Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius ir siuntas, perkraustymo paslaugos

Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai daroma be streso?

Vežame kiekvieną dieną

Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai daroma be streso?,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai daroma be streso?  vežam nuo durų iki durų

Paimame iš visos Anglijos

Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai daroma be streso?, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai daroma be streso?, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Automobilių pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 700€/700£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 800€/800£

    Motociklų pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 200€/200£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 250€/250£

    Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai daroma be streso?

    Dirbu jau tiek metų, kad kartais pamirštu, kaip atrodo pirmas kartas. Klientas skambina bemokamai, balsas dreba – kaip ten visa tai, į Angliją, per tiltus, per muitinę? Aš raminu, kad viskas bus gerai. Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais yra patogu, kai supranti keletą dalykų. Mikriukas čia ne mašina iš vestuvių, o darbinis arklys, kuris prasmunka pro sias gatves, kuriose sunkvežimis pasimestų kaip dramblys porcelianinėje parduotuvėje. Per dvidešimt metų mačiau visko: gerų žmonių su tragiškais lagaminais, ašarų oro uostuose ir situacijų, kai miegu ratusi aplinkui. Atsakysiu į kąsnį klausimų, kurie ateina į galvą prieš pirmą reisą.

    Kainos ir planavimas

    Kokia dabar reali kainų riba pervežant krovinį į Londoną mikroautobusu?

    Sunku pasakyti vieną skaičių, nes kiekvienas krovinys kitoks. Iš Lietuvos į Londoną su pilnu mikroautobusu paprastai kalbame apie sumą nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Mažesni kroviniai, kuriuos galima sumaniai sudėti šalia kitų siuntų, gali kainuoti ir tris šimtus. Kainą lemia ne tik kilometrai – keltai, Londone praleistas laikas, ten valanda anksčiau buvo brangesnė nei Mančesteryje. (taip, verčiau sakau „mikroautobusas“, nors formaliai tai furgonas iki 3,5 t) Karštuoju sezonu viskas šokteli. Vieni nori pilnos paslaugos, kiti – tik pervežimą. Todėl skaičiai plaukioja. Aš mieliau pasižiūriu nuotraukas ir tada pasakau kainą, o ne spėlioju telefonu.

    Ar galiu sutaupyti, jei pats padedu krauti ir iškrauti?

    Žinoma, kad galima. Kiekvienas fizinis darbas, kurį paima pats klientas, mažina sąskaitą. Mes skaičiuojame ne tik kelią, bet ir rankas. Jei pats nešate dėžes iš buto iki lifto, o Londone – dažnai be lifto, nes ten daug namų su laiptais – sutaupote maždaug dviejų valandų darbo mokestį. Būna porų, kur vyras neša aštuoniolika dėžių, žmona laiko duris, o vaikas rodo pirštu kur dėti. Tai šilta, bet atvirai – aš po tokios „pagalbos“ vakare jaučiuosi lyg būčiau bėgęs maratoną. Patarimas: jei sutaupote penkiasdešimt eurų, bet prarandate savaitgalį ir nugarą, pagalvokite ar verta.

    Kodėl vienur skaičiuoja už kubus, o kitur – tiesiog fiksuotą kainą?

    Štai čia matosi skirtingi verslo modeliai. Vieni vežėjai turi didelius furgonus ir jiems svarbu užpildyti erdvę – tad kiekvienas jūsų kubinis metras atima vietą kitam klientui. Kiti, dažniausiai mažesni, dirba fiksuotai, nes jie neinuomoja vietos, bet parduoda savo laiką. Aš dirbu antruoju būdu, nes per daug metų supratau, kad skaičiuoti kubus nuotoliniu būdu – misija neįmanoma. Klientas visada sako „turiu maždaug dešimt kubų“, o realiai išeina keturiolika arba šeši. Fiksuota kaina man saugesnė. Nors prarandu tuos, kas nori mokėti tik už penkis kubus. Bet gyvenimas per trumpas ginčytis dėl to ar spinta užima du ar tris kubus.

    Muitinė ir popieriai po Brexit

    Ar dabar reikia kažkokių ypatingų popierių gabenant asmeninius daiktus į Angliją?

    Dabar... Po to, kai Anglija išsiveržė, popierių prisidaugino. Jei vežate asmeninius daiktus registruodamiesi gyventi arba grįžtate atgal, reikia ToR relief popierių. Muitinėje nebeužtenka pasakyti „čia mano daiktai“. Būna, kad klientas nieko neseniai nesitvarkė, o daiktai jau pakrovimo aikštelėje. Tada skambučiai į konsulinę, rašinėjimai, o laikas eina. Kita vertus, jei tai prekybinis krovinys – reikia visai kitų dokumentų, EORI numerių, CMR sąrašų. Geriausia pasitikrinti prieš savaitę, o ne prieš valandą. Aš ne dokumentologas, bet žinau, kad be popieriaus karštos bulvės nebus.

    Kas bus, jei muitinėje Anglijoje neišlaikys mano daiktų deklaracija?

    Tada prasideda problema. Muitinės pareigūnai gali atidaryti furgoną, iškrauti dalį krovinio ir tikrintis. Buvo atvejis – pristatymas Birmingeme turėjo įvykti penktadienio vakarą, bet Doverio uoste rado neatitikimų sąraše. Sulaikė, o klientas jau rašo žinutes ar mes apgavome. Ne. Mes tiesiog nežinojome, kad jis įdėjo dar vieną dėžę su naujais batais, kuriuos pirko čia, bet sąraše neparašė. Muitai gali skirti baudą, konfiskuoti, arba tiesiog sulaikyti dienai kitai. Neretai tenka mokėti saugojimo mokestį už kiekvieną papildomą valandą. Todėl sąžiningas sąrašas – jūsų pagrindinis ginklas. Nebandykite veržtis pro adatos ausį.

    Ką reiškia ToR relief, ar jis dar veikia?

    ToR – Transfer of Residence – tai dokumentas, kuris leidžia įvežti asmeninius daiktus be muito. Ar veikia? Dar veikia, bet jį gauti... nežinau, gal šiek tiek užtrunka ilgiau nei prieš penkerius metus. Reikia įrodyti, kad gyvenate Lietuvoje, o dabar registruojatės Britanijoje arba atvirkščiai – grįžtate. TVS kompiuterinėje sistemoje kartais būna strigimų. Būna, kad klientas gauna patvirtinimą tik po dviejų savaičių, o daiktai jau važiuoja. Tada rašome lydraštį, kad krovinys vyksta su lūkesčiu gauti patvirtinimą. Ne visada muitiniai tokius dalykus priima lengvai. Bet alternatyva – mokėti muitus už viską, įskaitant seną sofą. Taigi – ToR gyvas, tik reikia kantrybės.

    Kodėl mikroautobusas, o ne sunkvežimis

    Kuo mikroautobusas skiriasi nuo didelio krovininio automobilio perkraustymams į UK?

    Juokas vien. Mikroautobusas – aš vadinu jį mikriuku – prasmuksta ten, kur sunkvežimis sustoja jau pirmoje sankryžoje. Londone tai gyvybiškai svarbu. Didysis furgonas turi daugiau vietos, bet Anglijos miestuose gatvės siauros, vienos krypties, aukščio apribojimai. Sykį vežėme sofą-lovą keturių metrų furgonu, o Clovelly gatvėje teko tris kartus sukti ratą, kol radome įvažiavimą. Mikroautobusas tokių bėdų neturi. Tiesa, jis netilps dviejų kambarių buto su šaldytuvu, jei dar reikia dviračių. Bet standartinė studija ar vieno kambario butas – idealiai. Degalų sąnaudos mažesnės, keltai pigesni. Aš mieliau vairuoju mažesnį auto.

    Ar mikroautobusas tikrai saugus gabenti stiklines vitrinas ir buitinę techniką?

    Saugus, jei tvarkingai supakuota. Ne mano kaltė, bet klientai kartais apvynioja televizorių su antklode ir galvoja, kad tai stebuklas. Mikroautobuse amortizacija kietesnė nei kambaryje, taigi vibracija keliaukdama per Vokietijos greitkelius jaučiasi. Mes turime specialias kilmes, diržus, kampų apsaugas. Kartais atsivežu net senus patalus iš namų ir tarpais dedu tarp dėžių. Ledas šaldytuve turi būti atitirpęs, kitaip čiuožinėsite kaip disko rutulys. Stiklą reikia spausti ne prie sienos, o tarp minkštų dalykų. Atsakomybė prisiimta rimtai, bet jei jūs pats supakavote blogai... na, ir geriausias vairuotojas neišgelbės nuo gravitacijos. Sakau tai su meile, bet ir su patirtimi.

    Kaip planuoti kelionę – per Prancūziją-Kanalą ar galima tiesiog per vandenyną?

    Vandenynas čia per toli, nors kai kurie galvoja, kad krovinys plaukia iš Klaipėdos į Liverpulį. Ne. Kelionė vyksta sausuma per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada keltas į Doverį arba tunelis po Lamanšu. Aš mieliau renkuosi keltą, nes tunelio eilės gniaužiančios. Keltas leidžia išlipti, išgerti kavos. Kelionės planavimas svarbus dėl darbo laiko, tachografo taisyklių. Blogiausia – užstrigti Calais pusdieniui. Tada grafikas byra kaip kortų namelis. Planuokite lanksčiai, niekada nežadėkite tikslios valandos. Ypač jei važiuojama per Doverį.

    Kiek laiko paprastai užtrunka kelionė iš Vilniaus iki Mančesterio mikroautobusu su kroviniu?

    Jeigu viskas slidi – trys dienos. Realiai keturios. Į Mančesterį toliau nei Londonas, reikia kirsti visą salą. Pirmą naktį miegame prie Reino, antrą kertame Lamanšą, trečią važiuojame į šiaurę. Žiemos sniegas Vokietijoje prideda pusdienį. Sykį buvome penkias dienas – avarija prie Leeds, stovėjom lietuje. Klientas skambino kas pusvalandį. Suprantu jaudulį, bet aš irgi žmogus. Todėl niekada nežadame tikslių valandų. Anglijoje kamščiai kaip oras. Jeigu sako ketvirtadienio vakarą, o ateina penktadienio rytą – dar laimingai baigėsi.

    Kas vyksta kelyje ir pasienyje

    Ar teko matyti, kad krovinys būtų sustabdytas pasienyje be priežasties?

    Sustabdyti be priežasties – juridiškai ne, o praktiškai pasitaiko. Muitiniai mato lietuvišką numerį ir nori pažiūrėti. Tikrina ne dėl krovinio, o dėl dokumentų tvarkingumo. Sykį sulaikė, nes CMR lape klientas pasirašė pieštuku. Aš net nepagalvojau, kad tai bėda. Valanda derybų, kol radome tušinuką. Absurdas. Kita vertus, su rimta firma tikimybė mažesnė. Aš važiuoju tomis pačiomis leistinomis vizomis, niekada pavargęs. Bet poilsis pasienyje kartais priklauso nuo to, ar pareigūnas rytą užmigo ant blogos ausies.

    Ką daryti jei vairuotojas pavėluoja dėl keltų darbo grafiko?

    Pirma, nepanikuokite. Keltai vėluoja labiau nei autobusai mieste. Ypač žiemą, kai audros Kanale. Jeigu vairuotojas jau uoste, bet keltas atšauktas ar atidėtas penkioms valandoms – jis nieko kito negali. Aš pats sykį užstrigau Calais trisdešimt šešias valandas. Buvo savaitgalis, kiti keltai pilni. Klientas Londone jau pardavinėjo mano sielą feisbuke, o aš gulėjau kemperyje prie uosto. Geriausia sutartoje vietoje palikti raktus kaimynui arba sutarti apie saugojimo galimybę. Daugelis įmonių dabar turi sekimo nuorodas, matote kur furgonas. Jeigu vėluoja daugiau nei diena – skambinkite. O jei trys valandos – atsigerkite arbatos. Mes irgi norėtume skristi, bet mikroautobusai sparnų neturi.

    Pakavimas ir bloga praktika

    Ar tikrai svarbu viską dėti į dėžes, ar gali tiesiog maišais suversti baltų daiktus?

    O Dieve, nedomai. Juodi maišai – blogiausias košmaras. Pirma, muitinėje jie atrodo kaip šiukšlės. Antra, maišai plyšta. Trečia, balta palaidinė maiše prie juodų batų – kaip modernus menas, bet klientui nepatinka. Dėžės turi turėti rankenas, būti dvigubai iš apačios užklijuotos. Mačiau, kai klientas supakavo porcelianą į turginius maišelius, o paskui stebisi kodėl šukės. Jūsų daiktai verti kelių centų už dėžę. Jos turi būti panašaus dydžio – kitaip laksto kaip žvėrys pusėje. Užrašas „KRUŠTI“ nepamaišys. Nors kartais mūsų darbas – ne stebukladarystė.

    Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti būtent mikroautobusu, kai pamato krovinį?

    Nes jos neturi mašinos. Dalis skelbimų – spekuliantai. Jie pasiima užsakymą, paskui skambina trims kitiems, kol kas nors sutinka. Pamato, kad stalas netelpa į Renault Traffic – atsisako. Arba sužino, kad reikia važiuoti į užsienį, o jie dirba tik Kaune. Blogiausia, kai pažadėjo kainą, pamato kad reikia CMR ir muitinės žinių, o jie neturi licencijos. Tada dingsta su užstatu. Tikras krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais reikalauja auto, leidimų ir smegenų. Ne tik gražaus skelbimo. Todėl patikrinkite ar firma egzistuoja, ar turi Google atsiliepimų senesnių nei vakar. Kitaip rizikuojate likti ant slenksčio su lagaminais.

    Ar galima vežti augalus, maistą ir alkoholį kartu su baldais?

    Galima, bet su apribojimais. Anglija griežtai žiūri į augalus – be fitosanitario bėdos. Maistas, ypač mėsa, pieno produktai – rizikinga po Brexit. Alkoholis – riboti kiekiai, reikia deklaruoti. Buvo atvejis, klientas įkišo šoninę su kiaušiniais po drabužiais. Doverio šuo reagavo, atidarė... šalta mėsa. Formalumai, šalinimas. Aš sakyčiau: vežkite drabužius, techniką. Pomidorą ir butelį vyno – palikite tėvams. Neverskite manęs slėpti produktų po pagalvėmis. Nedarau to ir krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais su tokiu požiūriu gyvuoja jau dvidešimt metų.

    Atsakomybė, draudimas ir ko nežinoi apie vežėjus

    Kokia atsakomybė prisiimama jei sudūžta televizorius kelyje į Angliją?

    Čia svarbiausias klausimas. Kiekviena rimta įmonė turi vežėjo civilinės atsakomybės draudimą. Jei televizorius sudūžta mano kaltės dėka – važiuojant per duobę per greitai arba netinkamai pritvirtinus – mes atsakome pagal CMR konvenciją. Kompensacija skaičiuojama pagal svorį, ne pagal emocinę vertę. Deja, taip veikia sistema. Jei klientas pats supakavo į dviejų sluoksnių maišelį, o aš perspėjau – atsakomybė sumažėja. Būna, kad žmonės nori atlyginti senelio vazą, kurios vertė neišmatuojama, o įstatymas matuoja kilogramais. Todėl vertingus daiktus vežkite tik su papildomu draudimu arba patys. Aš savo darbą atlieku atsakingai, bet nešu ne stebuklų maišą.

    Ar visos perkraustymų įmonės turi CMR draudimą, ar čia tik gražūs žodžiai svetainėse?

    Ne visos. Deja, ne visos. Kadrai internete parašo „drausti ir licencijuoti“, o realiai jie du draugai su sena Opel Vivaro. CMR draudimas kainuoja, todėl pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad draudimo nėra arba jis formalus. Kaip atskirti? Paprašykite poliso numerio ir paskambinkite draudimo bendrovei. Aš pats siūlau tai padaryti, nes neturiu ko slėpti. Sykį konkurentas vežė sofą, sudaužė, o klientui atsakė: „O mes neoficialiai, padarykite pusę kainos“. Tai ir buvo visa „įmonė“. Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais su atsakomybe – tai ne šūkis, o kaina, kurią moka sąžiningas vežėjas kasmet. Patikrinkite prieš užsakydami, net jei jums tai atrodo nepatogu. Atsivers daug akiračių.

    Kas jei vairuotojas avarijos metu pabėga ir aš turiu tik jo telefono numerį?

    Pagalvokite apie tai prieš duodami užstatą. Jei vairuotojas – neaiškus tipas iš skelbimo, jis gali ir pabėgti, ir numesti krovinį pakelėj. Teisėtai dirbanti įmonė turi registraciją, draudimą, vežėjo licenciją. Telefono numeris gali būti anoniminis. Aš įsivaizduoju tą siaubą: stovi tu pusrūsyje Bristolyje, o mūsų mikroautobuso niekur nėra. Todėl visada rinkitės įmones, kurios siunčia sutartis el. paštu, turi interneto svetainę ne iš vakar, suteikia sąskaitas faktūras. Aš važiuoju dvidešimt metų tokiu pačiu maršrutu, to paties klientai mane pažįsta. Bet žinau ir tokių istorijų, kai žmonėms teko ieškoti policijos pagalbos dėl dingusio krovinio. Nebukite naivūs – kokybiškas krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais neegzistuoja be vardo ir atsakomybės.

    Gyvenimiški scenarijai

    Ar buvote situacijos, kai klientas pasikeičia ir nebepriima krovinio Londone?

    Buvau. Nutiko prieš trejus metus. Klientė išsiskyrė su vaikinu, kuris turėjo priimti daiktus. Mes jau Doveryje, o ji rašo – jis nebeįsileis. Ką daryti? Dešimt dėžių liko be adreso. Teko vežti į saugyklą dviem savaitėms. Suprantu, emocijos, bet mikroautobusas nestovi amžinai. Pasitaiko ir kitaip – naujasis buto savininkas Londone nežinojo, kad kas nors atvažiuos. Todėl reikalauju patvirtinimo iš asmens, kuris priims. Skamba griežtai? O kai stovi centre be plano – tada suprasite. Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais kartais virsta ne logistika, o pašnekovų terapija, bet aš čia tam ir esu... na, gal ne terapijai, bet atvežti turiu.

    Ką reiškia „paskutinės mylios“ problema Londone su mikriuku?

    Londone parkingas – kosmaras. „Paskutinė mylia“ – tai atstumas nuo teisingos stovėjimo vietos iki jūsų durų. Sykį vežėme sofą į Kensingtoną. Gatvė vienpusė, vietų nulis. Teko statyti už šimto metrų ir nešti. Nesu Hercule Poirot, bet sofa tarp dviratininkų – detektyvas. Būna rašo „yra parkavimas“, o tai – geltona zona dviem minutėms. Renkamės ankstų rytą arba vėlų vakarą. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, pasakykite iš anksto. Mikroautobusas sustos, bet kojos lūš.

    Kaip elgtis jei patarejas ofise pažadėjo vieną, o vairuotojas atvažiavęs sako visai kitaip?

    Skambinkite ofisininkui. Būna biuro herojų, kurie pažada auksinius kalnus, o vairuotojas maišo asfaltą. Sykį kolega pažadėjo iškrauti pilną butą ir sumontuoti lentynas. Aš atvažiavęs su vienu mikriuku be veržliarakčio. Klientas pyksta ant manęs, o aš net nežinojau apie lentynas. Sutartis turi būti raštiška. Jei vairuotojas sako – „ofise gražiai skambėjo, bet žiūrėkite realybę“ – klausykite jo. Jis mato furgoną, svorį, kelią. Ofisininkas mato Google kalendorių. Dėl tokių nesutapimų dirbu su mažiau klientų, bet tiksliau. Verta.

    Smulkmenos ir darbo kasdienybė

    Ar reikia palikti arbatpinigių vairuotojui, kai jis padeda iškrauti Birmingeme?

    Nereikia, bet labai malonu. Mes ne Amerikoje, kur tai beveik mokestis. Vežėjas gauna sutartą atlygį. Bet kai vairuotojas neša dėžes per lietų ir paklausia ar ko nereikia – arbatpinigiai kaip arbata šaltą rytą sušildo. Aš neprašau, bet jei kas duoda – ačiū. Būna klientų, kurie pasiūlo arbatos, o kai kas – dvidešimt svarų. Abu variantai geri. Svarbus gestas. Vairuotojas atsimena malonius žmones. Sekantį kartą sakys – va ten buvo šaunuoliai. Ir gal padės dar greičiau. Bet jei neturite – pasakykite „ačiū“. Užtenka.

    Kiek kartų per mėnesį darote reisus į Angliją mikroautobusais su kroviniais?

    Priklauso nuo sezono. Karštuoju laiku – keturis ar penkis. Žiemą žmonės skuba, tada važiuojame kaip voverės rate. Šiaip du ar trys reisai. Neperlenkiu lazdos, nes kelią žinau mintinai, o nugara dvidešimt ketvirti metai jau kitokia. Kartais susidaro „combo“ reisas – pirmadienį vežu į Londoną, trečiadienį parvežu atgal. Toks tempas palaiko gerą kainą klientams. Jaunesnis gal ir kiekvieną savaitę suktum ratus. Dabar renkuosi kokybę. Ir poilsį, nes tachografas mato viską.

    Ar sekasi dirbti tokiame versle po Brexit, ar vis sunkiau?

    Nežinau ar čia man vienam taip atrodo, bet po Brexit verslas pasikeitė. Anksčiau pervežimas į Angliją buvo kaip į kaimyninę savivaldybę. Dabar popieriai, laikas pasieniuose. Sykį sutikau kolegą, kuris metė Londoną ir dirba Vokietijoje. Aš laikausi, nes turiu nuolatinius klientus, bet pradedantiesiems sunkiau. Reglamentai kinta, eilės pasieniuose. Smulkmena, bet nervai. Kita vertus, žmonės vis tiek kraustosi. Anglija traukia. Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais egzistuos tol, kol bus kanalas. Tik dabar reikia daugiau kantrybės. Aš ją turiu... na, daugiausia.

    Koks pats blogiausias dalykas, nutikęs per 20 metų pervežime į Jungtinę Karalystę?

    Jaučiau, kad paklausite. Buvo prieš gerus dvylika metų. Vežiau labai vertingą antikvariatinį veidrodį klientui į Bristolį. Pakavau kaip galima geriau, bet Olandijoje kitas vilkikas atsitrenkė į stovėjimo aikštelę. Ne mano kaltė. Veidrodis sudužo į tūkstančius dalelių. Klientas – meno kolekcininkas. Jo veidas... aš vis dar sapnuoju kartais. Draudimas kompensavo finansiškai, bet emocinė žala neišmatuojama. Buvau pats pasikabinęs. Net svarstęs apie metus pertrauką nuo veidrodžių. Techniškai buvau be kaltės, o rezultatas liūdnas. Tai labai blogas jausmas. Ne veltui sakoma – dėl stiklo neatsakingas net ir labiausiai atsakingas vairuotojas.

    Jeigu dar kartą kraustytumėtės pats, ką pasiimtumėte ir ko paliktumėte?

    Dabar jau žinau. Pasiimčiau nuotraukas, kompiuterį, anūkų piešinius – o didelį krėslo, kurį vežiau prieš penkiolika metų, palikčiau. Wolverhamptone jis netilpo. Palikčiau lygintuvus, dešimt porų batų ir stalinę lempą, kuri niekada neveikė. Žmonės kraustosi su krosnimi, o Anglijoje perka naują, nes kištukai kitokie. Palikit drąsiai daiktus, kurie sveria daug ir kainuoja mažai. Vertingiausia – dokumentai, technika. Bet pasiimčiau seną džemperį, kuriame gėriau alų Vilniuje. Nereikalinga? Gal. Bet kroviniai be sentimentų – tik dėžės. Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais prasideda nuo sprendimo, ko reikia naujame gyvenime. Aš tokį priimčiau greičiau nei anksčiau. O gal ir ne. Žmogus keičiasi.

    Išvada

    Galiausiai viskas suveda į paprastą tiesą. Jei ruošiatės kraustytis ar siųsti daiktus, nesikliaukite vien skelbimu ant šaldytuvo. Kreipkitės į tuos, kas atsako telefonu ir žino, kur stovi Doverio uostas. Krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais yra ne tik krovinio nuvarymas – tai atsakomybė už tai, kad daiktai atvyktų sveiki, o jūs ramiai atsidusotumėte naujame bute. Pasitarkite iš anksto, paruoškite sąrašus ir nepamirškite: geras vežėjas vertesnis nei pigiausias skelbimas. Sėkmės ir mažai duobių kelyje!

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.