Perkraustymas į Vilnių iš Blaydon: Visa tiesa apie kainas, rizikas ir kelionę per Angliją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiau pasakyti vieną – toks marsrutas niekada nesvyruoja tiesiai. Žmonės dažnai galvoja, kad užsakovo tarptautinį pervežimą, tai tiesiog paruoši konteinerį, užkeli ir važiuoji. Tačiau perkraustymas į Vilnių iš Blaydon yra daug sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai kalbame apie Anglijos šiaurę ir visus tuos muitiniškus niuansus po „Brexito“. Per šias dešimtmetis mačiau viską – nuo dramblių pervežimo (tiksliau, pakrautomis baldų dėžėmis, svergiosiomis kaip dramblys) iki tų situacijų, kai vairuotojas tiesiog nusivyla ir sugrįžta iš puskelio. Čia nebus sausas oficialus aprašymas, o tai, kaip tikrai vyksta tas procesas žemės lygmeniu. Reikėtų pradėti nuo to, kad kaina nėra pastovi ir ji priklauso nuo begalės faktorių, kuriuos klientai dažnai pamiršta.

Kainų formavimas ir planavimas

Kiek realiai kainuoja toks kelias?

Tikrai negaliu pasakyti vieno skaičiaus, nes variacijos yra milžiniškos. Jei turite tik kelias dėžes ir galite jas sutalpinti į sunkvežimio, kuris jau važiuoja į Lietuvą, dalį, tai gali kainuoti ir vos 300–400 svarų, jei pasiseks. Tačiau jei kalbame apie pilną namų ūkio perkraustymą į Vilnių iš Blaydon su atskiru sunkvežimiu, tuomet skaitykite nuo 2000 iki 3000 eurų (arba svarų ekvivalentu). Kainą lemia kuras, kuris Anglijoje brangesnis nei Lietuvoje, ir kelių mokesčiai, ypač tuose tuneliuose arba keliuose aplink Londoną, jei reikėsvažiuoti per pietus. Taip pat reikia prisiminti, kad perkraustymas į Vilnių iš Blaydon yra ilgas maršrutas – tai ne kelias valandų kelias, o trys-penkerios dienos kelionė vieną kryptį. Jei kas sakys, kad gali padaryti pigiau už 1000 svarų su pilnu sunkvežimiu – abejokite, greičiausiai jis nelegaliai vairuoja be poilsio arba nebus draudžiamas.

Ar verta laukti „dalinio krovinio“ (part load) pasiūlymo?

Tai gera opcija tiems, kurie nedideliuose butuose turi nedaikto. Esu matęs, kaip žmonės sutaupydo po šimtą svarų, laukdami, kol mes surasime kitą klientą tame pačiame regione. Blaygonas nėra didelis miestas, tai kartais užtrunka, kol surandamas kas nors, kuris taip pat nori vežti daiktus į Lietuvą. Tarkime, jei jūs galite laukti savaitę-dvi ir jums neskubina, tai tikrai verta. Bet jei jums reikia išsinuomoti butą Vilniuje jau kitą pirmadienį, tokis laukimas gali kainuoti brangiau nei pilnas krovinys, nes reikės mokėti už laikiną sandėliavimą arba viešbutį. Dar vienas dalykas – jei laukiate dalinio krovinio, kartais tenka susitaikyti su tuo, kad vairuotojas gali atvykti ne tuo metu, kuris buvo sutartas (tiksliau, diena ar dvi vėliau).

Kas dar įeina į tą kainą be pačio vežimo?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Standartinė kaina įtraukia manevravimą prie namų (jei ten yišvažiuoti sunkvežimiui), pakavimo medžiagas (dėžės, juostos), patalpų išraišymą ir padėjimą susidėti kitame gale. Bet! Kai kurioms firmoms „išraišymas“ reiškia, kad jie tik pastato dėžę prie durų, o ne neša į antrą aukštą be lift. Perkraustymas į Vilnių iš Blaydon dažnai susiduria su tuo, kad Angliški namai turi siaurus koridorius arba laiptus, todėl reikia papildomų nešikų. Už tai imamas papildomas mokestis – „nešimo mokestis“ už laiptus. Taip pat į kainą įeina draudimas, bet tikrinus, kas dedama į tą draudimą, kartai pasirodo, kad jis nedengia brangių daiktų, jei jie buvo blogai supakuoti.

Ar galima patys supakuoti daiktus, kad pigiau būtų?

Galima, bet aš nerekomenduoju. Vieną kartą buvau toks klientas prie Blaydon, kuris viską supako į senas prekybos centro dėžes, kurios tiesiog sugedo po pusiausvyros Kelio viduryje. Vairuotojas buvo įsiutęs, nes teko statyti dėžes ant kitų, o jos griūdavo viršun. Jei supakuosite patys, ir dėžė sužūs, draudimas to neatšaus. O jei suprako mūsų vadybininkai su mūsų medžiagomis – tada mes atsakome. Taip pat būna situacija, kai klientai bando taupyti ant dėžių ir gauna problemą muitinėje, jei ten kažkas pasimeta (nesupakuota). Taigi, pigiau nebūtinai reiškia geriau.

Ar kainuoja brangiau, jei daiktus yra daugiau degalų?

Kiekvienas tonas reiškia daugiau degalų, taip yra. Bet skirtumas nėra toks milžiniškas, kaip gali atrodyti. Jei jūsų krovinys sveria 15 tonų vietoj 10, sunkvežimis važiuos greičiau, sunkiau įsibėgės, kuro sąnaudos padidės maždaug 10–15 proc. Tas paskaičiuojamas į galutinę sumą. Tačiau daugiau problemų sukelia ne svoris, o tūris – jei daiktai yra „pripūsti“, užima daug vietos, bet sverbi mažai (pvz., sofos, čiužiniai), tada reikalingas didesnis sunkvežimis, o tai jau brangiau. Perkraustymas į Vilnių iš Blaydon su 20 pėdžių konteineriu (apie 38 kubinius metrus) yra standartinis variantas, bet jei daiktų daugiau, reikia 40 pėdžių arba dviejų mažesnių.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Žinoma, visada yra. Vienas tokių yra „užimamumo mokestis“ (congestion charge) arba „ultra žemos emisijos zona“ (ULEZ), jei reikės važiuoti per Londoną. Kartais reikia važiuoti pro Londoną, nes yra patogesnis maršrutas arba greičiau į uostą. Tas gali sukrauti papildomą 100–200 svarų sąskaitą. Taip pat yra mokestis už vėlavimą prie perkraustymo vietos – jei vairuotojas laukia valandą, kol jums surenka raktus ar išsiunčiate kurjerį, laikas viršija valandą, tuomet pradedamas skaičiuoti laukimo mokestis. Anglijoje dirbti viršvalandžiais griežtai reglamentuota, tai ne mūsų kaltė.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei nežinai tikslių matmenų?

Dažnai klientai sako: „aš tikrai turiu ne daug“. Atvažiavęs paaiškėja, kad dviračiai yra 4, o didelė sodo įranga užima pusę sunkvežimio. Geriausias būdas – sužiūrėti internete „kubinių metrų skaičiuoklę“ ir įvesti daiktus. Bet aš dažnai sakau – nufotografuotum garažą ir visus kambarius su pažangia. Taip ačiau galiu įvertinti akimi. Esu matęs tokių atvejų Blaydone, kur žmonės gyveno name su 3 aukštų ir sako „turime kelis daiktus“ – na, tiesiog juokingai. Tarkime, kad 1 standartinis kambaris (sofa, spinta, lova, stalas) tai apie 10-12 kubinių metrų.

Ar galima gauti nuolaidą, jei užsakyti iš anksto?

Kartais taip, ypač jei užsakykite 2-3 mėnesius iš anksto. Taip galime planuoti maršrutus ir kombinuoti krovinius. Tačiau jei skambinate rytoj ir sakykite „reikia važiuoti šiandien“, tai tikrai kainuos brangiau, nes tenka permokėti kitoms firmoms už „paskutinės minutės“ vietą. Dar viena dalykas – nuolaidos gaunamos ne sezono metu (žiemos mėnesiais, sausį-vasarį). Vasarą, kai visi grįžta iš užsienio, kainos šokteli apie 20-30 proc.

Techniniai ir organizaciniai niuansai

Kiek laiko trunka visas procesas nuo užsakymo iki atvykimo?

Įprastai nuo tada, kai susitariame, iki pat atvykimo praeina maždaug 1-2 savaitės. Tai nėra „šaukiam ir jie atvykia rytoj“ reikalas. Reikia padaryti sąskaitą, gauti įmoką (kadangi užsienio reikalai, reikia avanso), tada suplanuoti vairuotojų grafiką. Jei tai dalinis krovinys, gali praeiti ir 3-4 savaitės. Perkraustymas į Vilnių iš Blaydon yra sudėtingas tuo, kad reikia surasti vietą tokiame grafike, kad vairuotojas nereikėtų važiuoti tuščiais grįžtant. Ypač jei reikia specialių leidimų prie jūsų namų – tai taip pat užtrunka.

Kokie sunkvežimiai yra naudojami tokiems maršrutams?

Daugiausia naudojame „savivarčius“ (tilt) sunkvežimius. Tai tokie, kur turi atgalinę pakylą, kad galima krauti daiktus tiesiai ant grindų be pastolių (jei nėra lifto). Labai patogu, kai vežate pianiną ar sunkius seifus. Kartais naudojame ir su „keliamosios galios“ autokraną (taip vadinam „hiab“), bet tai tik tada, kai negalima priartėti prie namų. Blaydone yra daug siaurų gatvių, ypač senosios dalies, todėl tenka dažnai naudoti mažesnes transporto priemones arba padėti klientams padėti daiktus pasnešti iki sunkvežimio, kuris stovi pagrindinėje gatvėje.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

90 proc. atveju – taip. Mūsų komandoje dirba lietuviai vairuotojai, kurie jau dešimtmetį važinėja šiuo maršrutu. Tačiau esu matęs ir retus atvejus, kai vairuotojas būna ukrainietis arba lenkas (ypač dabar), kurie kalba angliškai arba rusiškai. Jei jums svarbu, kad vairuotojas būtų lietuvis, tai reikia pažymėti užsakyme. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti lietuvius, nes taip lengviau susikalbėti dėl to, kur dėti „mėlyną dėžę“, o kur „raudoną“.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigs Anglijoje?

Tai tikrai ne retas atvejų. Anglijoje eismo problema yra didžiulė, ypač M25 aplinkinkelį arba M6 šiaurėje. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstriko ties Barnard Castle dėl avarijos ir stovėjo 6 valandas. Tokiu atveju mes informuojame klientą, kad bus vėlavamas. Negalime nieko padaryti – tai gamtos arba kelių policijos reikalas. Klientams svarbu žinoti, kad jei dėl to vėluojame daugiau kaip 24 valandas, mes paprastai kompensuojame naktinį nakvynę Vilniuje, jei reikia.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma sunkvežimių dabar turi GPS sekimo sistemas. Galite pamatyti, kur jis yra apytiksliai.