Kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę?

Sveiki, draugai. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvišimt metų, mačiau viską – nuo rusiškų "fūrų" be sankabų kalnuose lietuviškoje žiemą iki prabangių interjerų važiavimo į Londono centrą. Žinau, kad klausimas apie tai, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, kamuoja daugumą, kas planuoja kraustyti gyventi ten ar tiesiog siųsti daiktų. tiesą sakant, tai nėra jokia rocket science, bet yra smulkmenų, kurios gali padaryti jūsų piniginę gerokai plonesnę. Po Brexit’o viskas tapo sudėtingiau, brangiau ir, žinoma, biurokratiškiau, tačiau galimybių taupytui vis dar liko daug. Štai trumpas vadovas iš vidaus, be jokių rūbavimųsi.

Bendros kainos ir logistika

Kiek maždaug kainuoja pervežimas dabar?

Čia labai slystu su atsakymais. Kainos šokinėja kaip nori, degus kas kokia savaitė brangsta, o keltų kainos į Doverį arba Hoek van Holland – tai atskira tema. Paprastai už kubinį metrą turėtumėte mokėti nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, ar tai pilna mašina, ar dalinis krovinys. Jei klausiate, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, tai pirmiausia vertėtų žiūrėti ne į kainą už m³, o į galutinę sumą su visais priedais, nes dažnai pigiausias pasiūlymas tampa brangiausiu.

Ar verta laukti, kol susirenka dalinis krovinys (part load)?

Kartais verta, kartais ne. Jei turite tik kelis baldus, pvz., sofa ir dvi spintas, tai dalinis krovinys būtent tai, ko jums reikia. Tačiau čia yra pagrindinė "pavojingiausia" vieta taupyti – laikas gali išsiplėsti iki trijų savaičių. Vairuotojas rengia maršrutą, renka kitus klientus, važinėja po Angliją, Olandiją, Vokietiją. Jei jums skubia, gali tekti papildomai mokėti už prioritetingą išvežimą.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja pusantro karto pigiau?

Noriu paklausti jūsų – ar tikite, kad už pusę kainos jums duos tas patį servisą? Dažnai pigesnės firmos vengia draudimo, naudoja senas techniką, arba darbiau – darbe dirba "šešėliniai" vairuotojai be legalių dokumentų. Taigi, svarstydami, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, nepamirškite apie saugumą. Pigu gali tapti labai brangu, jei sugenda sunkvežimis ar dingsta krovinys (tokių atvejų, deja, pasitaiko).

Ar galiu pats vairuoti nuomoto sunkvežimį?

Galite, jeigu turite teises (C kategorija). Tačiau čia yra gana daug pavojų – Jungtinė Karalystė yra kairiarankės eismo šalis (nepamirškite, pakeisti žibintus gali būti būtina), be to, ten labai griežti muitinės formalumai fiziniams asmenims. Jei niekada nevažiavote tolimųjų reisų, tai rizikuojate užstrigti prie sienos ir bauda gal viršyti sutaupytą sumą.

Ką daryti su buitine technika – vežti ar ne?

Buitinė technika, ypač didelė (šaldytuvai, skalbimo mašinos), suvaldo daug vietos ir yra labai sunki. Dažnai pigiau nusipirkti naują Anglijoje per "Gumtree" ar "Facebook Marketplace", nei mokėti už jos transportavimą. Svarstydami, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, vertėtų apskaičiuoti – ar ta technika jau sena, ar verta gierti "vandenį" (t.y. mokėti už svorį). Paskaičiuokite degalus kurą ir laiką.

Ar yra kokios nors nuolaidos pavasario ar rudens sezonu?

Stabiliau laikysiuosi nuomonės, kad nuolaidų kaip tokios nėra. Yra "tūrių" sezonai. Pavasarį ir vasarą visi kraustosi, tad kainos šokteli up. Žiemą gali būti šiek tiek ramiau, o tada ir laisvių vietų mašinose daugiau. Jei galite laukti, planuokite pervežimą lapkritį–vasarį – tada tikimybė susitarti dėl geresnės kainos gerokai didesnė.

Dokumentai ir britų specifika

Ar vis dar reikia TIR knygelės ar tai pasenę?

Daug kas klauso apie TIR, bet į JK (Jungtinę Karalystę) važiuojant iš ES, dabar dažniau naudojami kitaip tvarkomi dokumentai, ypatingai dėl „Paryžiaus taikos“ procedūros arba tiesioginio eksporto. Viską dabar kontroliuoja NCTS sistemos. Tiesą pasakius, jums kaip klientui šitie techniniai dalykai nėra tokie svarbū – svarbu, kad vežėjas žinotų, ką daro.

Kas daroma su AV numeriu – jis būtinas?

Beveik visada būtinas, jei vykstate komerciniu reisu ar norite atgauti PVM (kai nors). Jei turite lietuvišką įmonę, be avo nepraeisite. O jei esate fizinis asmuo, kuris kursto gyvenamąją vietą (Transfer of Residency), tai tau AV nebūtinas, bet reikės užpildyti ToR01 formą britų pusėje. (Šito aš pats 100% neinaisiu, geriau pasikalbėkite su brokeriu).

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra dabar?

Anksčiau pravažiuodavai per 10 minučių, dabar... gali užtrukti ir valandą, ir dvi. Viską priklauso nuo to, kiek gerai parengti dokumentai. Jei vairuotojui trūksta kokio nors lapelio ar inventoriaus sąrašo, gali tekti laukti ilgai. Tai vieta, kur pinigai sudega ne dėl kainos, o dėl vairuotojo darbo užmokesčio, kai jis stovi.

Kas tas ToR01 kodas ir kodėl visi kalba apie jį?

Tai "Transfer of Residency" kodas, leidžiantis atvežti daiktus į Jungtinę Karalystę be muito ir PVM, jei ten gyvensite daugiau nei 12 mėnesių. Tai yra vienas efektyviausių būdų, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, nes britų muitinės mokesčiai yra dideli (20% PVM + importas). Be šio kodo, už sofas, kur kainavo 500 eurų, gali tekti sumokėti daugiau nei 100 eurų tiesiog mokesčių.

Ar jums reikia savo brokero ar užtenka vežėjo?

Dažniausiai vežėjas turi savo brokerį, kuris užtvirtina dokumentus. Tačiau pasitaiko, kad brokeriai dirba lėtai arba priduoda papildomų mokesčių. Jei pervežate labai brangius daiktus, verta turėti savo žmogų, kuris sektų procesą. Kitu atveju, tiesiog pasiklauskite vežėjo, kokia brokerio paslauga įskaičiuota.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tai koja. Muitinė gali nukreipti į "Red Route" papildomam patikrinimui. Tas patikrinimas kainuoja – ir pinigus, ir laiką. Kartais netgi reikia iškrauti visą mašiną (o tai darbas). Todėl tikrinti duomenis prieš išvykstant yra būtina. Vieną kartą mate, kad vairuotojas sumaišė adresus (vietoje Londonas parašė Liverpulis) – buvo linksmą, kol klientas nepradėjo šauktis.

Ar reikia gauti kažkokius sertifikatus baldams?

Jei tai nauji baldai, tai reikia deklaruoti medžiagas (ypač, jei yra rąstų). Jei naudoti – turi būti pili inventoriaus sąrašas. Nereikia jokių EPAL pažymėjimų, jei tai tiesiog jūsų daiktai, bet jei prekiaujate baldais (parduodate ten), tai visai kita istorija – reikės atitikties, o tai pinigų.

Pakavimas ir rizikos valdymas

Kaip geriausia supakuoti, kad nenukristų kaina?

Pagrindinė taisyklė – kuo daugiau dedate į mašiną (tankiau), tuo pigiau kainuojama viena vieneta. Tačiau nepakraukite tiek, kad spintos suplyštų, tada tikrai nieko nesutaupysite. Užpakalinė ašis pas mus (ir Lenkijoje) turi limitą – viršijus, baudos didelės (britų pusėje dar ir mažina). Geriau užsisakyti pakavimo paslaugą, jei nežinote, kaip tai daryti.

Ar verta pirkti dėžes pats ar imti iš vežėjo?

Pigiausia rasti dėžių parduotuvėje ("IKEA" tipo) arba paprašyti maisto prekių parduotuvės (duonos dėžės tinka). Vežėjai dažnai parduoda dėžes, bet jos brangesnes, nors ir kokybiškesnės. Jei norite sužinoti, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, pradėkite nuo dėžių medžiagos – jas gauti nemokamai galima vien tik paprašius prekybos centrų sandėlininkų.

Kas daryti su sofų ar kilimų valymu prieš vežimą?

Nereikia jų plauti iki blizgesio, bet svarbu, kad nebutų purvo, dirvozių ar gyvūnų kailių. Britų muitinė labai griežta dėl sanitarijos – jei sužiūrės, kad kilimas "šlamštas", gali priversti grąžinti atgal iš JK (pavogti terminą). Viena klientų bandė įveži kilimą ant kurio buvo seno vyno dėmė – teko ilgai aiškinti.

Koks yra draudimo dalykas ar jis įeina į kainą?

Dažnai neįeina. Draudimas paprastai būna nuo 2 iki 4 procentų nuo krovinio vertės. Kai kalbame apie tai, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, drąžiai galiu pasakyti – nedarykite ant draudimo. Jei sudegs sunkvežimis ar nuspės į vandenį (kaip ir buvo su keltu "Eurotrip" prieš kelerius metus), be draudimo liksite su niekuo. Geriau sutaupyti ant maisto, bet ne draudimo.

O jei aš noriu veži savo "brangenybes" – paveikslus, vaizduoklius?

Tai turi būti specialiai supakuota. Paprastos dėžės neužteks. Reikia burbulių plėvelės, stifo (putų), specialių dėžių. Už tokį daiktą mokesčiai gali būti didesni ne dėl svorio, o dėl "delicate handling" (atidaus elgesio) korekcijos. Patiems taisyti, jei nežinote kaip.

Ar yra kažkokia "nelegali" taupyti?

Na, žinoma, negaluoti vežti tabako ar alkoholio virš limitų be mokesčių (tai yra kontrabanda, o ne taupymas), bet... galima pabandyti susiderėti dėl "gražo" mokesčio už iškrovimą, jei esate Londono centre, kur įvažiavimas į centrą (ULEZ zoną) kainuoja 100 svarų per dieną. Kai kurie vairuotojai įeina į tą zoną, kai ne, tai gali išgelbėti jus nuo didelių sąskaitų (bent jau jums).

Pristatymas ir paskutinis kilometras

Ką reiškia "paskutinis kilometras" ir kodėl jis brangus?

Jungtinė Karalystė yra saloje, paskutinis kilometras gali būti labai sudėtingas. Siauri gatvės, aukšti apribojimai (bridges), didžiuliai congestion mokesčiai. Jei vairuotojas negali privažiuoti prie namų ir turi perkrauti į mažesnį sunkvežimį (van) – tai papildomi 200–400 svarų. Čia beveik neįmanoma kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, nebent patys vešite daiktus iki artimiausio didelio parkavimo aikštelės.

Ar reikia gauti leidimą i savivaldybės stovėjimui?

Dideliuose miestuose (Londonas, Birmingamas, Mančesteris) gali reikėti. Vairuotojas dažnai nežino vietinio statuto. Jei užsidrožsite padėti pažymėti vietą ar nuimti "Yellow line" ribojimų (gauti leidimą), tai sutaupysite laiko ir baudų. Britų muitinės policija ir "wardenai" (policininkai, kad rašo baudas) tikrai neužmigia.

Kas atsitinka, jei niekas namuose neatsiveria?

Tai klasika. Vairuotojas laukia standartiškai 1 valandą nemokamai, po to laikas pradedamas skačiuoti. Jei klientas niekur dingsta, krovinys gali būti nuvežtas į sandėlį, o tada kasdien bus mokamas mokestis už laikymą. Sutaupyti čia galima vien būnant tikslingu – parduokite savo laiką!

Ar galiu padėti vairuotojai krauti/iškrauti?

Galite, jeigu esate sveikas. Daugelis firmų tai leidžia, netgi padeda taupyti, kai reikia "du rankas". Tačiau jei nukrenta stalas į koją ar sugadinate ranką, draudimas tai padengs tik esant ypatingom aplinkybėm (ir ne visada). Aš asmeniškai nusprendžiau, kad geriau mokėti krautojams nei vėliau gėdytis ligoninės Anglijoje.

O jei noriu, kad atvežtų į sandėlį, o ne į namus?

Tai geras būdas sutaupyti, jei žinote, kaip išsiimti daiktus vėliau. Sandėliavimas JK yra brangus, bet jei paimate patys ir vežiate savo automobiliu, tai gali išeiti pigiau nei "paskutinis kilometras" sunkvežimi. Tiesiog atsižvelkite į tą, kad turėsite vėl užpildyti formą, jei vešite daugiau nei 1 tūkstantį eurų vertės daiktų (tai suinteresavimas britų, ne mūsiškių).

Kiek laiko iš viso užtrunka kelionė?

Norma yra 4–7 dienos priklausomai nuo maršruto ir vietų. Jei užsukame į kitus miestus (pvz., Londoną, Briuselį, Roterdamą), tai užtrunka ilgiau. Nereikia laukti, kad atvažiuos rytoj. Svarbu turėti šiek tiek atsilesimo, bet jei jums reikalingi daiktai rytoj ryte, geriau nusipirkti vietinį lova.

Galutiniai sprendimai

Taigi, koks geriausias patarimas sutaupyti?

Sudėti viską į mažiausią įmanomą erdvę, gauti ToR01 kodą (jei ten gyvensite) bei susitarti su keleiviais (jei dalinis) ne paskutinę minutę. Galų gale, klausimas apie tai, kaip sutaupyti pervežant baldus į Jungtinę Karalystę, nėra apie tai, kad rastum pigų "skraidantį" vairuotojį, o apie tai, kad išvengtum klaidų ir brangių baudų.

Ar verta rūpintis viskuo pati?

Kai kuriems taip, kitiems ne. Jei laiko turi daugiau nei pinigų, tai išsiveržiate. Tačiau 20 metų patirtis sako, kad pinigus užmokėti už profesionalą geriau nei už nervų išsekimą prie kelio ar britų muitinės. Sėkmės kelionėje!