Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas manęs nebeveža taip, kaip prieš 10 metų. Ne todėl, kad nebetikiu technologijom, o todėl, kad po „Brexit“ tarp žemėlapio taško ir realybės atsirado dar keli biurokratiniai laipteliai. Jeigu vežate dalinį krovinį iš Londono, Birmingamo, Mančesterio ar Edinburgo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, jums reikia žinoti ne tik „kur dabar vairuotojas“, bet ir kas vyksta su dokumentais, eksportu, muitine, CMR. Daugelis klientų mano, kad sekimas yra GPS punktas. Iš tikrų tai dažniau yra maištas tarp sandėlio, kelto, terminalo ir žmogaus, kuris pagaliau atsakė į žinutę. Dokumentus ir maršrutą čia svarbesni, nei atrodo.

DUK: Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas nuo užsakymo iki iškrovimo

Ar tikrai reikia laukti, kol krovinys bus paruoštas JK sandėlyje?

Taip ir ne. Užsakymą galima pradėti dar prieš, kai prekės dar kraunamos ant palečių, bet realus judesio statusas atsiranda tik tada, kai vežėjas ar tarpininkas gauna patvirtintą pasiruošimą. Praktiškai tai reiškia: adresas, pakuočių skaičius, svoris, tūris, iškrovimo langas ir dokumentai. Be šių dalykų sekimas tampa gražiu ekranu be turinio. Kartais klientas sako „viskas paruošta“, o sandėlis dar neturi prekių. Tada aš sakau: laukiame realaus pickupo, ne pažado.

Kodėl „Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas“ nėra tik GPS punktas žemėlapyje?

Jei matote tik tašką žemėlapyje, matote maždaug pusę vaizdo. Krovinys gali stovėti JK eksporto terminale, laukti keltų linijos, būti perkraunamas Calais arba tiesiog gulėti groupage sandėlyje. Patogus stebėjimas turi rodyti ne tik koordinatę, bet ir statusą: priimta, eksportuota, tranzitu, atvyko į terminalą, perduota gavėjui. Kitaip gaunasi, kad viskas „juda“, nors niekas nejuda. Aš pats labiau pasitikiu statusais su laiko žymomis, vairuotojo telefonu ir CMR kopija, negu vienu mirgančiu burbuliuku.

Kas yra pickupas, line-haul ir delivery – čia visi tie žodžiai iš angliškų sistemų?

Taip, tie žodžiai iš angliškų logistikos sistemų, ir jie vis dar krenta į lietuviškus pokalbius. Pickupas yra paėmimas iš siuntėjo, line-haul – pagrindinis važiavimas, pavyzdžiui, Dover–Calais–Vokietija–Lenkija–Lietuva, o delivery – paskutinis pristatymas gavėjui. Daliniam kroviniui tarp jų dar būna cross-dock arba consolidation, kai paletės renkamos su kitais kroviniais. Tai nėra blogai, tik reikia žinoti, kas ką reiškia. Kitaip „line-haul“ skamba kaip kažkoks naujas automobilio modelis.

Kada realiai matosi pirmas statusas po užsakymo?

Pirmas normalus statusas dažniausiai atsiranda po paėmimo, ne po užsakymo patvirtinimo. Jei užsakymas padarytas penktadienį vakare, o paėmimas numatytas pirmadienį, sistemose gali būti tik „scheduled“ arba „booked“. Tai nereiškia, kad niekas nieko nedaro. Sandėlis ruošia palečių etiketes, eksportuotojas tikrina sąskaitas, vežėjas dėlioja maršrutą. Bet klientui tai atrodo kaip tyla. Todėl aš visada prašau: duokit bent vieną kontaktą, kuris realiai žino sandėlio situaciją.

Ar galima sekti dalinį krovinį taip pat kaip pilną furgoną?

Dalinį krovinį sekti galima, tik jis elgiasi kitaip nei pilnas automobilis. Pilname furgone yra vienas siuntėjas, vienas gavėjas ir dažniausiai vienas vairuotojas. Groupage atveju jūsų paletė keliauja su dar keliomis, o kartais su dvidešimčia. Jei vienas dokumentas stringa, gali sustoti visa grupė. Todėl klientams sakau: pigiau nereiškia visada greičiau. Bet gerai suorganizuotas dalinis pervežimas iš JK į Lietuvą vis tiek yra normalus sprendimas, ypač 1–6 paletėms.

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas: dokumentai, muitinė ir CMR

Kokius dokumentus reikia paruošti prieš kroviniui paliekant Jungtinę Karalystę?

Minimaliai reikia komercinės sąskaitos, pakuočių sąrašo, CMR, siuntėjo ir gavėjo duomenų, prekės kodo HS, kilmės šalies ir vertės. Reikia ir eksporto procedūros JK pusėje (tiksliau – eksporto deklaracijos JK, o importas tvarkomas ES pusėje). Jei dirbate per brokerį, jam reikia EORI, PVM statuso, Incoterms ir kontaktų iškrovimui. Aš turiu trumpą dokumentų sąrašą, nes be jo visada kažkas pamirštamas. Dažniausiai pamirštamas būtent HS kodas, o tada prasideda žaidimas „palaukite, pataisysime“.

Kas nutinka, jeigu komercinė sąskaita neatitinka pakuočių sąrašo?

Tada krovinys gali būti sustabdytas dar prieš keltą arba jau ES muitinėje. Sąskaitoje parašyta 100 vienetų, pakuočių sąraše 120 – muitinei tai nėra „smulkmena“, o neatitikimas. Blogiausiu atveju reikia taisyti deklaraciją, laukti leidimo, mokėti papildomus kaštus. Esu matęs, kad dėl vienos neteisingos eilutės paletės stovėjo Calais terminalą ilgiau nei visą maršrutą iki Kauno. Todėl geriau prieš išvežant sėsti ir patikrinti popierius, net jei visi sako „ten viskas aišku“.

Ar po Brexit visada reikia muitinės deklaracijos?

Dažniausiai taip, nes Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų teritorijoje. Yra išimčių mažoms siuntoms, dokumentams, grąžinamoms prekėms ar specifiniams režimams, bet komerciniam kroviniui beveik visada reikia deklaravimo. Net jei krovinys keliauja per Nyderlandus, Belgiją ar Vokietiją, importas vis tiek turi būti sutvarkytas. Kartais klientai mano, kad jei vežėjas „patyręs“, popieriai nereikalingi. Reikalingi. Patyręs vežėjas tik greičiau pastebi, kur jų trūksta.

Kodėl EORI numeris kartais prašomas, o kartais lyg ir ne?

EORI yra įmonės identifikatorius muitinės sistemoje, be jo sunkiau deklaruoti importą ar eksportą. Jei krovinys keliauja nuo privataus asmens privačiam asmeniui, situacija kitokia, bet versle jo dažniausiai paprašys. Kartais EORI prašo ne iš karto, o tik tada, kai brokeris pradeda ruošti deklaraciją. Todėl klientui atrodo, kad „staiga kažko prireikė“. Iš tikrų niekas nestaičius nieko naujo, tiesiog procesas priėjo prie to taško.

Kada CMR tampa svarbesnis už visus gražius sekimo langus?

CMR tampa svarbiausias tada, kai visi gražūs langai rodo, kad krovinys „pristatytas“, o gavėjas sako, kad nieko negavo arba gavo sugadintą. GPS parodo vietą, bet CMR su parašu ir data rodo perdavimą. Jei iškraunant yra pastabų – „3 dėžės suplėšytos“, „1 paletė be plėvelės“ – tai jau ne šiaip užrašas. Tai gali būti pretenzijos pagrindas. Todėl aš visada prašau: nufotografuokite CMR, paletes ir pažeidimus, net jei atrodo nepatogu.

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas: maršrutas, terminai ir kaina

Kiek trunka gabenimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Realistiškai dalinis krovinys iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dažniausiai keliauja 3–6 darbo dienas. Pilnas krovinys gali būti greitesnis, apie 2–4 dienas, jei pavyksta keltas be didelių eilių ir vairuotojas dirba be ilgo sustojimo. Express variantas gali tilpti į 48–72 valandas, bet kainuoja kitaip. Jei matote pasiūlymą „rytoj Kaune“ iš Mančesterio už labai mažą kainą, aš klausiu, kur čia triukas. Dažniausiai triukas yra terminų sumaišymas: paėmimo diena, išvykimo diena ir pristatymo diena nėra tas pats.

Kodėl kaina iš Londono ne visada didesnė nei iš Škotijos?

Kaina dažnai labiau priklauso nuo prieigos prie krovinio, laukimo langų ir grįžtamojo srauto, ne tik nuo atstumo. Londonas atrodo arti, bet ten brangus sandėliavimas, mokami įvažiavimai, eismo spūstys ir griežti iškrovimo langai. Škotijoje atstumas iki keltų didesnis, tačiau kartais krovinys paruošiamas tvarkingiau ir vairuotojas greičiau pajuda. Esu matęs, kad Birmingham siunta kainavo daugiau nei Aberdeen, nors žemėlapyje viskas atrodė atvirkščiai. Logistikoje žemėlapis meluoja, jei nematai sandėlio durų.

Kas yra groupage ir kodėl jis pigesnis, bet kartais nervina?

Groupage reiškia dalinį krovinį, kai kelios paletės iš skirtingų klientų dedamos į vieną transporto grandinę. Tai pigiau, nes dalinatės automobilio vietą, keltu, terminalo kaštais ir vairuotojo laiku. Bet yra kaina už tą patogumą: krovinys gali būti konsoliduojamas, perkraunamas, laukti kitų palečių. Kainos orientacinės: 1–3 paletės dažnai būna apie 250–650 € už paletę, priklausomai nuo svorio ir maršruto. Jei reikia tiksliai penktadienį 8 val. Vilniuje, groupage gali nervinti.

Ar galima rinktis express pervežimą, kai reikia greitai?

Taip, galima, tik express turi būti express nuo pat pradžių, ne tik ant lipduko. Reikia rezervuoti tiesioginį automobilį, patvirtintą keltą, vairuotoją ir dokumentus paruošti iš anksto. Kainų čia sunku gražiai pasakyti, nes pilnas krovinys iš JK į Lietuvą gali svyruoti maždaug nuo 1200 iki 2500 € ar daugiau, jei maršrutas sudėtingas. Jei krovinys stovi sandėlyje iki penktadienio vakaro, joks „express“ stebuklo nepadarys. Greitis gimsta prieš pakrovimą, ne po jo.

Kodėl „Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas“ kartais stringa ties Doveriu arba Calais?

Stringa ten, kur baigiasi planas ir prasideda realybė: eilė keltui, muitinės patikrinimas, terminalo vėlavimas, vairuotojo darbo laikas. Doveris ir Calais yra tik taškai žemėlapyje, bet praktiškai tai vietos, kur susiduria dokumentai, laikas ir nuotaika. Jei eksporto deklaracija neatėjo laiku, krovinys gali net nepatekti į reikiamą liniją. Būna ir paprasčiau: keltas atšauktas, o sistema vis dar rodo seną grafiką. Beje, kava Duvro terminaluose vis dar baisi, bet tai jau ne logistika.

Kas dažniausiai gadina frazę „Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas“ klientui

Kodėl kai kurios įmonės rodo statusus, bet neatsako į žinutes?

Bloga tiesa: kai kurios įmonės parduoda „trackingą“ kaip stebuklą, o iš tikrų statusus perkelia rankiniu būdu, kai kas nors prisimena. Todėl sistema rodo „in transit“, o žmogus prie telefono nežino nieko daugiau. Kartais paskambinau vairuotoja, nes buvau pervargęs, bet esmė ta pati – reikia žinoti, kas realiai valdo informaciją. Geras vežėjas ne tik rodo statusą, bet ir paaiškina, ką jis reiškia. Jei į klausimą „kur mano krovinys?“ atsakoma tik „juda“, tai ne atsakymas.

Ką daryti, kai sandėlis sako „out for delivery“, o klientas nieko negauna?

Tai klasikinis „out for delivery“ košmaras. Kartais statusas reiškia, kad krovinys išėjo iš vietinio sandėlio, bet ne visada tą pačią dieną pasiekia adresą. Gali būti laukiama gavėjo, sugedęs keltuvas, neteisingas iškrovimo langas arba vairuotojas tiesiog nepakliuvo į grafiką. Pirmas žingsnis – ne panika, o patikrinti, ar gavėjas tikrai buvo vietoje ir ar durys atidarytos. Po to reikia prašyti ne „atnaujinkite“, o konkretaus: vairuotojo maršruto, terminalo kontakto, datos.

Ar vairuotojas privalo atsakyti į skambučius visą parą?

Ne, ir čia reikia būti sąžiningiems. Vairuotojas vairuoja, ilsisi, tvarko tachografą, laukia keltų, kartais miega. Jei jis atsako į kiekvieną skambučius, kažkas negerai su saugumu arba grafiku. Aš nežinau 100%, kaip kiekviena įmonė organizuoja ryšį, bet normali praktika yra dispatcheris arba atsakingas logistas. Klientui tai nepatogu, nes norisi gyvo žmogaus iškart. Tačiau reikalauti, kad vairuotojas būtų 24/7 konsultantas, nėra nei sąžininga, nei saugu.

Kodėl kartais statusas ilgai stovi „in transit“?

Dažniausiai todėl, kad „in transit“ yra saugus, beveik nieko neįpareigojantis statusas. Krovinys gali būti kelyje, terminalo aikštelėje, muitinės zonoje, perkrovimo sandėlyje arba tiesiog laukti, kol atsiras vietos kitame automobilyje. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas veikia gerai tik tada, kai statusai keičiasi pagal realius etapus. Jei tris dienas matote tą patį įrašą, klauskite ne „ar juda?“, o „kurioje grandyje stovi ir kas tai sprendžia?“. Atsakymas dažniausiai paaiškina daugiau.

Kas blogiau: neteisingas adresas ar blogai paženklintos dėžės?

Blogiau yra blogai paženklintos dėžės, nes neteisingą adresą bent galima taisyti telefonu. Jei ant palečių nėra numerių, gavėjas nežino, ar gavo visas, o vežėjas negali greitai atskirti jūsų krovinio nuo kito. Esu matęs, kad Birmingham sandėlyje penkios vienodos dėžės be etikčių sukėlė daugiau chaoso nei visas muitinės patikrinimas. Todėl lipdukai, paletės numeriai ir „1/5, 2/5“ nėra smulkmena. Tai pigiausias draudimas nuo nervų.

Gavimas Lietuvoje: iškrovimas, CMR ir tolimesni veiksmai

Kaip atrodo gavimas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje?

Gavimas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje paprastai atrodo paprastai, kol niekas neatkreipia dėmesio į detales. Vairuotojas atvyksta, rodo CMR, gavėjas tikrina vietas, pasirašo, krovinys iškraunamas. Bet jei tai groupage, gali būti laukimo eilė, nes prieš jus yra dar kelios iškrovimo vietos. Klaipėdoje kartais reikia atsižvelgti į uosto grafiką, Kaune – į sandėlių apkrovimą, Vilniuje – į miesto laiką. Smulkmenos, bet jos keičia dieną.

Ar gavėjas turi tikrinti kiekvieną dėžę?

Idealu – tikrinti, bet realybėje ne visada įmanoma atidaryti kiekvieną dėžę, ypač jei iškrovimo langas 15 minučių. Bent jau reikia patikrinti pakuočių skaičių, pažeidimus, plėvelę, kampų būklę ir ar numeriai sutampa su CMR. Jei matote suplėšytą dėžę, nesakykite „nieko, paskui pasižiūrėsim“. Rašykite pastabą iškart. Gavėjas yra paskutinė grandis, kuri gali oficialiai fiksuoti, kas atvyko. Vėliau įrodinėti bus daug sunkiau.

Ką reiškia CMR su pastabomis ir kodėl jų bijoti?

CMR su pastabomis reiškia, kad krovinys perduotas ne visiškai tvarkingai. Tai gali būti „be plėvelės“, „suplėšta dėžė“, „šlapia paletė“, „trūksta 1 vieta“. Kai kurios įmonės bando įkalbėti pasirašyti švariai, nes „taip greičiau“. Greičiau gal ir taip, bet vėliau pretenzija tampa silpnesnė. Jei pastabos neteisingos arba per griežtos, jas galima tikslinti, bet neignoruoti. Popierius čia svarbesnis už gerus žodžius.

Kada reikia fotografuoti krovinį iškraunant?

Fotografuoti reikia tada, kai yra bent menkiausia abejonė: pažeista pakuotė, neatitinka skaičius, šlapimas, įlenkimai, atplėšta plėvelė. Nuotraukos turi rodyti ne tik dėžę iš arti, bet ir visą paletę, numerį, automobilio duris arba sandėlio foną. Taip, tai užtrunka dvi minutes, kurios atrodo nepatogios. Bet pretenzijos metu tos dvi minutės tampa auksu. Be nuotraukų dažniausiai lieka tik „kažkas sakė, kad buvo gerai“.

Kaip klientui paprasčiau tvarkytis su pretenzijomis, jei kažkas atvyko sugadinta?

Jei kažkas atvyko sugadinta, pirmiausia sustabdykite emocinį laišką su didžiosiomis raidėmis. Tada surinkite CMR, nuotraukas, sąskaitą, pakuočių sąrašą, užsakymo numerį ir trumpą įvykio aprašymą. Reikia parašyti, kas tiksliai sugadinta, kiek vienetų, kada pastebėta ir kas pasirašė gavimą. Pretenzijos terminai priklauso nuo sąlygų, todėl nelaukite mėnesio. Blogiausia, ką klientai daro, – laukia, kol „visi susitvarkys“. Dažniausiai nesusitvarko be popierinio spaudimo.

Išvada

Jei renkatės pervežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, nežiūrėkite tik į mažiausią kainą ir gražų mygtuką. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės – patogus sekimas tada, kai matote realius etapus: dokumentus, paėmimą, eksportą, keltą, terminalus, CMR ir iškrovimą. Geras procesas nėra be problemų; jis tiesiog turi žmogų, kuris problemas aiškina, o ne dengia. Patikrinkite popierius, adresus, etiketes ir kontaktus prieš krovinį paliekant JK. Tada sekimas tampa ne reklama, o ramybė.