Krovinių gabenimas Anglijos link – mūsų patikimi mikroautobusai

Jau kokie du dešimtmečiai sukame tarp Lietuvos ir Anglijos. Mačiau visko – nuo idealių krovinių iki tokių, kuriuos vežti teko su... na, pasakysiu atvirai, su palaukimo parku prie Doverio. Po Brexito sienos tapo tikresnės, dokumentų daugiau. Bet mikroautobusai vis dar smarkiai padeda žmonėms persikraustyti ar išsiųsti siuntas į Londoną, Birmingamą, net į Škotijos kampelius. Jie nėra krovininiai briedžiai, tačiau manevringi, greičiau pravažiuoja sienas ir kainuoja ženkliai mažiau nei pilnas vilkiko užsakymas. Jeigu planuojate siųsti daiktus Anglijos link, yra dalykų, kuriuos naudinga žinoti iš karto.

Kaip viskas prasideda

Ar pirmiausia reikia išsirinkti mikroautobusą, ar pakankamai pasakyti ką vežu?

Paprastai užtenka pasakyti, ką planuojate vežti. Ne visi žino, kiek vietos užima dviejų vietų sofa arba dvidešimt dežučių su knygomis. Mes tada ir pasakome – reikės didesnio, ar užteks standartinio. Kartais žmonės sako „ai, ten truputis daiktų“, o iš tikrųjų reikia dviejų mašinų. Tai geriau nuo pradžių būti atviriems. Aš visada prašau nuotraukų arba sąrašo. Ne dėl to, kad nepasitikiu, o kad nekiltų kebekščių paskutinę akimirką, kai vairuotojas jau stovi kieme, o daiktų – kaip iš antro buto. Tada niekam nepatogu.

Kada geriausia susitarti dėl pervežimo?

Idealu – savaitės ar dviejų anksčiau, ypač jei reikia piko metu, vasarą ar prieš Kalėdas. Bet realybė tokia, kad žmonės dažnai skambina vakar prieš išvykimą. Mes stengiamės prisitaikyti, bet ne visada pavyksta. Kartais turiu pasakyti – atleiskite, šią savaitę laisvų mikroautobusų nebeturime. Skubūs krovinių gabenimai į Angliją įmanomi per 24–48 valandas, jei pasitaiko laisvas automobilis. Tačiau kaina tada kitokia. Ne dvigubai, bet juntamai didesnė. Planuokite į priekį, jei galite. Jei negalite – irgi išeis, tik ramiau visiems bus su laiku.

Kainos, kurios ne visada aiškios

Kiek kainuoja krovinių gabenimas Anglijos link vidutiniškai?

Čia toks klausimas, į kurį atsakyti tiesiogiai – sudėtinga. Jeigu vežate dešimt dežių į Londoną, gali kainuoti kelis šimtus eurų. Jeigu visas butas į Edinburgą – tūkstantį ar daugiau. Darbo dienos, maršruto ilgis, ar reikia pagalbininkų iškrovimui – viskas turi įtakos. Kartais žmonės lygina su autobuso bilietu ir stebisi, kodėl brangiau. Na, mikroautobuso dyzelis, mokestis už tiltą po kanalą ir vairuotojo nakvynė nėra pigūs. O jei dar tempiate šaldytuvą – reikia papildomų rankų. Paskaičiuojam individualiai, bet sąžiningai, be paslėptų mokesčių.

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik vieną sofą?

Taip, kaina bus mažesnė, bet ne dvidešimt eurų. Net ir viena sofa užima vietą, reikia dviejų žmonių ją kraunant. Jei tiksliai – dalinio krovinio gabenimas Anglijos link kainuoja pagal užimamą tūrymą (tūrį, apsirikau) ir maršrutą. Kartais pasitaiko kitų klientų tuo pačiu keliu, tada suma išsimėto proporcingai. Jeigu važiuoja vienas daiktas per visą Europą – logiška, kad mokate už daugiau. Tačiau sofos, komodos, stalo komplektai yra mūsų duona kasdienė. Nepergyvenkit, suskaičiuosim. Svarbiausia – žinoti tikslius adresus.

Kodėl skirtingos įmonės skirtingai įkainoja tą patį maršrutą?

Na, čia kaip su remontais – vieni dirba pigiai, bet padaro kampu, kiti prašo daugiau, bet nuneša iki aukščiausių aukštų be rūpesčių. Būna įmonių, kurios žemiausią kainą kabina, o paskui atsiranda „papildomi mokesčiai už kuro nuostolius“ ar kažkas panašaus. Aš matęs atvejų, kai klientas skambina iš Luko oro uosto, nes jo daiktai liko Prancūzijoje, nes „mašina nepraleido“. Mes to nedarom. Mūsų mikroautobusai važiuoja tiesiai, be jokių paslėptų stotelių. Kartais didesnė kaina reiškia tiesiog geresnę draudimo polisą ir miegančius vairuotojus, o ne pavargusius zombius. Vertinkit visumą, ne tik skaičiuką ekrane.

Ką galima vežti ir ko geriau nepulti

Ar visa buto įranga tilps į mikroautobusą?

Keturių kambarių butas? Ne, tikrai ne. Bet vieno kambario su katinu – dažnai taip. Turime skirtingo dydžio mikroautobusus. Standartiniai – apie 8–10 kubinių metrų. Į juos telpa sofa, lova, spinta, kelios dežės, dviratis. Jeigu virtuvės komplektas didelis su šaldytuvu – reikia skaičiuoti. Aš pats internetuose mačiau straipsnių, kur rašo, kad į mikroautobusą telpa trys kambariai. Nu čia jau iš fantastikos srities. Realiai – vieno žmogaus daiktai arba dalimis šeimos. Jei daugiau – vežame du reisus arba siūlome kitą variantą. Nespausdinsim kaip silkės.

Ar galiu vežti alkoholį, augintinio ėdalą ar dirbtines gėles?

Alkoholį – sudėtingiau, reikia leidimų ir muitinės deklaracijų, tai geriau nedaryti be konsultacijos. Augintinio maistas, jei originalioj pakuotėj ir ne dideliais kiekiais – paprastai praeina. Dirbtines gėles? Jos lengvos, bet gali užimti daug vietos, kiek tai erzina. Kartais klientai veža tokius daiktus, kurių aprašymas skamba kaip iš šarlatanų sąrašo. Paaiškinu tada tiesiai – jei tai nėra draudžiama, bet keista, mes vežame. Tik nepamirškite, kad Anglijos muitinė po Brexito tikrina kruopščiau nei anksčiau. Ne dėl mūsų – dėl jų taisyklių. Geriau paklausti prieš, negu vėliau gauti baudą.

Popieriai, muitinė ir Brexito palikimas

Kokius dokumentus man paruošti, kad krovinys praeitų muitinę?

Paprastai reikia daiktų sąrašo anglų kalba su apytikslėmis vertėmis. Jeigu pervežate asmeninius daiktus perkraustymo metu, galioja leidimas gyventi arba darbo sutartis adresu Anglijoje. Kartais paprašo nuomos sutarties. Jei siunčiate prekes – reikia sąskaitos faktūros. Aš asmeniškai viską sutikrinu prieš išvykstant, nes buvo atvejų, kai muitininkas tiesiog truputį piktas buvo ir ieškojo prie ko priekabinti. Nepergyvenkit, jei neturite visko – padedam užpildyti. Tik nesišypsokit, kad sąraše parašyta „įvairūs daiktai – 0 eurų vertės“. Jie tai matę šimtus kartų ir nekenčia.

Ar būtina nurodyti kiekvienos dėžės vertę atskirai?

Ne, nebūtina iki cento. Galima grupuoti – „knygos – apie 50 svarų, drabužiai – apie 100“. Svarbu, kad bendra vertė atrodytų logiška ir atitiktų realybę. Jei deklaruosite, kad viskas verta 20 eurų, o viduje spausdintuvas ir keturi monitoriai – sulauksite klausimų. Aš duodu tokią taisyklę: jei jūs pats nenorėtumėte to nemokamai atiduoti, nerašykit nulio. Būna, klientai galvoja, kad mažesnė vertė = mažesni mokesčiai. Iš tiesų asmeniniams daiktams muitai retai taikomi, tačiau melagystės erzina pareigūnus. O erzinti pareigūnus pasienyje – bloga idėja. Jie ten turi galių.

Ar gali muitinė atidaryti dėžes ir tikrinti vidų?

Gali ir atidaro. Nedažnai, jei viskas tvarkinga, bet nutinka. Buvęs atvejis, kai atvėrė dėžę su užrašu „virtuvės reikmenys“, o ten – lygintuvas ir viskas prikrauta tarp skirtingų puodų. Šiaip stenkitės pakuoti taip, kad atidarius nereikėtų valandą vėl suktis. Jei yra ko bijoti – geriau pasakykit iš anksto. Ne, ne dėl to, kad mes kažką slėptume, bet kad nesukčiautume su muitine. Netyčia palikti vaisiai maiše gali tapti dideliu galvos skausmu. Anglijos link važiuojant per Prancūziją, kartais patikrinimai įtartingesni. Nežinau kodėl, gal dėl tos dienos nuotaikos.

Kelias, laikas ir kas vyksta pakeliui

Kiek laiko trunka nuvažiuoti nuo Kauno iki Londono?

Teoriškai – apie 22–24 valandos. Praktiškai – reikia pridėti bent pusdienį ar net daugiau. Ilgesnės pertraukos, muitinė, eismas apie Londoną. Kartais vairuotojas pavargsta, privalo sustoti pasimiegoti – negalim spausti kaip citrinų. Aš pats skaičiuoju 2–3 paras durų į duras paslaugai. Jei kas žada per 12 valandų – meluoja arba važiuoja be miego, kas yra pavojinga. Mikroautobusas yra manevringas, bet ne Stealth bombonesis. Maršrutas kaip rulete – kartais visi žali šviesoforai, kartais avarija kelyje prie Lilio prailgina kelionę valandomis.

Ar dar būna didelių eilių ties Eurotuneliu?

Būna ir dar kaip. Ypač penktadieniais bei prieš šventes. Vieną kartą stovėjom beveik šešias valandas Doverio uoste, nes sistema strigo. Vairuotojas tuo metu jau buvo beveik psichologinėje duobėje. Mes tuomet skambinome klientui ir pasakėme – vėluosim. Ne paslėpėm, ne melavom, o pasakėm tiesą. Tokia jau ta kelių į Angliją realybė. Na, o jeigu sėkmė – pravažiuoji per pusvalandį. Todėl niekada nežadame griežtų valandų kaip paskutinio autobuso. Nurodome dieną, o tada – intervalą. Taip ramiau ir vairuotojui, ir tam, kuris laukia sofos Braitone.

Kas jei vairuotojui kils problemų pasienyje su dokumentais?

Tada skambiname jums ir aiškinamės. Būna, kad asmens tapatybės kortelė pasieniečiams nepatinka, nors ji galiojanti. Būna, kad popieriuje trūksta parašo. Mes turime partnerių tinklą Prancūzijoje ir Anglijoje, kurie gali atvažiuoti padėti. Jei dokumentai visiškai netvarkingi – deja, teks grąžinti krovinį arba palikti saugojimui. Tai kainuoja. Stengiamės to išvengti, bet aš negaliu būti šimtu procentų tikras dėl kiekvienos situacijos pasienyje – ten taisyklės gali keistis. Kuo anksčiau viską paruošite, tuo mažesnė rizika. Dėl to aš ir nervinuosi kartais, nors jau tiek metų dirbu.

Ar jūsų vairuotojai miega kabinuose ar renkasi viešbutį?

Mikroautobusuose nėra normalių kabinų kaip vilkikuose. Kartais miega sėdynėje, kartais prie vairo – ne, juokauju, taip negalima. Nuomojamės pigius viešbučius arba nakvynės namus pakeliui. Būna, kai viskas užimta, tenka miegoti garaže šalia mašinos. Na, ir kas iš to? Žmogus atidirba savo, gauna atlygį, bet tai nėra prabangus darbas. Aš pats seniau vairuodavau ir žinau, kad rankos šlapios ir nugara sustingusi. Todėl jei krovinys nėra gyvūnas ar ledai – leidžiam pailsėti. Geriau vėluoti pusdienį nei sudegti kelyje. Vairuotojų netampom kaip marionetes.

Kai nutinka bėda

Ar daiktai gali dingti transporto metu?

Teoriškai – neturėtų. Praktiškai – matęs visko. Ne mūsų įmonėje, bet industrijoje tikrai. Yra tokių vežėjų, kurie pakrauna ir tada dingo kaip į vandenį. Mes naudojame GPS sekimą, vairuotojai seni, patikimi. Bet kad visiškai sąžiningi būtumėm – dėžės kartais galima sulaužyti, daiktas viduje išsibarstyti. Draudimas padengia finansiškai, bet sentimentinės vertės – ne. Todėl vertingiausius daiktus siūlau vežti su savimi, o ne per siuntas. Ne todėl, kad nepasitikiu savo mikroautobusais. Tiesiog atsitiktinumų niekas neatšaukė. Taip jau yra.

O jei mikroautobusas sugis? Ką tada?

Nutiko porą kartų per tuos dvidešimt metų. Vieną kartą oro sąlytuvas suplyšo kažkur Belgijoje, kitą – generatorius nulūžo. Ne mūsų kaltė, tiesiog gamyklinis brokas arba nusidėvėjimas. Tada skambiname techninei pagalbai. Jei remontas ilgas – siunčiame kitą mikroautobusą, perkeliam krovinį. Delnas – pusdienį, kartais dieną. Klientą informuojam iš karto. Gyvenimas toks – mašinos irgi gyvos. Svarbu, kad situaciją greitai sprendžiame. Jei krovinys nepakeičiamas ir ypatingai skubus – visada turim planą B. Nors planas B kainuoja brangiau. Čia kaip su draudimu – mokinam, kad nereiktų, bet gerai, kad yra.

Kas jei vairuotojas pavėluoja dviem dienom?

Stengiamės, kad taip neatsitiktų. Bet jei atsitiks – prisiimame atsakomybę. Jei mūsų kaltė – kompensuojam dalį sumos arba kitą kartą taikom nuolaidą. Būna visokio vėlavimo – ar oras blogas, ar klientas pats pavėlavo išsikrauti prieš tai buvusiam krovinys. Tada grandinė stringa. Jums, kaip klientui, reikia žinoti tik tai – mes pranešam telefonu, nesiunčiam tik SMS žinutės su atsiprašymu. Žmogus žmogui. Kartais aš pats nežinau, ar spėsime penktadienį, ir tiesiai pasakau – galim garantuot tik kitą savaitgalį. Geriau jau toks atvirumas nei tuščias pažadas. žmonės vertina.

Pakavimas ir paruošimas namuose

Ar mes patys turime supakuoti, ar jūs tai padarote?

Dažniausiai klientai pakuoja patys, nes taip pigiau. Bet jei reikia – padedame, tik tai kainuos papildomai. Pats pakuotumas labai svarbus. Buvęs atvejis, kai moteris supakavo indus į laikraščius be popierinių rankšluosčių ir viskas atvyko... su rašalu ant lėkščių. Nuotrauka buvo gana apmaudi. Aš asmeniškai patariu – naudokit burbulinę plėvelę, stiprias dėžes. Nemėgstu matyti drabužių maišuose, kuriuos šuo pargriauva iš už kampo. Tvarkinga dėžė yra pusė darbo. O jei dėžė nerūpestinga – vairuotojas piktinasi, nes daiktai byra kelio duobėse. O duobių Europa pilna.

Kokių daiktų geriau nevežti nedeklaruotų?

Čia sąrašas paprastas – ginklai, narkotikai, sprogmenys, didelių grynųjų pinigų kiekiai. Ir šviežių maisto produktų be veterinarinių pažymų. Kartais žmonės nori įsiūlyti seną ledo šaldymo agregatą su freonu – tai irgi problema. Freonas nėra draugiškas muitinei. Buvęs atvejis, kai klientas paslėpė po sofa keturis butelius brendžio. Muitininkas surado per penkias minutes. Bauda, konfiskavimas, vėlavimas trims valandoms. Ar verta? Ne. Todėl visada klausiu – ar yra ko mums nepasakius? Čia turi būti atvirumas. Kitaip vėliau kenčiate jūs, o ne aš.

Ar reikia išardyti baldus prieš kelionę?

Labai rekomenduoju. Nors mūsų mikroautobusai turi rankenas ir vietos, išardyti baldai užima mažiau vietos ir mažiau rizikuoja sulūžti. Stalviršiai ypač mėgsta įskilti kampuose. Kartais žmonės sako „ai, jis tvirtas, nereikės“. Mušasi į langą, o tada stiklas lūžta – atsitikęs dalykas. Suktukas, gręžtukas ir valanda darbo gali sutaupyti šimtus eurų. Jei nežinot kaip išardyti – geriau paskambinkit. Mes turim kontaktų sąrašą meistrų, kurie padeda Vilniuje ar Kaune. Teisingai supakavę baldus, jie atvyks sveiki net į patį Braitono krantą. Rakinam ir vežam.

Pristatymas Anglijoje – kas laukia gale

Ar pristatote tiesiai iki buto durų Londone?

Taip, iki durų, jei tiksliai sakius. Bet yra niuansų. Londono centras – siauros gatvės, dvipusis statymas. Mikroautobusui ten kartais neįsukti. Tada nešame daiktus iš artimiausios galimos vietos. Būna, kad klientas gyvena 17-ame aukšte be lifto. Mes ne šturbininkai, nešam iki lifto, jei nėra – spręskit patys ar mokėkit papildomai. Pervežimas į Angliją neretai baigiasi ašaromis ne dėl kainos, o dėl to, kad reikia nešt dėžes laiptais. Mūsų vairuotojai padeda, jei mato, kad žmogus vienas. Bet jie irgi ne Samsonas. Būkit supratingi dėl fizinių limitų.

Kaip elgiatės su aukštuminiais namais be lifto?

Atvirai – tai kančia visiems. Ypač jei sofos didelės ir laiptai vingiuoti. Aš pats prisimenu vieną viršutinį butą... nu, gal neverta ašaroti. Mokame pagalbinius žmones, jei žinome iš anksto. Jeigu neišpejam – vairuotojas vienas kels tiek, kiek fiziškai gali. Kartais siūlom išsinuomoti keltuvą per langą. Londone tai populiaru. Kaina – penkiasdešimt ar šimtas svarų, bet baldai sveiki. O jeigu bandysit traukti patys per septynis aukštus – rizikuojat nugara. Neabejoju. Geriau mokėkite už pagalbininkus arba rinkitės žemesnį aukštą kitą kartą. Gyvenimas per trumpas stuburo traumoms.

Ar galima pristatyti į kaimo vietovę šalia Liverpulio?

Galima, bet kaina kyla. Nes iš Londono iki ten – kelios valandos papildomai. O jei tai kaimas prie vieno kelio su akmenų tvora – mikroautobusas dar ir pasibraižo. Buvęs atvejis, kai klientas gyveno už Keswico, ten kalnai, rūkas. Pasiekėm per sniegą gruodį. Nuvežėm, bet klientas pats stebėjosi, kad mes sutikome. Anglijos link tokios vietos – įmanomos, bet reikalauja planavimo. Ne kiekviena įmonė važiuos į kaimą užtikrintai. Mes važiuojam, jei verta finansiškai. O jei ne – pasakom atvirai. Nemėgstu penuoti kliento vilčių.

Dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar reikia drausti krovinį atskirai, ar jis jau apdraustas?

Mūsų mikroautobusai apdrausti CMR draudimu ir vežėjo atsakomybe. Tai standartas. Bet jei vežate meno kūrinį arba antikvarinę vitriną – reikia papildomo draudimo. Tada skaičiuojam kainą pagal vertę. Aš asmeniškai visada klausiu – ar tai paveldas? Nes buvo toks atvejis, kai klientas vežė senelius porcelianinius lėlkes. Vertė – neįsivaizduojama sentimentinė. Standartinis draudimas jų neatkirs, jei kas nutiks. Geriau permokėti dešimt eurų ir miegoti ramiai. Daugelis apie tai negalvoja iki pirmosios dūžio. O tada jau per vėlu. Planuokite iš anksto.

Ar galima vežtis augintinį kartu su daiktais?

Augintinis nėra daiktas, nors kai kurie mano kitaip. Šunys ir katės keliauja pagal veterinarines taisykles – čipas, pasas, skiepai. Kai naudojami mikroautobusai, kartais galima pasiimti gyvūną keleivine dalimi, jei jis ramus. Bet jei bandysite įgrūsti penkis katinus tarp dėžių – atsiras problemų. Aš tiksliai nepamenu visų veterinarinių reikalavimų į JK po paskutinių pasikeitimų, todėl visada siūlau pasitikrinti su vet. pasu. Negalim prisiimti atsakomybės už gyvūną gabenamą tarp spintų. Vežam daiktus, o ne gyvūnų pervežimo bendrovė esam.

Kodėl rinktis jus, jei rinkoje tiek daug pasiūlymų?

Rinkoje pilna vežėjų, kurie gražiai kalba telefonu, o paskui dingsta. Mes nepaliekame klientų be žinios. Esu pats matęs, kaip didelė įmonė paliko moterį su kūdikiu ir aštuoniomis dėžėmis Ostendo uoste. Negalima taip. Mūsų mikroautobusai maži, bet komanda – darboholikai su sąžine. Kaina ne visada mažiausia, bet daiktai atkeliauja. Kai reikia gabenimo Anglijos link, žmonės dažnai renkasi pagal jausmą. Aš renkuosi pagal tai, ar skambina atgal, ar paaiškina, ar nepaslėpia. Po tiek metų žinau – reputacija svarbiau nei vienas užsakymas. Ir taip, kartais pavargstam, bet kitą rytą vėl važiuojam. Nes kitaip negalim.

Išvada

Anglijos link vis dar važiuojam ir važiuosim, kol reikės. Mikroautobusai nėra stebuklinga priemonė, bet jie lankstūs, žmoniški, prisitaiko. Svarbiausia, kad žinotumėte – mes ne tik vežame dėžes. Vežame jūsų ramybę, nors kartais ir pavėluojam, nes žmonogiška. Jei galvojate apie krovinių gabenimą Anglijos link, paskambinkit. Pašnekėsim, apskaičiuosim ir važiuosim. Kartais ilgiau, nei žadėta, bet visada iki galo. Tai ką, susitinkam kelyje?