Kas veža baldus iš Plymstock ir kas čia per siaubingas logistikos rutulys?

Sveiki, sėdžiu čia susiruošęs papasakoti, kaip tikrai vyksta šitas verslas, nes jau beveik dvidešimt penkerius metus varstychiuosi tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Žmonės nuolat ieško, kas patikimai veža baldus iš Plymstock, tačiau retai suprantą, kokia tai „uodega“, ypatinga kai kalbame ne apie didįjį Londoną, o apie tokius užkampius kaip Devono srityje. Čia ne tiesiog užsukate į sandėlį, čia reikia žinoti, kokiais aukščiais tiltais galima važiuoti, kad nelaužtumėte tentą. (Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas įsitempė į toką storą sieną Plymoute, bet tai istorija kita). Pagrindas šitame viskas – tai surasti tą firmą, kuri ne tik žodžiu „veža“, bet ir iš tikrųjų sugeba susitvarkyti su jūsų daiktais be jokios rūpiesčio ir nesąmoniškų pridėtinių mokesčių.

Kaip viskas prasideda ir baigiasi Plymstock rajone

Ar tikrai įmanoma rasti, kas veža baldus iš Plymstock kas savaitę?

Žmonės pagalvoja, kad Plymstock yra kaip kažkus didelis logistikos centras, bet čia tiesiog gyvenamasis rajonas prie Plymouth. Taigi, kas veža baldus iš Plymstock kas savaitę? Sąžiningai sakant, retai kas važiuoja tiesiai į Plymstock kas savaitę, nebent jau ten turi kitą krovinią. Dažniausiai mes renkame krovinius iš viso Devono ir Kornvalio regiono, o tada važiuojame surinkimui į centrines, pavyzdžiui, Bristolio ar Exeterio aikšteles. Jei ieškote nuolatinio reiso, geriau žiūrėkite į didesnes firmas, bet mažesniais kiekiais mes radome būdą, kaip tai padaryti efektyviai, tiesiog turite šiek tiek kantrybės su dėžių surinkimu.

Kiek laiko užtrunka tas krovinys atvykti į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei viskas būtų idealiai – trys dienos Kelio atkarpoje ir po to dar viena Lietuvoje iškraunant. Bet realybėje, kai rinkame krovinius iš Plymstock, gali užtrukti ir dvi savaites, nes reikia užpildyti mašiną arba surasti priedėlį, kad nevažiuotume tuščiomis. Vieną kartą mes stovėjome tris dienas prie Feršfyordo (Ferrybridge) laukiant, kol išsiaiškins muitinės dokumentus, o klientas skambino kas valandą. Taigi, atsakymas: paprastai nuo 7 iki 14 dienų, jei nėra jokių ekstremalių situacijų kelio metu.

Ar įeina jūsų sunkvežimis į mano gatvę Plymstocko centre?

Tai tikrai svarbu. Plymstock vietomis turi labai siauras gatves, ypač ties tais senaisiais namais netikel Houndis ar prie pat estuarijos. Mes dažnai naudojame 7.5 tonų sunkvežimius su „Lutono“ kėbulu, nes įprastas 18 metrų vilkikas tiesiog negalėtų pasisukti. Vieną kartą teko iškrauti sofą ir sekciją tiesiog pagrindiniame kelije, nes vairuotojas negalėjo įvažiuoti į privažiavimą – ten buvo aštri lankstas ir mažas tiltas. Geriau iš karto nusiųskite nuotrauką savo namų priekio, kad žinotume, ar reikia mažesnės mašinos.

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu į Lietuvą?

Tai klasika. Žmonėms kartais atrodo, kad tai kažkoks turistinis autobusas. Deja, dėl draudimo ir tarptautinių krovinių vežimo taisyklių, keleivius be specialių leidimų mes negalime imti. Yra firmų, kurios siūlo „pervežimą su vairuotoju“, tačiau tai kainuoja duk tiek brangiau ir tai yra kitokia licenzija. Mums reikia vežti krovinius, o ne žmones, be to, vairuotojui reikiails poilsio, o ne bendrauti kelionėje, kai jis vairuoja 10 valandų per parą. Taigi, greičiausiai teks skristi lėktuvu.

Ką daryti, jei neturiu dėžių? Ar jūs jas užtatote?

Tai nėra problema, mes galime padėti su pakavimo medžiagomis, jei susitarome iš anksto. Bet žiūrėkite, brangiau išeiga pirkti dėžes iš mūsų, nei rasti jas mažmeninėje parduotuvėje ar pasimanyti iš „Tesco“. Vienas savo klientas iš Plymstock sako: „Aš tą dėžę kilsiu iš garažo“, ji buvo taip sugulusi, kad vos neišvyko. Mes dažnai turime pasirūpinti tik specialiu įrapiamu plėveliu (bubble wrap) ir lipnia juosta, o dėžes – tai jūsų reikalas, kad sutaupyti.

Ar tikrai saugu vežti brangius baldus toli keliu?

Saugu taip pat, kaip ir bet kur. Mes kiekvieną daiktą užrašome į krovinių sąrašą (manifestą) ir darome nuotraukas prieš pakrovimą. Jei kažkas pasidaužtų, turime draudimą „CMR“, bet tiesą sakant, per tuos 20 metų retai kada nutiko kažkas rimto, nebentu klientas pats blogai supakuoja štuksnius stiklinių indų. Esant situacijai, kai vežame pianiną iš Plymstock dvaro, mes jį užkabiname specialiais diržais taip, kad jis nenukristų net jei mašina apverstų (nepaliekime, taip nekodėl atsitiktų).

Pinigai, kainos ir mokesčiai (ir niekas neslepia)

Kokia apytikslė kaina, kai veža baldus iš Plymstock?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiaulės skerdykloje dėl degalų. Jei kalbame apie 1 kubinį metrą (ką tikrai mažai), tai gali būti nuo 80 iki 120 svarų. Jei turite pilną 20 pėdų konteinerį, tai kalba jau eina apie kelis tūkstančius. Kai susirenkame grupinį krovininį iš Plymstock, stengiamės padaryti kainą pigiau, pavyzdžiui, 2-3 m³ gali kainuoti apie 250-350 svarų viską įskaitant, bet tik jei aš turiu ką įdėti greta. Jei skambinate klausia „kiek kainuoja“, pasakykite iš karto kiek turite daiktų, nes kitaip aš negaliu jums nieko pasakyti konkretaus.

Ar imate mokėjimą grynaisiais atsiėmus?

Ne, mes jau seniai nebeimame grynųjų iš rankų į rankas, ypač kai kalbame apie Didžiąją Britaniją. Visas apmokėjimas turi būti įvykęs banku arba pervedimu prieš tai, kai mes išvykstame iš Lietuvos ar prieš iškraunant. Buvo atvejų, kai klientas sakydavo „aš atsižiūrėsiu, ką atvežėte“, o turiu mažai pinigų. Tokiu atveju mes tiesiog negrąžiname krovinio atgal į Plymstock, nes kainuos per daug brangiai, todėl visada reikia sutarti apie avansą bent 50%.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Nieko nepaslėpsiu, bet yra dalykai, apie kuriuos klientai pamiršta. Vienas toks dalykas – yra mokestis už „Long Length“ (ilgi daiktai), jei jūsų sofa yra ilgesnė nei 2 metrai. Ji užima daugiau vietos plotyje, todėl kainuoja daugiau. Taip pat, jei reikia įvežti krovinią į namus su trečiažičiu liftu, nors vairuotojas tik įveža iki patalpų durų – tai papildomas darbas. Žodžiu, pagrindinė kaina yra už transportą, o viskas kas „manualinis darbas“ – tai uz papildomą mokestį.

Ar taip, kad mokestis už muitinę įeina į kainą?

Muitinės procedūros – tai atskira istorija. Jei pervežamos jūsų asmeninės daikytės (pervedimas gyventi), tai dažniausiai muitinės mokestis ne taikomas, jei daiktai nenaudoti komerciniais tikslais. Bet jei pervežate naują baldą, kurį nusipirkote „eBay“ ir jis turi vertę daugiau nei 450 svarų, gali tekti mokėti PVM (VAT) ir muitą įvežiant į EU. Mums šita paslauga (brokero paslaugos) kainuoja apie 50-100 eurų be pačio mokesčio, todėl reikia būti pasiruošusiam.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežate daug daiktų?

Žinoma, kas neprašo, tas negauna. Jei jums reikia vežti visas namų apyvokos daiktus, tai galime susitarti dėl fiksuotos sumos, kuri bus mažesnė nei kainuoja kiekvienas kubas atskirai. Pavyzdžiui, jei iš Plymstock vežate 15 m³, galiu jums numesti apie 10-15% nuo bendros sumos, nes man nebereiks ieškoti kitų klientų toje pačioje mašinoje. Bet neprašykite nuolaidos dėl vienos kėdės.

Kokia kainodaros politika dėl pėdsčių į Lietuvos provinciją?

Jei reikia vežti į Vilniaus ar Klaipėdos centrus, tai viskas įskaičiuota. Bet jei jūs gyvenate kažkur toliau, pvz., Utenos rajone, šalia sienos, ten gali būti papildomas mokestis už „šono nuvažiavimą“ (deviation). Tai ne kas kita, kaip kompensacija už laiką ir degalus, nes negaliu važiuoti į Uteną su pilna mašina jeigu man reikia važiuoti atgal į Kauną tuščia. Tai logiška, tiesa?

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis chaosas

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykdamas iš Plymstock?

Pagrindinis dalykas – tai krovinių sąrašas (packing list). Jis turi būti tikslus, o ne „kokiais nors žodžiais“. Reikia surašyti, kas yra kas: „stalo kojos – 4 vnt.“, o ne tiesiog „baldai“. Be to, reikia asmens dokumento kopijos, jei pervežama turtas, ir pervedimo į Lietuvą patvirtinimo (jei taikoma). Vieną kartą klientas nepateikė jokio sąrašo, tik sakė „ten viskas yra mano“, ir mes strigome ties Tilbury uostu tris dienas. Geriau pasidarykite viską iš anksto.

Ar jūs užtikrinote, kad muitinėje nebus problemų?

Mokėti už tai negaliu užtikrinti procentais, nes aš ne muitininkas. Bet kas užtikrina – tai teisingai užpildyti dokumentai. Jei sąraše parašysite „naudota drabužių krūva“ bei orentiškai bus prekybinė partija, tai gali būti problema. Mums dažniausiai sekasi, nes mes žinome, ką žiūri Inspektorius. Tikrinkite, kad nebūtų jokių naujų prekių su etiketėmis, jei deklaruoja kaip naudotus asmeninius daiktus. (Aš asmeniškai visada įsidėju į šalį seną vežimėlį, kad parodyčiau, kad tai ne pirkimas iš „IKEA“).

Kas vyksta, jei vairuotojas prarada dokumentus?

Tai mano košmarys. Ir vairuotojo košmarynas. Bet pas mus yra tokia sistema: visi dokumentai yra nuskaitomi ir išsiunčiami el. paštu į mūsų biurą bei brokeriui. Jei popierius dingsta (kas, tiesa sakant, nutiko tik kartą per tuos metus, kai vairuotojas iškrito iš kišenės vairuojant), mes spausdiname naujus iš mūsų sistemos.