Patikimas mikroautobusas kroviniams į Angliją: pasirinkimo gidas

Sveiki, taigi svarstote apie pervežimus į UK? Dar prieš dešimtmetį tai buvo paprasčiau – užsikrauti ir važiuoti, bet dabar, po visų tų muitinių pokyčių, situacija pasikeitė. Reikia ne tik gerų dokumentų, bet ir techninio priemonės, kuri neišduos pusiaukelėje. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo begalinio stovėjimo prie „Doverio“ iki suirusių variklių, kai buvo reikia skubiai parvežti dalis. Štai kodėl rasti patikimą mikroautobusą kroviniams į Angliją dabar yra pusė sėkmės. Jei pasirinksite seną „techybę“ su milijonų kilometrų nuvažiavimu, tai bus katastrofa. Angliškai kelių dangos griežtesnės, o greitis didesnis, todėl reikia rūpintis kiekvienu detaliu. Šiame straipsnyje padėsime suprasti, ką tiksliai reikia ieškoti, kad kelias būtų saugus ir prekės pasiektų adresatą laiku.

Kaip išvis pradėti rinktis ir ką žiūrėti

Ką reiškia tas „patikimas mikroautobusas kroviniams į Angliją“?

Tai nėra tik apie markę, nors kai kurios geriau už kitas. Patikimas – tai tas, kuris praeina techninę apžiūrą be didelių komentarų ir nešioja pilną svorį be variklio perkaitimo. Turėjau klientą, kuris nusipirko pigų „Renault Traffic“ ir vos neišsigynėjo M25 žiede, kai jam užvirso variklis. Taigi, patikimumas čia yra techniškai tvarkingas pakaba, variklis ir važiuoklė. Kai ieškote patikimo mikroautobuso kroviniams į Angliją, turbūt svarbiausia yra paskutinis techninis aptarnavimas. Nedarykite klaidos ir nenukelkite ten šiukšlių.

Ar markė labai svarbi, ar viskas vienoda?

Gerai, kad paklausėte. Nors visos sulaupo, tačiau Mercedes Benz Sprinter yra, galima sakyti, standartas. Bet jie brangiai remontuojami. VW Transporter – patikimesnis, bet mažesnis. Jei vežate statybines medžiagas, kertate 3,5 tonos ribą? Tuomet jau reikia stambesnės „masinos“. Asmeniškai dažniau matau Iveco Daily, kurie tampa labai popiarūs dėl galimybių, bet jų varikliai kartais būna jautrūs degalų kokybei. Ir nepamirškite, kad dalys į Angliją gali atkeliauti brangiau, jei ten tenka jas pirkti sprogstant.

Kiek turi būti nuvažiavimo kilometrų?

Nebijokit didelių skaičių, jei variklis buvo prižiūrėtas. 300 tūkst. km – tai niekas senam „Sprinteriui“ su „OM611“ varikliu. Bet jei tai naujesnės kartos „dyzelina“ su DPF filtru, kuris niekada nebuvo valytas, tuomet bėkite toli. Buvo atvejis, kai vairuotojas važiavo ir matė, kad dūmai juodi – ir va, pasirodo, filtras užsikimšęs. Kai renkatės patikimą mikroautobusą kroviniams į Angliją, žiūrėkite ne į skaitiklį, o į paskutinės techninės datas ir įrašus.

Ką daryti, jei mikroautobusas „keliauja“?

Tai blogas ženklas. Gali būti, kad tai tik stabdžių diskų zubravimas, bet gali būti ir pakaba. Anglijoje policija labai griežtai tikrina, ar krovinys neviršija apšvietimo linijos. Jei mikroautobas keliauja, tai gali reikšti, kad spyruoklės susilpnėjusios. Nerekomenduoju juos važiuoti ilgu maršrutu, ypač per „Eurotunelį“, kur ten yra griežti matavimai. Geriau iškart pasikeisti amortizatorius prieš išvykstant.

Ar verta pirkti benzininį ar dyzelinį?

Dyzelis – karalius kroviniams. Jis turi momentą, reikalingas pradžiai. Benzinas su kroviniu „suvalgys“ daugiau ir neteks jėgos kalvose. Be to, Anglijoje dyzelinas maždaug tokios pat kainos kaip ir Lietuvoje (gal šiek tiek brangesnis). O benzininio su apgriuvęs sunkvežimio? Nėra nekalbant. Taigi, jei ieškote patikimo mikroautobuso kroviniams į Angliją, ieškokite dyzelinio, 2.3 litro tūrio variklio.

Ar LPG dujos tinka?

Nėra. Nedarykite taip. Krovinių pervežime – ne. Yra rizika, kad užsidegs, o draudimas nedengs tokių modifikacijų (nebent jos gamyklinės). Be to, balionas užima vietą, kuri reikalinga kroviniui. Ir dar ten yra su mokestimis uostuose... Aišku, pigiau važiuoti, bet ar verta rizikuoti tūkstančiais eurų? Manau, kad ne.

Dokumentai, muitinės ir tas baisus Brexit

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Būtinai CMR sąvoka. Tai pagrindas. Be to, krovinio deklaracija (eksporto), jei tai prekės. Jei tai turtas, tada inventoriaus sąrašas su pasirašymais. Negalima važiuoti „taip kaip yra“. Anglų muitininkai (Border Force) dabar yra labai budrūs. Jei matys, kad trūksta dokumentų, nukreips į „Red route“ ir ten gali praleisti dieną. Tai tikrai nėra patogu.

Kas daryti, jei neturiu EORI numerio?

O tu tikrai jo neturi? Jis būtinas bet kuriam įmonei, prekiaujančiai su UK. Be jo neišeis nei įvežti, nei išvežti. Užsiregistruoti internetu trunka 10 minučių (beveik). Važiuoti be jo – tai kvailyste. Gali būti, kad praeis, bet jei ne – baudos didelės. Geriau pasidaryti iš anksto.

Ar reikia TIR knygelės mikroautobusui?

Paprastai ne, jei svoris mažesnis nei 3,5 tonos. TIR skirtas sunkvežimiams. Mikroautobas naudoja paprastą transitą arba tiesioginį eksportą. Bet jei tu įrenginėsi mikroautobusą taip, kad jis techniškai tampa sunkvežimiu (virš 3,5t), tuomet taip, reikės visų tų ceremonijų. Tačiau dažniausiai patikimas mikroautobusas kroviniams į Angliją veža mažesnes siuntas, tad TIR čia per didelis ginklas.

Ką daryti, jei muitinė klauso apie krovinio vertę?

Nesuk. Nurodyk realią vertę. Jei nurodysi, kad dalis, kainuojanti 1000 eurų, kainuoja 10 eurų, jos tiesiog konfiskuos. Ir dar gavėjas gaus baudą. Žinau, kad kiekvienas nori sutaupyti PVM, bet rizika per didelė. Anglai turi savo duomenų bazes ir žino, kiek kainuoja „Volvo“ radiatorius.

Ar galima vežti asmeninius daiktus be deklaravimo?

Taip, galima, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir juos perkelini gyvenant vietoje. Tada reikia „ToR01“ formos (Transfer of Residence). Bet jei tu veži 5 virdulius ir saki, kad tai dovana mergaitei – galiu įsitikinti, kad jie neįleis. Jie gali manyti, kad tai prekyba. Geriau tiesiai pasakyti.

Kaip elgtis su maistu?

Nedaryk to. Ką tik girdėjau istoriją, kad vairuotojas vežė šaltalankių sūrį (nebrandintą) – jį konfiskavo. Visai. Muitinės taisyklės dėl maisto produkto iš ES yra griežtos. Galima vežti nedidelį kiekį sau valgyti, bet ne dėžęs prekybai. Niekada nežinai, kas laukia inspekcijoje.

Kelionės eiga: keltai, tuneliai ir kelių eismas

Ką geriau pasirinkti – keltą ar tunelį?

Tunelis (Eurotunnel) yra greitesnis. 35 minutės ir jūs esate šalia. Bet jis brangesnis (kai kuriais atvejais). Keltas gali būti pigesnis, jei užsirezervuojant anksčiau, bet tą laiką praleidi kažkur lauke (ypač žiemą). Jei turite baimę aukščio ar siauroje erdvėje (keltuose reikia važiuoti į vidų), tai tunelis raminantis. Bet jei norite pavalgyti ir nusipirkti degalų pigiau (kai kuriais atvejais), keltas gali būti geriau.

Ar reikia užsiprenumeruoti vietą?

Būtinai. Ypač šventinėmis dienomis ar atostogų metu. Atvykti „iš gatvės“ gali baigtis 4 valandų laukimu. Kiekvienas, kuris dirba su patikimu mikroautobusu kroviniams į Angliją, žino, kad laukimas uoste tai pinigių praradimas. Užsirezervuoti internetu lengva.

Kiek laiko užtrunka nuvykti iki Londono?

Iš Lietuvos iki Londono su mikroautobu – tai apie 24-30 valandų važiavimo grynojo laiko. Jei vairuojate vienas, reikės miegoti. Gera taisyklė – 4,5 valandos vairuoji, 45 minučių ilsėiesi. Neperžengk taisyklių, anglų policija taip pat stebi. O dar ten ir „Smart motorways“ su kameromis.

Kas yra „Smart motorways“ ir kuo jie pavojingi?

Tai greitkeliai, kur nėra kelių juostų atskyrimo. Jei gūžys, visos juostos sustoja. Labai pavojingu, jei variklis užgęsta. Gali būti, kad tereikės važiuoti raudonoje juostoje (escape lane), bet jos visada ne visur. Patikimas mikroautobus kroviniams į Angliją negali užgęsti tiesiog taip. Techninė būklė čia yra saugumo klausimas.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (M6 ir panašiai)?

Yra mokami tiltai (pvz., Dartford Crossing prie Londono). Ten nėra kabinos, reikia mokėti internetu per 24 valandas. Jei nemoki – bauda atkeliauja į namus po mėnesio. Dabar jau galima mokėti ir automatiškai, jei užsiregistruoji numerį. Nepamiršk to, kitaip prarasite 70 svarų.

Kur geriausia ilsėtis ir pilti degalus?

Prancūzijoje degalai brangesni nei Belgijoje arba Liuksemburge. Taigi, jei važiuojate per Kalė, pilti ten nebūtina. Ilsetis – „Aire de repos“ (poilsio aikštelės). Yra nemokamos, yra mokamos. Mokamos turi dušus, kas svarbu, jei važiuojate ilgai.

Techniniai niuansai ir rizikos

Ką daryti, jei sugedo Anglijoje?

Tai blogiausia scenarijus. Turius draudimą „Kasko“, kuris veikia ir užsienyje, galima skambinti pagalbai. Bet jei neturi – telieka ieškoti vietinio mechaniko. O jų valandos įkainos... pfff. Gali tekti uždirbti kelias dienas tik vieno stabdžio patobulinimui. Todėl techninės patikros prieš išvykstant yra būtinas.

Ar reikia žieminės padangos Anglijoje?

Anglijoje žiemos minkštos. Jei ten sniegas, tai viskas stovi – tiek su žieminėmis, tiek be jų. Tačiau keliams ten drėgna ir drėgna. Geros padangos būtinos dėl saugumo (aquaplanning). Tačiau įstatymų privalomo žieminės padangos nėra (kaip Vokietijoje). Bet aš visada patariu neapsirūpinti.

Kaip užtikrinti, kad krovinys neiškris?

Užfiksuok viską. Juostomis, tarpais. Niekada neklausk „ar užsilaikys?“. Užsilaikys, kol išslysta pirmąjį posūkį. Kai rinksite patikimą mikroautobusą kroviniams į Angliją, patikrinkite, ar viduje yra įtvirtinimo akutės (lashing points). Jos būtinos. Be jų – chaosas.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, jei mikroautobas turi ADR sertifikatą ir vairuotojas turi pažymėjimą. Bet paprastai mikroautobuose tai neleidžiama dėl mažos erdvės ir vėdinimo. Jei turi chemiją, geriau raskti specializuotą pervežėją. Nesaugu tau ir kitiems.

Ką daryti su „Check Engine“ šviesa?

Ji šviečia dėl ko nors. Kartais tai tik degalų filtro arba degimo kapsulės (aš turiu omenyje svirtuką). Bet jei šviesa mirksi – nesiokite. Anglijoje, jei sustosite ant greitkelio dėl variklio gedimo, gali būti, kad gausite baudą už blokavimą eismo. Patikrinkite prieš išvykstant.

Ar verta įsigyti GPS stebėjimo sistemą?

Absoliučiai taip. Net jei tu pats važiuoji. Savininkas turi žinoti, kur tu esi. O jei kas nors nutinka (pvz., pavogti mikroautobas? retai, bet įvyksta), GPS padės jį rasti. Be to, tai padeda planuoti maršrutus.

Kainos, pajamos ir realybė

Kiek kainuoja toks maršras vienam?

Degalai, keltas, maitinimas. Vien degalų reikės apie 300-400 eurų vienai pusei (priklausomai nuo kainos). Keltas 100-200 eurų. Taigi, apie 800-1000 eurų išlaidų vienam įvežimui. Tai be darbo užmokesčio. Taigi, kaina klientui turi būti adekvati.

Kaip nustatyti kainą klientui?

Skaičiuok: išlaidos x 2 (bent jau). Ir pridėk savo pelną. Nebūk naivus. Jei tu veži 500 kg, kaina turi būti didesnė nei kurjeriui. Kadangi tu turim grįžti tuščias? O gal turi užsakymą atgal? Tai idealus atvejis, tada kainą gali šiek tiek nuleisti.

Ar verta dirbti be sutarties?

Niekada. Jei klientas nesumoka arba padarys problemą su kroviniu (pavyzdžiui, sako, kad trūksta dalių), be sutarties teismas nieko nedarys. Parašyk paprastą dokumentą, kur nurodyta, kas vežama, kada ir už kiek.

Kas daryti, jei klientas laiko vairuotoją įkalbėtas?

Kartais vyksta, kad vairuotojas praleidžia dieną prie iškrovos. Tai normalu? Jei tai nenumatyta, tu reikalaujau papildomo mokėjimo už laiką (standing time). Paprastai pirmos 2 valandos nemokamos, toliau – mokestis. Tai standartinė praktika.

Ar gali būti problemų su mokėjimais iš Anglijos?

Gali. Bankai uždelsia pavedimą. Geriau prašyti mokėti „Advance payment“ (iš anksto) arba bent dalį. Nerekomenduoju vežti „pasižadėjimu“ (t.y. gausi pinigus atgal grįžus). Tai dažna klaida pradedančiųjų.

Ar galima užsidirbti tik vežant dalis iš eBay?

Taip, daugelis taip ir daro. „Courier“ paslaugos. Bet ten yra didelė konkurencija. Turi būti greitas ir pigus. Tiesa, tokiu atveju tau nebereikia jokių didelių dokumentų, jei tai prekės iki 150 eurų (tiek kur kas leidžiama be muito). Bet vis tiek reikės deklaruoti.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar verta pradėti šią verslą?

Jei turi patikimą mikroautobusą – taip. Jei turi kontaktus – taip. Jei tik turi vairuotojo pažymėjimą ir nori keliauti – gali būti sunku. Reikia suprasti rinką.

Kur rasti gerus mikroautobusus?

Nebūtinai jau „Autoplius“ gali būti geriausia. Žiūrėk ir Vokietijoje. Ten kainos geresnės, o būklė – geresnė. Tiesa, reikės nuvažiuoti pasiimti. Bet jei ieškomi patikimi mikroautobusai kroviniams į Angliją, Vokietija yra pirma vieta.

Kas svarbiausia – kaina ar kokybė?

Kokybė. Pigus mikroautobas pravers tik tada, kai parduosi jį dalių. Vežti juos – nuostolis. Geresnis variklis, mažiau problemų su muitine, laimingesnis klientas.

Ar reikia mokėti angliškai?

Bent jau bazinis. Nereikia kalbėti kaip poetas, bet suprasti, ką sako muitininkas ar pareigūnas – būtina. Arba turi turėt vertėją telefone (bet tai nelabai padės, jei reikia greitai reaguoti).

Tiesiog būk atsargus ir planuok.

Apibendrinant, viskas susiformuoja į vieną paprastą tiesą: technika ir dokumentai yra pagrindas. Nėra būdo išsiversti be gero transporterio, jei ketini vežti krovinius toli. Nors šiek tiek nukrypome nuo temos kalbant apie maistą, svarbiausia yra pasirūpinti tuo, ką veži. Tikiuosi, kad šis patikimo mikroautobuso kroviniams į Angliją pasirinkimo gidas padės išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduriau aš ir mano kolegos per šiuos metus. Sėkmės keliuose ir saugios kelionės!