Skubus pervežimas į Angliją mikroautobusais kasdien: ką reikia žinoti prieš sėdant į kelionę

Dvidešimt ketveri metai kelių. Nuo Šiaulių iki Londono, nuo Kauno iki Birmingamo. Skubus pervežimas į Angliją mikroautobusais kasdien – skamba kaip savaime suprantamas dalykas, bet už to slypi daugybė smulkmenų, kurias sužinai tik tada, kai pats prasisedi prie vairo arba bent jau dešimtmetį bendrauji su keleiviais. Žmonės dažnai manęs klausia: ar tikrai važiuoja kasdien? Ar tikrai paims iš namų durų? Atsakymas paprastas – taip, bet... visada yra tas bet. Čia surašiau tai, ką klientai klausia manęs lygiai taip pat, kaip klausytum seno pažįstamo, kuris perka kavą ir staiga prisimena, kad rytoj reikia į Lutoną. Ne viskas bus pateikta kaip enciklopedijoje, bet, manau, tiksliai tai, ko reikia, kad neiškristum iš vežėjo mikroautobuso jau pirmoje stotelėje.

Važiuojam kasdien, bet ne visada taip, kaip tikiesi

Ar tikrai važiuojate kasdien, net ir sekmadieniais?

Taip, važiuojame. Na, stengiamės, kad maršrutai būtų užpildyti kasdien, bet būna švenčių ar audros prie keltų, kurie viską pakoreguoja. Pernai gruodį trys keleiviai laukė Klaipėdoje, o keltas atšauktas dėl audros. Teko persodinti kitą dieną. Kasdieniškumas yra tikslas, bet ne taisyklė be išimčių. Jei keliaujate šventiniu laikotarpiu, skambinkite prieš savaitę. Dabar iš Lietuvos į Angliją mikroautobusai kyla kasdien, tačiau tik tada, kai susirenka bent aštuoni žmonės. Kartais vienaši surenkami sunkiai, tada kelionė persikelia.

Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus iki Londono ir ar tikrai galima atvažiuoti per vieną dieną?

Iš Vilniaus iki Londono – apie 26–28 valandas, jei sekasi. Kartą pasiekėme per 24, bet vairuotojas Rimantas (jau nebedirba, išvažiavo į Ispaniją) sakė, kad greitai važiuoti gali tik porą kartų per metus. Reikia pailsėti, perplaukti, praeiti muitinę. Keltai iš Calais kartais vėluoja dėl eilių. Naujesni mikroautobubai greitesni, bet vairuotojas negali viršyti darbo laiko. Skaičiuokite 26 valandas. Jei kas sako 12 – meluoja. Arba skraidina lėktuvu, o ne mikroautobusu.

O jei aš gyvenu kaime prie Panevėžio, ar mane irgi paimsite?

Paimsime, bet ne visada tiesiai prie namų. Turime savo maršrutus – pagrindinius miestus ir kaimus prie magistralių. Buvo atvejis su žmogumi iš Šilų – teko susitikti prie stotelės keli kilometrai nuo namų. Jei už dvidešimt kilometrų nuo A2 kelio, tikėkitės atvykti iki artimiausios gyvenvietės. Jei važiuoja dar keli iš tos pačios apylinkės, vairuotojas sustos. Skubus pervežimas į Angliją mikroautobusais kasdien veikia pagal principą: didmiesčiuose paima nuo durų, mažesnėse vietovėse – nuo sutartos stotelės.

Kodėl vienas vairuotojas sako, kad išvažiuoja 16 val., o kitas – tik 18 val.?

Kiekvienas vežėjas turi savo sistemą. Mes renkame žmones nuo 15:30, bet išvažiuojame, kai visi vietoje. Kitas kolega nurodo 18:00, nes žino, kad žmonės vėluoja, ir taip surenka visus be streso. Aš mieliau sakau tikslų laiką ir pykstuosi ant vėluotojų. Bet skubus pervežimas – ne traukinys, bėgių nėra. Kartais ties Kaunu sugenda sankaba (būna, retai) ir viskas šokinėja valandomis. Klauskite, ar laikas yra apytikslis ar tikslus kaip iš bažnyčios.

Ką daryti, jei pavėluoju į išvažiavimo tašką dešimt minučių?

Skambinkite iš karto. Vairuotojas dažnai palauks dešimt minučių, ypač ryto taške. Bet jei jau įsukęs į greitkelį, sustoti gali būti sudėtinga. Buvo atvejis Kėdainiuose – vaikinas pavėlavo dvylika minučių, o mes jau turėjome du vėluojančius priekyje. Susitiko Jonavoje, atvažiavo taksi. Neidealu, bet taip jau būna. Verčiau atvykti pusvalandžiu anksčiau ir išgerti kavos, nei stovėti pakelėje su lagaminu, žiūrint į pravažiuojančius vilkikus.

Kaina ir kaip ji susidaro – arba kodėl draugė mokėjo mažiau

Kiek dabar kainuoja kelionė iš Kauno į Londoną mikroautobusu ir ar kaina pasikeis, jei turi du lagaminus?

Dabar kaina tarp 130 ir 160 eurų į vieną pusę. Priklauso nuo to, ar į centrą, ar į Oksfordo apylinkes. Su dviem lagaminais paprastai niekas nepriima papildomai, bet trečiam, ypač dideliam, – dešimt eurų. Draugė žmonos važiavo praėjusį mėnesį – mokėjo 140, nes buvo akcija. Kainos nepasikeis, jei užsisakote tris dienas į priekį. Pavėlavęs užsakymas, ypač penktadienį, gali kainuoti 180. Planuokitės. Ir nepirkite iš tų, kurie žada už 70 eurų. Nebent norite važiuoti be stabdžių.

Ar galiu sumokėti grynais vairuotojui į rankas ar tik pavedimu?

Galite, bet aš rekomenduočiau turėti tikslų atsiskaitymo sumą. Buvo atvejis prieš dvejus metus – klientas sumokėjo grynais, o vairuotojas (ne mūsų) pasakė, kad neturi gražios. Vyrukas nuvažiavo be keturiolikos eurų. Smulkmena, bet nuotaika sugadinta. Mes dažniausiai renkamės pavedimą arba kortelę prieš kelionę. Grynieji tinka tik jei sutarta. Skirtingų įmonių mikroautobusai į Angliją kasdien važiuoja skirtingai, bet pinigų tvarka turi būti aiški. Jei ką – prašykite kvito. Atrodo buitiška, bet apsimoka.

Kodėl mano draugė mokėjo 120, o aš – 150 eurų už tą patį maršrutą?

Gali būti kelios priežastys. Gal ji užsisakė prieš du mėnesius, o jūs – vakar? Ankstyvieji gauna geresnes kainas, nes vežėjas mato pilnesnę mašiną. Antra, gal ji važiavo antradienį, o jūs – sekmadienį? Savaitgaliai brangesni. Trečia, gal jai taikėsi grįžtančiojo reiso nuolaida. Praėjusią savaitę klientas pyko, kad kaimynas mokėjo mažiau. Pasirodo, kaimynas važiavo ketvirtą kartą. Nuolaidos egzistuoja. Nesijauskite apgauti – paklauskite. Kartais ir aš pamirštu pasakyti apie sezoninę akciją. (neturiu kaip to kaltinti, tiesiog po 24 metų kartais smegenys nusprendžia pailsėti)

Ar reikia mokėti už vietą kūdikiui, kuris sėdi ant kelių?

Čia aš ne visada 100 proc. tikras, kaip su kūdikiais tarptautiniuose reisuose. Techniškai, jei vaikas iki trejų ir nesinaudoja atskira vieta, paprastai nemokamai. Bet muitininkai kartais klausia dokumentų. Atsargiai imkite gimimo liudijimą. Jei mikroautobusas pilnas, kūdikis sėdi ant kelių, lagaminas – į bagažinę. Jei yra laisvų vietų, leidžiame miegoti atskirai. Bet dėl įstatymų – pasitikrinkite patys. Aš vairuotojas, ne teisininkas. Čia jau jūsų atsakomybė pasirūpinti popieriais.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinai tik pakeliui?

Neturi būti. Jei yra – keiskite vežėją. Aš netaikau, bet esu girdėjęs, kai pakeliui prisigalvoja "mokestį už svorį" ar "saugojimą". Neetiška. Skubus pervežimas į Angliją mikroautobusais kasdien yra atvira rinka, todėl tokius veikėjus greitai iškelia atsiliepimai internete. Prieš kelionę paklauskite: ar kaina galutinė? Ar dar kas nors? Jei vengia atsakymo – bėkite. Nežioplite. Geriau mokėti brangiau patikimai įmonei, nei pigiai ir paskui stovėti Belgijos stovėjimo aikštelėj be cento kišenėje.

Bagažas, maistas ir keistenybės bagažinėje

Kiek lagaminų galiu pasiimti ir ar tikrai blogai, jei turiu ir šaldytuvą?

Standartiškai – du ir rankinis. Šaldytuvą? Ne, draugelium. Buvo atvejis: studentas vežėsi nedidelį šaldymo skyrių nuo... kaip jo... kamions. Sudėjome į bagažinę, bet jis užėmė dviejų žmonių vietą. Teko tartis. Jei daiktas neįprastas, įspėkite iš anksto. Dviračius vežame, augalus vežame, o ką jau ten... bet dviejų lagaminų taisyklė galioja beveik visiems. Šaldytuvą palikite močiučiai arba siųskite kroviniais. Jei trečias lagaminas mažas – dažnai praleidžiame pro akis.

Ar galima vežtis dviratį ir jei taip – ar jis sumaltas atkeliaus?

Taip, bet tik du per reisą. Reikia užregistruoti iš anksto, nes jei atsivešite vakarop, o vietų nėra – paliksite kieme. Kaina 30–40 eurų. Pedalus reikia nusiauti (nuimti, aš galvoju pedalus, ne batus, nors ir batus galima). Kad neįrėžtų į kito lagaminą. Praėjusį rugpjūtį vežėme du kalnų dviračius iki Mančesterio – atkeliavo sveiki. Tik prieš tai vairuotojas Mantas pusvalandį ieškojo raktų, kurie buvo jo kelnių kišenėje. Bet čia jau atskira komedija, ne instrukcija.

Kas bus, jei kepiau sūrelį lagamine ir jis pradėjo dvokti visą mašiną?

Tai jūsų atsakomybė. Mikroautobusas – uždaras rezervuaras. Buvo, kai moteris vežėsi rūkytą lašišą. Gražu, bet dvokė taip, kad kiti atvėrė langus žiemą. Vairuotojas sustojo, pakalbėjo, lašiša atsidūrė bagažinėje, supakuota į tris maišus. Patarimas – hermetiškai. Ir ne per daug. Nes vakare prie kavinės skrandžiai šaukia, o autostradoje maistas brangus kaip auksas. Aš pats kartais nusiperku sumuštinį, bet ten duoklė kainuoja. Tai valgykite prie stalo, o ne lagamine pirkinius gabenkit.

Ar mikroautobuse yra leidžiama vežtis gyvūnus, pavyzdžiui, katę?

Galima, bet turi dokumentus – skiepus, chipą. Katės dažnai keliauja vežimėliuose bagažinėje. Klykia pirmas tris valandas, paskui nurimsta. Buvęs, kad vidury Prancūzijos katė išsigando, pradėjo raustis – teko sustoti. Jei gyvūnas nepratęs, geriau nepirškite. Klauskite, ar mikroautobusas leidžia gyvūnus. Kai kurie kasdieniai reisai atsisako dėl alergijų. Mes leidžiame vieną gyvūną per kelionę, nes du šunys bagažinėje gali suorganizuoti koncertą, kurio nenori nei vairuotojas, nei muitininkai. Ir jūsgi irgi nenorite.

O jei mano lagaminas sveria 40 kilogramų, ar jūs jo nepametysite pakeliui?

Vešime, bet pats neškite iki bagažinės. Aš nesu nešikas, nors pagyvenusiai poniai padedu. Svorio limitai ne dėl piktybės – bagažinės grindos turi savo apkrovą. Buvo, kai vaikinas vežėsi metalinę dėžę su įrankiais – 48 kg. Vežėme, bet pritvirtinta diržais ant grindų. Jei 40, bet standartinis, niekas nematuoja. Tik jei vos tempiate, tada žvilgtelima. Bet nepametame – kiekvienas lagaminas gauna lipduką. Bent jau pas mus taip tvarkomės. Neramu? Pasiimkite brangenybes į saloną.

Sėdimos vietos, komfortas ir kaimynai

Ar galiu išsirinkti konkrečią vietą, pavyzdžiui, prie lango gale?

Priklauso. Jei užsisakote anksti – taip, galite prašyti. Bet kartais mašina pasikeičia dėl gedimo ir sėdynių išdėstymas kitas. Žmonės nori galo, kur ramiau, arba prie lango gale (hm, turbūt "lango pusėje", bet supratote). Stengiuosi, kad senjorai nebūtų viduryje, kur ropščiamasi per keturis žmones. Jaunimui dzin – sėdi kur duoda. Svarbu, kad Wi-Fi veikia. Nors pas mus jis ne visada veikia kalnuose, bet tai jau visai kita istorija, ne vietų parinkimas.

Ką daryti, jei šalia sėdi žmogus, kuris kvepia taip, lyg dvidešimt metų nebūtų matęs dušo?

Delikatu. Keiskite vietą, jei yra kur. Jei veria ašaras – pasakykite vairuotojui. Mes negalime išsodinti pakeliui, bet persodinti galime. Girdėjau iš kolego, kad buvo keleivis, neplovęsis savaitę. Vairuotojas pasiūlė dezodoranto degalinėje. Nepatogu, bet tai keleivinis transportas. Aš stengiuosi suprasti – gal sveikatos problemos. Bet jei tai higiena... atsiprašau, reikia galvoti ir apie kitus. Jūs neprivalot sėdėti dvidešimt keturias valandas taip. Kalbėkite. Mes neiškelsim, bet perkelsim.

Ar mikroautobuse veikia Wi-Fi ir ar tikrai galiu krauti telefoną?

Teoriškai taip. Praktiškai – prancūziški kaimai ir Vokietijos miškai trukdo. Modemas yra, bet greitis toks, kad žinutė nueina per penkias minutes. Krautis galima – USB yra. Bet nepirkite filmo manydami, kad žiūrėsite HD. Atsisiųskite iš anksto. Kai kurie žada Wi-Fi, o iš tikrųjų tai vairuotojo telefonas su dalijimusi. Tada baigiasi baterija po trijų valandų. Pas mus atskiras modemas, bet garbės žodis, kartais noriu mesti jį pro langą, kai visi prisijungia vienu metu. Tik vairuotojas prašo – nepykite, kai neveikia.

Kodėl kai kurie keleiviai atsineša savo pledus ir pagalves, ar tai normalu?

Normalu, ypač naktį. Sėdynės nėra ortopedinės. Kuo daugiau jaukumo, tuo geriau. Turėjau keleivę su arbatos termosu ir kelionių šviestuvėliu. Tik nepalikite. Buvęs, kai pagalvė liko, savininkas paskambino po savaitės. Radome, bet buvo pavėluota. Atsiveškite, naudokitės, bet pasiimkite. Ir nesėskite basomis ant sėdynių – tai ne jūsų sofa. Kitas keleivis sės ant purvo. Čia ne namai, dalijamės erdve. Aš pats mėgstu savo pledą, bet neišsivežu – juokingai atrodo vairuotojui su meškino kailiniu.

Ar vairuotojas privalo sustoti kas dvi valandas, ar tiesiog nutaria pats, kai nori į tualetą?

Taip, įstatymas reikalauja. Trumpa pertrauka kas dvi, ilgesnė kas keturias. Bet ne visada lygiai – kartais po pusantros, jei visi prašo. Kartais po dviejų su puse, jei nėra kur. Esu matęs kolegų, kurie naktį ignoruoja pertraukas, kad greičiau atvažiuoti. Pavojinga. Mes stengiamės laikytis normų. Išlipate, išsitiesiate, kavos. Jei vairuotojas varys septynias valandas neatsikvėpdamas – šaukite. Tai jūsų teisė. Ir mano pareiga, net jei dėl to atvažiuojame pusvalandžiu vėliau. Gyvybė svarbiau.

Kai kelionė nepasiseka – blogi scenarijai ir teisiniai dalykai

Ką daryti, jei mikroautobusas sugedo Vokietijoje vidury nakties?

Nepanikuokite. Turime aptarnavimo sutartis. Jei nebevažiuoja – techninė pagalba. Jei rimta – kitas transportas. Buvo prieš trejus metus ties Keln... Kelno (taip, Kelno, ne Kelnano, galvoju apie savo bičiulį, gyvenantį kitam mieste). Sugedo, keleiviai laukė tris valandas degalinėje. Atsiuntėme pakaitinį automobilį iš Liuksemburgo. Nepatogu, bet saugu. Kiekvienas gavo kompensaciją ir vakarienę. Blogiausia – blaškytis tarp juostų su lagaminu. Likite vietoje, mes pasirūpinsime. Tik turėkite šiltesnį apsiaustą, naktį vėsu.

Ar mano daiktai yra drausti, jei automobilį apvagia stovėjimo aikštelėje?

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas dengia, jei kaltė mūsų. Bet ne, jei palikote auksinį laikrodį degalinėje. Buvęs atvejis, kai pavogė bagažinę Lenkijoje. Policija, ieškojome, padarėm, ką galėjom. Kiekviena įmonė turi sąlygas. Mes apdraudę transportą, bet vertingi daiktai – jūsų rizika. Aš raginu nevežti grynųjų ir papuošalų. Jei lagaminas dingo – atsakome už sutartį, ne už širdies skausmą. Nesusigundykite palikti be priežiūros. Ypač kai sustojate valgyti. Blogi dalykai nutinka per aštuonias minutes kol valgote kebabą.

Kodėl kai kurie vežėjai tiesiog nebeatrašo po to, kai pasiunkti avansą?

Yra tokių optimistų rinkoje. Aš nepriimu pilno avanso – tik dalį. Jei reikalauja visos sumos į priekį, ypač be adreso ar puslapio – bėkite. Buvo istorija Klaipėdoje – vyras pasiėmė avansus iš šešių keleivių ir išjungė telefoną. Sąžiningai taip nedirbame. Skubus pervežimas į Angliją mikroautobusais kasdien pareikalauja pasitikėjimo, bet jis turi būti abipusis. Meskite avansą tik matydami realų automobilį arba biurą, o ne tik gražų skelbimą. Ir netikėkite, jei žada Rolls-Royce lygio komfortą už kainą mažesnę nei autobusas iki Palangos.

Ar teisėta, kad aš, turėdamas tik Lietuvos pasą, važiuoju kaip keleivis, o kitas dirba nelegaliai?

Jūs, kaip keleivis su pasu, nevažiuojate nelegaliai. Perkate paslaugą. Bet jei mikroautobuse yra žmogus, vykstantis dirbti, tai jo atsakomybė. Muitinė gali paklausti, ar turite lėšų, kur apsistosite. Buvo Doverio pasienyje – du keleiviai neturėjo atsakymų. Vairuotojas išvengė bausmės, nes tiesiog veža, bet faktas nemalonus. Būkite pasiruošę atsakymais. Ir venkite tų, kurie žada "pravešti pro muitinę be problemų". Tai švilpimas. Aš nežinau, kaip jie tai daro, ir nenoriu žinoti. Mano darbas – saugiai nuvežti iki vietos.

Ką reiškia, kai vairuotojas sako, kad "dabar važiuosim per mažus keliukus pasiekti krovinį"?

Tai normalu, jei kalba apie alternatyvų maršrutą aplink kamščius. Bet jei bando važiuoti pro miškus ir laukus, kur nėra kelio ženklų – keista. Kartais taip daroma aplenkti eiles prie sienos, ypač prieš Vokietijos muitinę. Aš pats stengiuosi laikytis pagrindinių greitkelių. Jei vairuotojas pradeda pasakoti apie "gerus pažįstamus pasieniečius" arba "ypatingus kelius" – jums turėtų suskambėti varpeliai. Tai ne Holivudo filmas. Normalus skubus pervežimas į Angliją vyksta normaliais keliais, o ne ūkininkų takais per rugių laukus. Nors kartais tas ūkininkas ir pats važiuoja į ūkį... bet čia jau ne mūsų maršrutas.

Išvada

Taigi, skubus pervežimas į Angliją mikroautobusais kasdien yra pakankamai paprastas, jei žinote taisykles. Neikite pas tuos, kurie žada auksą ant mėlynų dangaus, visada klauskite dėl kainos galutinumo ir nepamirškite, kad mikroautobusas – ne lėktuvas, traukinys ar asmeninis taksi. Tai kelionė, kuri reikalauja šiek tiek lankstumo ir kantrybės. O jei ką – skambinkite. Geriau paklausti dabar, nei stovėti pakaunėje ar prie jūros su lagaminu, spėliojant, ar šiandien kas nors važiuoja, ar tik vėjas taip švilpia tuščiame stovėjimo aikštelėje.