Kaip vyksta namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas?

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš 20 metų, todėl galiu pasakyti taip: namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas nėra tik „atvažiuos mašina ir viską pasiims“. Pirmiausia reikia susidėlioti daiktus, įsivertinti tūrį, pasirinkti pakavimo lygį, susitarti dėl datos, dokumentų ir iškrovimo. Kartais viskas praeina kaip pagal laikrodį, o kartais vienas užmirštas raktažodis sąraše arba vėluojantis keltas viską pastumia. Ir taip, kartais užtenka vieno blogo pakavimo sprendimo, kad gražus baldas taptų galvos skausmu. Žemiau rašau be blizgesio, kaip būna per žinutę klientui.

DUK

Pirmas etapas: namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas prasideda nuo sąrašo

Nuo ko pradėti, kai reikia išsivežti namų apyvokos daiktus iš Anglijos?

Pradėčiau nuo paprasto, bet nuobodaus sąrašo: baldai, dėžės, buitinė technika, dviratis, vaikų daiktai, kas lieka. Be jo sunku pasakyti, ar užteks 12 metrų furgono, ar reikės 20 metrų, o vėliau ginčytis dėl kainos niekas nenori. Paskambinkite arba parašykite su nuotraukomis, nurodykite pašto kodą Anglijoje ir adresą Lietuvoje. Aš visada klausiu, ar yra liftas, laiptai, ar galima pastatyti mašiną prie durų. Tai atrodo smulkmena, bet Londone be leidimo parkuoti vairuotojas gali praleisti pusę dienos.

Ar reikia siųsti nuotraukas prieš užsakant pervežimą?

Taip, reikia, net jei atrodo, kad „ten tik keli daiktai“. Nuotraukos gelbsti, kai klientas sako „sofa normali“, o pasirodo, kad ji kampinė, sunki ir dar su miegojimo mechanizmu. Geriausia nufotografuoti kiekvieną kambarį iš keturių kampų, spintas atidarytas, garažą, balkoną ir didelius daiktus iš šono. Jei turite pakavimo dėžes, parodykite, kiek jų maždaug. Tai sutaupo laiko ir kainos perskaičiavimų. Beje, kartais viena nuotrauka virtuvėje parodo daugiau nei dešimt žinučių.

Kiek vietos užima vieno kambario buto daiktai?

Vieno kambario butui dažniausiai reikia apie 4–6 m³, bet čia labai priklauso nuo žmogaus. Yra butų, kur viena sofa ir televizorius, o yra tokių, kur balkonas pilnas dėžių, sandėliukas pilnas įrankių ir dar norima vežtis stalą. Dviejų-trijų kambarių butas dažniausiai būna 12–22 m³. Pilnas krovininis furgonas turi apie 30–33 m³, todėl kartais du klientai dalinasi vietą. Tikrai taip, grupinis reisas gali būti protingesnis, jei neturite namo turinio.

Ką daryti, jei dar nežinau tikslios išvykimo datos?

Galima, tik tada dirbame su rezervacija ir laisva data. Pavyzdžiui, pasakote, kad išsikraustote tarp 15 ir 22 dienos, o mes ieškome mašinos, kuri važiuoja į Lietuvą tą savaitę. Jei data pasislenka dviem dienom, niekas nekrenta, bet paskutinę minutę gali tekti mokėti daugiau. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas vietos iš anksto išgraibstomos. Aš visada sakau: geriau turėti planą B, nei stovėti su dėžėmis prie durų.

Ar galima išsivežti tik dalį baldų ir dėžių?

Žinoma, ir tai dažnas variantas. Vieni vežasi tik baldus, kiti tik 20 dėžių ir dviratį, treti palieka lovą, bet nori virtuvės kėdžių. Tada reikia aiškiai pasakyti, ar reikia pakavimo, ar tik transporto. Kartais dalinis krovinys keliauja grupiniu reisu, nes pilna mašina būtų per brangu. Tik nepamirškite, kad maži kroviniai ne visada greitai iškraunami – jie laukia, kol susirenka maršrutas.

Pakavimas, apsauga ir draudimas

Ar pervežimo įmonė viską supakuoja?

Kai kurios įmonės pakuoja, kai kurios tik veža, o kai kurios sako „pakuošime“, bet realybėje apvynioja pora plėvelės ritinių. Prieš sutikdami pasižiūrėkite, ar kaina įtraukia dėžes, burbulinę plėvelę, kampuočius, antklodes, etiketes. Profesionalus pakavimas kainuoja, bet dažnai pigiau nei paskui keisti sudaužytą indaplovės durelę. Apie tai daugiau pakavimo ir draudimo dalyje – ten dažniausiai sutaupoma arba prarandama. Jei pakuojate patys, dėžes numeruokite: virtuvė 1, miegamasis 3. Taip iškraunant Lietuvoje nekyla chaosas.

Kaip saugiai gabenti televizorių, veidrodžius ir stalčius?

Televizorius ir veidrodžiai yra tie daiktai, kurie nemėgsta „kaip nors“. Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje, jei dar turite; jei ne, reikia standžios dėžės ir apsaugos nuo lenkimo. Veidrodžiai keliauja vertikaliai, ne gulsčiai, nes kitaip rizika šoka aukštyn. Stalčių reikia arba išimti, arba gerai užfiksuoti, kad per stabdymą neišlėktų. Aš mačiau stalą, kurio kojos liko sveikos, o stalčius išlėkė kaip sviedinys.

Ar verta pirkti draudimą, kai vyksta namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas?

Mano nuomonė tokia: jei daiktai seni, pigūs ir jų negaila, galite nerizikuoti. Bet jei vežate miegamąjį komplektą, brangų televizorių, antikvarinį stalą ar vaikų baldus, draudimas nėra puošmena. Dažniausiai jis skaičiuojamas nuo deklaruotos vertės, orientacinis tarifas būna apie 1–3%. Svarbu suprasti, kad draudimas dengia ne kiekvieną įbrėžimą, ypač jei pakuota blogai. Ir čia jau nepatogu: yra įmonių, kurios draudimą parduoda, bet sąlygų niekas normaliai nepaaiškina.

Ką daryti su drabužiais, indais ir smulkmenomis?

Drabužius dėčiau į dėžes arba specialius maišus su pakabomis, indus – į mažesnes dėžes, ne į dideles. Didelė dėžė, pilna lėkščių, tampa sunki ir pavojinga; ją lengva numesti, o ranka ne visada suspėja. Smulkmenas, laidus, dokumentus, vaistų, įrankius laikyčiau atskirai, geriausia pas save automobilyje. Kai žmonės viską sumeta į vieną maišą, iškrovimo dieną prasideda archeologija. Tiesiog netikėkite, kad „kažkaip susitvarkysiu ten“ – patirtis rodo, kad nesusitvarko.

Ar galima palikti daiktus spintose?

Kartais galima, bet aš to vengčiau, nebent tai tik lengvi drabužiai. Spintos pervežimo metu linguoja, durys gali atsiverti, stalčiai išlenda, o viduje esantys daiktai daužosi vienas į kitą. Jei paliekate, bent užfiksuokite dureles diržais, sunkius daiktus išimkite. Yra buvę atvejų, kai spinta atvažiavo sveika, o viduje – sudaužyti akiniai, purkštukai ir pora puodelių. (Pataisau: ne pora, o visas maišas smulkių daiktų.) Kai kraunam spintas, geriausia elgtis taip, lyg jos būtų trapus krovinys.

Maršrutai, trukmė, kainos ir realus namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas

Kiek trunka namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas?

Jei krovinys paruoštas, dokumentai sutvarkyti ir mašina tiesiogiai važiuoja į Lietuvą, realiai galima tikėtis 3–6 dienų nuo pakrovimo. Grupiniam reisui reikia daugiau laiko, nes surenkami kiti kroviniai, pvz., iš Londono, Luton, Coventry ar Leeds. Po keltų arba Eurotunnel dar būna kelionė per Europą iki Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių. Kartais viskas įvyksta greičiau, kartais oro sąlygos Doverio sąsiauryje viską permuša. Todėl aš klientams sakau planuoti ne vieną dieną, o savaitės langą.

Kodėl namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas vėluoja?

Vėlavimų būna dėl kelto, eismo, muitinės patikrinimo, vairuotojo darbo laiko arba tiesiog todėl, kad prieš jus buvo krovinys, kurio negalima buvo iškrauti. Yra ir tokių situacijų: mašina iš Mančesterio turėjo atvykti trečiadienį, bet dėl vėjo keltas buvo atšauktas, o klientai jau buvo išsinuomoję butą be baldų. Nepatogu, bet tai realybė. Geras pervežėjas bent informuoja, o ne dingsta su telefonu „užimtame“ režime. Blogas – pradeda kaltinti klientą, nors pats nepateikė dokumentų laiku.

Kiek apytiksliai kainuoja pervežimas iš Londono į Vilnių?

Vieno kambario butui iš Londono į Vilnių dažnai matote nuo 900 iki 1600 svarų, jei krovinys dalinis ir pakavimas minimalus. Didesniam butui arba namui kaina gali šokti iki 2500–4500 svarų, ypač jei reikia pilno furgono, liftų, pakavimo ir dviejų žmonių komandos. Į kainą ne visada įeina muitinės formalumai, laukimas, parkavimo leidimai ar iškrovimas antrame aukšte be lifto. Todėl pigiausias pasiūlymas ne visada yra tikras. Aš visada prašau raštu: kas įeina, kas neįeina ir kas kainuotų papildomai.

Ar pigiau vežti grupiniu reisu iš Mančesterio ar Birmingamo?

Grupinis pervežimas iš Mančesterio, Birmingamo ar Leeds dažnai būna pigesnis, nes dalijatės furgono vieta. Bet jis lėtesnis: vienas klientas Londone, kitas Nottingham, trečias prie Bristol, ir visi nori savo datos. Jei turite 8–10 m³, tai gali būti labai geras pasirinkimas. Jei turite 25 m³, geriau žiūrėti tiesioginį reisinį furgoną. Paprasta taisyklė: kuo daugiau jūsų daiktų užima vietos, tuo mažiau norisi „laukti, kas dar prisijungs“.

Kas nutinka, jei gyvenu kaime prie Oxford ar Norwich?

Kaimo adresas gali kainuoti papildomai, nes vairuotojui reikia daugiau laiko, o kartais sunku manevruoti 12 metrų mašina. Jei gyvenate prie Oxford, Norwich ar mažesnių miestelių, dažniausiai problema ne pats miestas, o privažiavimas: siauri keliukai, žemi medžiai, ūkiniai vartai. Kartais tenka persikrauti į mažesnę mašiną, o tai kainuoja. Todėl duokite Google Maps nuorodą, ne tik pašto kodą. Pašto kodas Anglijoje kartais nuveda į lauką, o ne prie namo.

Muitinė, dokumentai ir Brexit realybė

Kokie dokumentai reikalingi po Brexit?

Po Brexit reikia pasiruošti dokumentams rimčiau nei anksčiau. Dažniausiai prašoma paso arba ID kopijos, adresų Anglijoje ir Lietuvoje, inventorinio sąrašo, kartais pirkimo čekio ar deklaracijos apie asmeninius daiktus. Jei vežate naują techniką, verta turėti sąskaitą, nes muitinė gali klausti, ar tai komercinis krovinys. CMR važtaraštis taip pat yra pagrindinis transporto dokumentas. Nesu tikras dėl kiekvieno atvejo 100%, nes muitinės požiūris gali skirtis, todėl geriau duoti šiek tiek per daug informacijos.

Ar reikia mokėti muitą už savo senus daiktus?

Papildomai mokėti paprastai nereikia, jei vežate savo naudotus asmeninius daiktus ir galite tai pagrįsti. Problemos prasideda tada, kai sąraše atsiranda nauji televizoriai, kompiuteriai, įrankiai dėžėmis ar prekės pardavimui. Muitinė gali manyti, kad tai komercija, o tada klausimai, mokesčiai ir aiškinimai. Senas sofa, lova, indai, drabužiai ir vaikų vežimėlis paprastai nieko keisto nekelia. Bet popieriai vis tiek turi būti tvarkingi, nes „aš tik grįžtu namo“ prie sienos neveikia kaip dokumentas.

Ką reiškia EORI, CMR ir inventorinis sąrašas?

EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, dažniausiai jo reikia pervežėjui arba deklaraciją tvarkančiam brokeriui. CMR yra važtaraštis, kuriame matyti, kas veža, iš kur, kur, kiek vietos ir koks krovinys. Inventorinis sąrašas yra jūsų daiktų sąrašas anglų ir lietuvių kalba, su kiekiais ir orientacine verte. (Tiksliau – tai ne šiaip lapas „baldai, dėžės“, o normalus aprašymas.) Be šių trijų dalykų procesas tampa nervinis, ypač jei krovinys sustoja patikrinimui.

Ar gali būti tikrinimas pasienyje?

Taip, tikrinimas gali būti, nors ne kiekvieną kartą. Kartais patikrina dokumentus tik popieriuje, kartais prašo atidaryti kelias dėžes, o retais atvejais mašina važiuoja į terminalą. Tai gali pridėti dieną ar dvi, kartais daugiau. Aš klientams visada sakau nepirkti baldų montuotojų pačiai pirmajai dienai po numatomo atvykimo. Gyvenimas yra gyvas, o muitinė nėra taksi, kurį galima užsakyti 10:00.

Ką daryti, jei sąraše pamiršau kompiuterį ar dviratį?

Jei pamiršote kompiuterį, dviratį ar brangesnį įrankį, geriausia sąrašą papildyti prieš išsiunčiant dokumentus. Galima siųsti taisymą el. paštu, kad būtų matoma, kas pakeista ir kada. Jei daiktas jau kelyje, tuomet lieka vėliau aiškintis, o tai nėra pats maloniausias kelias. Dviratis dar nieko, bet brangus nešiojamas kompiuteris be vertės gali sukelti klausimų. Todėl paskutinį patikrinimą darykite vakare prieš pakrovimą, kai viskas jau sudėta.

Atvykimas, iškrovimas, problemos ir kainos

Ar vairuotojas užneša daiktus į butą?

Čia reikia labai aiškiai sutarti. Kai kurie pervežėjai atveža iki durų, kiti užneša į pirmą aukštą, kiti tik iškrauna prie mašinos. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, tai nėra „smulkus papildymas“, o darbas dviem žmonėms. Aš visada klausiu, ar reikia surinkimo ir išrinkimo, ar baldai jau paruošti. Nesutarta paslauga vėliau tampa ginču, o ginčas iškrovimo dieną yra pats blogiausias laikas.

Kaip vyksta iškrovimas Lietuvoje?

Lietuvoje iškrovimas dažniausiai prasideda nuo maršruto patvirtinimo: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ar kaimo sodyba. Vairuotojas arba komanda iškrauna pagal etiketes, bet jei dėžės nepažymėtos, viskas lėtėja. Kartais reikia pasirašyti CMR arba priėmimo dokumentą. Jei matote pažeidimą, rašykite jame pastabą, ne tik siųskite žinutę po trijų dienų. Beje, kavos puodelis iškrovimo dieną visada pravartus, nors formaliai jis nieko nekeičia.

Ką daryti, jei sugedo skalbimo mašina?

Jei skalbimo mašina, šaldytuvas ar orkaitė neatvyksta veikianti, pirmiausia reikia fotografuoti, nuotraukų, pakuotės, etiketės ir pažeidimo vietos. Tada rašote pervežėjui tą pačią dieną, ne po savaitės, kai jau visi pyksta. Technika po pervežimo kartais sustoja dėl transportavimo padėties; skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų. Jei jų nebuvo, gamintojo garantija gali nepadėti. Čia ir matyti, kodėl inventorinis sąrašas su būkle prieš pakrovimą yra naudingas.

Kada tikrinti pažeidimus ir rašyti pretenziją?

Pažeidimus tikrinkite iškart, bent vizualiai. Jei dėžė suplėšyta, rėmas įbrėžtas ar veidrodis skilęs, fiksuokite prieš pasirašydami arba su pastaba dokumente. Nuotraukos turi būti aiškios, ne iš metro atstumo. Pretenziją geriau rašyti raštu, su užsakymo numeriu, datos, krovinio aprašymu ir nuotraukomis. Žodinis „pone, čia buvo kitaip“ po savaitės beveik nieko neverta, nors visi mes norime, kad būtų kitaip.

Kaip suprasti, kad namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas baigtas?

Baigtas jis tada, kai krovinys atvyko, iškrautas, priimtas ir nėra atvirų pretenzijų dėl trūkstamų ar sugadintų daiktų. Popieriai taip pat turi būti uždaryti: CMR, inventorinis sąrašas, galutinė sąskaita, draudimo dokumentai, jei jų buvo. Kartais baigiasi transportas, bet lieka klausimai dėl vienos dėžės ar papildomo mokesčio, tad tada dar ne viskas. Geras ženklas – kai vairuotojas išvažiavo, o jūs jau žinote, kas kur stovi. Tada galima pagaliau kvėpuoti.

Išvada

Trumpai: namų apyvokos daiktų gabenimo iš Anglijos procesas tampa lengvesnis, kai prieš pradedant turite sąrašą, nuotraukas, dokumentus ir realią datą. Neklausykite vien pigiausio pasiūlymo, nes pakavimas, draudimas ir sąžiningas bendravimas sutaupo daugiau nei atrodo. Jei viską sutarsite raštu, mažiau bus „o mes manėme“. Ir taip, kartais būna chaoso, bet su normaliu planu jis tampa valdomas. Tai ypač svarbu grįžtant į Lietuvą su visa šeima.