Patikimas partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK: kas slepiasi už kuro sąskaitų ir muitinės?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvišimt ketverius metus ir gyvenau keliems šimtams tūkstančių kilometrų vairuodamas krovinius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės keliais. Galėčiau jums pasakoti apie tai, kaip buvo anksčiau, kai sienas perėjome vos vos, sustodami gerti kavą, tačiau dabar viskas pasikeitė. Rasti tikrai patikimą partnerį tarptautiniam perkraustymui į/iš UK dabar yra ne tik apie kainą, bet ir apie tai, ar jūsų daiktai apskritai nukeliaus į adresą, nes muitinės procedūros po Breksito pasidarė... tarkime, įdomios. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik įkelti ir iškelti, bet realybėje tai sudėtingas mazgas, kur viena klaida gali atesti šimtus eurų baudų. Todėl stengiuosi paaiškinti paprastai, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių detalių, nes klientas turi žinoti, į ką įsitraukia.

Bendri klausimai ir patarimai, kaip pasirinkti

Ką reiškia tas „patikimas partneris“?

Sunku pasakyti vienu sakiniu, bet manau, tai tas, kuris nepradingsta prieš pat užsienio sieną. Matęs esu daugybę atvejų, kai interkompas pažada auksus, o paskui atsiranda tik vairuotojas be angliškų žinių su užklijuotu telefonu. Tikras partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK tiesiogai pasako, kokie yra rizikos, pavyzdžiui, dėl vėlavimais Londono uoste arba dėl galimų patikrų. Jis nedžiugins melagingais terminais ir nebus paslėpęs to, kad krovinius gali paimti dalinis krovinys, kurį reikės surinkti sandėlyje. Patikimumas čia matomas tada, kai kažkas pyksta – kai vairuotojas užstrigo spūstyje prie Birmingham’o, o jums kas atsiliepia ir siūlo sprendimą, o ne liepia laukti.

Kod�l kainos skiriasi tris kartus?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienos firmos sako, kad atveš už 500 eurų, kitos reikalauja dviejų tūkstančių. Paslaptis paprasta: ar tai bus jūsų daiktai viename vagonėlyje, ar jie bus sukrauti su dar dešimt klientų į vieną sunkvežimį, kas vadinama daliniu kroviniu (part load). Be to, didelę įtaką turi kuro kainos, kurios šiuo metu... tiesa, dabar jau šiek tiek nukrito, tačiau vis tiek liko aukštos, ir mokesčiai už pravažiavimą (ULEZ) Londono centre. Taigi pigiausias variantas dažnai reiškia, kad jūsų sofa gali nukeliauti pro trys sandėlius, kol bus iškrauta. O tas brangesnis? Tai galbūt garantuotas pristatymas be jokių tarpinių stotelėjimų.

Ar verta rinktis dalinį krovinį?

Jei turite mažai daiktų, pavyzdžiui, tik kelias dėžes ir galinį sofą, tai gali būti geras pasiūlym taupyti. Bet tada turite žinoti, kad patikimas partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK niekada negali pasakyti tikslios valandos pristatymo, nes turi susirinkti kitus siuntinius. Buvau situacijose, kai klientas laukė dieną, nes kitas klientas iš Mančesterio vėlavavo pakuoti dėžių. Jei jums svarbus laikas – imkite pilną sunkvežimį (FTL), jei svarbi kaina – kantriai laukite dalinio (LTL). Tai paprasta geometrija.

Ar firma turi būti didelė?

Nebūtinai. Didelės korporacijos dažnai turi milžiniškus aparatą, bet klientas ten būna tik numeris. Esu matęs, kaip mažos šeimyninės firmos, kurios vežia jau ketvirtą dešimtmetį, dirba žymiai geriau ir atidžiau. Joms kiekvienas klientas – tai šlovės ar gėdos reikalas, todėl stengiasi labiau. svarbiau tai, ar jie turi savo techniką, ar nuomoja pas kaimynus (kas dažnai būna problema, kai tas kaimynas susiranda kitą darbą). Geriausiai pažiūrėkite ne į logotipą, o į tai, ką sako tikri žmonės forume ar „Google“ atsiliepimuose (ir ne tuos, kurie parašyti prieš metus viena diena).

Kaip sužinoti, ar tai ne suktybė?

Yra keletas signalų. Jei jums reikalauja atlikti 100 % išankstinio apmokėjino pavedimu į asmeninę sąskaitą, ne įmonę – bėkite. Tikrai patikimas partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK visada prašys avanso (depozito), pvz., 20–30 %, o likutinę sumą – kai daiktai jau pas jūsų duris arba tą patį pristatymo dieną. Dar vienas dalykas – jei jie neduoda sutarties arba sutartyje parašyta „mums neatsakingumo už daiktų pažeidimą“ – tai tiesiog juokinga. Tokią sutartį galima dėti į šiukšliadėžę.

Ar galima susitarti dėl kainos?

Galima, o ir kaip ne. Sakykime, jei jums nereikalinga dėžių surinkimo paslauga arba galite pats padėti krauti, tai gali sumažinti kainą. Transporto versle viskas yra derybos, ypač kai sezonas ne aštrus. Tačiau nereikėtų spausti iki tos ribos, kur vairuotojas nusprendžia, kad nebeapsimoka jam važiuoti. Tada jūsų perkraustymas gali atsidurti gale eilės, kas nėra labai gera. Geriausia pasakyti tiesiogiai: „Turiu tokį biudžetą, kas galima padaryti?“

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Net jei vairuotojas sako, kad jis vairuoja kaip dievas (ar turi 20 metų patirties be avarijų), kelyje gali būti ir kitas, kuris negali. Draudimas turi dengti ne tik transporto priemonės sužalojimą, bet ir turtą. Esu girdėjęs istoriją, kai sunkvežimis užsidegė (ne dėl vairuotojo kaltės, o techninės bėdos), ir klientas liko su niekuo, nes taupydamas ant draudimo pasirašė atleidimą nuo atsakomybės. Tai tas atvejis, kai veltui skundžiatės.

Ar galima važiuoti kartu su daiktais?

Tai retai įmonės leidžia, nes ten yra draudimo ir saugumo niuansai. Vairuotojas atsakingas už krovinių tvarką, o jei ten žmonės šokinėja? Tačiau mažos firmos kartais sutinka, ypač jei tai keleivinis autobuso tipo sunkvežimis (tokių matęs esu). Bet oficialiai, dažniausiai galite susitikti tik tada, kai atvyksta. O jei labai reikia, tada reikia aiškiai derėtis, nes tai paverčia perkraustymą ne krovininiais, o keleiviniais vežimais, o tai kita kategorija teisiniu požiūriu.

Kokius daiktus neima vežti?

Ginklus, gyvūnus be dokumentų, vaistus be receptų, degalus, sprogmenis. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas bandė įkrauti butelį benzino „lauko sodui“. Muitinėje beveik suėmė vairuotoją, nes jis net nebuvo patikrinęs to kampo. Taip pat nerekomenduojame vežti labai brangių daiktų (juvelyrinių dirbinių, didelių pinigų sumų), nes draudimas to nedengia. Geriausia tokius dalykus pasidėti į kišenę ir nusigabenti lėktuvu.

Dokumentai ir „Breksito“ malonumai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinai geras daiktų sąrašas (packing list). Jis neturi būti parašytas ant popieriaus lapelio ranka, kaip mažas vaikas rašo. Turi būti aiškiai: kas, kiek, kokia būklė. Be to, asmens tapatybės dokumentas. Jei perkraustote įmonės turtą – reikalingos įgaliojimai ir sąskaitos faktūros (kad neiškiltų įtarimų dėl vagystės). Be to, patikimas partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK turėtų pats užtikrinti, kad yra visi transporto dokumentai: CMR sandoris (būtinas!), kuris fiksuoja sutartį tarp vežėjo ir siuntėjo. Nėra CMR – nėra jokio įrodymo, kad juokingiems daiktą priėmė.

Kas tas CMR sandoris?

Tai pagrindinis dokumentas Europoje. Jį pasirašo vairuotojas ir jūs. Jame surašyta, kiek daiktų, kokia būklė. Jei vairuotojas atvyksta su daužta spinta, o sąraše parašyta „pažeista“, arba jūs atsisakote pasirašyti – tada teisme turėsite šansą. Jei pasirašote be išlygų – vėliau nebegalėsite nieko reikalauti. Taip pat čia yra draudimo informacija. Visada patikrinkite, ar vairuotojo įmonės kodas tame lapelyje sutampa su tuo, kurį pažadėjote sutartyje.

Kaip dabar veikia muitinė UK?

O čia yra vienas didžiausių galvos skausmų. Nuo 2021 metų JK nėra ES narė, taigi visi daiktai turi būti deklaruojami. Jei ateinate be parengtų dokumentų, gali būti, kad sunkvežimį privers grįžti atgal (tikrai tokią istoriją girdėjau iš kolegos iš Gdansko). Reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį, jei persikeliate gyventi, kad nereikėtų mokėti PVM ir muito. Gavus šį numerį, procesas darosi paprastesnis, bet vis tiek trunka valandas, o ne minutes.

Kas yra ToR numeris ir kaip jį gauti?

Tai toks dokumentas iš JK vyriausybės (HMRC), kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Jį galima užpildyti internete. Užtrunka apie savaitę (kartais ilgiau, jei darbuotojai užsikibusi). Be jo, jei atvežite tiesiog dėžes su drabužiais, muitininkas gali įvertinti kaip prekę ir įkrausti mokesčius. Geriausia tai padaryti iš anksto, nes kai sunkvežimis jau stovi prie sienos, vėluoti. Jūsų firmos vadybininkas turėtų padėti suformuoti prašymą, jei jie tikrai patikimi.

Ar gali būti problemų su maistu?

Didžiulės. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių (išskyrus sausus, pavyzdžiui, džiovintus). Vieną kartą teko išmesti visą šaldytuvo turinį, nes klientas užmiršo pasakyti, kad ten yra kumpio. Muitinės šunys (juokingi, bet labai griežti) tai aptinka akimirksniu. Jei pasigaunate, gausite didelę baudą. Taigi valgykite viską geriausia prieš pat išvykdami ir nekelkite su savim „lietuviško skonio“ dešros, jei norite išvengti pykčio.

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Taip, ypač jei tai nauja (nepanaudota) įranga, pavyzdžiui, 5 televizorių. Muitinė gali pagalvoti, kad vežate prekybai. Jei tai senas, naudotas kompiuteris – paprastai nėra problemų, tereikia nurodyti sąraše. Geriau būti per daug išsamiam nei per mažai. Buvau, kai klausinėjo, kodėl vedi tris nešiojamuosius kompiuterius vienam žmogui. Turėjau aiškinti, kad vienas darbo, vienas žaidimų, vienas... nulūžtas (kaip atsarginis). Priėmė, bet žvilgsnis buvo įtartinas.

Kas daryti, jei trūksta dokumento?

Pradėti panikuoti. Bet seriožiai, jei trūksta ToR ar klaidingai užpildytas sąrašas, reikia skubiai kreiptis į brokerį. Patikimas partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK turi savo brokerius UK pusėje, kurie gali „ištaisyti“ situaciją (žinoma, už papildomą mokestį). Kartais tai reiškia, kad krovinys turi būti perkrautas į sandėlį laukiant patvirtinimo. Tai gali kainuoti šimtus svarų. Geriausia pasitikrinti visus du kartus prieš išvažiavimą.

Ar turiu būti fiziškai muitinėje?

Nebūtinai. Dažniausiai tai daro vairuotojas ar brokeris. Tačiau jei yra problemų, gali pareikalauti jūsų atvykimo (tai labai retas atvejis asmeniniams daiktams, bet įmanomas). Jei persikeliate bešaliui (pavyzdžiui, jau esate UK ir laukiate daiktų), viskas vyksta be jūsų. Tiesiog būkite budri telefonu.

Kas vyksta su automobiliu?

Automobilis yra atskira istorija. Jis turi būti užregistruotas ToR sistemoje taip pat. Be to, kai važiuojate keltu arba tuneliu, reikia pateikti transporto priemonės numerį. Viena kartą vairuotojas užmiršo nusiprašyti „Permission to progress“ dokumento, ir automobilis liko angliškoje pusėje be galimybio išvažiuoti (kelias dienas stovėjo). Tikrai pasitarkite dėl automobilio transporto atskirai, nes tai ne tas pats kas dėžės su drabužėmis.

Logistika, terminai ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Idealiu atveju, jei važiuojate tiesiai iš Vilniaus į Londoną, tai apie 30–40 valandų vairavimo (su poilsiais). Tačiau realybėje tai trunka 3–5 dienas, nes turi surinkti daiktus, iškelti, laukti sandėliuose. Perkraustymai iš UK į Lietuvą trunka tiek pat. Tačiau, jei įvyksta avarija A12 greitkelyje (kas ten nutinka dažnai), gali užtrukti ir savaitę. Niekas nesako tikros datos, tik apytikrį laikotarpį. Tai svarbu žinoti, kai planuojate darbą ar vaikus į mokyklą.

Ar galiu nurodyti tikslų laiką?

Galite nurodyti, bet vairuotojas tikrai nesiruošia jums prisiekti. Užsienio reisai – tai ne taksi. Jie priklauso nuo oro, kelių darbų (kur dabar visur vyksta Anglijoje), muitinės eilių. Galite sutarti dėl „langelio“, pvz., nuo 10 iki 18 valandų. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kai kurie Londono rajonai neleidžia stovėti sunkvežimiams be leidimo ( Controlled Parking Zone), todėl ten reikia specialaus leidimo arba privaloma iškrauti greitai.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Tai klasika. Angliški kaimai turi tokių vardu, kurios sunku ištarti, o GPS įsuka į kelią su „No Entry“ ženklu. Tada reikia skambinti klientui. Jei kliento telefonas neveikia (ir toks buvo atvejis), vairuotojas tiesiog grįžta atgal. Būtinai palikite antrinio kontakto numerį, geriausia kaimyno ar giminaičio, kuris žino vietą. Niekada nežinokite, kai gali įvykti kokia nelaiznė su ryšiu.

Ar imkite įrenginius (pianinas, baseinas)?

Imame, bet tai kainuoja. Pianinas tinka tik jei turime liftą arba yra žemai (pirmame aukšte). Ne kartą teko atsisakyti, nes klientas sakė „pianinas pirmame aukšte“, o atvykus paaiškėjo, kad tai antrame, ir nėra kelio lentynėms sujuosti. Tada reikia specialios technikos (kranas arba lifts), o tai kainuoja gal net daugiau nei patys perkraustymo darbai. Turite tiksliai nufotografuoti laiptus ir portalus, kad mes galėtume įvertinti.

Kaip apskaičiuojamas tūris?

Mes matuojame kubiniais metrais (cbm). Pavyzdžiui, standartinis virtuvinis komplektas (šaldytuvė + skardos) užima apie 1.5 – 2 cbm. Neapsimoka su jaustis su metriniu lazdele, geriau nusiųsti nuotraukas. Taip pat svarbu, ar daiktai yra „minkšti“ (dėžės, maišai) arba „kieti“ (baldai). Kai kurios firmos taiko „sandėliavimo tūrio“ metodą, kai viską užskaičiuoja taip, lyg būtų pilna dėžė, net jei ji pusiau tuščia. Mes stengiamės būti sąžiningi, bet vis tiek reikia suprasti, kad 10 dėžių nebeįeina į 1 kubinį metrą, jei jos pilnos knygų.

Ar saugu palikti dėžes lauke?

Nebent jūs stebite. Prieš pat išvykdami, kai surinkėjai sudėjo viską į sunkvežimį, tik patikrinkite, kad nieko nepamešta kieme. Vienąkart klientas pamiršo dėžę su avalyne pavėsiuje, o vairuotojas pajudėjo... laimei, pastebėjo vaizdo kameroje, tačiau tekti grįžti 50 km atgal. Tai žmoniškos klaidos, bet jos kainuoja laiko. Geriau viską sudėti vienoje kambario vietoje, kad vairuotojas matytų viską. (Na, nebent turite didelę sodybą, tada tiesiog skaičiuokite dėžes kartu su mumis).

Kokie mokesčiai JK pusėje?

Girdėjau, kai kurie keliauja senais keliais, kad išvengtų mokesčio už tiltą (kaip Dart Crossing). Dabar ten beveik visur yra kameros. Mokesčiai už pravažiavimą (Congestion Charge, ULEZ Londono centre) gali būti dideli, jei įvažiuojame į centrą. Juos dažniausiai moka klientas papildomai arba jie įtraukiami į sutartį. Užsibrėžkite iš anksto, ar jūsų namai yra šono zone (London centre), ar ne, nes tai pakeis kainą.

Ar galite iškelti į aukštą be lifto?

Galime, mūsų vairuotojai yra stiprūs vyrai (ir moterys), bet jei reikia nešti 50 kg sofa penktu aukštu laiptais – tai truks pusę dienos ir vairuotojas gali tiesiog atsisakyti dėl sveikatos. Tokiu atveju reikia sutarti dėl „nešikų“ pagalbos vietiniame mieste. Anglijoje tai brangu. Geriau žinoti iš anksto, kad mums nereikėtų ieškoti papildomų rankų paskutinę minutę.

Kas nutinka su atliekomis (pakuotėmis)?

Dažnai klientai klausia, ar mes vežame tuščias dėžes atgal. Ne, tai neapsimoka. Mes paliekame tąsias dėžes jums. Jūs turite jas pačios surinkti ir išmesti arba paduoti į perdirbimo centrą. Jei mums reikia palikti viską švariai, tai už papildomą užmokį surinkėjai gali tai padaryti, bet taip padaryti ne visada. Geriau pasirūpinkite dėžių utilizavimu iš anksto, nes Anglijoje dėl šiukšlių gausite baudą, jei paliksite ant gatvės.

Kainos, mokėjimai ir problemos

Kaip sudaroma kaina?

Paprastai: tūris (kubiniai metrai) * kaina už cbm + atstumas + kuro priedas + papildomos paslaugos (pakavimas, liftas). Patikimas partneris tarptautiniam perkraustymui į/iš UK pateiks aiškų sąmatą. Jei mataite fiksuotą kainą be jokių paaiškinimų, būkite budri – gali būti, kad jie skaičiuoja, jog telpate 10 kubiniuose, nors turi 15. O paskui bus „papildomi krovimo darbai“ už didelius pinigus.

Ar kaina gali pasikeisti?

Gali, jei pasikeičia jūsų daiktų kiekis. Pavyzdžiui, sakėte, kad turite 20 dėžių, o paskui paaiškėjo, kad yra 40. Tai natūralu. Taip pat gali pasikeisti kuro kaina, jei sutartyje nėra „fiksuotos kainos“ punkto. Tačiau, jei mes suklydome su skaičiavimais, privalome palaikyti savo žodį. Vieną kartą man teko padaryti nuolaidą klientui, nes perrašiau vieną skaitmenį (10 vietoj 1.0), ir jis atkreipė dėmesį. Nustebino, kad skaitė. (Sakyčiau, taip elgiasi ne visi, bet taip turėtų būti).

Kada mokėti?

Kaip jau minėjau, avansas (depozitas) – tada, kai užsakovate paslaugą. Likutį – kai vairuotojas atvyksta arba kai krovinys yra paruoštas išvyksti. Jei jūs atvykstate į Angliją ir laukiate daiktų, geriau sumokėti tada, kai jie atkeliauja, kad būtumėte saugūs (galite patikrinti dėžių būklę). Tai standartinė praktika Europoje.

Ar grąžinama pinigų, jei atsisakau?

Tai priklauso nuo to, kada atsisakote. Jei prieš dvi savaites – grąžiname viską, išskyrus也许 administracinius mokesčius (jei buvo pirkta bilietų ar kažkas panašaus). Jei vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų ir jūs paskambinate pasakyti „ačiū, nebereikia“ – tada negaliu reikalauti, kad jis sukipsis ir važiuotų atgal tuščias be mokėjimo. Tai logikos dalykas. Kasdien toks pasitaiko (žmonės susiranda kitą variantą pigiau paskutinę minutę).

Ką daryti, jei daiktai atvykę sužaloti?

Pirmiausia – nefotografuokite tik pažeistą vietą, reikia fotkinti visą dėžę, kad būtų matyti, kad ji nėra įlūžusi iš išorės. Tada nedelsiant rašykite pretenziją į elektroninį paštą (geriausiai tame pačiame CMR lapelyje pastabose). Draudimo kompanija reikalauja įrodymų per 24–48 valandas. Jei palauksite savaitę, jūsų pretenziją atmestų. Aš esu matęs, kaip žmonėms atsisakė mokėti, nes jie neatidarė dėžių mėnesį.

Ar apdraudžiate baldus, kuriuos pačiuos supakuojate?

Tai rizikinga. Jei padėjote lėkštę į dėžę be putų ir ji susilaužė – draudimas to nedengia, nes tai netinkamas pakavimas. Mes rekomenduojame mums duoti pakuoti viską geriausiaip, tada dengiame viską. Jei norite taupyti ir supakuotis patys, rizikuojate. Tiesa, jei vairuotojas numeta dėžę ant grindų ir ji plyšta – tai jau kito kalbos.

Ar įmanoma susiderėti dėl atidėjimo mokėjimo?

Verslo atžvilgiu – ne. Mums reikia pinigų degalams ir mokėjimams vairuotojams. Tačiau jei esate senas klientas, kuris su mumis jau važiavo du kartus, galime kalbėtis apie longer terms. Bet jei ateinate pirmą kartą, be jokių rekomendacijų – mokėkite pagal taisykles. Per daug gerumas kartais sužaloja verslą, gaila, tačiau tai gyvenimiška.

Kas daryti, jei firma pradingo?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turite kreiptis į policiją (jei pažemėjo nuostoliai) į tarptautinių reisų asociaciją (jei tokia priklauso). Dažniausiai pagalbos nebėra. Todėl rinkdamiesi patikimą partnerį tarptautiniam perkraustymui į/iš UK visada patikrinkite, ar jie turi fizinį adresą ne virtualiame biure. Kai kuriems būna tik svetainė ir telefono numeris, kuris nebeatsiliepia po mėnesio.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Tokie dalykai kaip „mokesčiai už vairuotojo nakvynes“ arba „kelių mokesčiai“ turėtų būti įtraukti į kainą arba aiškiai išskirti. Jei jums sako „įskaičiuota visa“, o paskui pareikalauja 50 eurų už vairuotojo pietus – tai sukčiai. Vairuotojas turi pinigus savo išlaidoms. Aš asmeniškai visada pasakau: „Žiūrėkite į galutinę sumą, ten viskas yra.“ Nebent jūs pageidaujate papildomų paslaugų, kurių nebuvo aptarta.

Kod�l brangiau vežti iš UK nei į UK?

Tai ne visada taip, bet dažnai. Kiekvienas vairuotojas nori grįžti namo (į Lietuvą ar Lenkiją) su užmokesčiu, tad kainos į rytus gali būti šiek tiek mažesnės (gražinamasis reisas). O iš UK – tai darbas link vakarų, kur reikia surasti krovinį. Bet dabar, kai situacija nėra tokia balansuota, kainos daugmaž vienodos. Vis priklauso nuo to, kaip sekasi rasti krovinius.

Ar verta drausti už 10 tūkst. ar už 50 tūkst.?

Žiūrėkite, kiek turtą turite. Jei vežate studento daiktus – užtenka mažesnės sumos. Jei visą namų ūkį su brangiais baldais – verta padidinti limitą. Draudimo kaina nėra didelė (pirmasis procentas), o ramybės – brangi. Manau, geriau turėti daugiau, nei stovėti su sulaužyta televizorius ir galvoti, kad kompensacija padengia tik pusę.

Ar kas nors kontroliuoja šias firmas?

Teoriškai – transporto departamentai (VTMI Lietuvoje, DVSA Anglijoje). Praktiškai – kiekvienas save kontroliuoja (tikėkimės). Yra geros reputacijos įmonių sąrašai („Go Association“ ir panašiai), bet tai visgi ne visiška garantija. Geriausias kontrolės būdas yra klientų atsiliepimai ir pačių vairuotojų požiūris (jie dažnai viską pasako tiesiai).

Kas nutinka, jei aš nebeinu į JK?

Tai nėra problema. Galima atvežti daiktus į sandėlį UK, saugoti juos ten (mokant mėnesinę mokestį) ir tada išsiųsti kur nors kitur, arba palikti sandėlyje, kol rasite pirkėją. Tačiau sandėliavimas Londone labai brangus (gal 20–30 GBP per kubą per mėnesį). Geriau viską išspręsti su adresatu iš anksto, kad nereikėtų mokėti už laikiną nakvynę jūsų baldams.

Išvada

Na, trumpai tariant, perkraustymas tarp Lietuvos ir Anglijos – tai nėra joks kosminis skrydis, bet ir ne piknikas parką. Rasti patikimą partnerį tarptautiniam perkraustymui į/iš UK reiškia surasti tą, kuris neslysta nuo tiesos, yra pasirengęs Breksito biurokratijai ir moka sugebėti esant problemoms. Naudokitės sveiku protu, skaitykite sutartis ir nebebijokite klausti „kvailų“ klausimų apie draudimą ar dokumentus. Geriau paprašyti per daug negu vėliau gailėtis. Sėkmės kelionėje, tikiuosi, jūsų dėžės pasieks adresą sausos ir savo laiku. O jei kas nors nepasikeis – visada skambinkite man (tai juokas, bet šiek tiek ir tiesos).