Kaip rasti patikimas perkėlimo paslaugas į Jungtinę Karalystę?

Gyvenu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, per stiklą mačiau viską – nuo nuostabių, taikiai užsibaigiančių reisų iki tų, kai norėtųsi viską mesti ir eiti piemenauti avių. Po šito "Brexit" situacijos darosi visokia įvairia, ir kaip rasti patikimas perkėlimo paslaugas į Jungtinę Karalystę, dabar yra klausimas, vis dažniau klausiamas ne tik tų, kurie krausto daiktus pirma kartą, bet ir tų, kurie jau buvo "apšauti". Neapsimesku expertu iš knygų, sakau tiesiog tai, kas matau aikštelėje. Čia nėra jokia mokslo sritis, o geras žodis ir patikimas vairuotojas dabar vertinami auksu. Tad jei planuojate vežti baldus ar visus savo gyvenimo daiktus į Londoną, Birmingamą ar kur nors į Škotiją, pirmiausia nusiraminkite, o tada skubėkite ieškoti. Geriau pavėluoti, bet atvežti sveikus, nei skubėti ir gauti suirimus galvoje. Nors, žmonės vis vien skubės… vistiek skubės.

Bendrai apie paiešką ir pasitikėjimį

Kur pradėti ieškoti? Google ar rekomendacijos?

Pradžiai pažiūrėkite "Google", bet ten viskas gražiu vaizdu atrodo, o realybė būna lyg ir ne tokia. Geriausia, jei draugas paduos kontaktą, kuris jau pats vežė ir nenukrito iš vežimo. Tačiau jei tokio nėra, ieškokite forumuose ar feisbuko grupėse, kur žmonės pasakoja tiesą be pledų. Nenustyguokite į pirmą reklamą, linksmai šypsojančią iš ekrano. Atkreipkite dėmesį į tai, kiek ilgai įmonė egzistuoja ir ar jie turi realų adresą, o ne tik virtualų biurą vingiuose. Reikalingos patikimos perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę, o ne fantazijos apie pigiai ir greitai. Pasitikrinkite, ar jie kalba jūsų kalba, nes kartais vairuotojai iš Rytų nesupranta, ką jums sakote apie tą piramidę kambary.

Ką reikia tiksliai žinoti prieš skambinant?

Susirinkite visus duomenis, kuriuos galite. Parašykite sąrašą daiktų, pridėkite nuotras, jei ką nors didelio (pavyzdžiui, pianinas ar sekcija) turite. Nustatykite adresus – kur paimame ir kur laiduojame. Anglijoje dažnai būna, kad dideli sunkvežimiai negali važiuoti į centrą, todėl reikai žinoti, ar nebus reikalo krauti į mažesnį furgoną prieš pat namus. Dabar dar ir britai gudruoja su "Low emission zone" zonomis, kur užeiti gali būti gana brangu. Jei sakysite tik "Londoną", tai galiu užtikrinti – kaina bus didesnė, nei į kokį miestelį pakraštyje. Detalės čia reiškia pinigus.

Ar mažos kainos yra signalas kad kažkas negerai?

Beveik visada, jei kaina atrodo per graži, čia yra klaidingas signalas. Tiesa, kai kurios jaunos firmos gali dirbti su maža marža, kad sukauptų atsiliepimus, bet tai rizikinga. Esu matęs atvejų, kai žmonės mokėjo pusę mažiau, o paskui jų daiktai stojo per sieną dviem savaitėms, nes vairuotojas ėmėsi kitų krovinių, kad užsidirbtų. Kaip rasti patikimas perkėlimo paslaugas į Jungtinę Karalystę, jei visi vilioja "ukom"? Tokio nieko nėra. Vengkite tų, kurie neįsivaizduoja, koks yra degalų kainoj kitur. Geriau sumokėkite šimtą litų daugiau, bet miegokitite ramiau.

Ar turiu įsivaizduoti, kad vairuotojas bus "lietuvis"?

Nebūtinai. Dabar dauguma firmų dirba su mišriais komandomis arba samdo vairuotojus iš kitų šalių. Tai nieko blogo, jei vyras žino savo darbą ir yra atsakingas. Bet problema gali būti komunikacija. Jei jis nesupranta, kad dėžė su "tremdelėmis" (duktėmis) negali būti apversta ar statoma, tai gali baigtis liūdnai. Asmeniškai visada pageidauju, kad bent kas nors spėtų lietuviškai paaiškinti, kas vyksta, o ne tik rodytų pirštu ir šauktų "no good". Taigi, klauskite, kas važiuos. Žinoma, yra ir lotiškai kalbančių, bet su jais dar didesnė raidė.

Kas daryti, jei firma neleidžia atvykti į sandėlį?

Turbūt slapta kažką slepia. Iš tiesų, jei jie draudžia pamatyti jų bazę, tai dideliausia raudona vėliava. Gera firma nieko neturi slėpti. Jie gali nepriimti apsilankymų kiekvieną dieną, nes darbas vyksta, bet susitarti dėl vizito turi būti įmanoma. Nusipirkau kartą paslaugą iš tokių "fantomų" – beprasmiškai praradau pinigus ir laiko, o telefono nebeėjo. Tikrinam viską, kas įmanoma, iki pasirašymo.

Kodėl svarbu, ar furgonas turi įrangą?

Nes be keltų, virvių ir rėmų, jūsų sofą tiesiog "nušoks" per posūkį. Vargšas vairuotojas gali tikrai stengtis, o daiktai nukenksia. Užklausime, kas bus užkrauta. Klasikinės transportinės priemonės turi būti priderintos prie krovinio. Jei sakote, kad vežiate biurui stalus, o jie ateina su atviru sunkvežimiu, bėkite. Tai parodo, kad jiems rūpi tik greitas uždarbis, o ne kokybė.

Dokumentai ir JK muitinė (nuo Brexit)

Ar dabar reikia kažką ypatingo dėl dokumentų?

Taip, dalykas pasikeitė. Dabar nebe taip paprasta tiesiog "privažiuoti ir įvažiuoti", anksčiau buvo daug lengviau. Reikia teisingai užpildyti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo Jungtinėje Karalystėje. Dauguma klientų mania, kad pakanka pasirašyti kurjeriu, tai ne taip. Jums, kaip fiziniams asmenims, dažniausiai reikia EORI numerio (jų yra dviejų rūšių – vienas EU, kitas UK). Be to, jei daiktai buvo naudoti ilgiau kaip 6 mėnesius, gali būti taikoma muitinės išlyga (Transfer of Residence), bet tai reikia įrodyti dokumentais.

Kas tas EORI numeris ir ar jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) tai toks kodas, kuris leidžia muitinei identifikuoti jus ar įmonę. Asmeniškai man atrodo, kad sistemos yra per sudėtingos paprastiems žmonėms, bet ką darysime... Jei važiuojate be šio kodo, daiktus gali tiesiog sugriebti sienoje ir laikyti, kol sutvarkysite biurokratiją. Viską galima padaryti internetu, bet tai laiko reikalauja. Užsiregistruokite iš anksto, ne važiuokite su viltimi "kažkaip išsivers".

Ar galiu vežti maistą tai gyvūnus?

Maistą iš ES į JK dabar reguliuoja griežtos taisyklės. Negalite vežti mėsos ar pieno produktų (kai kurios išimtys galimos, bet labai limited). Dėl šunų ir kačių – reikia mikroschemos, veterinarijos pažymos ir daugiau. Vairuotojai dažnai atsisako vežti gyvūnus, nes turi būti laikomasi特定ų sąlygų (temperatūra ir t.t.), o sunkvežimyje karšta. Tad apie tai kalbėkite iš anksto, o ne kai šuns šnaužia prie furgono durų.

Kas jeigu aš noriu vežti važiuoklę ar automobilį?

Automobilius vežti galima, bet tai jau kitas žaidimas. Reikia KV numerio (transporto priemonės registravimo liudijimas) Lietuvoje. UK pusėje reikės sumokėti PVM (VAT) ir mokesčius už įregistruojant. Be to, kai automobilis yra furgono viduje prie kitų daiktų, muitininkai gali labai smarkiai atrinkti visą krovinį. Viena kartą matiau, kaip dėl vieno seno "Opel" viskis stovėjo 6 valas Doverije. Pasiruoškite nusiminti.

Ar man reikia muitinės tarpininko?

Manau, kad taip. Nors galima bandyti daryti pati, bet jei niekada netekę, dėl klaidų gali tekti didelių pinigų. Tarpininkas (brokeris) padarys deklaracijas abiejose pusėse. Dažnai pervežimo firmos turi savo partnerius, bet jų paslaugos gali būti brangios. Galite rasti savo, kad būtų pigiau. Svarbu, kad viskas būtų sutarta prieš išvykstant, nes ant sienos niekas nebus susitarta.

Kas tas Transfer of Relief (ToR)?

Tai tos įstaigos išimtis, kai kurios leidžia ne sumokėti mokesčių (PVM ir importo mokesčio) už daiktus, kuriuos ketinate naudoti namuose JK. Tačiau tam reikia užpildyti specialią anketą (ToR01) ir gauti patvirtinimą. Turi būti įrodymas, kad gyvenote ne JK mažiau 12 mėnesių (jie prašo komunalinių, darbo sutarčių). Tai tikrai verta daryti, jei vežate brangius daiktus, nes PVM JK yra 20 proc. Tai didelė suma.

Kainos ir mokesčiai

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina paprastai susideda iš kuro, užimtumo (kiek dienų eina vairuotojas), mokesčių už keltą ir darbo užmokesčio. Dabar degalai vėl brangsta, tai ir kyla kainos. Taip pat įeina mokesčiai už užkrovimą ir iškrovimą (jei tai ne "dailia" reikalas). Jeigu perkėlimo paslaugos į Jungtinę Karalystę siūlomos už fiksuotą kainą, klauskite, ar joje įskaičiuotas darbas abiejuose galuose. Kartais pasakyta "nuo durų iki durų", bet darbuotojai prieš tai jūsų nepakels.

Kiek maždaug gali kainuoti reisas į Angliją?

Sunku pasakyti tiksliai be detalių, bet... maždaug nuo tūkstančio euru prasideda paprastas dalinis reisas iki vidurio Anglijos. Jei pilnas sunkvežimis, tai kalbame apie keletą tūkstančių. Londonas visada brangesnis dėl ULEZ zonos ir didelių urmuių. Jei klausiate apie biudžetą, tai būkite pasiruošę, kad pigiau nebus nei prieš 5 metus. Infliacija pasiekė ir mus.

Ar turiu mokėti už laukimą?

Jei vairuotojas atvyksta į vietą laiku, o jūsų nėra (ar dar nesupakavote), tai, taip, laikas turi būti sumokamas. Vairuotojo laikas, ypač ten, yra pinigai. Jis negali laukti nemokamai 3 valandas, kol jie ieško rakto nuo buto arba kol išsprendžia ginčus tarpusavyje. Dėl to geriau suderinti laiką su reserve. Tačiau jei vairuotojo kaltė (užstrigo), tai jums nieko mokėti nereikia.

Kas yra "fuel surcharge"?

Tai kuro priedlaida. Kadangi degalų kainos šokinėja kaip nori, firmos nenori įrašyti fiksuotos kainos, kuri joms neatpigs. Todėl jie prideda procentus nuo bendros sumos priklausomai nuo kuro kainos rinkoje. Tai normalu. Jei atsisakote mokėti šį priedą ir kils benzinas, ferva gali tiesiog nebevažiuoti. Geriau tai suprasti iš anksto.

Galima derybuoti dėl kainos?

Galima visada bandyti, bet nedarykite to per agresyviai. Jei matai, kad kaina reali, nereikia stumti į grindis. Vairuotojai irgi žmonės, nori valgyti. Jei daiktų mažiau nei numatyta, galima prašyti nuolaidos. Taip pat, jei lankstesnės datos (pvz., gali laukti savaitę dėl kito krovinio), gali būti pigiau. Tai logistika – jei tu lankstus, ir kaina gali būti geriau.

Ar pinigai gali būti grąžinami?

Diskutuotina. Dažniausiai, jei atšaukiate iš anksto, pinigai gali būti grąžinami, išskyrus admininstracinius mokesčius. Betjei vairuotojas jau pakeliąse o jūs staiga nusprendžiate nebevažiuoti, tada, atleiskite, pinigų negausite. Jis jau išleido degalus savo laiką. Gerai viska perskaitykite už pirma, o ne po.

Procesas ir daiktai

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Jei įmonė gerai reputacija, taip. Bet visada saugeria patiems vežti juiltus, aktus, brangiausius juvelyrinius dirbinius rankinėje lagamine. Vairuotojus keičia vietomis, furgonai gali būti pajuodomi. Nėra nė vienos apsaugos sistemos, kuri būtų 100 proc. Taigi, geriau pasilikti tiems daiktams, kurie "slegia širdį" (o ne piniginę). Niekada nežinai, kas gali nutikti kelio atkarpoje.

Kaip turi būti supakuoti daiktai?

Geriausia, kad jie būtų dėžėse. Tuščias stalčius, laisvai gulintys daiktai tai katastrofa. Viskas turi būti užfiksuota, kad nesirinktų ir nebruzdėtų. Jei neturite dėžių, firmos dažnai siūlo įsigyti arba nuomotis. Aš asmeniškai rekomenduoju nenaudoti mažmeninių prekybos centrų dėžių, jei jose sveri daug daiktų – jos plyšta. Stiprios, dvigubos sienelės būtinos. O drabužiai gerai į vakuotinius maišus – taip sutaupote vietą.

Ar vairuotojas padės krauti?

Tai priklauso nuo paslaugos rūšies. Jei įsigijote "dailia" reisą su keliais darbuotojais, jie viską nukels. Jei tai tik furgono nuoma su vairuotoju (prikrovimas), tada jis užtikrina tik važiavimą, o krovimą turite daryti patys arba samdyti vietinius stalius. Vieną kartą važiavau tokiu reisu – vargiai kas be rankų susitvarkė... Viską reikia aiškiai pasidalinti sutartyje, kad nėra nesusipratimų prie namų durų.

Kas atsitinka, jei dėžė pasibaigia pavogta ar sulūžta?

Tai bloga banga. Tada turi rašyti pretenziją. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės atvažiuoja su pusę tuščia furgonu, o vairuotojas girdi "nieko nematau" (o čia aišku, kas vyko). Todėl būtina draudimas. Geriausia nuotraukų fiksavimas prie užkrovimo. Jei turite nuotrauką, kad dėžė buvo sveika, o atvažiavo su skyle, turi bent kur gintis. Be to, neperkraukite dėžių knygų (žinai, ką turiu omeny?).

Ar galiu sekti savo krovinių?

Didelės firmos duoda GPS nuorodą arba "tracker". Mažesnėse dažnai telieka tik vairuotojo žinutės "važiuoju per Kauną" ar "bučiuoja tavo sofos". Jei jums svarbu žinoti kiekvieną žingsnį, rinkitės tokius, kurie turi šiuolaikiškas sistemas. Nors galiu pasakyti – per daug stebėjimas sukelia tik nerimą, kai vairuotojas sustoja pietauti iš kelių valandų.

Kaip su elgetomis prie pat sienos?

Tai yra realus dalykas, ypač prieš pat įvažiavimą į keltą Dover ar Kalė. Rekomenduoju vairuotojams neleidžioti niekam į kabą ir užrakinti duris, kai ilsisi. Kartais gali priartėti ir prašyti "kompensacijos" už pravažiavimą... tiesiog ignoruokite ir važiuokite. Tai jų verslas, ne jūsų. Geresnį įmonės apsaugos lygį garantuoja tik geras vairuotojo patyrimas.

Geografija ir vietovės

Ar sunkiau nuvažiuoti į Londoną?

Londonas yra košmaras vairuotojui. Užsivažiavimas į centrą gali kainuoti šimtus svarų dieną (ULEZ). Tiesą sakant, dažniau viskas į Londoną vežama į sandėlius už miesto ribų, o paskui mažesniais furgonais įnešama. Jei gyvenate pačiame centre (Westminster, City), laukitės papildomų išlaidų trikdžių. Kaip rasti patikimas perkėlimo paslaugas į Jungtinę Karalystę, kurios sugeba suvisuotis su Londono zonomis? Tai sunku, reikai ieškoti specialistų.

O kaip Škotija (Glasgow, Edinburgh)?

Vėl toli. Jei važiuojama tiesiai iš Lietuvos, tai beveik visą UK reikia kirsti (angliškai "cross-country"). Tai imasi daugiau laiko, daugiau kuro. Be to, ten ore drėgnesnė, kalnuota, keliai gali būt siauresni. Tačiau Škotai labai draugiškos, o vairuotojai ten patinka dėl vaizdų. Į Škotiją reikia planuoti tiksliau, nes nėra tiek daug grįžtančių krovinių, tad kaina gali būti aukštesnė nei į Londoną ar Mančesterį (kažkodėl taip, nors atrodo keista).

Ar yra skirtumas tarp šiaurės ir pietų Anglijos?

Pietinė dalis yra "perkrauta", ten daugiau vežėjų, todėl šiek tiek konkurencija sumažina kainą (arba veikia atvirkščiai). Šiaurė (Newcastle, Leeds) taip pat aktyvi, bet tolima. Reikia žiūrėti, kur kuria diena. Kartas nuo karto geriau įkrauti į tą pusę, kur fervas taip pat važiuoja į kitą darbą, kad jis tuščiais nebėgtų atgal (tai vadinasi "backload"). Tai gali sutaupyti jums pinigų.

Kas, jei aš gyvenau kaime (farmhouse)?

Tada reikia tikrinti ar įvažiavimas. Didelis sunkvežimis (artikas) negali važiuoti siaurais keliais be leidimo. Kartais reikia palikti furgoną pagrindiniame kelyje ir perkrauti į mažą furgoną. Tai vadinasi "shuttle". Nuo to kaina brangsta. Pasakykite adresą iš karto, jei tai kaimas, kad fervas galėtų susiskaityti maršrutą "Google Maps" prieš pasakydamas kainą, o ne paskui, kai jis jau įstrigo tarp dviejų laukų.

Ar dažnai važiuojate į Velsą (Wales)?

Retesnė kryptis, bet ten labai gražu. Problema ta pati – keliai kalnuoti. Ten reikia gerai žinoti maršrutą, nes nueiti į kaimą gali trukti valandą. Jei ten įsikursite, tikrinkite, ar jūsų adresas tikrai yra Velse, o ne Anglijos pasienyje (kartai pašto kodai sukeičia). Bet ten žmonės labai pagalūs, padeda.

Ką daryti, jei aš noriu išsiųsti daiktus į JK (ir nebėgti sau)?

Tai vadinasi siunta, ne perkėlimas. Tada naudojama dalinė krovinio sistema. Jūsų dėžės keliauja su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau. Gali tekti laukti, kol furgonas surinks pilną kiekį. Jei skubate, tai ne variantas. Bet įsigyjant internetu lovas ar stalus iš JK, dažniausiai taip ir atveža. Tiesiog užtikrinkite, kad daiktai būtų gerai supakuoti, juos gali perkrauti kelis kartus sandėlyje.

Tikrai tikiuosi, kad šitos informacijos užteks. Svarbiausia – nebijokite klausinėti ir nepulkite ant pigiausio. Geriau praleisti dieną skaitant apžvalgas, nei mėnesius ieškant dingusių dėžių. Sėkmės susitvarkant Anglijoje, ten gera vieta, jei su daiktais viskas gerai.