Kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną?

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl puikiai matau, kodėl žmonės nervinasi, kai klausia, kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną. Londonas nėra paprastas „nuvežti ir baigta“ adresas: čia yra pašto kodai, sandėlių langai, congestion charge, ULEZ zonos, siauros gatvės, liftų eilės ir gavėjai, kurie kartais tiesiog neišeina į ryšį. Geras gabenimas prasideda ne nuo mašinos, o nuo pakuotės, dokumentų, adresato telefono ir realaus plano B. Štai apie tai ir kalbėsiu – be blizgesio.

DUK

Pradžia: kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną be panikos

Koks pirmas žingsnis, kai galvoju, kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną?

Pirmas žingsnis – ne skambinti vežėjui, o užrašyti, kas važiuoja. Kas yra siunta: dėžė, vokas, paletė, mašina, dalis, dokumentai? Kokie matmenys, svoris, vertė, ar reikia iškrovimo, ar gavėjas Londone priims tik darbo dienomis? Aš mačiau pervežimų, kurie strigdavo dėl vieno neteisingo pašto kodo. Jei iš Lietuvos siunčiate iš Vilniaus ar Kauno, realiai planuokite 3–5 darbo dienas iki Londono, ne visada 48 valandos. Pradžia visada yra duomenys. Be jų vežėjas spėlioja.

Ar geriau siųsti pašte, kurjeriu ar kroviniu?

Jei tai vokas ar maža dėžutė, kurjeris ar paštas dažniausiai bus paprasčiau. Jei turite 40–80 kg prekių, geriau žiūrėti parcel courier su sekimu. Jei ant paletės – paletinis gabenimas į Angliją. Jei pilnas krovinys – dalinis ar pilnas automobilis. Blogiausia yra kišti paletę į „mažų siuntų“ sistemą, nes tada ji keliauja per kelis sandėlius, o kažkas vis tiek ją pastums į kampą. Paprastai sakau: kuo sunkesnė ir brangesnė siunta, tuo mažiau perjungimų.

Kodėl Londonas nėra tik „Anglija, viskas paprasta“?

Londonas yra ne vienas miestas, o keletas logistikos galvos skausmų viename. Park Royal, Enfield, Croydon, Heathrow, Docklands – visur kitokia prieiga, kitoks eismas, kitokie langai. Vieną kartą paletė stovėjo prie Enfield sandėlio 40 minučių, nes vairuotojas negalėjo sustoti dėl raudonos linijos. Dar kitą kartą gavėjas prašė atvykti „ryte“, o turėjo omenyje 11:30. ULEZ ir congestion charge nėra smulkmena, ypač jei vežama mažesniu furgonu. Todėl adresas turi būti tikslus iki įėjimo.

Kiek trunka normalus siuntų gabenimas į Londoną?

Normalus laikas yra apie 3–5 darbo dienos nuo Lietuvos iki Londono, jei viskas tvarkingai. Mažos siuntos kartais atkeliauja per 2–4 dienas, bet tai nebūtinai saugiau. Paletės per grupinį krovinį važiuoja lėčiau, nes jas reikia perkrauti. Pilnas krovinys gali būti greitesnis, bet brangesnis. Žiemą Doverio uostas arba Calais terminalas gali pridėti pusę dienos, ypač kai audra. Aš visada duodu klientui ne „tiksliai ketvirtadienį“, o langą, nes keliuose pasitaiko kvailų dalykų.

Ar galima rinktis dalinį krovinį, kai siunta ne visai paletė?

Taip, dalinis krovinys yra labai normalus, kai siunta per didelė kurjeriui, bet per maža visam automobiliui. Pvz., 3 paletės po 250 kg iš Klaipėdos į Londoną dažniausiai keliaus LTL režimu. Kaina gali būti apie €120–€250 už paletę, priklausomai nuo vietos ir pakrovimo sąlygų. Tik reikia žinoti, kad daliniame krovinyje jūsų paletė dalijasi su kitų žmonių kroviniais. Tai pigiau, bet ne „privačiu taksi“. Jei siunta labai trapi ar aukštos vertės, geriau galvoti apie atskirą transportą.

Pakuotė, žymėjimas ir krovinio pobūdis

Kokia pakuotė išlaiko drėgmę, mušimą ir naktį sandėlyje?

Pakuotė turi būti nuobodi, bet stipri. Dvigubas gofras, kampų apsauga, oro tarpų užpildymas, lipni plėvelė ne kaip dekoracija, o kaip tvirtinimas. Paletę reikia apvynioti taip, kad dėžės nejudėtų viena kitos atžvilgiu. Aš matau daug gražių pakuočių, kurios po pirmo sandėlio atrodo kaip karo zona. Jei kraunate stiklą, elektroniką ar baldus, dėžės viduje negali likti tuštumos. Ir taip, kartais aš prašau perfilmuoti viską dar kartą, net jei klientui atrodo, kad „laikysis“.

Ar plastikinė plėvelė ant paletės tikrai būtina?

Būtina ne pati plėvelė, o tvirtinimas. Plėvelė saugo nuo dulkių, drėgmės ir šiek tiek nuo įbrėžimų, bet ji nėra stebuklinga juosta. Paletę reikia stabilizuoti juostomis arba kampiniais profiliais, ypač jei viršuje bus kitos paletės. Jei vežate į Londoną per grupinį krovinį, viršuje gali atsidurti kažkieno skalbimo mašina. Nejuokinga. Todėl plėvelė gerai, bet viršuje turi būti standumas. Jei paletė linguoja, ji nėra paruošta.

Kaip žymėti dėžes, kad vairuotojas nepraleistų Londono pašto kodo?

Žymėjimas turi būti matomas bent iš dviejų pusių. Didelis lipdukas: gavėjas, pašto kodas, miestas, telefono numeris. Pašto kodas Londone yra beveik religija – SW1A, E14, N17, SE10, W3; viena raidė ne ten ir vairuotojas važiuoja į kitą rajoną. Ant paletės dar dėčiau „FRAGILE“, „THIS WAY UP“ ir vidinį užsakymo numerį. Ir palikite vieną dokumentų kopiją atskirai, nes lipdukai per kelionę pasidaro neįskaitomi. Kartais net labai gerai užklijuota pakuotė atkeliauja purvina.

Ar brangios siuntos į Londoną reikalauja specialios pakuotės?

Brangi siunta reikalauja ne tik gražesnės dėžės, bet ir kitokio elgesio. Pirmiausia reikia aiškios vertės, nuotraukų prieš pakavimą, serijinių numerių ir draudimo sąlygų. Jei siunčiate medicinos įrangą, kompiuterius ar brangias detales, paprasta plėvelė nepadės. Reikia žinoti, kas atsako už vagystę, daužymą ir vėlavimą. Esu matęs, kaip įmonės sako „apdrausta“, o smulkiu šriftu randi, kad elektronika neįeina. Todėl prieš vežimą parašykite vežėjui: kas čia yra ir kiek tai kainuoja.

Kokių daiktų geriau nesiųsti be išankstinio patvirtinimo?

Be išankstinio patvirtinimo nesiųsčiau baterijų, skysčių, kvepalų, alkoholio, tabako, maisto produktų gyvūnams, medicininių prietaisų ir visko, kas turi ašmenų. Ne todėl, kad neįmanoma, o todėl, kad kiekvienas daiktas turi savo taisykles. Pavyzdžiui, ličio baterijos gali būti pavojingas krovinys, o kvepalai – degūs skysčiai. Kai kurie vežėjai jų tiesiog nepriima. Geriau prieš pakavimą pasakyti tiesą, nei po savaitės aiškinti muitinei, kodėl dėžėje „tik sample“. Tai blogas kelias.

Dokumentai ir muitinė: kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną po Brexit

Kas turi EORI numerį siuntai į JK?

Jei eksportuojate komercines prekes iš Lietuvos į JK, eksportuotojas paprastai turi turėti EORI numerį. Gavėjas Londone taip pat turėtų turėti savo registraciją importui, ypač jei prekės bus parduodamos toliau. Mažoms dovanoms ar asmeninėms siuntoms taisyklės švelnesnės, bet komercijoje popieriai turi susigauti. Ne visada 100% žinau, ar konkretus tarpininkas jau turi viską sutvarkęs, todėl geriau pasitikrinti prieš pakrovimą. EORI neatrodo romantiškai, bet be jo deklaracijos stringa. O stringanti deklaracija reiškia, kad krovinys stovi, o telefonai pradeda kaisti.

Kur dėti dokumentus, kai reikia saugiai transportuoti siuntas į Londoną?

Vairuotojui – CMR arba važtaraštis, gavėjui – sąskaita faktūra, pakuočių lapas, deklaracijos duomenys. Jei siunčiate mažą siuntą, dokumentai dažniausiai keliauja elektroniniu būdu, bet ant paletės vis tiek palikčiau voką. Tik ne viduje, nes gavėjas negalės jo pasiimti neatidaręs. Todėl, kai kalbame apie tai, kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną, aš pradedu ne nuo mašinos, o nuo popierių tvarkos. (Tiksliau – nuo popierių ir pakuotės kartu.) Blogiausia, kai sąskaita lieka siuntėjo kompiuteryje.

Ar CMR užtenka siuntai į Londoną?

Ne, CMR nėra muitinės deklaracija. CMR įrodo, kad vežėjas priėmė krovinį ir veža jį iš vieno taško į kitą. Į Jungtinę Karalystę po Brexit reikia eksporto/importo duomenų, komercinės sąskaitos, prekių aprašymo, vertės, HS kodų. Aš nesu tikras, ar kiekvienas smulkus klientas tai žino, nes daugelis vis dar galvoja kaip prieš 2020 metus. Jei siunčiate per kurjerį, jie dažnai padeda, bet už tai ima mokestį. Popieriai nėra formalumas, jie yra raktas į išleidimą.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis mane erzina?

HS kodas yra prekių klasifikacijos numeris, pagal kurį muitinė supranta, kas vyksta. Skamba kaip biurokratinis žaidimas, bet jis nulemia muito tarifą, apribojimus, kartais licencijas. Pavyzdžiui, plastikinė detalė, metalinė detalė ir elektrinė detalė gali būti traktuojamos skirtingai. Jei kodas neteisingas, problema neatkeliauja pas mane, ji atkeliauja gavėjui Londone. Todėl geriau kodą patvirtinti su buhalteriu ar brokeriu, ypač kai siunčiate nuolat. Vienas blogas skaitmuo gali kainuoti daugiau nei visa konsultacija.

Kodėl gavėjas Londone staiga moka muitą ar PVM?

Dažniausiai todėl, kad siunta atėjo DAP sąlygomis, o gavėjas tikėjosi „viskas įskaičiuota“. DAP reiškia, kad vežėjas atveža, bet importo PVM, muitas ir brokerio mokestis gali tekti klientui. DDP yra kita istorija, bet ją reikia sutarti iš anksto, ne po fakto. (Ne, CMR nėra deklaracija.) Yra ir tokių įmonių, kurios sąmoningai rodo mažą vežimo kainą, o dokumentų mokestį paslepia vėliau. Todėl prieš siunčiant klauskite: kas mokės importo PVM ir kokios bus papildomos išlaidos?

Ką daryti, jei prekės aprašyme parašyta tik „parts“?

Žodis „parts“ yra logistikos purvas. Muitinė nemėgsta miglos, jai reikia žinoti, kokios dalys, kam skirtos, iš kokios medžiagos, kokios vertės. Jei parašysite tik „parts“, gali tekti taisyti deklaraciją, o tai reiškia vėlavimą ir papildomus pinigus. Aš prašau klientų rašyti normaliai: „automobilio stabdžių diskai“, „plastikinės korpuso detalės“, „elektroninio valdymo modulis“. Taip, tai užtrunka 10 minučių ilgiau. Bet taisyti deklaraciją Londone, kai krovinys jau stovi terminale, užtrunka gerokai daugiau nervų.

Apdraudimas ir kainos: kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną nekainuojant per daug

Ar verta pirkti krovinio draudimą?

Mano trumpas atsakymas: taip, verta, jei siunta nėra pigus daiktas, kurio pagailėsite. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai yra ribota, pavyzdžiui, apie 8,33 SDR už kg, o tai neatrodo daug, kai vežate įrangą už 5 000 eurų. Draudimas kainuoja mažą procentą nuo vertės, dažnai apie 0,3–1%. Bet reikia skaityti sąlygas, ne tik pasirašyti. Jei pakuotė bloga, draudikas gali atsukti klausimą prieš jus. Todėl draudimas ir pakuotė yra viena grandinė.

Kodėl kaina, kai reikia saugiai transportuoti siuntas į Londoną, kartais šoka per savaitę?

Kaina šoka dėl vietos automobiliuose, kuro, ferių, vairuotojų trūkumo ir Londono mokesčių. Pirmadienį galite gauti vieną pasiūlymą, penktadienį – jau kitą, ypač jei reikia pristatyti į centrą su laiko langu. Jei siunta stovi iki kitos savaitės, ji užims vietą sandėlyje. Jei reikia tail lift, dviejų žmonių iškrovimo ar savaitgalio, kaina augs. Ne visada tai godumas, kartais tiesiog matematika. Bet yra ir blogų pasiūlymų, kur kaina pakyla be normalaus paaiškinimo. Tada klausimai būtini.

Ką reiškia „fragile“, jei vežėjas vis tiek meta?

„Fragile“ yra įspėjimas žmonėms, ne burtažodis. Jei dėžė sunki, neteisingai supakuota arba ant jos kraunamas kitas krovinys, užrašas nepadės. Geras vežėjas stengsis, bet sandėlyje dirba ne robotai, o žmonės su nuovargiu ir grafiku. Todėl apsauga turi būti dėžės viduje, ne tik ant lipduko. Jei siunčiate monitorių, stiklą ar keramiką, darykite taip, lyg pakuotė kris nuo 80 cm. Gal ir nekris, bet geriau jai leisti išgyventi.

Kas blogiau – pigiausias pasiūlymas ar per daug gražus pasiūlymas?

Pigiausias pasiūlymas dažnai būna brangiausias, kai prasideda problemos. Bet per daug gražus pasiūlymas taip pat kelia įtarimą: labai greitai, labai pigiai, viskas įskaičiuota, draudimas nereikalingas. Realybėje į Londoną vežant reikia sąskaitų, langų, pašto kodų, dokumentų ir kartais laukimo. Blogos įmonės užsidengia smulkiu šriftu, o paskui sako: „mes tai sakėme“. Geriausias variantas nėra pigiausias, o aiškiausias. Jūs turite matyti, kas įeina į kainą: pakrovimas, iškrovimas, draudimas, muitinės tvarkymas, pristatymo mokestis.

Ar galima derėtis dėl tarptautinio siuntų transporto kainos?

Derėtis galima, tik reikia derėtis protingai. Jei siunčiate vieną paletę kartą per metus, didelės galios nebus. Jei turite nuolatinį srautą iš Vilniaus, Kauno ar Marijampolės į Londoną, galite tartis dėl mėnesinės kainos. Bet nenukankinkite vežėjo iki tokio lygio, kad jis prarastų norą saugoti jūsų krovinį. Kaina turi būti sąžininga. Kartais geriau sumokėti 20 eurų daugiau ir gauti normalų kontaktą, nei taupyti ir po to ieškoti, kas atsakys telefonu.

Pristatymas Londone ir problemos

Kaip pasiruošti pristatymui į Londono centrą?

Prieš pristatymą į Londono centrą reikia patikrinti ne tik adresą, bet ir prieigą. Ar ten leidžiama sustoti sunkesniam furgonui? Ar reikia appointment number? Ar durininkas priims tik pagal vardą? Jei siunta didelė, reikia žinoti, ar yra liftas, rampa, tail lift poreikis. Congestion charge ir ULEZ gali būti įskaičiuoti, bet ne visada. Aš esu matęs, kaip vairuotojas sukasi aplink kvartalą, nes negali sustoti nė minutei. Todėl gavėjas turi būti realiai pasiruošęs, ne tik parašyti adresą sąskaitoje.

Ką reiškia tail lift ir kodėl jo reikia?

Tail lift yra pakėlėjas furgono arba sunkvežimio gale. Jis reikalingas, kai nėra rampos, sandėlio dokų arba žmonių iškrovimui. Dažniausiai toks pakėlėjas gali kelti apie 500–1000 kg, bet reikia patikrinti konkrečiai transporto priemonei. Jei siunčiate paletę į mažą parduotuvę Londone, be tail lift gali būti problema. Vairuotojas gali atsisakyti nešti sunkią paletę laiptais. Todėl prieš užsakymą parašykite: „reikalingas tail lift“ ir patvirtinkite, ar tikrai bus. Ne „gal bus“.

Ką daryti, jei gavėjas neatsiliepia?

Jei gavėjas neatsiliepia, siunta tampa jūsų galvos skausmu. Vairuotojas negali stovėti valandomis, ypač Londono centre. Paprastai daromi keli skambučiai, tada siunta grįžta į depą, o už saugojimą ir pakartotinį pristatymą gali tekti mokėti. Todėl prieš siunčiant duokite vežėjui du kontaktus: pagrindinį ir atsarginį. Ir patikrinkite, ar numeris su šalies kod +44 arba +370 veikia. Maža smulkmena, bet dažnai adresata telefonas būna be kodo, ir prasideda cirkas.

Kaip priimti siuntą Londone be problemų?

Priimant siuntą Londone, pirmiausia patikrinkite pakuotę, kiekį ir pažeidimus. Jei dėžė suplota, plėvelė perplėšta ar paletė šlapia, rašykite pastabą priėmimo dokumente. Nuotraukos padarytos iškart labai padeda, kai prasideda ginčas. Neatsisakykite siuntos automatiškai, nebent ji tikrai sugriuvusi, bet ir nepasirašykite „received in good condition“, jei taip nėra. Gavėjas turi kalbėtis su siuntėju, o siuntėjas – su vežėju arba draudiku. Tai nėra malonu, bet taip tvarkoma realybė.

Kada reikėtų skųstis vežėjui ir kaip tai daryti protingai?

Skųstis reikia tada, kai yra faktas, ne tik emocija. Surinkite nuotraukas, CMR su pastabomis, sąskaitą, pakuotės aprašymą, pretenzijos terminus. Daugelyje sąlygų pranešti reikia greitai, kartais per kelias dienas, o pilna pretenzija – per tam tikrą laikotarpį. Negalima laukti mėnesį ir tik tada rašyti: „kažkas negerai“. Jei vežėjas tyli, rašykite oficialiai, su numeriais ir datomis. Ir, tiesą sakant, jei įmonė nuo pat pradžių neatsako normaliai, toliau su ja dirbti rizikinga.

Išvada

Jei trumpai: kaip saugiai transportuoti siuntas į Londoną – reikia mąstyti kaip vežėjui, o ne kaip žmogui, kuris tik užklijuoja lipduką. Sutvarkykite pakuotę, nurodykite pašto kodą, telefoną, HS kodus, komercinę sąskaitą, apdraudimą ir pristatymo langą. Nepasitikėkite pigiausiu pasiūlymu be sąlygų. Londonas atleidžia daug ką, bet neatleidžia blogo adreso, silpno kampo ar dokumentų, paliktų ant stalo. Geriau valandą patikrinti, nei savaitę aiškintis.