Išsiųskite siuntinį į Angliją mikroautobusu: ką verta žinoti prieš duodant dėžę

Dirbu su perkraustymais jau dvidešimt trejus metus. Per tiek laiko mačiau visko – ir krovinių, kuriuos mikroautobusais į Angliją vežame lyg iš kosmoso atskriejusius, ir tokių situacijų, kai klientas pakuoja daiktus į maišelius nuo bulvių ir stebisi, kad kas nors sulūžo. Siųsti siuntinį į Angliją mikroautobusu dabar labai populiaru, bet ne viskas taip steriliai kaip interneto skelbimai rodo. Kartais būna vėlavimų, kartais – sumaišymų, o kartais viskas tiesiog nuostabiai nušlifuotai praeina. Šiame tekste – kasdieniai klausimai, kuriuos man užduoda klientai. Paprastai, be gražių frazių.

Kainos ir kaip čia viskas sukasi

Kiek dabar kainuoja nusiųsti standartinę dėžę, tarkim, į Londoną?

Na, jei tai standartinė dėžė, sakyčiau, apie trisdešimt–keturiasdešimt eurų, bet čia labai apytikriai. Kartais būna pigiau, jei mikroautobusas važiuoja beveik tuščias ir mes norime prisikrauti. Kartais brangiau, jeigu savaite prieš Kalėdas, nes tada vietų pas mus kaip Himalajuose – visi nori. Svoris irgi daro savo. Bent jau taip buvo paskutinį sezoną, dabar gal šiek tiek kitaip, bet ne per daug. Aš dažniausiai stengiuosi pasakyti tiksliau telefonu, nes raštu viską apsunkina.

Ar galiu užsakyti, kad paimtų iš namų Vilniuje, ar turiu pats atvežti į jūsų punktą?

Galima ir taip, ir anaip. Mes turime kelis surinkimo punktus Kaune ir Vilniuje, kur galite atnešti patys – tada bus pigiau. Bet jei neturite mašinos arba gyvenate aštuntame aukšte be lifto, tai mes galime atvažiuoti. Kaina kitokia, žinoma. Vairuotojas turi atitrūkti nuo maršruto, o laikas – pinigai. Būna, kad pirkdamas tokias paslaugas žmogus galvoja, kad mes kaip taksi, bet mikroautobuso pakrovimas reikalauja daugiau laiko.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Grynaisiais tikrai galima, jei atnešate į punktą. Jei siunčiate iš Kauno ir mes jus paimame, tai vairuotojas paims eurus. Kai kurie mokėjimo būdai... na, pavedimas prieš išvykimą yra pats patogiausias, nes nebereikia vairuotojui kišenės prikrauti. Bet žinokit, buvo tokių, kurie norėjo atsiskaityt kriptovaliuta – nesakau, kad blogai, bet mes to dar nepavyzdavome. Gal ateityje. Reikia groceries... o ne, kitaip tariant, reikia realių pinigų.

O jeigu aš siunčiu ne į Londoną, o į kokią nedidelę gyvenvietę netoli Birmingemo, ar tai brangiau?

Čia jau sudėtingiau. Londonas, Birmingemas, Mančesteris – ten mes važiuojame nuolat, beveik kas savaitę. O jei tai tokia gyvenvietė, kur net kelio ženklų mažai... na, mes galime pristatyti iki durų, bet tada kelionė atsieis brangiau. Kartais siūlome atsiimti iš mūsų partnerių sandėlio didmiestyje. Nežinau tiksliai, kaip bus kitais mėnesiais, nes keli mūsų seni klientai persikėlė gyventi į tokius užkampius ir ten situacija keičiasi. Reikia skambinti – tada pasakysiu arba ne.

Ar kaina priklauso nuo to, kas yra viduje – ar tik nuo dėžės dydžio?

Ne, nuo turinio irgi priklauso. Jei viduje metalinės statramstys arba variklio dalys, svoris šokteli, o mums degalai kainuoja. Kartais klientai bando slėpti, kad viduje ne tik drabužiai – o ten, tarkim, akumuliatoriai. Tokie dalykai kelia pavojų. Būna, kad pamatęs tokius siuntinius aš galvoju, kodėl žmonės taip rizikuoja. Blogos įmonės net nepasakoja apie pavojų, o mes stengiamės, kad nebūtų nemalonių staigmenų kelionėje. Be to, muitinė gali užduoti klausimų.

Pakuotė – ką stuffini, ko geriau nesumauti

Ar turiu pats viską supakuoti į dėžes, ar jūs tai padarysite už mane?

Pats supakuosite, jei norite sutaupyti. Mes galime padėti, bet kainuos. Buvo toks atvejas prieš porą metų – moteris atnešė drabužius plastmasiniuose maišuose nuo prekybos centro. Vairuotojas jų neėmė, nes maišai plyšta. Tada mes turėjom ieškoti dėžių. Dabar aš visada pasakau: jei rankinėje ar maiše – ne. Dėžė, lipni juosta, burbuliniai vokai. O jei sudėtingiau – skambinkite, aš patarsiu, nors kartais ir apsiverčiu aplink pirštą su paaiškinimais.

Ar galiu siųsti skystį – kokį nors sirupą arba aliejų močiutei?

Skysčiai – rizikinga. Ypač jei butelis nevirtinamas arba blogai uždarytas. Mikroautobusai kratosi kelyje, temperatūros kinta. Sirupas gali išsilieti ant svetimų dokumentų – tada visi pykstasi. Aš asmeniškai venčiu, bet jei jūs labai norite, tada tegul tai bus profesionalioje pakuotėje, su absorbcinėmis medžiagomis. Kartais aš pats atsisakau vežti, jei matau, kad pakuotė šlapią (šlapia) arba silpna. Geriau neiti rizikuoti.

Kiek daugiausiai gali sverti viena dėžė, kad dar būtų galima ją priglausti prie kitų siuntinių?

Techniškai mes galim pakrauti ir šešiasdešimt kilogramų, bet rankomis kraunant – kas tai darys? Vairuotojas ne krovėjas iš uosto. Žmoniškiau, kad dėžė svertų iki dvidešimt penkių, geriausiai – iki aštuoniolikos. Buvo atvejis, kai vienas vyrukas atgabeno šaldytuvą. Mes įkėlėm, bet prakaitavom. Po to aš pasakiau – kitą kartą informuokite iš anksto. Nes mikroautobusas nėra fūra, jame vietos riba. Vien žmonės, kartais gyvūnai, o daiktai dar ant viršaus. (Čia ne leidimas vežti gyvūnus be dokumentų, aišku.)

Ar galiu dėti elektroniką – kompiuterį ar televizorių? Neišsimetis važiuojant?

Elektronika keliauja nuolat. Kompiuteriai, monitoriai. Bet turite žinoti – mes neturime kaip avialinijos to minkšto specialaus kraštinio apmuito. Jūs turite tai apjunkti patys. Burbulinė plėvelė, putplasčio kampai. Kartais klientai wrapina antklodėmis – tai geriau nei nieko. Ar išsimetis? Na, jei vairuotojas užvažiuos ant grubių duobių, gali paklibėti. Bet aš jau nežiniau, kaip ten toje Anglijoj keliai prie jūsų durų. Skirtingai nei pas mus, ten vietomis... nieko, praleiskime.

O maistas? Bandelės, dešros, rūkytas kumpis?

Maistas į trečiosias šalis... na, Anglija dabar ne ES. Reikalavimai pasikeitė. Šviežias maistas – rizikingas ir dažnai neleidžiamas. Mes vežame džiovintas uogas, šaknis, kai ką tokio, bet jei tai pieno produktai – muitinė gali pridaryti problemų. Kartais žmonės nori atsiųsti raugintus kopūstus. Aš sakau – jei dėžė atsidurs saulėje kelyje per Doverį, ten bus nebe kopūstai, o cheminis ginklas. Ne visos įmonės jums tai pasakys, nes nori uždirbti. Aš noriu, kad siuntinys į Angliją mikroautobusu praeitų be streso.

Kelias, laikas ir kaip sužinoti, ar dar gyvas jūsų siuntinys

Kiek dienų siuntinys važiuoja iš Kauno iki Londono mikroautobusu?

Jei viskas gerai – trys–keturios dienos. Bet čia idealus scenarijus. Vakarų Europoje orai, eismo kamščiai, ypač prie kanalo. Kartais vairuotojas turi parduoti kuro Prancūzijoje, o ten eilės. Buvo rugsėjį, kai mūsų mikroautobusas strigo kelyje prie Diepo dėl avarijos. Penkias valandas. Siuntinys į Angliją mikroautobusu vėlavo parą. Klientas skambino kas valandą. Suprantu, bet aš čia ne orų valdymo centras. Jei reikia garantijų – yra oro uostai.

Ar galiu gauti numerį ir sekti, kur dabar yra mano daiktai?

Sekti kaip DHL ar UPS – ne, mes tokio dalyko neturime. Yra vairuotojo telefonas ir mūsų koordinatorius. Jūs paskambinate, mes pasakome – šiuo metu esame ties Amiens arba jau uoste. Kai kurios didelės įmonės turi GPS programėles, bet pas mus senesnė sistema. Ačiu Dievui, vairuotojai sąžiningi – dažniausiai atsako į žinutes. Buvo vienas vaikinas, kuris pametė telefoną kito kelionės metu... na, tada teko spėlioti. Reali situacija, atsiprašom.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iki mano namų Londone, ar į kokį sandėlį reikia važiuoti?

Greičiausiai iki sandėlio arba sutartos vietos, o ne iki jūsų buto durų. Londone centras – pragaras vairuoti su dideliu mikroautobusu. Mes turime numatytus taškus – Wembley, Stratford, dar kažkur. Pasiruoškite, kad teks nuvažiuoti pasiimti. Jei tikrai reikalingas pristatymas iki namų, tada organizuojame per kurjerį Anglijoje, bet tai papildomai kainuos. Kai kurie klientai pyksta, kad negalim parkuotis prie jų laiptinės. Atsiprašau, bet tikimybė, kad gausim baudą, o aš jos nemokėsiu.

Ar pervežate tik į Angliją, ar galima ir iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Tik į Angliją? Ne, ir atgal vežame. Būna, kad emigrantai grįžta, studentai po sesijos veža dėžes namo. O kartais anglai nori atsiųsti kažką į Lietuvą – deja, tų mažiau. Mikroautobusas nėra vantas vienpusis – jei važiuoji kiaurai, reikia krauti ir atgal. Kartais krovinys nesubalansuotas, tada reikia laukti, kol surinksim pakankamai užsakymų atgal. Tas laukimas nervina kai kuriuos klientus, bet taip jau yra su mikroautobusais, jei nenori mokėti už oro tuštumą.

Ar važiuojate tik dideliais autostradais, ar aplankote ir mažesnius miestelius?

Autostrados – pagrindas. M20, M1. Bet taip, mes aplankom ir mažesnius taškus, jei ten kaupiasi siuntiniai. Kai kuriuos maršrutus dėl klientų kiekio tenka keisti. Prieš du mėnesius buvome išspręsti važiuoti į Reading, nes ten susirinko šeši žmonės. Bet jei gyvenate kažkur Škotijos kalnuose – čia jau kitos paslaugos, mikroautobusas neprivažiuos ten taip lengvai. Be to, kuro sąnaudos auga kaip ant mielių, kai vairuoji per kalvotus kelius.

Muitinė, draudimas ir kiti popiergaliai

Ar reikia man pildyti muitinę deklaraciją siunčiant asmeninius daiktus?

Reikia. Nors tai asmeniniai daiktai, po "Brexit" taisyklės pasikeitė. Turite pateikti sąrašą – kas viduje, vertė, paskirtis. Jei rašysite, kad viduje nieko nėra arba nurodysite mažesnę vertę nei tikroji, gali ištikti nemalonumai. Muitininkai kartais tikrina mikroautobusus, ypač jei kažkas įtartina. Buvęs kolega pasakojo, kad kažką stabdė, radeno cigarečių slėptuvę. Mes tokių nesame. Bent jau man taip atrodo... na, nieko, nepasakosiu senų istorijų.

Kas atsako, jei muitininkai suimtą mano siuntinį?

Jūs – kaip siuntėjas. Arba gavėjas Anglijoje. Mes, kaip vežėjas, galime padėti paaiškinti, kas yra daiktas, bet baudas ir papildomus mokesčius mokate jūs. Būna, kad klientai pyksta ant mūsų, bet mes juk ne valdžia. Blogos įmonės kartais žada, kad viskas praeis be muitų – melas. Aš to nežadu. Jei siunčiate vertingą daiktą, pasidomėkite HS kodu. Tai toks prekių klasifikacijos numeris. Jei nežinote – klauskite, aš bandysiu padėti, bet aš – ne muitininkas.

Ar mano siuntinys draudžiamas kelionės metu?

Mūsų transporto draudimas dengia krovinį, bet iki tam tikros sumos. Nepasididinkit saujų – jei vežate sidabrą ar antikvarines skulptūras, draudimas nekompensuos pilnos vertės. Geriau naudoti specialų siuntinių draudimą arba sutartinai. Buvo protinga klientė, kuri vežė senas vertingas drapes – nusidraudė. Likusios... na, viliasi, kad nieco nenutiks. Aš viliuosi irgi, bet jau dvidešimt ketveri metai mokė, kad viltis – ne strategija. Kartais pasiklysta daiktai, kartais sutrūna.

Ar reikia kopijuoti pasą ar kokį ID siuntiniui išsiųsti?

Taip, reikia asmens dokumento kopijos – mums ir muitinei. Neseniai vienas jaunuolis atsiuntė paskyros kopiją iš telefono... nuotrauką ekrano. Aš paskambinau ir pasakiau – reikia normaliai atsiųsti. Jis supyko. Bet tokie reikalavimai – ne iš pirštų laužti. O dėl to kad... (atsiprašau, iš bėdos rašau), dokumentai reikalingi, kad būtų aišku, kas siuntėjas. Jei siunčiate verslui – reikia ir įmonės rekvizitų. Kai kuriems tai naujiena, bet taip jau yra.

Ar galiu slėpti dovaną viduje ir parašyti, kad tai tik rūbai, kad gavėjas Anglijoje nemokėtų muito?

Galite, bet tai neteisėta. Aš tai jums pasakau atvirai – jei norite rizikuoti, tada rizikuokite patys. Mes faktiškai nežinome, kas viduje, jei jūs mums meluojate, bet jei muitinė atidarys ir pamatys naują telefoną, o deklaruota – kelių metų marškinėliai – bus bėda. Jums, ne mums. Nors vėliau vis tiek ieško, kodėl taip nutiko. Blogi brokeriai kartais siūlo taip daryti. Aš nesiūlau. Mokėkite muitus kaip priklauso arba siųskite mažesnę vertę, bet teisingai deklaruokite.

Kai nutinka bėdos ar kitokie nesklandumai

Kas jei mano siuntinys pametamas kelyje?

Pametamas... retai, bet būna. Kartais dėžė paslysta po duobę, tiesiog iškrenta, jei blogai užtvirtinta. Kartais sumaišome etiketes, ypač kai skubame. Tada ieškome. Jei randame – pristatome. Jei ne... draudimas, jei buvote apdraustę. Aš prisimenu du tūkstančiai šešioliktus, kai dingo visas krovinys dėl sugedusio mikroautobuso. Bet tai buvo katastrofa. Šiaip mes fotografuojame paketus prieš įkėlimą. Ne visada padeda, bet ramiau.

Ar galiu keisti gavėjo adresą, kai jau mikroautobusas išvažiavo?

Galima, bet labai sunku. Jei vairuotojas dar nepravažiavo taško, galime persiūsti į kitą vietą per Anglijos kurjerį. Bet tai kainuos. Buvo pavasarį – mergina išskrido į Maljorką, o brolis liko be rakto Londone. Skambino, raudojo. Mes padarėm, ką galėjom, bet vairuotojas jau buvo kitame gale. Teko palikti siuntinį mūsų bendradarbiui. Tokios operacijos irzina. Gerai, jei viskas pavyksta, bet kartais – chaosas. Planuokite iš anksto.

Mikroautobusu vežate tik siuntinius, ar ir žmones galima pasiimti kartu?

Žmones irgi vežame, bet tai jau kita paslauga – keleiviai. Jei norite, kad asmuo pats lydėtų siuntinį, tai įmanoma, jei yra laisvų sėdimų vietų. Bet ne kiekvieno siuntinio vežėjas turi tuos sertifikatus keleiviams. Mes turime. Kainą deriname atskirai. Svarbu – žmogus turi turėti vizą arba leidimą būti Londone, o paso kontrolė Doverio uoste arba Eurotunelyje. Čia jau ne mano sritis labiausiai – imigracijos taisyklės nuolat keičiasi, o aš domiuosi transportu labiau.

Ar galiu siųsti dviratį arba vaikų vežimėlį mikroautobusu?

Dviračiai – dažnas prašymas. Reikia nuimti priekinį ratą, apkalti putplasčiu. Vežimėliai – irgi. Bet jie užima daug vietos, lygiai kaip tas pats šaldytukas. Kartais kaina paskaičiuojama ne pagal svorį, o pagal tai, kiek mažų dėžių negalėsime pakrauti vietoj to dviračio. Tai vadinama užimta erdve. Jei labai mylimas dviratis – vežkite, bet nesitikėkit, kad kainuos kaip viena standartinė dėžė. Ir būtinai nuteikite vairuotoją iš anksto.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntinį?

Tada siuntinys lieka pas mus arba grįžta atgal. Jei buvo išankstinis apmokėjimas – reikia mokėti už sugrįžimą, nebent randame kito gavėjo. Buvo atvejis, kai vyras nusiuntė žmonai daiktus, o jie tuo metu išsiskyrė. Moteris atsisakė imti. Daiktai mėnesį pragulėjo pas mūsų pažįstamus Londone. Tokios istorijos įdomios tik pašaliniams. Realiame gyvenime – tai galvos skausmas. Gerai apgalvokite, ar gavėjas žino ir nori. Ir visada patikrinkite telefono numerį – nepatingėkite.

Išvada

Kai žmonės klausia, kaip išsiųsti siuntinį į Angliją mikroautobusu, aš visada atsakau – paprasta, jei žinote, ko tikėtis. Ne viskas bus tobula. Kartais vėluos, kartais reikės kantrybės. Bet dvidešimt ketveri metai šioje srityje manęs neišgąsdino – tiesiog pamokiau, kad svarbiausia nuoširdumas ir gerai supakuota dėžė. Jei turite daugiau klausimų – nebijokite kreiptis net jei manote, kad jūsų klausimas kvailas. Nėra kvailų klausimų, yra tik sudužę puodeliai dėl blogos komunikacijos.