Kruopštus kelionės planavimas ir vykdymas iš Anglijos: Eksperto Vadovas Bejųgiams Pervežimams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, turi galimybę matyti, kaip pasaulis ir vadybos standartai keičiasi. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: Anglija visada buvo ir išliks viena sudėtingiausių bei reikalaujančių daugiausia dėmesio kryptimi. Nuo pat Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit), procesas tapo dar labiau „popierinis“ ir reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir išskirtinio organizacinių gebėjimų. Daugelis klientų, dažnai ir patys logistikos profesionalai, kyla klausimų, kaip šiandien efektyviai planuoti maršrutus iš Anglijos, kad kroviniui pasiekti tikslą nebūtų prarastos dienos ar savaitės.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Mes ne tik aptarsime techninius planavimo aspektus, bet ir panagrinėsime smulkmenas, kurios, mano ilgą metų praktiką rodančiai nuomone, lemia sėkmę. Kelionės planavimas iš Anglijos – tai ne tik žemėlapio pažiūrėjimas ir keltų bilieto įsigijimas. Tai sudėtingas puzzle, susidedantis iš muitinės procedūrų, techninių apribojimų, kelių infrastruktūros ypatumų ir, žinoma, žmogiškojo faktoriaus. Jeigu jums svarbu, kad krovinys ar asmeninis kelionės tikslas būtų įvykdytas sklandžiai, šis tekstas skirtas būtent jums.

Šiuo metu rinka yra permaininga. Kainos kyla, vietos keltuose retkarčiais nutrūksta, o muitinės kontrolės punktai (Kent “Smart Border” ir kiti) gali sukelti nemažai streso, jei nesate pasiruošę. Todėl kruopštus planavimas – tai ne prabangos, o būtinybė. Štai išsami analizė ir praktiniai patarimai, kaip suvaldyti šį procesą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skaidrioje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai ir partneriai. Atsakymai į juos paremti mano daugiamete praktika ir atspindi dabartinę situaciją rinkoje.

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi krovinio išvežimui iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias ir dažniausiai painiojamas klausimas. Anksčiau pakanka buvo turėti TIR knygę ar CMR sąskaitą-faktūrą, tačiau dabar situacija pasikeitė radikaliai. Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti – tai skirtumas tarp prekių prekybos (kai krovinys parduodamas ar pirkiamas) ir grąžinimo (kai krovinys grįžta į šalį, iš kurios buvo išvežtas, pvz., techninė pagalba).

Pirmiausia, visiems prekių pervežimams iš JK į ES reikalingas Eksporto deklaravimas. Jis turi būti atliktas JK muitinės sistemoje prieš krovinį išvykstant iš salos. Be sėkmingai užbaigtos eksporto deklaracijos, krovinys nebus įleistas į ES teritoriją (pvz., Prancūzijos-Calais pusėje). Reikės turėti suformuotą Exit Summary Declaration (EXS).

Be to, būtinas Prekių susijusios su transporto priemonės judėjimu deklaravimas (ENS) – jis pateikiamas atvykimo šalyje (pvz., Prancūzijoje). Jei prekės yra pavojingos, reikalingi ADR dokumentai. Jei maisto produktai – veterinarijos sertifikatai (SANTE). Ir, žinoma, šakninis dokumentas yra CMR (tarptautinė vežimo sutartis), kuriame turi būti tiksliai nurodytas siuntos gavėjas, siuntėjas, prekių pavadinimas ir svoris. Negaliu nepaminėti, kad vairuotojas visuomet turi turėti pasą arba ID kortelę (jei galioja), kurioje galioja vizą (jei reikalinga), nors daugeliui ES vairuotojų vizų nereikia trumpiems vizitams, tačiau darbo teisinis pagrindas turi būti tvarkingas.

2. Kaip pasirinkti optimaliausią keltų maršrutą (Dover, Calais, Eurotunelis, Hull, Rotterdam)?

Maršruto pasirinkimas gali padaryti didžiulę įtaką biudžetui ir laikui. Per savo karjerą esu išbandęs visus įmanomus variantus, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų.

Dover – Calais / Dunkerque yra trumpiausias ir populiariausias maršrutas. Jis idealus tų, kuriems svarbu greitis ir kurie važiuoja į pietryčius (Prancūzija, Belgija, Vokietija). Tačiau čia yra didžiausia eismo rizika. Jeigu įvyksta incidentas arba pasienio kontrolės sustoja („Operation Stack“), eismas gali stovėti valandomis.

Eurotunelis (Folkestone – Calais) – tai mano asmeninis mėgstamiausias pasirinkimas dėl greičio ir patogumo. Nereikia laukti, kol išvažiuos keltas, trukmė – tik 35 minutės. Vairuotojas gali likti kabinose. Tačiau čia griežčiausi aukščio apribojimai ir reikalavimai dėl pavojingų medžiagų (kai kurios ADR kategorijos neprileidžiamos). Be to, bilietų kainos gali būti aukštesnės, jei neperkamos iš anksto.

Vakarų ir šiaurės maršrutai (Hull – Rotterdam/Zeebrugge, Harwich – Hook of Holland) – šie maršrutai ilgesni (jūra trunka 6–7 valandas), bet jie leidžia vairuotojams gerai pailsėti (kabinoje ar kajutėje), o atvykus į žemyninę Europą jau būsite šiaurėje (Olandijoje), išvengdami pietryčių spūsčių. Šis variantas idealus, jei krovinio tikslas yra Švedija, Norvegija, Danija ar Šiaurės Vokietija. Nors brangiau, tačiau dažnai taupomas vairuotojo darbo laikas.

3. Kokios yra pagrindinės sunkumų priežastys Kent “Smart Border” kontrolės punktuose ir kaip jų išvengti?

Kent “Smart Freight” sistema (anksčiau žinoma kaip „Kent Access Permit“ – KAP) buvo sukurta, kad išfiltruotų ne paruoštus krovinius dar prieš juos pasiekiant uostą. Sunkumų priežastis paprasta: trūkstami ar neteisingi dokumentai.

Dažniausiai vairuotojai atvyksta prie pat keltų, tikėdamiesi, kad „kažkas sutvarkys“. Taip nebebus. Jeigu jūsų eksporto deklaracija nėra patvirtinta (turi MRN – Movement Reference Number numerį), sistema neleis jums patekti į uostą.

Kaip išvengti? Dokumentus reikia tvarkyti ne 2 valandas iki išvykimo, o dar prieš dieną ar dvi. Reikia tikrinti, ar muitinės brokeris sėkmingai padavė deklaraciją. Vairuotojas turi turėti šį MRN numerį pasirašytą ant CMR arba atskirame lape. Be to, būtina užtikrinti, kad vairuotojo asmens duomenys atitinka tuos, kurie nurodyti deklaracijoje (pavardė, pasas). Dažna klaida – neteisingai nurodytas transporto priemonės numeris arba vairuotojo pasikeitimas paskutinę minutę be dokumentų atnaujinimo.

4. Kaip tinkamai suplanuoti vairuotojo poilsio laiką (tachografas) važiuojant iš Anglijos?

Anglijoje ir žemyninėje Europoje taikomi tais patys ES taisyklių reglamentai (EC 561/2006), tačiau jų įgyvendinimas kelyje gali sukelti painiavą. Kelionė iš Anglijos dažnai prasideda ilgu važiavimu Anglijos vidumi, paskui laukimas uoste, paskui keltu (kuris dažnai laikomas poilsiu, jei ten yra kabinė), ir vėl vairavimas Prancūzijoje.

Klaidingiausia strategija – važiuoti „iki paskutinio“ Anglijoje. Jeigu vairuotojas atvyks į Doverį ar Folkestone’ą jau pavargęs, jam gali tekti laukti 4–5 valandas kelyje ar uoste (spūstys), o tada dar vairuoti Prancūzijoje. Tai tiesiogiai pažeidžia poilsio reikalavimus ir kelia didelę riziką baudoms.

Mano patarimas: planuokite maršrutą taip, kad 45 minučių poilsio arba 9 valandų dienos poilsio prasidėtų jau kelyje arba tiesiogiai prieš išvykstant keltu. Nepamirškite, kad keltų laukimas uoste (jei nėra įmanoma išlipti iš mašinos) nėra laikomas poilsiu. Todėl reikia turėti rezervą laiko. Taip pat svarbu prisiminti apie „dviejų savaičių taisyklę“ – jei vairuotojas Anglijoje praleido daugiau laiko, gali reikėti ilgesnio savaitinio poilsio (45 valandos vietoj standartinių 45).

5. Kokios yra specifinės krovinių pakavimo ir fiksavimo taisyklės Anglijoje prieš išvykstant?

Anglijos saugumo standartai (DVSA – Driver and Vehicle Standards Agency) yra griežti. Jie ne tik tikrina, ar krovinys užfiksuotas, bet ir ar jis nekelia pavojaus kitiems keliuose. Prieš išvykstant iš sandėlio Anglijoje, būtina atlikti „Load Security“ patikrą.

Pagrindinė klaida – remtis vien tik trintimi. Krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad jis negalėtų pasislinkti nei į priekį, nei atgal, nei į šonus. Naudojamos guminės juostos (straps), trosai su įtempikliais, rėmai. Ypač svarbu tai, jei kelionės metu bus keltu – jūros bangos sukelia vibracijas, kurioms gali neatsilaikyti net ir atrodo gerai užfiksuotas krovinys.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į svorio pasiskirstymą. Anglijoje daugelyje vietų yra svorio apribojimai (ypač vietiniai keliai ir tiltai). Perkrovimas vienoje ašyje gali baigtis ne tik bauda, bet ir krovinio iškrovimu į gatvę. Be to, būtina, kad krovinio svoris atitiktų tai, kas nurodyta CMR sąskaitoje-faktūroje. Netikslumas gali sukelti problems muitinėje.

6. Kaip „Brexit“ paveikė techninės pagalbos (techninių gedimų) procedūras ir grąžinimą į Angliją?

Tai viena sudėtingiausių sričių. Iki šiol techninė pagalba buvo paprasta: sugedo mašina – nuvežėme remontuoti ir parvežėme atgal. Dabar tai laikoma prekių judėjimu, todėl reikalauja dokumentų.

Kai vežate sugedusią techniką (pvz., vokišką sunkvežimį) atgal į Angliją arba atgal į ES, reikia naudoti Re-Entry procedure arba Outward Processing Relief (OPR). Reikia deklaruoti, kad prekė (mašina) buvo laikinai išvežta ir dabar grąžinama be muitų, jeigu ji nebuvo remontuota ar modifikuota (arba jeigu remontas atliktas ES ir mokėjote PVM).

Jei atvežate techniką į Angliją remontui, reikia deklaruoti išvežimą iš ES (taip, tai reikia padaryti išvykstant iš Vokietijos/Lietuvos), o paskui, kai grąžinate ją atgal (po remonto Anglijoje) – jums reikės importo deklaracijos Anglijoje su atitinkamu PVM mokėjimu (jei remonto vertė viršija slenkstį). Be tvarkingų „Returned Goods“ dokumentų, Anglijos muitinė gali reikalauti sumokėti importo mokesčius už visą mašinos vertę, kaip ir būtumėte ją perkant. Čia būtina glaudžiai bendradarbiauti su brokeriu abiejose pusėse.

7. Ką daryti, jei kelionės metu užstrigsite Anglijoje dėl techninio gedimo ar avarijos?

Techniniai gedimai įvyksta, ir 20 metų patirtis moko, kad būtina turėti planą „B“. Anglijoje pagalba kelyje yra gerai organizuota, tačiau brangi. Jeigu jūsų mašina sugenda autostradoje (M25, M1 ir t.t.), pirmiausia reikia užtikrinti saugumą – įjungti pavojų šviesas, užsidėti lietpaltį (kuris Anglijoje privalomas) ir išsisti užsaugos juostą.

Skambinkite savo draudimo kompanijai (jei turite „Roadside Assistance“). Jeigu ne, reikės skambinti vietinėms pagalbos tarnyboms. Svarbu: jei krovinys yra jautrus (maistas, vaistai) arba pavojingas (ADR), praneškite apie tai pagalbos tarnybai – jie gali siųsti specialią techniką.

Dėl dokumentų: jei dėl gedimo neįmanoma išvykti laiku, reikia nedelsiant pranešti gavėjui ir siuntėjui. Jei reikia keisti vairuotoją arba perkrauti krovinį į kitą mašiną (kurios reikės atvežti iš ES), tai vėl sukuria naują muitinės situaciją – reikės „Transhipment“ procedūros, leidžiančios perkrauti prekes vienoje vietoje be muitinės uždarymo. Negalima tiesiog perkrauti į kitą mašiną ir važiuoti – tai laikoma kontrabanda arba pažeidimu, jeigu nėra dokumentuota.

8. Kaip efektyviai planuoti kuro užpildymą ir mokesčius (Eurovignette, ULEZ) Anglijoje ir žemyne?

Kuro kainos Anglijoje svyruoja, tačiau dažnai jos gali būti didesnės nei kai kuriose ES šalyse, nors ir mažesnės nei Šveicarijoje. Planuokite degalines taip, kad užpildytumėte dar Anglijoje prieš išvykstant (už uosto ribų kaina dažnai būna aukštesnė), tačiau verta palyginti su kainomis Prancūzijoje ar Belgijoje.

Dėl mokesčių: Anglijoje yra LEZ (Low Emission Zones) Londono ir kitų didmiesčių centruose, o nuo 2023-2024 m. labai griežta ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zona visame Didžiajame Londone. Jeigu jūsų sunkvežimis neatitinka „Euro 6“ standarto (arba senesnis nei 2015 m. gamybos), įvažiavimas į šią zoną kainuos labai brangiai (kasdien 100 svarų sterlingų ar daugiau). Reikia planuoti maršrutą apie Londoną, jei įmanoma (naudojant M25), arba iš anksto užregistruoti mašiną ir sumokėti mokesčį.

Važiuojant žemynu, ne pamirškite Eurovignette mokesčio Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge ir Švedijoje (jei ten važiuojate). Vokietijoje reikalingas MAUT mokėjimas (dažniausiai viaBOX arba „Toll Collect“ priemonėmis). Neteisingai suplanuotas mokesčių mokėjimas gali baigtis didelėmis baudomis, kurias sunku gauti kompensaciją iš kliento.

9. Kokios yra specifinės problemos su vairuotojais (vizos, kalbos barjeras, teisiniai reikalavimai) ir kaip jų išvengti?

Vairuotojas – tai tas žmogus, kuris laiko visą procesą rankose. Po „Brexit“ daugelis ES vairuotojų susidūrė su vizų reikalavimais, jeigu norėjo dirbti JK. Tačiau net ir trumpam pervežimui (tranzitu), turi būti aiškus teisinis statusas. Daugiausia problemų kyla su nelegaliai dirbančiais vairuotojais arba dokumentų klastojimu.

Kalbos barjeras Anglijoje nėra toks didelis, jeigu vairuotojas moka angliškai bent elementariai, tačiau muitinės pareigūnai gali kalbėti labai greitai ir naudoti specifinę terminologiją. Mano patarimas: kiekviename sunkvežimyje, kuris reguliariai važiuoja į Angliją, turi būti išsamus instrukcijų lapas (checklist) lietuviškai (arba vairuotojo gimtąja kalba), paaiškinantis, ką daryti per kontrolę. Ką rodyti? Kur stovėti? Kam skambinti, jei atsisako įleisti?

Taip pat svarbu vairuotojo sveikata ir psichologinė būklė. Kelionė per „Kanalo tunelį“ arba keltu gali būti stresinė tiems, kurie bijo uždarų erdvių ar jūros. Reikia pasirūpinti, kad vairuotojas būtų ramus, gerai išsimiegojęs, nes nervinis sužadinimas kontrolės punktuose dažnai lemia klaidas užpildant dokumentus.

10. Kaip apskaičiuoti realią kelionės kainą ir išvengti neplanuotų išlaidų?

Dažnai klientai žiūri tik į keltų bilieto kainą ir degalų sąnaudas. Tai yra tik ledkalnio viršūnė. Kruopštus planavimas reikalauja įtraukti visas išlaidas.