Kas ir kaip veža baldus iš Kimberley: praktinis vadovas be reklamų ir be tuščių pažadų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir, tikiuosi, ar maždaug tiek. Buvau matęs viską – nuo tų pačių Kimberley (Pietų Afrika, jei kam neklausia) kelių iki Europos sandėlių, kur ant grindų gulėja sulaužyti sofos. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautiniai pervežimai yra kaip paštas: įmetei į dėžutę ir užmiršai. Deja, realybė yra daug šiurkštesnė, ypač kalbant apie tokius specifinius maršrutus. Jei ieškote to, kas tiesiog veža baldus iš Kimberley, turite žinoti, kad tai ne vienas vairuotojas su tentu. Tai grandinė, kurioje viena grandėlės sulūžimas gali atidėti jūsų siuntą mėnesiu. Štai kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Kodėl tiek daug problemų su šiuo maršrutu?

Manau, dauguma klientų vis dar pameta galvą, kai sužino, kad Kimberley – tai ne kaimelis prie Vilniaus. Čia kalbame apie atstumus, kurius sunku įsivaizduoti. Tas, kas veža baldus iš Kimberley, turi susitvarkyti ne tik su keliu, bet ir su jūromis. Dažnai žmonės skambina ir klausia: "O gal galima greičiau?" Atsakau: galima, jei mokėsite už orą. Bet dažniausiai viskas eina vandens keliu. Ten vėjai būna užtęę, uostai užšimę... Be to, Pietų Afrika nėra paprasta vieta dėl biurokratijos. Vieną kartą laikėme siuntą Keiptaune dvi savaites tik todėl, kad buvo neteisingai užpildytas vienas laukelis deklaracijoj. Rašiau "mediniai baldai", o reikėjo "minkšti baldai su mediniais rėmais". Tokios smulkmenos ten kainuoja nervus.

Viskas prasideda nuo to, kad ten nėra tiesioginio keltinio į Klaipėdą. Turia eiti pro Roterdamą arba Hamburgą. Tas kelias užtrunka. Ir jei kas nors ten padaro klaidą, aš čia Lietuvoje galiu tik rankas sudėti ir laukti. Bet ne viskas taip blogai. Esu ir gerų istorijų matęs, kai viskas nusileido lygiai laiku, be jokio subraižymo. Tiesiog reikia žinoti su kuo kalbėtis.

Kas iš tikrųjų atsakingas už krovinį?

Tai įdomus klausimas. Jūs susitariate su brokeriu Lietuvoje, kuris susitaria su agentu Pietų Afrikoje. Tas agentas pasamdo vietinę vežėją, kur nuveža į uostą. Tada tą padėti perima laivyno brokeris. Taigi, tas kas veža baldus iš Kimberley jūsų akyse yra vienas žmogus, bet realybėje tai penkių įmonių grandinė. Jei kažkur nutrūksta ryšys, neaišku, kam skambinti. Aš vieną kartą praleidau naktį ieškodamas kontakto Durbano uoste, nes mūsų partneris tiesiog neatsiliepė į telefonus. Pasirodo, jie turėjo šventę. Nors ir darbo diena buvo.

Tai reiškia, kad reikia rasti patikimą koordinatorį čia, Lietuvoje, kuris nešoks atsakomybę. Ne ten kur pigiau, o kur kuris sugebės išspręsti problemą, kai ji atsiras. O ji atsiras, įsitikinkite.

Ar saugu leisti baldus toli į kelionę?

Saugu, jei parengta. Jei pakavimas - tiesiog sena popieriaus dėžė, tai būsite be baldų. Jūros drėgmė ir kraunant (lifte ar kranu) sukelia vibracijas, kurios išgraibo net tvirtus daiktus. Girdėjau istorijų, kai atvykęs konteineris atrodė kaip po bombardavimo. Ne todėl, kad kas nors sužalojo, o todėl, kad viduje viskas plaukiojo. Tad jei randamas paslaugų teikėjas, kuris sako "veža baldus iš Kimberley ir pakuoja", tikrinkite, ką jie turi omenyje po "pakavimu". Kartais tai reiškia tik uždėtą plėvelę.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Niekas nežino tiksliai. (Tai yra vėl pasikeitė, dabar greičiau). Anksčiau užtrukdavo mėnesį ir pusę. Dabar, jei laivai nepavėluoja, gali užtekti ir 4-5 savaičių iki durų. Bet tai idealiu atveju. Reikia numatyti atsargą. Nenuostabu, jei teks palaukti 7-8 savaites. Ten dar muitinės procedūros Lietuvoje. Jei dokumentai ne tvarkingi, tai dar papildomi trys dienos. Taip, pats vežimas iš Kimberley iki uosto pietuose užima vos porą dienų, bet likęs maršrutas – tai tas, kur suvalgo laiką.

Kas su kaina? Ar brangu?

Brangu. Neklauskite, kodėl. Degalai, mokesčiai uostuose, vietiniai vežėjai Afrikoje – viskas brangiau nei čia. Be to, ten yra įvairių mokesčių, kurių čia neįsivaizduojame. Pavyzdžiui, uosto mokestis už "prieigos kontrolę" ar kažką panašaus. Taip, kaina svyruoja. Vieną dieną gali būti viena, kitą – kitokia, nes pasikeitė valiutos kursas (ZAR prieš EUR ar USD). Geriausia gauti fiksuotą pasiūlymą, kuriame būtų įskaičiuoti visi "paslėpti" mokesčiai.

Ar galiu siųsti dalį konteinerio?

Galima, tai vadinama LCL (Less than Container Load). Bet yra pavojų. Jūsų baldai bus supakuoti į vieną didelį dėžę kartu su kitų žmonių daiktais. Vieną kartą gavau skundą, kad kliento antikvarinės kėdės įgijo kvapą nuo kaimyno siuntos (buvo ašarų dujos arba kažkas panašaus chemiko). Be to, pabrangsta krovimas uoste. Jei turite nemažai baldų, geriau paimti pilną konteinerį (20ft ar 40ft). Tada užrakinate jį savo spyna ir niekas nebeužliks.

Dokumentai – ką reikia turėti?

Sąrašas ilgas. Komercinės sąskaitos (invoice), pakavimo sąrašas (packing list) – tai šventasis gralis. Be jų neišeina net iš šalies. Be to, jei ten yra senų daiktų, reikia deklaruoti jų vertę ne kaip naujų. Muitinė čia labai griežta. Buvau atvejų, kai bandydami sutaupyti mokesčių ir nurodę per žemą vertę, priverčė mokėt baudą arba sąskaitą sudaryti iš naujo. Geriau būti sąžiningas. Jei vežate baldus iš Kimberley, kurie yra paveldėti, paimkite kokia nors nuotrauką ar raštelį, kad įrodytumėte, tai naudojami daiktai.

Kas daro, jei pasibaigia vieta kelyje?

Tai kas ypač dažna problema tame regione. Lokalios eksporto kompanijos tenka mažos. Kartos nukrypsta nuo grafiko. Reikia turėti planą B. Aš, pavyzdžiui, turiu du ryšius ten. Vienas pagrindinis, antras atsarginis. Tas pagrindinis kartais nukrenta iš ryšio (tiesiog neatsiliepina), tada perjungiu į antrąjį. Tas, kas veža baldus iš Kimberley, turi turėti tokias atsargas. Klientui tai atrodo kaip "klientų aptarnavimas", man tai tiesiog išlikimo klausimas.

Ar draudimas būtinas?

Be abejo. Negalima nieko siųsti be draudimo. Kelyje nutinka visko. Vagystės, avarijos, gaisrai (nors retai), vandens suleidimas. Draudimas kainuoja maždaug 2-3 proc. nuo vertės. Daugelis sako "aš padėsiu savęs, ką gi man bus". O kai paduoda sužalytą vitriną, skambina ir verčia ašaras. Venkite to. Pasirašykite draudimo sutartį, kuri padengtų ir "visą riziką" (All Risk), o ne tik galinę atsakomybę.

Ar galima sekti savo siuntą?

Teoriškai taip. Yra tokie įrankiai kaip "Maersk" arba "MSC" sekimo sistemos. Bet realybėje kai įeina į uostą, informacija dažnai neatsinaujina. Gali parodyti, kad laivas jūroje, nors jau iškrovė. Arba atvirkščiai. Geriausia tiesiog pasitikėti savo brokeriu, kuris turi prieigą prie tiesioginių uostų sistemų. Aš turiu prisijungimą prie vienos sistemos, kur rodo netgi kiekvieno kroviniij judėjimą aikštelėje. Bet ne kiekvienas tai turi.

Kokias problemas sukelia mediena?

Didelės. Pietų Afrika turi specifines kirmėles ir vabzdžius, kuriuos Europa nenori. Todėl visi mediniai baldai turi būti apdorojti (fumiguoti). Turi būti specialus pažymėjimas (ISPM 15). Jei tokio ant drobės nėra, muitinė Lietuvoje gali priversti grąžinti atgal arba sudeginti baldus. Tai brangi procedūra tenka. Todėl visada klauskite ar šaldytuvas (tai jau ne baldai, bet principas tas pats) ar stalas yra apdoroti. Viena situacija: klientas išvežė seną stalą, kurio buvo natūralus grybas – turėjome jį šluoti prieš išvežimą (jei supratot ką turiu omenyje), kitaip nepraleistų.

Ar verta vežti pigius baldus?

Ne. Jei baldai kainuoja mažiau nei pati jų gabenimo kaina, tiesiog nusipirkite naujus čia. Logistika per tokias atstumus turi prasmę tik tada, kai vežate vertingus, jums brangius daiktus arba tuos, kurių čia nepirksi. Arba tai yra verslo siunta, pavyzdžiui, madingų baldų partija iš vietos meistrų. Tada skaičiuojama marža. Bet asmeniškai, vežti pigią lovą iš Kimberley... tai beprotybė.

Kas daryti, jei atvyko sužalota?

Jei turite draudimą, fotografuokite ir skambėkite brokeriui. Bet čia yra vienas triukas. Jei pažeidimas matomas iš išorės (pvz., dėžė sutrypta), tai sunkiau ginčytis su laivininku, nes jie pasirašo "gavą be pažeidimų". Todėl labai svarbu, ką rašo vairuotojas, atkeliaudamas pas jums į namus. Jei jis parašo "viskas tvarkoje", o viduje - laužas, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti. Mokau klientus visada patikrinti krovini prieš pasirašant.

Ar vežia ir į Kimberley?

Taip, tai vadinamas importas į tą šalį. Ten viskas panašiai, tik atvirkščiai. Čia dažniau veža įrangą, mašinų dalis ar statybines medžiagas. Baldus ten veža daugiau ekspatai, kurie grįžta namo. Bet tas pats brokeris gali padaryti abiem kryptimis. Tiesiog ten yra specifiniai mokesčiai (PVH ir kita), kuriuos reikia sumokėti įleidžiant prekę į šalį.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Niekada nemokėkite 100 proc. iš karto. Yra standartinė praktika: 50 proc. užsakant, likąčius – gavus siuntą arba prieš išsiunčiant (priklausomai nuo pasitikėjimo). Jei kas nors reikalauja visų pinigų iš karto ir "dingia", tuomet nelabai ką padarysite. (Aišku, čia kalbu apie tuos atvejus, kai nesate didelė korporacija). Esu matęs, kai žmonės sumokėjo pilną sumą už konteinerį, ir įmonė tiesiog nebeturėjo lėšų jį išpirkti iš uosto. Gėda.

Ką daryti su senais baldais?

Jeigu vežate šiukšles? Ne vežkite. Ten yra griežti ekologiniai reikalavimai.