Kas veža baldus iš Knaresborough ir ką verti žinoti apie šį maršrutą?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir, tikiuosi, galiu sakyti, kad mažai kas mane gali nustebinti. Vis dėlto, kai klientai skambina ir klausta, kas veža baldus iš Knaresborough, a visada nusijuokiau, nes tai ne toks jau paprastas klausimas. Šis miestelis Šiaurės Jorkšyre yra gražus, bet netoli pagrindinių automagistralių taip pat nėra. Pervežimai iš JK į Lietuvą visada buvo mano pagrindinis duona, o ypatingai – tų atokusių vietovių, iš kurių visada sudėtingiau ištraukti krovini. Čia ne tik apie vairuotojus, bet ir apie patologijas, kurias matome kelyje. Tiesiog noriu padėti jums suprasti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Kainos ir Knaresborough geografija (Kodėl pervežimas kainuoja tiek kiek kainuoja?)

Kodėl taip brangu vežti iš toliau?

Visada sakau klientams, kad kaina priklauso ne tik nuo atstumo kilometrais, bet ir nuo to, kaip sunku privažiuoti. Knaresborough – tai ne Londonas ar Leeds, kur važinėjame kas savaitę. Jei mašina ten važiuoja tik dėl jūsų, tada tas tuščias važiavimas atgal arba priekinis nuvažiavimas į tą regioną kainuoja. Niekas nemėgsta važiuoti į šiaurę su tuščia fura, todėl tie „mirties kilometrai“ ir uždirba pinigus. Taigi, kai ieškote, kas veža baldus iš Knaresborough, nebulkit nustebę, kad pasiūlymai skirsis šimtais svarų.

Ar galima kažkaip taupyti?

Sutaupyti galima tik vienu būdu – derėtis dėl datų. Jei galite laukti ir turite lankstumo, mums lengviau sudėti jūsų daiktus į bendrą krovinį. Tada kaina nukrenta žemiau, bet tada tikimybė, kad baldai atkeliaus savaitę vėliau, išauga. Aš visada patariu – jei skubate, mokėkite daugiau, jei ne – laukite pigiau. Nėra idealaus derinio, ypatingai šiuose Anglijos keliuose, kur remontai vos ne kas antrą dieną.

Kuo Knaresborough skiriasi nuo kitų miestų?

Geografiškai tai Yorkshire’o ruožas, kur gatvės kartais būna siauros, ypač senamiestyje. Ten nepraeis didelis 18 tonų sunkvežimis be sąlygų. Turime įvertinę, ar arčiau paimsime mažesnę transporto priemonę, o tai vėl kainuoja. Pats miestas labai charzmingas su pilimi, bet mums, kurie veža baldus iš Knaresborough, jis sukuria tik galvos skausmą su parkavimu. Kartais net reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės užsukti ant šaligatvio, o tai laiko pinigai.

Kokia vidutinė kaina dabar?

Noriu pasakyti tikslią skaičių, bet rinkos kaina šuoliuoja kaip šuo automobilį. Matyt dėl degalų, matyt dėl to, kad vairuotojų trūksta. Vidutiniškai gal kalbėti apie 400–600 svarų už puse mašinos, bet tai labai sąlygiška. Tikrai gali būti ir brangiau, jei reikia kelti sofas per trečią aukštą be lifto. Tada vairuotojai tikrai paprašo papildomai, ir aš jų tenkinu, nes tai sunkus darbas.

Ar įeina į kainą pakavimas?

Dauguma kas neįeina. Tai yra pagrindinė klaida, kurią klientai daro – galvoja, kad mes atvažiuojame su visa popieriumi ir burbuliukais. Mums reikia aiškiai pasakyti, ar reikia įrašyti „meniu“ punktas „pakavimo paslaugos“. Jei bandysite tartis taip, sakydamas „o, galėsite uždėti ant šonko?“, gausite neigiamą atsakymą. Mums reikia žinoti iš anksto.

O kas jei aš turiu tik kelis daiktus?

Tuomet tau nereikia visos mašinos. Yra tokių „partijų“, kur mes renkame po kelis klientus iš to paties regiono. Štai tada kas veža baldus iš Knaresborough tampa labai aktuolu, nes mes ieškome būtent papildomo krovinio tam tikru laiku. Tai pigiau, bet ilgiau reikia laukti, kol susirenka pilna kompanija į Lietuvą.

Pasiruošimas ir pakavimas (Ko tikėtis, kai vairuotojas ateina)

Kaip reikia susirūpinti dėžėmis?

Geriausia nusipirkt pats vietos „B&Q“ arba panašioje parduotuvėje. Anglijoje medinės dėžės kainuoja šaukštą, o mums neapsimokėti jas vežti iš Lietuvos tik vienam klientui. Aš visada prašau klientų pasirūpinti tai patiems, o mes pagalbos sutvarkome sunkesnius daiktus. (Tikrai, geriau turėti tiek, kad negaila parodytų kaip suveži).

Ar galiu vežti maistą?

Techniškai gali, bet nenariau. Viena kartą buvo situacija, kai klientas įmetė pusę šaldytuvo su maistu, o vidury vasaros mašina stovėjo tris dienas. Kvapas buvo toks, kad vairuotojas beveik atsisakė važiuoti toliau. Geriau viską suvalgykite iš anksto, o mums palikite baldus. Muitinė taip pat neleidžia vežti mėsos ir pieno produktų be specialių leidimų, todėl neskubėkite.

Kaip elgtis su elektronika?

Televizoriai, kompiuteriai – viskas turi būti originaliose pakuolėse, jei norite, kad garantija galiotų. Ir, kas svarbiau, kad nenusilūžtų ekranas. Aš matau daug kartų, kad žmonės tiesiog apvynioja į antklodę ir tikejasi geriausio. Nepataikysi. Jei neturite dėžės, sukurkite ją iš storo kartono ir užpildyk tarpus tarpvaškiu.

Ar verta daryti inventoriumi?

Beveik visada sakyčiau taip. Rašykite, kas yra kurioje dėžėje, arba nufotografuok turinį. Kai tave užpuola vairuotojas kelyje ir klaust „kur tu tiek daug daiktų įsidėjai“, tu tiesiog nurodai sąrašą. O be to, jei dingsta kažkas mažesnio, inventorius padės įrodyti, kad tai buvo ten (nors dažniausiai dingsta dėžės su „žaislais“, kurie iš tiesų buvo brangūs arba... kažkokie įdomūs daiktai).

Kas su važiuoklėmis?

Aš asmeniškai nerekomenduoju išmontuoti, nebent tai labai senas ar per aukštas baldas. Didesnė dalis mūsų vairuotojų susiduria su tuo, kad klientas nupirko „IKEA“ spintą ir negali susirinkti. Tuomet mums tenka padėti, o tai užtrunka. O jei jau nupirkote tuos „Knaresborough“ antikvarinius rėmus, geriau juos uždaryti į rėmus iš medinių strypų.

O jei padarysite klaidą dėžėje?

Niekas nebus toks geras. Būna, kad klientai užrašo „virtuvė“, o ten yra visiškai kambarys. Vairuotojai tampa agresyvūs, nes reikia rodyti erdvę mašinoje. Čia svarbu suprasti, kad mes ne magai, o matome tik tai, ką parodote. Tikrai geras būdas išvengti konfliktų – būk sąžiningas.

Dokumentai ir britų pilietis (Muitinė, deklaracijos ir tas Breksitas)

Ar reikia deklaruoti viską?

Absoliučiai taip. Nuo Brexit’o tai tapo baisiai griežta. Negali tiesiog taip sakyti „o, tai mano senelių daiktai“. Muitininkai dabar turi prieigą prie visų duomenų, ir jei randa kažką naujo, mokesčiai bus dideli. Mums reikia sąrašo su bent apytiksliais vertinimais. Juk kas veža baldus iš Knaresborough turi būti tikras šios srities profesionalas.

Kaip apskaičiuoti vertę?

Nenaudokite kainų, kuriomis pirkote parduotuvėje prieš 10 metų. Naudokite dabartines rinkos kainas, arba bent jau maždaug 50 proc. vertę. Nėra tikslios formulės, bet muitinė mato, kiek tos vietos kainuoja „eBay“ šiandien. Jei rašysi, kad sofa kainuoja 5 svarus – niekas to nepirks (nors tikrai, niekas ir nepirkso naudoto sofos už 500 svarų).

Ar galiu vežti dovanojamas daiktus?

Gali, bet turi būti parašyta „DOVANA“, ir gavėjas Lietuvoje turi pasirašyti dokumentą, kad priima. Jei ne, muitinė gali manyti, kad tai prekyba. Buvau atvejų, kai žmonės bandė įvežti didelius kiekius alkoholio su užrašu „dovanai draugams“, ir tai pasibaigė labai liūdnai. Nebandykite išmanioti sistemą.

Kas su PVM ir mokesčiais?

Asmeniniai perkėlimai iš ES į JK (ir atvirkščiai) šiuo metu yra atleisti nuo PVM, jei daiktai buvo naudoti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Bet, deja, jei daiktai yra nauji, gali tekti mokėti VAT ir importo mokestį. Čia aš visada patariu pasikonsultuoti su brokeriu, nors dažniausiai klientams tiesiog sakau – nevežkite naujų dalykų jei nenorite problemų, nes mums sunku tai paaiškinti pasienyje.

Ar reikia turėti pasą ar vairuotojo pažymėjimą?

Savęs ne, tai turi mūsų vairuotojai. Bet jums reikės turėti asmens kodą arba paso numerį deklaracijai. Be to, jei pervežate ne savo daiktus, o tėvų ar draugų – reikia notarinio leidimo. Dažnai apie tai pamirštama, o tada mašina stovi pasienyje ir laukia, kol faksu atkeliauja dokumentai. (Faksu? Taip, dar ir toks dalykas egzistuoja pasieniečių biuruose).

O kaip su draudimu?

Draudimas yra privalomas, bet jis neapima visko. Pavyzdžiui, jei dėžė su jūsų brangiais indais suardo dėl blogo pakavimo, draudimo kompanija nemokės. Aš visai neseniai buvau situacijoje, kur klientas dėjo stiklinius indus į popierinį maišelį... žinote, kaip baigėsi? Negerai. Taigi, skaitykite draudimo sąlygas.

Pavojus ir problemos (Kas gali apsikarstyti kelyje į Lietuvą)

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Nesijaudinkite per daug. Anglijoje gyvename, taigi eismo sąlygos gali būti siaubingos. Jei pavėluoja valanda ar dvi – tai normalu. Jei pavėluoja dieną – tada skambinkite man. Kartais aš nežinau, kas vyksta, nes vairuotojas neturi ryšio kalnuose (arba tiesiog užmigęs prie kažkieno namo).

Ar dažnai lūžta mašinos?

Nieko nenoriu užblogint, bet Anglijoje kelių būklė... deja, prasta. Ypatingai šiaurėje. Buvo atvejis, kai mums teko pakeisti ratą tarp Knaresborough ir Leeds, o tai užtruko tris valandas. Tas vairuotojas buvo labai nepatenkintas, o klientas šaukėsi į telefoną. Tokios dalykai vyksta.

Kaip elgtis su blogomis firmomis?

Čia aš galiu pasakyti labai aiškiai. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra per pusę mažesnė nei rinkos – tai apgavystė. Jie paims jūsų baldus, prašys pinigus iš anksto, ir išnyks. Aš matau tai kasmet. Naudokitės tik patikimomis firmomis, kurios turi realų adresą Anglijoje. Ne tik „Gmail“ paštą.

Ar galiu būti su mašina?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo. Bet jei susitarti, kai kurie leidžia, jei pasirašote atleidimo nuo atsakomybės dokumentą. Bet tarkime tiesiai – važiuoti su fura iš Anglijos į Lietuvą 20 valandų nėra pramoga. Jums geriau skristi lėktuvu, o mums padėti su dokumentais.

O kas jei dingsta daiktas?

Tai baisiausia situacija. Reikia nedelsiant rašyti pranešimą ir šauktis policijos (jei įtariama vagystė). Bet 99 proc.