Patarimai apie perkraustymo išlaidas į Londoną: kas iš tikrųjų veikia kainą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, per kuriuos mačiau viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokių katastrofų, kad net aš nualęsdavau. Žmonės dažnai susiduria su tuo pačiu problemu: jie mano, kad perkraustymas – tai tik sumokėti už vairuotoją ir važiuoti. Tačiau realybė, ypač kai kalbame apie Didžiąją Britaniją, yra kur kas sudėtingesnė.Štai jums keletas realių patarimai apie perkraustymo išlaidas į Londoną, paremtų mano ilgamečia patirtimi, kad nebūtų nepageidaujamų staigmenų. Svarbiausia – niekada nepasitikėkite tuo, kas parašyta mažu šriftu sutartyje, ir visada klauskite, kas įeina į galutinę kainą.

Pagrindiniai kainų formavimo momentai ir planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Tai labai platus klausimas, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik keli krepšiai ir dvi sofos, tai galite susitvarkyti už maždaug tūkstantį ar pusantro tūkstančio eurų. Tačiau jei perkraustote pilnametį butą ar namą, kainos svyruoja nuo trijų iki penkių tūkstančių eurų. Dar pridėkite kuro mokesčius, keltų bilietus (jie šiuo metu labai pakilo), ir galutinė suma gali tapti gana įspūdinga. Taip pat įtakos turi tai, ar reikia pakavimo paslaugų, ar viską padarysite patys. Geriausia visada kreiptis į kelias firmas ir palyginti pasiūlymus, o ne pasitikėti vienu.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Esu matęs situacijų, kai viena firma siūlo kainą dvigubai mažesnę nei kita. Paprastai tai reiškia, kad jie kažką praleido. Gali būti, kad jie neįskaičiuoja PVM, arba dar blogiau – neturi draudimo. Kartais tai tiesiog „kieti“ vairuotojai, kurie dirba be įmonės ir jei nutinka incidentas, tu nieko negausi. Didesnės kainos dažnai apima draudimą, profesionalų pakavimą ir garantiją, kad daiktai atkeliaus saugiai. Nereikėtų taupyti pinigų ten, kur gali prarasti savo turimą turtą. Tačiau ir perbraukti nereikia – turi būti logika.

Ar brangiau vežti iš kaimo nei iš miesto?

Techniškai taip, jeigu sunku privažiuoti prie namų. Jeigu gyvenate kur toliau, kur sunku apsisukti sunkvežimiui, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už „komplikuotą iškrovimą“. Dar vienas dalykas – Lietuvoje keliai geresni, bet kai kuriose vietovėse ribojamas svoris. Taip pat jeigu jūsų namuose nėra lifto, o butas penktame aukšte, tai darbas užtrunka ilgiau, o laukas – pinigai. Todėl visada nufotografuokite laiptinę ar privažiavimą ir nusiųskite pervežėjui iš anksto, kad nustatytų galutinę kainą be staigmenų.

Kokie patarimai apie perkraustymo išlaidas į Londoną galėtų padėti sumažinti biudžetą?

Geriausias būdas taupyti – daryti ką galite patys. Pakuokite daiktus į dėžes patys, tai sutaupysite šimtus eurų. Taip pat atsikratykite nereikalingų daiktų – nenaudotų baldų, senų drabužių. Nėra jokio prasmės mokėti už tūkstančio litrų tūrio pervežimą, jei ten yra šiukšlės. Dar vienas dalykas – lankstumas. Jei galite laukti, kai turi eiti tuščia mašina atgal (tokia vadinama „backload“ galimybė), kainą gali numesti iki 50 proc. Bet čia reikia laiko ir kantrybės.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymų?

Nerekomenduočiau. Žinau, kad visiems norisi sutaupyti, bet paskutinės minutės pasiūlymai dažnai būna arba sukčiavimas, arba labai blogo kokybės paslauga. Vieną kartą klientas laukė pigaus pasiūlymo, rezultatą – jo daiktai atvyko po savaitės, o ne po dviejų dienų kaip buvo sutarta. Geriausia užsisakyti mašiną bent mėnesį ar du prieš kelionę. Tada tikrai turėsite laisvą grafiką ir geresnę kainą, o ne stresus paskutinę dieną.

Kelionės organizavimas ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė į Londoną?

Paprastai tai trunka apie 2-3 dienas, priklausomai nuo to, kuriuo keltu važiuojame ir kokia padėtis kelyje. Jeigu važiuojame per Kaliningradą ar tiesiai per Doverį, tai gali būti greičiau, bet Doverio uostas gali būti užstrigęs valandomis (ypač po „Brexit“). Beje, dar vienas dalykas – Anglijoje greičių ribos griežtesnės, o važiavimas kairiają dalimi (kai važiuoji į uostą) gali sukelti painiavą (nors ne, į uostą važiuoji normaliai, tik išėjus reikia prisiderinti). Visgi, žiūrėkite, kad kelionė neužtruktų ilgiau kaip 4 dienos, nes tai gali padidinti išlaidas už vairuotojo poilsį.

Ar vairuotojas gali padėti su pakavimu?

Taip, dauguma firmų siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Bet čia reikia būti atidžiam – kartai vairuotojas yra tiesiog vairuotojas, ne profesionalus pakuotojas, o jis gali tiesiog viską įmesti į dėžę be jokios tvarkos. Jei turite brangų techniką ar lėlę kolekciją, geriau tokius dalykus supakuoti patys arba pasamdyti specialią komandą. Aš asmeniškai visada sakau vairuotojams – jei nežinot kaip tai supakuoti, geriau nebekibkite, o tiesiog užvežkite dėžes.

Kas nutinka jei vairuotojas susirgo ar sugedo mašina?

Tai retas atvejis, bet jis įvyksta. Jeigu tai įvyksta, turi būti atsarginis planas. Geros firmos turi draudimą ir galimybę siųsti kitą mašiną, bet tai gali užtrukti dieną-dvi. Kartais, ypač mažos firmos, gali palikti jus su niekuo. Todėl visada tikrinkite, ar įmonė turi kitą transportą. Vieną kartą mums teko vežti baldus viena mašina, kita sugedo, ir teko skubiai ieškoti vietinio pervežėjo Anglijoje, kas kainavo milžiniškus pinigus.

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu?

Techniškai galima, bet dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo priežasčių. Jei įvyksta avarija ir tu esi kabine, draudimas negali padengti žalos. Be to, tai yra labai ilga ir nuobodi kelionė sunkvežimiui – jis sustoja kas 4 valandas poilsio, važiuoja lėtai. Jei tikrai norite, galima susiderėti, bet tai papildomai kainuos ir gali būti nepatogu. Geriau skristi lėktuvu ir laukti mašinos Londone.

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Įprastai taip, jei jis praleidžia naktį kelyje arba laukia iškrovimo. Sutartyje dažnai būna parašyta „dienvietis“ ir „maistas“. Tai ne reiškia, kad jums tenka jį vesti į restoraną, bet tiesiog duoti pinigų (pavyzdžiui, 20-30 eurų) arba pasiūlyti sandorių. Aš mačiau klientų, kurie tiesiog palikdavo vairuotoją baduoti, o vėliau stebėjosi, kodėl jis dirba lėtai. Neraštinga elgtis su žmogumi, kuris tavo turtą.

Muitinė ir „Breksitas“ – būtina žinoti

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Taip, dabar, kai Jungtinė Karalystė nebesąsijungę su ES, tai būtina. Net jei perkraustote savo asmeninius daiktus (Transfer of Residence), vis tiek turite pateikti dokumentus, kad nemokėtumėte muito ir PVM. Be to, kiekvienas daiktas, kuris yra naujas (nenaudotas), gali būti apmokestinamas. Jei bandysite slėpti naują televizorių tarp senų drabužių, gali būti didelė bauda. Geriau viską deklaruoti iš anksto ir susitarti su brokeriu.

Kas yra ToR01 numeris ir kodėl jis svarbus?

Tai yra „Transfer of Residence“ leidimas, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jeigu gyvenate ne ES šalyse ilgiau nei 12 mėnesių ir ketinate gyventi JK bent 12 mėnesių. Be šio numerio muitinė gali priversti sumokėti 20 proc. PVM ir muito. Gauti jį gali trukti kelias savaites, taigi pradėkite rūpintis tuo ne vėliau kaip mėnesį prieš kelionę. Be šio popieriaus patarimai apie perkraustymo išlaidas į Londoną bus bevertiai, nes mokesčiai gali prilygti paties pervežimo kainai.

Ar turiu mokėti PVM už savo daiktus?

Jei turite ToR01 numerį, tai ne. Jei ne, tai taip, už daugumą daiktų teks mokėti 20 proc. PVM nuo jų vertės. Vertė nustatoma pagal rinkos kainą, ne pagal tai, kiek tu nusipirkai parduotuvėje prieš 10 metų. Taigi, jei atveži seną sofos, kuri kainavo 500 eurų, o dabar ji verta tik 50, PVM skaičiuojamas nuo 50. Bet muitinės pareigūnai gali turėti savo nuomonę, čia sunku prognozuoti. Kartais jie būna labai griežti.

Ką daryti su maistu kurį vežiu?

Nesivežkite maisto, ypač mėsos ir pieno produktų. Anglija labai griežtai tikrina maisto produktus dėl ligų. Viename atvejime klientui atėmė visą šaldytuvo turinį – dešras, sūrį, netgi kiaušinius. Galite vežti tik uždarytą, komercinį maistą (pvz., dėžutę sausainių), bet geriau viską suvalgyti čia arba atiduoti kaimynams. Nėra verta rizikuoti dėl keleto eurų vertės maisto.

Ar galiu vežti alkoholį be mokesčių?

Yra ribojimai. Asmeniniam naudojimui galite atvežti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 18 litrų vyno, 4 litrai stipraus alkoholio) be muito, jei turite ToR01. Jei ne, tai mokesčiai bus dideli. Be to, jeigu atvežsite dešimt kartonų alaus, tai gali būti laikoma komerciniu importu. Vienas mano pažįstamas bandė atvežti pusę automobilio lietuviško degtinės „dovanoms draugams“, ir jam teko mokėti daugiau nei už patį perkraustymą. Geriau nepabandyti.

Londono miesto specifika ir mokesčiai

Kas yra ULEZ ir kiek jis kainuoja?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) – tai zona Londone, kurioje už senesnius, neekologiškus automobilius reikia mokėti didelį mokestį dienai (apie 12.50 svarų). Jeigu pervežėjo mašina neatitinka standartų (Euro 6), jis turės mokėti. Dauguma firmų turi naujas mašinas, bet jei pasamdysite pigų „grybą“ su sena sunkvežimi, šis mokestis gali būti už jūsų skaičiuoti. Be to, manau, kad ši zona bus išplėsta dar labiau (bent taip buvo kalbama naujienose), todėl visada tikrinkite mašinos metus.

Ar sunku rasti vietą iškrovimui Londono centre?

Labai sunku. Londono centre („City“ ar „Westminster“) be leidimo sustoti neįmanoma. Jums reikės gauti specialų stovėjimo leidimą (suspension of parking bay) iš vietinės savivaldybės, tai kainuoja apie 30-50 svarų, bet procesas gali užeiti keletą savaičių. Jei bandysite sustoti be leidimo, gausite baudą (120 svarų) ir greitai atvyks „keliai drabužiais“ (pareigūnai). Geriau rasti vietą už miesto centro ir pervesti daiktus mažesniu transportu.

Kiek kainuoja stovėjimo leidimas „priešais namus“?

Jei gyvenate ne centre, o prie miesto (pvz., piestuose), situacija gali būti lengvesnė, bet vis tiek reikia leidimo. Paprastai tai kainuoja mažiau, bet reikia kreiptis į savivaldybę (council). Kartais kaimynai gali prieštarauti, jeigu užimsite jų vietą, todėl visada geriau susitarti su jais iš anksto. Aš mačiau, kiekvieną kartą, kai neužtikrindai vietos, tai vairuotojas praleidžia valandas važinėdamas ratu ir laukdamas, o tai laikas ir pinigai.

Ar reikia mokėti už įvažiavimą į miestą (Congestion Charge)?

Taip, jeigu įvažiuojate į centrą (tarp 7:00 ryto ir 18:00 vakaro dienomis, išskyrus šventes), mokestis yra 15 svarų. Tai nėra pigu, todėl svarbu planuoti maršrutą taip, kiek įmanoma išvengti šios zonos, arba įtraukti šias išlaidas į biudžetą. Kai kurios firmos įtraukia tai į kainą, kitos ne, todėl visada klauskite. Kartais vairuotojai bando apsukti ratą aplink zoną, tai užtrunka valandą, taigi galite sutaupyti laiko tiesiog sumokėjus.

Kas jei nėra lifto o butas penktame aukšte?

Tada bus brangu. Jei nėra lifto, vairuotojai (ar krovėjai) turi nešti daiktus laiptais. Už kiekvieną aukštą gali būti mokestis, arba jie tiesiog padidins valandinį įkainį. Penktas aukštas be lifto su sofa – tai košmaras. Aš žinau vieną atvejį, kai sofa neįėjo į laiptinę ir teko kelti per balkoną (na, ne per balkoną, o pro langą su kranu – kainavo brangiai). Visada išmatuokite, ar dideli daiktai tilps į duris ir laiptus.

Asmeninė patirtis ir svarbūs dalykai

Kokias dažniausiai daro klaidos?

Didžiausia klaida – nepakankamai deklaruoti daiktų arba bandyti sutaupyti ant pakavimo. Vienas klientas padėjo krištolinę vazą tiesiog į dėžę be popieriaus ir, žinoma, ji atvyko sužalota. Kita klaida – užsakyti per mažą mašiną. Jei sako, kad telpa 20 kubinių metrų, o tu turi 25, tai daiktai tiesiog neįsikels. Geriau turėti šiek tiek likutinės vietos nei stumti dėžes su kojom.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Nors tikimės, kad nieko nenutiks, bet kelyje viskas įmanoma – avarija, gaisras (retai, bet būna), arba tiesiog staigus stabdymas ir daiktai nukrenta. Draudimas paprastai kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės, tai nėra daug, tačiau suteikia ramybės. Be to, kai kurios firmos neturi draudimo pagal nutylėjimą, tai būtinai patikrinkite. Geriau būti saugiam nei gailėtis.

Kaip elgtis jei buvo padaryta žala?

Pirmiausia – nieko nebraižykite ir nemestykite. Nufotografuokite žalą iš visų pusių. Parašykite pastabą į važiavimo lapelį (CMR). Jei vairuotojas nesutinka, skambinkite į firmą iš karto. Vėliau reikės pateikti pretenziją raštu. Nerekomenduoju pradėti pykti važiuojant – tai nieko neduoda, tik pablogina situaciją. Viską išsprendžiate biurokratiškai. Žinau, kad tai erzina, bet taip veikia sistema.

Ar galima susiderėti dėl galutinės sumos?

Galima, bet ne visada. Jei turite standartinį perkraustymą, kaina dažnai yra fiksuota. Tačiau jei turi specifinių reikalavimų (pvz., reikia laukti 3 dienas, kol bus išrengiami namai), tai galima derėtis. Taip pat, jei užsakyti vėlai, gali gauti nuolaidą, jei firmoms reikia užpildyti tuščias vietas. Visada verta paprašyti, blogiausia, ką gali pasakyti – „ne“.

Ką daryti su daiktais kurių nebebeidu?

Jei daiktai nėra verti pervežimo, juos galima palikti Lietuvoje arba atiduoti labdarai. Yra specialių firmų, kurios atvyksta ir išvežia šiukšles nemokamai (jei tai baldai), o už mažas detales gali imti mokestį. Nėra prasmės vežti seną čiužinį į Londoną – jūs ten ir taip nusipirksite naują, o seną teks mokėti už išvežimą (Anglijoje tai labai brangu).

Išvados

Na, tiek iš mano pusės. Perkraustymas į Londoną nėra taip baisu, kaip gali atrodyti, jeigu viską suplanuojate iš anksto. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nedaryti prielaidų. Tikiuosi, šie patarimai apie perkraustymo išlaidas į Londoną padės jums sutaupyti nemažai nervų ir pinigų. Sėkmės naujuose namuose ir tiek ten gero oro (kai tik išvengsite lietaus).