. Nėra tobulos apsaugos, kai kalbame apie 2000 kilometrų.

Ar galiu vežti savo transporto priemonę?

Taip, dažnai taip ir darome. Automobilį įkrauname į sunkvežimį su specialia įranga, vadinama „autocarrier“.