Perkraustymas į Vilnių iš Basildon: kas tikrai laukia kelyje ir kaip neapsmulkinti

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, maždaug nuo tada, kai Lietuvoje dar nebuvo žodžio „logistika“, o visi tiesiog vežė daiktus „kraitis“ ir vagojosi kruizus. Per tą laiką mačiau viską – nuo begėdiškai brangių britų firmų, kurios tiesiog perparduoda darbus, iki lietuvių vairuotojų, kurie su 3,5 tonos sunkvežimiu bandė įlįsti į anglišką kiemą skirtą tik „Ford Cortina“. Perkraustymas į Vilnių iš Basildon – tai ne paprasta kelionė iš punto A į punktą B, o visai tikras galvos skausmas, jeigu gerai nesuplanuoji. Ypač dabar, kai pasaulis pasuko į nepastovumo pusę, ir kainos šokinėja kaip priepuolis. Basildone dauguma mūsų countrymen gyvena privačiuose namuose arba trijuose kambariuose „new build“ blokuose, o noras grįžti į Lietuvą niekur nedings. Čia papasakosiu, kaip tai vyksta be reklaminių frazių.

Kiek kainuoja ir kada geriausia važiuoti

Kiek tiksliai kainuoja toks perkraustymas į Vilnių iš Basildon?

Žinoma, klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Nekalbu apie tuos keistučius skaičius svetainėse, o apie realybę. Jei turite standartinį vieno buto kiekį daiktų, tarkime, 15–20 kubinių metrų, tai turėtumėte numatyti biudžete nuo 1200 iki 1800 eurų (priklausomai nuo sezono, žinoma). Tačiau jei turi kovos suolelis arba didelėanglis švediškas sekcijų komplektas, kaina šiek tiek „pakyla“. Basildonas yra ne Londono centras, tačiau išvažiuoti iš ten su pilnu sunkvežimiu gali trukti valandą ar dvi, nes tenkės važiuoti ne vieną „U“ turną. Taigi, įkainis įtraukia ne tik degalus, bet ir vairuotojo laiką, kurį jis praleidžia stovėdamas eilėse „M25“ žiede. Taip pat, tarkim tiesiai, jei ieškote pigiausio varianto rinkoje, geriau nenuryti, nes ten dažniausiai laukia problemų su draudimu arba su sugadintas baldais.

Ar galima kažkaip taupyti tokiame atstume?

Taupyti galima visada, bet kaina tam yra jūsų nervai. Dažniausiai žmonės sako „mes patys pakrausime“, tai galim nuimti apie 100–150 svarų iš galutinės sumos. Bet tada kyla klausimas – ar gerai užkabinėsite sofa, kad ji neiškristų pirmame posūkyje prieš Bedfordą? Aš mačiau, kaip žmonės taupo ant dėžių, vėliau jas klijuoja scotch tape, o važiuojant pro „Eurotunnel“ viskas išbyra. Taigi, galima sutaupyti pasiruošiant paciams, bet nebijokite klausti vairuotojo pagalbos, jei kažkaip per sunku. Dar viena vieta kur galima sutaupyti – tai data. Jei galite perkraustytis ne vasaros viduryje, o, tarkime, spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, kai angliškas oras prasideda, galima gauti gana nemažą nuolaidą, nes firmoms trūksta užsakymų.

Kelias trunka ilgai?

Teoriškai čia yra apie 1800 kilometrų viena kryptimi. Vairuotojui, kuris dirba pagal tachografą, tai užtrunka maždaug dvi dienas, jeigu viskas eina kaip laikrodis. Realiame gyvenime dvi dienos yra labai optimistiškas scenarijus. Dažniausiai tai yra trys dienos, kartais net four, jei yra didelės spūstys Brabante arba prie Mažeikių, kai renkasi mokestį už kelią. Viena kartą važiavome beveik penkias dienas, nes vairuotojas susirgo (ne korona, dėkojame dievui, tik blogai suvalgė), ir teko keisti ekipažą viduryje kelio Vokietijoje. Taigi, jei jums sako, kad atvyks rytoj vakare, geriau pasirūpinkite pagalvių atsarga ir nespėkite su reisais.

Kokia geriausia savaitės diena išvykti iš Anglijos?

Stengiamės neimti darbų, kurių išvykimas yra penktadienį arba šeštadienį. Kodėl? Todėl, kad tada susidaro situacija, kad vairuotojas atvyksta į Lietuvą sekmadienį arba pirmadienį ankstyva rytą. Kas blogai? Jums reikės išsiimti daiktus iš sandėlio, o dalis sandėlių Lietuvoje (ypač mažesni) dirba tik nuo 8:00 iki 16:00 nuo pirmadienio iki penktadienio. Jei atvykiate šeštadienį, turėsite mokėti papildomai už sandėlio laikymą iki pirmadienio. Geriausia yra išvykti antradienį arba trečiadienį – tada vairuotojas turi pakankamai laiko pasiekti Lietuvą iki savaitgalio, o jūs spėjate viską iškrauti ramiais rytais.

O kiek dabar toks perkraustymas į Vilnių iš Basildon laiko užtrunka organizaciškai?

Pats procesas nuo pirmo skambučio iki išvykimo trunka nuo savaitės iki trijų savaičių. Labai svarbu nešiotis dokumentus. Dabar po „Brexit“ viskas pasidarė labiau biurokratinės – reikia pildyti muito deklaracijas, gauti T1 dokumentus, jei keliaujate tranzitu per kitas šalis. Tai ne taip, kad prieš dešimt metų užsukai, įmetei daiktus ir važiavai. Dabar reikia tikslaus inventoriaus sąrašo su verte. Jei padarysite klaidą tame sąraše, muitinėje gali uždelsti visą reisą dienai ar dviem. Todėl pradėkite galvoti apie tai bent mėnesį iki planuojamos išvykimo.

Daiktų paruošimas ir pakavimas

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada taip. Nė vienas kietas baldas neturvėtų važiuoti surinktas, nebent jis yra iš kieto medžio ir be jokių fiksatorių, bet tokių šiandien jau beveik negera. Aš patariu išmontuoti visas spinteles, nuimti duris, išimti stalviršius. Kodėl? Ne tik dėl to, kad telpa daugiau, bet ir dėl saugumo. Vieną kartą važiavo klientas, kuris nenorėjo išmontuoti „John Lewis“ Komodos, ir atėjo į Vilnių su atplyšusiais kampais. Ir tuomet prasideda tas kasas „kas tiek tai padarė“. Viską reikia uždėti į specialias dėžes su pripučiamomis plastikinėmis putas („bubble wrap“). Negeriausia, ką žmonės daro – užspaudžia dėžę „skrybėlę“ viršuje ir vėliau krenta ant viršaus kitas stalas.

Kur gauti dėžių?

Gal jas nusipirkt iš mūsų, arba rasti pats essex’e „Facebook“ grupėse. Yra daug vietinių, kurie duoda „banana boxes“ iš parduotuvių, jos labai stiprios ir tinka knygoms. Tačiau, jei turite daug lengvų drabužių, geriau pasiimti specialias dėžes su stiebu – „wardrobe boxes“. Nerašinėkite ant dėžių „Drabužiai“, parašykite „Virtuvės reikmenys“ arba „Svetainė“, tada vairuotojams lengviau bus dėti daiktus į sunkvežimį pagal zonas. Stengiamės padėti klientams surasti dėžes, jei jie renkasi mus, bet kartais tiesiog nebeliko laiko ir reikia skubėti.

Ar galima vežti maistą?

Tai labai pavojinga sritis. Muitinė turi griežtus taisykles dėl mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių. Techniškai Jums neleidžiama vežti jautienos dešrelę, kiaušinį ar sūrį (nes Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis šiuo atžvilgiu). Žinoma, jei turite kelis džemono indelius, tai dažnai praeina, bet jei bus rasta pusė šaldytuvo su mėsa – pristabdys visą sunkvežimį ir baudos gali būti didelės. Geriau suvalgykite visą „English breakfast“ inventorių ten, Anglijoje, o į Lietuvą vežkite tik tai, kas yra ilgai laikoma ir uždaryta (pvz., alus, vynas – bet rūpesčių gali būti dėl akcizo, jei per daug).

Kaip su dviračiais?

Dviračius galima vežti be jokių problemų, geriausia juos padėti ant grindų tarp baldų arba pakabinti ant sienos, jei sunkvežimis turi specialias konstrukcijas. Bet duokite žinoti iš anksto. Kartais vairuotojai atvyksta su paprasta tenta (curtainsider), kurioje nėra pritvirtinimo taškų dviračiams. Tada tenka juos laidoti virveles, o statant dėžę ant viršaus, lenktas ratai gali spausti dugną. Na, o jei tai brangus „Specialized“ dviratis, geriau jį padėti į dėžę (jeigu tada dėžę nėra, pakraukime į dėžę viršumi, t.y. supynę).

Ar reikia rūšiuoti drabužius?

Nebūtinai, bet labai padeda. Jeigu visus drabužius supilsite į vieną didelį maišą, vėliau jums teks dieną naršyti per šiukšlinį kalną ieškant pidžamo arbatos. Stengiamės patarti klientams supakuoti pagal kambarius – „Miegamasis“, „Vaikų kambarys“. Taip pat, jei turite brangius rūbus, švarkus, juos geriau ne spaudžioti dėžėse, o kabinti ant kabyklių (kaip jau minėjau, yra tokių dėžių). Tai sutaupo vietos, drabužiai nenugaruo.

Ar turiu būti namuose, kai atvažiuoja vairuotojas?

Idealiu atveju – taip, bent paėmimui. Jūs turite parodyti, kas keliauja, o kas lieka. Jeigu turi kažką, kas nekeliauja (pvz., atiduoti kaimynui seną sofą), reikia aiškiai pažymėti. Gaila, bet kai vairuotojas vienas, jis negali spresti, ką daryti. Jeigu negalite būti, privalote pasirūpinti, kad kažkas kitas, tarkim tėvai ar draugas, būtų su raktais ir galėtų padaryti patikrinimą (inventory check). O, be to, dar reikia pasirašysi dokumentus (CMR), tad rašyti reikia aiškiai.

Technikiniai dalykai, dokumentai ir „Brexit“

Kas yra tas T1 dokumentas?

Tai toks dokumentas (tranzito deklaracija), kuris leidžia keliauti prekėms iš vienos šalies į kitą ne sumokant mokesčius vietinėse muitinėse pervežimo metu. Kadangi Jungtinė Karalystė nebesą ES, perkraustymas į Vilnių iš Basildon tampa eksportu iš JK ir importu į ES. Mums, kaip logistikos kompanijai, reikia užtikrinti, kad šis dokumentas būtų parengtas teisingai. Jeigu klaidingai užpildysime arba praleisime kažką daiktų sąraše, muitinė Lietuvoje (pavyzdžiui, Kybartuose arba Medininkuose) gali sulaikyti krovinį iki kol išaiškinsime situaciją.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, tai labai dažnas dalykas. Bet čia yra du būdai. Pirmas – automobilis važiuoja savo eiga (tuomet jums reikia vairuotojo arba patys važiuoti). Antras – krovininiame sunkvežimyje, kai jis yra įkeltas į „Low loader“ (tokia platforma, kurią galima nuleisti žemyn) arba paprastai užkeltas į vidų, jei telpa. Bet čia tiksliau vežti automobilią ne kaip daiktus (household goods), o kaip transporto priemonę, todėl reikia keisti dokumentus (export notification). Ir, svarbiausia, jeigu automobilis nėraregistruotas jūsų vardu per (nežinau kiek laiko) paskutinius 6 mėnesius, gali būti problemų su PVM mokesčiais (VAT) registruojant Lietuvoje.

Ar draudimas apima viską?

Turime standartinį „CMR Insurance“, kuris dažniausiai dengia 10 SDR vienam kilogramui (Special Drawing Rights – tai apie 12-14 eurų). Tai reiškia, jeigu jums sugriauna brangų televizorių, kuris sveria 10 kg, gausite tik apie 140 eurų atlyginimo.