Patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai: Kaip išvengti nesusipratimų po „Brexit“

Na, štai ir jūs, nusprendę išsikraustyti. 20 metų šioje srityje praleidau, o Londonas vis dar vienas populiariausių maršrutų, bet žinote, ką sakau? Niekada nesinorėtų meluoti – tai paprasta tik tada, kai viskas eina pagal planą, o planas su Didžiąja Britanija dabar yra sudėtingesnis nei anksčiau. Patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai nebegali būti tik „pakrovėm ir nuvažiavom“, dabar reikia galvoti apie muitinę, dokumentus, kurie anksčiau nebuvo reikalingi, ir tą momentą, kai vairuotojas atvyksta prie namų ir negali pristatyti dėl parkavimo leidimo. Čia bus tiesiogiai, be puikiųjų žodžių, kaip kalbėčiau prie kavos puodelio.

Kas su dokumentais dabar, kai mes ne ES

Kokių dokumentų reikia patikimam kraustymuisi į Londoną?

Tai pagrindinė baimė po „Brexit“. Anksčiau buvo paprasta: pakraunam ir važiuojam. Dabar reikia sąrašo, vadinamojo „inventoriaus“, kuris turi būti anglų kalba, o jame nurodyta kiekviena daikto vertė. Be to, reikės nurodyti jūsų asmens kodą arba paso numerį, nes muitinė reikalauja deklaruoti, kad tai ne prekės pardavimui, o asmeniniai daiktai. Jei nėra šio popieriaus, gali tekti mokėti PVM ir veryti dėl to pusę dienos. Geriau jį padaryti iš anksto.

Ar reikia mokėti muito ar mokesčius už daiktus?

Jei keliuate gyventi (o ne verslui), daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, yra atleidžiami nuo mokesčių. Bet čia yra vienas „bet“: jei pervežate daug naujų dalykų su etiketėmis, muitininkai gali įtarti, kad juos parduosite. Tada gali tekti mokėti PVM ir muito. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė pervežti penkias naujas virškates, sakė dovanoms seseriai, teko mokėt. Geriau būkite sąžiningi.

Kas tas T1 dokumentas ir ar jis būtinas?

T1 tai tranzito deklaracija, ji reikalinga, kai keliaujate per Europą į ne ES šalį. Dažniausiai šį dokumentą tvarko pervežėjas arba brokeris, jums nereikia jo daryti paties, bet turite žinoti, kad jis egzistuoja. Jei vairuotojas jo neturi, sienoje jis nepraeis. Viską apskaičiuoja logistikos kompanija, tačiau kaina už tai įeina į sąskaitą. (Nors kartais įmonės už tai ima atskirai, tai patikrinkite sudėtyje).

Ar galiu vairuoti savo automobilį su vairuotoju?

Techniškai galima, jei jums leidžia draudimas (Green Card), bet dauguma pervežėjų to nedaro. Jie veža krovinius, o ne keleivius. Keltuose įstatymai griežti dėl keleivių sunkvežimiuose. Be to, jei įvyks avarija, klausimų bus daugiau nei paprastai. Geriau susitarti dėl bilieto lėktuvu ar traukiniu, o automobilį leisti vežti atskirai. Taip saugiau.

Ką daryti, jei pasiduoda daiktai muitinėje?

Tai blogiausias scenarijus. Reikės susisiekti su muitinės brokeriu, kuris padės pateisinti, kad tai asmeninis turtas. Kartais reikia pateikti PVM mokėjimo pažymą iš Lietuvos, jei prašote atleidimo nuo mokesčių UK. Nepanikuokite, bet žinokite, kad tai gali prailginti pristatymą keletą dienų. Todėl patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai prasideda ne nuo pakavimo, o nuo šių detalių.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą gyventi su daiktais?

Muitinė neduoda vizų, jos tik tikrina daiktus. Bet jei neturite teisės gyventi JK (pvz., prieš tai gyvenote neteisėtai), daiktus gali konfiskuoti. Jums reikės parodyti vizą arba leidimą gyventi (Settled Status ar darbo vizą). Be to, daiktai gali būti laikomi „užstatu“, kol išsiaiškinsite jūsų statusą. Taip, tai biurokratinis purvas.

Kas nutinka, jei pamiršau nurodyti ką nors sąraše?

Muitinė gali nubausti pinigine bauda arba reikalauti sumokėti mokesčius už nerodytą daiktą. Jei tai maža dėžė su knygomis, gali praeiti, jei tai brangus televizorius – bus problemų. Visada geriau parašyti „daugiausia drabužių ir buities reikmenų“ nei praleisti brangų daiktą. Sąrašas turi būti kuo tikslnesnis.

Pinigai ir kur jie dažniausiai dingsta

Kaip susiformuoja kaina už patikimą kraustymosi į Londoną paslaugas?

Kaina priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo ir, žinoma, degalų kainos. Taip pat įeina keltų ir tunelio mokesčiai, kurie D. Britanijoje ne iš pigių. Skaičiuokite, kad maždaug 1-2 kubiniai metrai kainuos nuo 500 iki 1000 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei ką nors paslėpsite (pavyzdžiui, tai nėra 3 kubai, o 5), vairuotojas tiesiog neįkels visko ir reikės antros kelionės.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, bet dažniausiai ji fiksuota tik tam tikrą laiką, pvz., mėnesį. Jei degalai pakils 20%, o jūsų kaina fiksuota, pervežėjas praras pinigus, todėl jie deda rezervą. Aš visada sakau – geriau pasirašyti sutartį su galimybe koreguoti kainą, jei degalų rinka „šokinėja“. Taip abiem pusėms ramiau. (Nors suprantu, klientams nori aiškumo).

Kokie yra papildomi mokesčiai, kurių nepasakys iš karto?

O, čia yra įdomiausia. Londono centras turi „mokesčį už užterštumą“ (ULEZ), kurį turi mokėti sunkvežimiai. Jei vairuotojas įvažiuoja į zoną be mokėjimo, bauda 160 svarų. Taip pat parkavimas – jei jūs neužsirezervuosite vietos, vairuotojas gali prastovėti valandas ir mokėti už stovėjimą mieste. Tai viskas įkainojama jums.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žiūrėkite, jei kas siūlo vežti už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai arba jis neįkels visko, arba vairuotojas važiuos be poilsio, arba – blogiausiu atveju – jis tiesiog pasprings su jūsų daiktais. Girdėjau istorijų, kai „pigios“ kompanijos reikalaujo papildomo mokesčio prieš pat iškraunimą, kitaip neleis daiktų. Patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai kainuoja pinigus, tai investicija į jūsų nervus.

Kaip apmokėti? Ar reikia avanso?

Įprasta yra mokėti 30-50% avansą, kad užtikrintumėte datą. Likusią dalį mokate gavus daiktus arba prieš išvežimą. Nekokite viską iš karto, kol nepamatėte vairuotojo akis (arba bent jau transporto priemonės nuotraukos). Yra nusikaltėlių, kurie gauna avansą ir dingsta. Tai reta, bet įvyksta.

Ar draudimas įeina į kainą?

Dažniausiai įeina, bet jis yra ribotas. Būkite atidūs skaitant sąlygas – daiktai gali būti apdrausti tik tada, kai juos pakrauna profesionalūs kraustytojai. Jei patys pakrovėte krepšį su indais ir jis sudužo, draudimas negalios. Pasidomėkite, ar draudžiami brangūs daiktai (giutaros, paveikslai), ar tik „buitinis turtas“.

Ką daryti, jei pervežėjas padarė žalą?

Reikia fiksuoti nuotraukas iš karto, kol vairuotojas dar vietoje. Parašykite pažymą apie žalą. Jei vairuotojas išvažiuoja, įrodymų bus sunkiau rasti. Gerbiama kompanija visuomet pasirašo „protokolą“ vietoje. Jei jie vengia, tai blogas ženklas. Būkite kvailys ir fotografuokite viską, net mažus įbrėžimus.

Pakavimas ir krovimas (kas vyksta čia)

Ar geriau pakavoti paties ar leisti pervežėjui?

Jei turite laiko ir norite taupyti, pakavkite patys. Jei norite, kad nenukristų koja ar nesusilūžtų nugarą, palikite tai jiems. Profesionalai turi dėžes, antšokus, burbuliuką. Jūsų „Maxima“ dėžės gali neišlaikyti 500 kilogramų krovinių viršuje. Aš visada patariu bent jau brangiausius daiktus (indus, elektroniką) patikėti jiems.

Kokias dėžes naudoti?

Stiprios, dvigubos sienelės dėžės. Knygoms – mažesnės, kad neperdegtų, drabužiams – didesnės su kablys. Nenaudokite plastikinių dėžių (kaip iš picerijos), jos slidžios ir susilanko. Vienas klientas buvo pakavęs viską į maišus su dulkių siurbliais – tai buvo košmaras kraustyti, viskas ant grindų. Nenaudokite maišų, nebent tai patalynė.

Kaip elgtis su baldais?

Reikia išmontuoti, kiek įmanoma. Stalai, lovos, spintelės – taip sutaupysite vietą ir sumažinsite sudužimo riziką. Pervežėjai dažnai atsiima šraubių rinkinį, bet geriau pasilikite savą, jei turite specialių galvų. Visus dangčius ir vitrinas reikia uždengti storu kartonu.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Galite, bet buitinę chemiją ir skysčius reikia pakruoti labai atsargiai. Muitinė gali uždrausti mėsą ir pieno produktus iš ne ES šalių (tai dabar taikoma ir mums). Gėrimai, jei tai ne prekybai, gerai. Vieną kartą klientas bandė vežti šampano butelius be apsaugos, ir vienas sprogo – visa kita buvo lipni. Būkite protingi.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet turi būti be žemės ant šaknų (arba sterilizuota žemė), o pačiam augalui reikia fitosanitarinio pažymos, jei jis retas. Paprastus kaktusus paprastai praleidžia, bet jei turite didelę kolekciją, geriau pasikonsultuoti. Muitinė gali juos sunaikinti, jei bus įtarimų dėl kenkėjų.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Gerai įpakuokite į originalią dėžę, jei jos dar liko. Jei ne, užvyniokite į burbuliuką ir statykite į dėžę, kurioje nėra tuščios vietos (užpilkite rankšluosčiais). Kietasis diskas gali nukristi nuo mažiausio smūgio. Aš visada pasakau – duomenys brangiau už kompiuterį, padarykite atsarginę kopiją prieš kelionę!

Kaip užtikrinti, kad nieko nenukryps?

Užsegti dėžes lipnia juosta, pasirašyti viršuje „Kambarys: Virtuvė“ ir „Kryptis: Aukštyn“. Paprasta, bet dažnai užmirštama. Jei vairuotojas nežino, kur dėti dėžę, jis ją mes į krūvą, o po to jums teks viską pernešti iš naujo. Patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai prasideda nuo etikečių.

Kelionės laikas ir vairuotojai (žmogiškasis faktorius)

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 2-4 dienos. Pirmą dieną pakrauna, antrą važiuoja iki jūros, trečią – keltu ir į Londoną. Bet jei užeina audra ar yra eilės „Eurotunelyje“, gali užtrukti. Nereikia tikėtis, kad pirmadienį išvykę trečiadienį jau turėsite daiktus – suteikite laiko rezervą.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma įmonių, su kuriomis dirbu Lietuvoje, siunčia lietuviškus vairuotojus. Tai labai palengvina komunikaciją. Bet kartais gali būti ir ukrainiečių, arba baltarusių, jei tai didelė tarptautinė firma. Sutartyje galima nurodyti pageidavimą, bet garantijų nėra 100%.

Kas nutinka, jei vairuotojas susiduria su technine problema?

Tuomet jūsų daiktai stovi pakeliui. Gera kompanija turi draudimą ir pagalbos tarnybą, ir siunčia kitą automobilį arba remontuoja esamą. Blogiausia, jei tai maža firma be draudimo – tada daiktai gali stovėti dienomis. Pasidomėkite, ar turi „breakdown cover“.

Ar galiu susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Taip, dažniausiai jums duodame vairuotojo numerį išvykus iš Lietuvos. Bet nenaudokite jo kiekvieną valandą klausiant „kur jūs?“. Vairuotojas vairuoja, jis negali atsiliepti. Geriausia susitarti dėl pranešimo, kai jis artėja prie Londono (pvz., 4 valandos iki atvykimo).

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui nakčiai?

Jei jis neina į viešbutį, o miega kablyje – taip, jis yra atsakingas. Sunkvežimiai turi užraktus ir signalizaciją. Nėra daug atvejų, kad vogtų iš pilno sunkvežimio, bet Londono naktimis gali būti pavojinga. Geriau, jei jis statosi saugioje aikštelėje, o ne gatvėje.

O jei vairuotojas užstringa sienoje?

Tada gausite pranešimą iš mūsų dispečerio. Muitinės patikros gali trukti valandomis. Čia nieko nepadarysite, tik reikės kantrybės. Nereikia skambinti vairuotojui ir šauktis, jis ir taip stresinasi. Geriausia susitarti dėl pristatymo lankstumo.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluoti?

Jeigu pavėluoja dėl techninių priežasčių ar sienų, tai ne jo kaltė. Jei tiesiog užmigė – tai kaltė. Sutartyje dažnai būna nurodyta bauda už pavėlavimą, bet realiai ją gauti sunku. Geriausia turėti planą B (pvz., pas draugą nakvynei), jei atvyksta vėlai naktį.

Atvykimas į Londoną (parkavimas ir kita)

Kaip suorganizuoti iškrovimą Londone?

Tai svarbiausia. Londono gatvės siauros, o vietos nėra. Jūs privalote susitvarkyti parkavimo leidimą (parking suspension) savo rajono taryboje (council) bent savaitę iki atvykimo. Be to, vairuotojui reikės vietos, kur sustabdyti sunkvežimį. Jei nebus leidimo, gausite baudą ( Penalty Charge Notice), kurią turėsite mokėti jūs.

Kas yra „Congestion Charge“ ir „ULEZ“?

Tai mokesčiai už važiavimą į Londono centrą. Sunkvežimiai moka daugiau nei lengvieji automobiliai. Patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai reiškia, kad kompanija apie tai žino ir yra susiskaičiavusi kainą. Jei ne, jums gali atsiųsti sąskaitą po mėnesio už svarų.

Ar gali vairuotojas užlipti į trečią aukštą be lifto?

Jis gali nešti daiktus laiptais, bet tai papildomas darbas. Už tai paprastai imamas mokestis už laiptus (pvz., 50 eurų už aukštą). Jei gyvenate be lifto penktame aukšte, pasiruoškite, kad tai kainuos. Nenukrypkit nuo temos, bet fizinis darbas Londone brangus.

Kas daryti, jei gatvė per siaura?

Tada reikės nešti daiktus toliau. Kartais reikia mažesnės transporto priemonės (pvz., 7.5 tonų vietoj 18 tonų), kuri gali važiuoti į siauras gatves. Tai gali padidinti kainą, nes reikia daryti „transload“ (perkrauti iš didelio į mažą). Vienas toks atvejis Vakarų Londone mane kainavo beveik dvigubai.

Ar reikia padėti vairuotojui?

Neprivalote, bet jį pagelbėsite. Jis vienas gali nešti dėžes valandas. Jei padėsite nukreipti ar nešti lengvesnius daiktus, viskas eis greičiau. Be to, tai jūsų daiktai, jūs žinote, kur juos padėti. Nereikia stovėti šalyje ir vadovauti, bet pagalba niekada nenukenkia.

Ką daryti su pakuojimo atliekomis?

Dėžės, plėvelės – viskas tai lieka jums. Vairuotojas nuneš dėžes į butą, bet jis jų neišvešs atgal į Lietuvą (per brangu). Susitarkite dėl išvežimo arba išmeskite patys. Kartais galima susiderėti, kad jis paims kai ką į metalo laužą, jei ten yra metalinių dėžių.

Kaip patikrinti, ar viskas atvyko?

Turėkite savo sąrašą rankoje. Kryžiukykite, kas įkelta. Jei kojos trūksta, praneškite iš karto. Negalima laukti rytojaus. Vairuotojas išvyks ir bus sunku įrodyti, kad dėžė nebuvo perduota. Pasirašykite pristatymo aktą su pastabomis, jei yra trūksta arba yra sužalota.

Ar galima susitarti dėl iškrovimo savaitgalį?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai turi poilsio laiką, o savaitgaliais dirbti yra brangu („overtime“). Jei norite sutaupyti, planuokite atvykimą darbo dieną. Londono savaitgaliai ir taip chaotiški.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti – tai ne rocket science, bet reikia galvos. Patikimas kraustymasis į Londoną užtikrintai įmanomas tik jeigu jūs nesate tinginys ir pasiruošę. Nereikia tikėtis stebuklų už 200 eurų, geriau sumokėti už profesionalų ir miegoti ramiai. Pasirūpinkite dokumentais, parkavimu ir būkite kantrūs su vairuotojais – jie taip pat žmonės, norintys atlikti darbą ir grįžti namo. Sėkmės naujajame gyvenime Londone, tik nepamirškite padėkoti vairuotojui, jis dažnai dirba daugiau nei 12 valandų per dieną.