Krovinių transportavimas į Angliją: kasdieniniai reisai patogiai

Jau kokią 23-ią žiemą dirbu su siuntomis į Londoną, Birminghamą, kartais ir į tuos mažesnius miestelius, kurių pavadinimų net neištarai be pasikartojimo. Žmonės skambina dažnai sutrikę, nes internete pilna pasiūlymų, o pasirinkti sunku. Krovinių transportavimas į Angliją: kasdieniniai reisai patogiai – taip, tai skamba kaip reklama, bet iš esmės tai reiškia, kad turint tinkamą komandą, jūsų dėžės su daiktais, baldai ar net motociklas gali būti paimti Vilniuje ir po kelių dienų atsidurti Mančesteryje. Aš neakademikas, tiesiog paaiškinsiu, kaip tai vyksta mano kasdienybėje, remdamasis tikrove, be jokių filtrų.

Pirmas kartas – ką svarbu žinoti užsakant

Kiek išvis kainuoja krovinių transportavimas į Angliją, jei siunčiu kelias dėžes?

Na, štai ir pradedame nuo pinigų, nes visi klausia pirmiausia apie juos. Viena dėžė – maždaug nuo 35 iki 55 eurų, priklauso nuo svorio ir kur ji važiuoja. Jei siunčiate penkias, kartais galima susitarti dėl masesnio, na, masinio (taip, žinau, ne taip sakoma, bet supratote) – kainos. Tačiau jei dėžė sveria 40 kilogramų, o jūsų laiptinė siaura kaiprakščio skylė – vairuotojas gali paprašyti papildomai, nes reikės tempti rankom. Kai kurios įmonės nemoka to pasakyti iš anksto. O tada skambinate ir rėkiat. Buvau matęs ir tokių situacijų.

Ar tikrai važiuoja kasdien, ar čia tiesiog gražus šūkis?

Kasdien... na, beveik. (Ne visai kasdien, kai Kalėdos arba kai vairuotojas susirgsta, bet 99 proc. laiko – taip.) Mes turime reisus, kurie išvažiuoja iš Kauno ar Vilniaus teritorijos praktiškai kasdien. Kartais tai mažesnis busiukas, kartais – didelis vilkikas, jei kažkas vežasi visą butą. Bet "kasdieniai reisai" nereiškia, kad jūsų sofa iškeliauja tą pačią sekundę, kai paskambinate. Dažnai reikia vienos, dviejų dienų supakuoti, suplanuoti. Tiesiog maršrutas sukasi nuolat. Mano kolega Vytautas sako – "lėktuvai kasdien skraido, bet bilietą vis tiek reikia nusipirkti iš anksto".

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos iki Londono?

Paprastai – nuo pasiėmimo iki pristatymo – trys keturios dienos. Kartais greičiau, jei paimta pirmadienį ryte ir vilkikas be sustojimo lekia per Lenkiją. Kartais pameta dieną muitinėje, ypač jei dokumentai su baldais netinkami arba jei pasienietis nusprendžia, kad jūsų dėžė atrodo įtartinai. Buvo atvejis, kai klientas Londone laukė šešias dienas, nes vilkiko akumas mirė netoli Lilio. Realybė. Niekas to neslėpsiu, nes meluoti neprijaučiu. Trečia ketvirta diena – realus vidurkis.

Ar man reikia kažkur atnešti daiktus, ar paimsite iš namų?

Paimame iš namų. Aš asmeniškai mieliau atvažiuoju pas jus, nei kad jūs temptumėte dėžes į kažkokį terminalą – kurio adresas dažnai nepaprastas rasti. Vairuotojas paskambina prieš 1-2 valandas. Jūs atidarote duris, parodote, kur stovi daiktai. Jei esate penkiame aukšte be lifto – aptarsime. Kartais tenka primokėti, kartais vairuotojas pats sutampa ir nuneša, jei nedaug. Bet ne visada. Yra buvę, kad klientas paliko daiktus laiptinėje, o mes atvažiavome, o jis pats išėjo į darbą. Nu nelabai smagu, tiesą pasakius.

Koks maksimalus svoris ar dydis, ką galima siųsti?

Jei vežate vien dėžes – svorio ribų praktiškai nėra, tiesiog sumokėsite daugiau. O jei kalba apie individualų krovinį, viename vilkike telpa apie 1200 kg arba 20 kubinių metrų, bet ten jau kalba eina apie perkraustymą. Paprastai siuntos pas mus – iki 30-40 kg vieneto. Sofos, spintos irgi vežame, tik reikia matuoti. Kartais žmonės pasako "maža spintelė", o pasirodo – dvimetrė vitrina. Tada tenka blokuoti pusę vilkiko. Matuokite prieš skambindami, prašau. Bus paprasčiau visiems.

Ką galima vežti, o ko geriau palikti namuose

Ar galiu siųsti dviratį, sofą ir dėžę su batais vienoje siuntoje?

Taip, tai vadinama rinktiniu – na, surinktiniu kroviniu. Vis tiek mokėsite už vietą, kurią užima visi daiktai kartu. Dviratis turi būti apsuktas burbuline plėvele, kad nesubraižytų sofos. Batų dėžė – lengviausia dalis. Sofa – reikia apniaukinti arba apglėbti storą plėvelę, nes vilkike jos gali atsitrenkti į kitas siuntas. Svarbiausia, kad daiktai būtų saugiai supakuoti. Kartais žmonės meta dviratį be nieko, jis atvažiuoja visas subraižytas, o paskui pykstasi ant mūsų. Mes ne pakavimo kompanija, nors ir padedame kartais, jei mažai. Jūsų atsakomybė – sutvarkyti, kad nebutų žalos. Suprantate? Ypač svarbu tai, nes vairuotojas neturės laiko perpakavimui kelyje.

Ar galima vežti maistą, prieskonius, kūčiainius?

Maistas... na, švieži produktai – visada problema. Mėsa, pienas, kiaušiniai, sūriai – tikrai ne, tai iškart atims. Sausi produktai, prieskoniai, kūčiainiai, šakotis – dažnai praleidžia be didesnių klausimų, bet oficialiai tai ribojama. Brexit viską apsunkino dar labiau. Aš asmeniškai mačiau, kaip muitinė Doverio uoste paėmė dėžę su dešromis, klientas buvo piktas kaip širšė, bet nieko nepadarysi. Kūčiainiai, šventėms naudojami, dažnai važiuoja sėkmingai, bet įpakavimas turi būti sandarus ir neskelbti. Tiesą sakant, nežinau, ar jūsų konkretų sausainių sluoksnį praleis – muitininkai kartais kaprizingi ir priklauso nuo nuotaikos. Rizikuokite atsakingai. Jei labai norite, siųskite minimalų kiekį ir stebėkite.

Ar galima siųsti alkoholį – pvz., butelį vyno ar keturis alaus?

Oficialiai – negalima. Visiškai. Neoficialiai – žinoma, kad žmonės kartais įkiša butelį į vidų. Bet jei paklausite manęs oficialiai, turiu pasakyti griežtą "ne". Jei stiprus alkoholis – viskis, midus, degtinė – muitinė tikrai gali konfiskuoti viską baudžiamojoje tvarkoje. O jei alus – priklauso nuo nuotaikų, bet neverta rizikuoti. Aš asmeniškai nepatariu, nes paskutinį kartą, kai kažkas vežė penkis butelius midaus, muitininkai ties Vokietijos ir Lenkijos pasieniu paprašė iškrauti pusę vilkiko. Sėdėjome ten trijų valandų, kol viską tikrino, ir vairuotojas vos nevėlavo į keltą. Kam to reikia? Anglijoje pilna parduotuvių. Nusipirkit Tesco, paprasčiau, nei vėliau aiškintis su biurokratija Doverio uoste.

Ar imate pervežti gyvūnus, pvz., katę ar šunį?

Gyviuoniai – ne mūsų sritis. Supakuoti į dėžę katę ir siųsti vilkiku yra žiauru. Tam yra specialūs gyvūnų pervežimo brokeriai, reikia veterinarinių pasų, skiepų, mikroschemų. Mes vežame daiktus, ne šeimos narius. Nors buvo atvejis, kai klientas įkišo tuščią narve prigrūstą triušį į vidų. Vairuotojas atsisakė vežti. Paskui skambino piktas. Nesuprantu logikos. Gyvūnai – tik specializuotose įmonėse. Ne pas mus. Taškas. Kviečiausi kitur.

Ar galima siųsti dokumentus – ar tai patikima?

Dokumentai – taip, vežame. Bet paprašykite vos greičiau, jei tai svarbu. Dėžutė su popieriais užima mažai vietos, ir mes ją įdedame į automobilio saloną, kad nesumingautų. Kartais vežame pasus, sutartis, diplomus. Patikima? Na, 99 proc. patikima, bet aš ne bankas. Jei dokumentas vienas, ir jis – jūsų santuokos liudijimas, geriau nuskanuokite prieš siųsdami. Buvę ir taip, kad vokas pametamas po sėdynėmis. Randa po savaitės. Skamba juokingai, bet nervina.

Kainos, mokėjimai ir kas kartais pikta

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik vėliau?

Jei dirbate su manimi – ne. Bet rinkoje? Pilna. Yra kompanijų, kurios parašo 40 eurų, o paskui prideda degalų rinkliavą, kelių mokestį "per Prancūziją" – nors į Angliją dažnai važiuojame kitaip, per Keltą – ir dar kažkokį aptarnavimo mokestį. Aš visa kainą pasakau iš karto. Noriu, kad žmogus žinotų. Kai kurie brokeriai dirba taip: pritraukia žemais skaičiais, o paskui šantažuoja. Buvę, kad klientas atsisakė mokėti, ir daiktai savaitę stovėjo kažkur prie sandėlio netoli Varšuvos. Tai tikrai nehumaniška.

Ar mokėti reikia iš anksto, ar galima kai atveža?

Pervežimai į Angliją – tai paslauga, kuria pasitikima. Mes paprašome avanso, dažniausiai pusės kainos, nes variklis kurą pila, o ne orą. Likutis – pristatymo metu grynaisiais ar pavedimu. Jei kas nors siūlo vežti viską nemokamai pirma, o paskui atsiskaityti – būkite atsargūs. Yra tokių "firminių" firmelių, kurios pasiima daiktus ir dingsta. Sunku patikėti, bet taip būna. Aš dirbu dvidešimt trečius metus. Per pirmus penkis mačiau visko. Atsiskaitykim sąžiningai, ir niekas nenukris.

Kodėl vieni ima 80 eurų, o kiti 250 už tą patį?

Čia klasika. 80 eurų – dažnai tai tik registracija kažkokioje sistemoje. Realiai jūsų daiktai gali savaitę stovėti sandėlyje, kol surinks kitus klientus. 250 gali būti tiesioginis perkraustymas, kai vilkikas važiuoja tik dėl jūsų. Dar yra kaina, kai daiktai kraunami į didelį busiuką su penkiolika kitų žmonių siuntų. Kiekviena kaina turi savo logiką. Tik 80 eurų už didelį baldą – tai arba sukčiai, arba nematysite daiktų per mėnesį. Ypač jei krovinių transportavimas į Angliją vykdomas be licencijos. Patikrinkite įmonę, prieš pervesdami.

Ar reikėtų drausti siuntą, jei vežu senelio komodą?

Taip. Drausti siuntą, ypač jei ji turi emocinę vertę, išmintinga. Mes turime savo atsakomybę, bet ji ribota. Jei komoda verta 2000 eurų, o jūs neapdraudėte – atlyginsime tik pagal vežėjo atsakomybės ribas, dažnai kelis eurus už kilogramą. Skamba žiauriai, bet taip yra. Buvo atvejis, kai senelio komoda atvažiavo subraižyta. Klientė verke (taip, tikrai), nes tai ne dėl kainos. Aš pasiūliau draudimą, bet jis tada nesutiko. Verkiau ir aš, žiūrėdamas į subraižytą stalčių. Apdrauskite.

Gal žinote, kiek dabar kainuoja kuro mokestis per Prancūziją?

Žinodavau anksčiau tiksliau, bet dabar... kurui mokestis visiškai nebeper Prancūziją, jei važiuojame per Belgiją ir Olandiją. O gal jūs turite omeny eismo rinkliavas? Jos ten įkandęs skaičius. Vienintelis pastovus dalykas – keltai per Lamanšą. Ten kaina svyruoja nuo 130 iki 400 eurų priklausomai nuo sezono, laiko ir to, ar vairuotojas spėjo nusipirkti bilietą pigiau. Kalbu apie vilkiką. Tai didelė eilutė sąskaitoje. Bet "per Prancūziją" šiuo atveju – galbūt jūs painiojate su kitu maršrutu? Nesu tikras. (Aha – tiesa sakant, dabar dauguma važiuoja per Olandiją tiesiau.)

Kas nutinka realybėje – istorijos iš kelių

Ar buvote kada nors pametę daiktų ar vėlavę savaitę?

Pametę? Ne. Vėlavę – taip. Savaitę – kartą, kai vilkiko stabdžiai sugedo Vokietijoje. Turėjome pirkti dalis, remontuotis. Klientė skambino kasdien, aš atsakinėjau – nebėgu nuo atsakomybės. Ji galiausiai suprato. Bet yra tokių vairuotojų, kurie meluoja, kad yra prie Doverio, o iš tikrųjų dar neišvažiavę iš Lietuvos. Tokiems – juodas sąrašas. Aš stengiuosi būti atviras. Jei vėluoja – sakau kodėl. Praradimai pas mus reti, nes blogai supakuotus daiktus mes atsisakome paimti arba pakartotinai supakuojame. Kartais.

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie?

Puikus klausimas ir labai dažna klaida. Jūs privalote atsiskaityti – arba pasirūpinti, kad būtų žmogus, arba suderinti kitą dieną. Vairuotojas neužsibus laukti penkias valandas. Jis turi maršrutą – po jūsų dar trys klientai laukia. Jei nieko nėra, grąžiname į terminalą, o antras pristatymas kainuos papildomai. Buvę taip, kad moteris išėjo į kirpyklą, nepaėmusi telefono. Mes stovėjome prie durų dvi valandas. Kaimynas galiausiai paėmė raktus. Pasistenkite būti prieinami. Tai pagarba ir jūsų pinigai.

Ar galima vežti baldus, jei jie neišardomi?

Galima, bet užimama daugiau vietos, todėl brangiau. Sofa, kuri neišardoma, užima visą kampą. Kartais tenka vežti lauke ant vilkiko su tentu – tada ir oras pakenkia. Be to, ne visi baldai praeis pro angliškas duris. (Tiesa, lietuviškas butas dažnai didesnis nei tenesės, hmm, Tenesyje – ne, Londono butai maži.) Tenka palikti laiptinėje. Ir ką tada darysite? Sakau iš patirties – išardykite, jei galima. Sutaupysite, ir mažiau galvos skausmo abiem pusėm. Rimtai.

Kaip yra su muitais – ar manęs paprašys susimokėti prie sienos?

Jei siunčiate asmeninius daiktus, deklaruojate kaip "Used personal effects" – paprastai jokių muitų nėra, jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai. Bet jei vežate visiškai naują šaldytuvą dėžėse – gali kilti klausimų. Brexit atvėrė daug landų. Kartais muitininkas paprašo sąskaitos faktūros. Jei nerasite – kelių dienų vėlavimas. Asmeniniai daiktai turėtų būti atpažįstamai naudoti. Buvo atvejis, kai vyrukas siuntė dvylika naujų dviračių. Muitai Londono uoste buvo… neįtikėtini. Nesitenkindite pigiais triukais, geriau viską oficialiai išrašykite.

Ar Jūs, vyrai, padedate sukrauti daiktus, ar tik atvežat?

Aš jau nebeįsikraunu į vilkikus, keliai nebeleidžia. Bet mūsų vairuotojai – taip, jei tai ne aštuntas aukštas be lifto, dažnai padeda. Tai vadinama "door-to-door", bet be sudėtingo nešimo. Pasikrovimas iš namų ir iškrovimas į namus – standartas. Tik neikite iš proto su pianinu. Ten reikia liftingo, o tai jau brangesnis reikalas. Paprastai du vyrai prie vilkiko gali padėti, bet jie nėra samdomi nešikai. Jei sakote, kad antras aukštas – sakykite iš karto. Nepamesiu faktų – jei neperspėsite, vairuotojas gali atsisakyti. O tada visi pykstasi be reikalo.

Paskutiniai dalykai prieš atiduodant daiktus

Ar reikia daiktų kaip nors ypatingai supakuoti?

Taip! Kartoninės dėžės – geriausios. Ne maišeliai, ne šiukšlių maišai. Nes čia vilkikas, ne paštas. Kelias drebina, ir jūsų batai gali išsibyrinėti po visą Europą. Naudokite popierių, burbulinę plėvelę, storą kartoną. Jei siunčiate stiklą – pažymėkite "Dėmesio, stiklas". Vieną kartą klientas supakavo porcelianą į laikraštį. Atvažiavo – laikraščio gabalai, o šukių pilnas. Graudu buvo. Neidėkite skysčių be sandarių dangčių. Kartais vairuojant atsidaro ir aptaško kitų klientų daiktus. Tada skambina pikti ir įtūžę visi. Neapsirikite.

Ar galima sekti, kur siunta yra kelyje į Angliją?

Galima, bet ne visada GPS realiu laiku. Mes paskambiname kai išvyksta, paskambiname kai atvyksta. Kai kurie modernesni vilkikai turi sekėjus, bet klausimas – ar vairuotojas jį įjungė. O kartais jis rodo, kad mašina yra Belgijoje, o iš tikrųjų ji jau Doveryje. Technologija... na, ji kartais juokiasi iš mūsų. Svarbiausia – turėti vairuotojo telefono numerį. Skambinkite jam, ne man. Aš irgi skambinu jam, kad sužinočiau, o tada perskambinu jums. Tradicinis, bet veikia. Trust me.

Koks geriausias laikas siųsti daiktus į Angliją – prieš Kalėdas ar po?

Po. Visada po. Lapkričio pabaigoje visi puola, kainos šoka aukštyn, vilkikai perpildyti. Aš pats Kalėdų savaitę stengiuosi nevežti, nes keliai – košė, uostai – eilės. Naujų metų pradžioje viskas nurimsta. Jei skubite – planuokite spalį. Lapkritis jau įtemptas. Buvo metai, kai Keltą Anglijos uoste teko laukti aštuoniolika valandų, nes oras blogas. Gruodžiu taip būna dažnai. Sutaupysite nervų, jei palauksite sausio. Bet jei neturite kito pasirinkimo – mes vešime. Tik brangiau, aišku. Verslas yra verslas.

Ar priimate užsakymą vakarop, kai jau kiti nedirba?

Skambinkite ir penktadienio vakarą. Aš kartais dirbu iki vėlumos, nes kitoje laiko juostoje klientai dar nemiega. Užsakymą priimti galima bet kada, bet pats paimimas – darbo valandomis. Nors jei labai skubu, vairuotojai kartais sutinka ir šeštadienį ryte. Brangiau šiek tiek, bet įmanoma. Kartais pačios geriausios idėjos gimsta prieš pat miegą. Vieną penktadienį 22 valandą paskambino studentas, kuris sekmadienį jau turėjo butą Londone. Neaišku, kaip galvojau, kad suspėsime, bet susidėliojome per ašaras. Pavyko.

Jei aš pats važiuoju į Angliją, ar galima siuntos vežti kartu su manimi viename vilkike?

Negalima. Vilkike negalima vežti keleivių – nelegalu ir pavojinga. Mūsų vilkikai – techniškai kroviniai, ten nėra saugos diržų gale. Jei norite važiuoti kartu, yra keltais, yra lėktuvai, yra autobusai. Nors suprantu norą sutaupyti – Anglijoje mokesčiai dideli. Bet nepėdinkite gyvybės. Vieną kartą kažkas pasakojo, kad kažkas bandė slapstyti anglą... nors ne, tiesą sakant, buvo draugo istorija iš kelto. Nepainiokim situacijų. Vilkikas – daiktams. Jūs – kitu transportu. Ačiū, kad supratote.

Kaip rasti patikimą įmonę, kad nebūčiau apgautas?

Ieškokite ne pagal kainą, o pagal atsiliepimus. Realius. Paskambinkite – ar žmogus atsako asmeniškai, ar tik automatas? Ar turi ofisą, ar tik Facebook puslapį? Patikrinkite licenciją, EORI numerį. Paprašykite sutarties. Jei jie atsisako rašyti sutartį – bėkite. Patikimas krovinių transportavimas į Angliją reikalauja bent minimalios tvarkos. Aš žinau, kad rinka pilna vienadienių. Jie aukščiausią reitingą turi... dvi savaites, paskui dingsta. Imkitės atsakomybės patys rinkdamiesi. Tai jūsų daiktai.

Krovinių transportavimas į Angliją: kasdieniniai reisai patogiai – tai ne tik mano darbas, bet ir milijonas detalių, kurias reikia sudėlioti teisingai. Aš nežadam stebuklų, bet žadam atvirumą. Suraskite žmogų, kuris atsako į telefoną vakarop, kuris nepabėga nuo blogų naujienų ir kuris supakuoja jūsų daiktus taip, lyg tai būtų jo pačio. Jei turite daugiau klausimų – skambinkite. Geriau paklauskite dabar, nei verksite prie subraižytos sofos vėliau. Saugios kelionės jūsų daiktams.