Kaip paruošti baldus pervežimui į Angliją?

Įvadas

Jei klausiate, kaip paruošti baldus pervežimui į Angliją, pirmas dalykas – nesigraudinkite dėl kiekvieno krėslo ir nesistenkite visko sutalpinti į vieną sunkvežimį. Per 20 metų mačiau visko: nuo tvarkingai sužymėtų dėžių iki sofos, kurią reikėjo džiovinti po nakties lietuje. Anglija nėra šalia, kelias eina per keltą arba tunelį, o drėgmė, sustojimai ir krovėjų skubėjimas palieka pėdsakus. Todėl geriau pakuoti šiek tiek per daug nei paskui aiškintis, kodėl stalviršis skilęs.

DUK

Pirma dalis – bendri klausimai apie baldų paruošimą pervežimui į Angliją

Ar verta viską vežtis į Angliją, ar geriau pirkti vietoje?

Jei baldai turi istoriją ar yra geri masiniai daiktai – vežti verta. Bet jei tai pigi spintelė iš akcijos, kurią pirkote prieš trejus metus, kartais pigiau nusipirkti naują prie Mančesterio ar Birmingamo nei mokėti už tūrį ir pakavimą. Paskaičiuokite ne tik vežimą, bet ir dėžes, plėveles, krovėjus bei laiką. Vienas klientas vežė seną komodą, o nauja Anglijoje kainavo beveik tiek pat kaip visas maršrutas. Tai buvo nemalonu.

Kiek laiko prieš perkraustymą pradėti ruošti baldus?

Normaliai – bent prieš tris savaites. Ne todėl, kad reikalingas didelis ritualas, o todėl, kad visada atsiranda dalykų, kurių nesitikėjote. Trūksta veržliarakčio spintai išardyti, nėra dėžių stiklui, vaikų kambaryje randate dar vieną lentyną. Paskutinę dieną žmonės pradeda kišti viską „kaip nors“, o tas „kaip nors“ vėliau važiuoja iki Doverio ir braižo veidrodį. Geriau ramiai pasiruošti anksčiau ir nebekarščiuoti prie pat išvykimo.

Ar senus pigius baldus verta vežti iki Londono?

Čia reikia žiūrėti šaltai, be jausmų. Senas fotelis gali būti brangus širdžiai, bet logistikai jis yra tiesiog tūris ir svoris. Jei jis turi medžio gręžalų, nemalonų kvapą ar laisvas kojeles, vežimas gali kainuoti daugiau nei emocinė nauda. Kita vertus, masyvus stalas iš Lietuvos kartais yra geresnis nei lengva IKEA versija, kuri po pusės metų linksuos ant grindų. Aš visada sakau: jei daiktas Anglijoje nepakeistų jūsų gyvenimo, gal nereikia jo tempti per Europą.

Ką daryti su IKEA baldais – jie gi tokie trapūs...

IKEA baldai nėra blogi, bet jie nemėgsta pakartotinio išardymo ir grubaus krovimo taip pat kaip mes nemėgstame pirmadienio ryto. Plokštės greitai gauna skylutes nuo varžtų, kampai lūžta, stalčiai važiuoja atskirai. Jei vežate tokius baldus, nuimkite dureles, stalčius ir visas laisvas dalis sudėkite į dėžes su lipdukais. Varžtus laikykite atskirai, nes paskui prasideda „kam čia tinka šitas mažas niekas“. Daugeliu atvejju geriau pakuoti storesne plėvele ir kampais apsaugoti kraštus.

Ar reikia iš anksto žinoti naujus namų matmenis?

Taip, ir tai nėra formalumas. Keletas kartų žmonės atveždavo didelę svetainės spintą į Londono butą, o ji tiesiog neįlįsdavo pro duris arba neužsistumdavo liftu. Prieš užsakant pervežimą į Angliją išmatuokite duris, laiptus, liftą ir vietą kambaryje. Čia ne apie baldus jau kalbu, bet apie nervus vakare po darbo. Jei matmenys arti ribos, geriau iš anksto galvoti apie išardymą ar mažesnį variantą. Kartais vienas centimetras sugadina visą planą.

Demontavimas, inventorizacija ir baldų paruošimas pervežimui į Angliją

Kodėl baldų paruošimas pervežimui į Angliją prasideda nuo inventorizacijos?

Inventorizacija skamba nuobodžiai, bet ji labai gelbsti, kai krovinys atvyksta į Bristolį ar Leeds ir trūksta vienos dėžės su varžtais. Užrašykite baldus, numeruokite dalis, nurodykite svorį ir trapias vietas. Tai padeda ne tik jums, bet ir vežėjui planuoti vietą sunkvežimyje ar konteineryje. Negaliu pasakyti šimtu procentų be nuotraukų kiekvienu atveju, bet praktiškai tvarkingas sąrašas sumažina ginčus po iškrovimo. Popierius nuobodus, kol jis tampa įrodymu.

Ar galima baldus pervežimui į Angliją pakuoti tik folija?

Tik folija – ne, nebent norite gražių įbrėžimų ant blizgaus paviršiaus. Plėvelė laiko dalis kartu ir saugo nuo dulkių, bet ji pati savaime gerai nesugeria smūgių. Kampams reikia kartoninių kampuočių, stiklui – oro pūslėtos plėvelės ir tvirtos dėžės ar medinės konstrukcijos. Minkštiems baldams tinka stora plėvelė plius apsauginis audinys arba kartonas nuo drėgmės ir trynimo. Jei kas nors sako „užteks plėvelės“, klauskite, ar jis pats sėstų ant tokios apsaugos kelyje iki Zeebrugge.

Kur dėti varžtus, kad paskui nekiltų drama?

Varžtus dėkite į mažas dėžutes arba zip maišelius ir priklijuokite prie tos baldo dalies, kuriai jie priklauso. Dar geriau – vieną maišelį padėkite į bendrą dėžę „varžtai ir detalės“, o ant spintos užrašykite numerį. Paskui nekils klausimas, ar tas maišelis buvo sofoje, stalčiuje ar pas kaimyną. Esu matęs žmonių, kurie Anglijoje ieškojo veržlių po visomis antklodėmis. Tai ne juokinga po 900 kilometrų kelio ir darbo dienos. Tvarkingi lipdukai čia kainuoja eurais, bet taupo nervus dešimtims eurų vertės.

Ar reikia nuimti dureles nuo spintų?

Daugeliu atvejų taip, ypač jei spinta aukšta arba durys stiklinės. Vežant durys svyruoja, vyriai gauna apkrovą, o krovėjai ne visada elgiasi kaip chirurgai (pataisymas – ne visi krovėjai tokie, bet pasitaiko labai skirtingų). Nuimtos durys pakuojamos plokščiai tarp kartono arba putplasčio ir vežamos kaip atskira dalis. Jei durelių nenuimate, jas reikia užfiksuoti juosta, bet tai nėra tikra apsauga nuo trūkčiojimo kelyje. Geriau praleisti papildomą pusvalandį nei paskui keikti vyrius ir pakabukus.

Ar lovą galima vežti nesuardytą?

Jei tai maža lova ir sunkvežimyje daug vietos – galima, bet ne visada protinga. Lovos rėmas užima kvadratinius metrus, o Anglijoje mokama ne tik už svorį, bet ir už užimtą vietą bei sudėtingumą krauti. Masyvi lova gali būti tvirta, tačiau jei ji remiasi į kitus daiktus ir važiuoja per keltą, vibracija daro savo. Dažniausiai geriau išardyti rėmą, galvūgalį sudėti į apsaugą ir varžtus suženklinti. Čia paprasta taisyklė: kuo mažiau kabančių dalių, tuo mažiau bėdų iškraunant.

Pakuotė ir apsauga vežant baldus į Angliją jūra bei keliu

Kokia plėvelė tikrai tinka baldams?

Geriausia naudoti tempimo plėvelę baldams fiksuoti ir oro pūslėtą plėvelę paviršiams saugoti – tai skirtingi daiktai, nors žmonės juos painioja labai dažnai. Tempimo plėvelė sutraukia stalčius, dureles ir kilnojamus elementus, bet ji neturi minkšto sluoksnio. Oro pūslėta plėvelė saugo nuo įbrėžimų ir lengvų smūgių, tik ją reikia teisingai užklijuoti, kad nenuslystų. Kampams naudokite kartoninius kampuočius arba bent kelis kartono sluoksnius. Jei turite lako paviršių, pirmiausia dėkite popierių ar audinį, paskui plėvelę ant viršaus.

Ar oro pūslėta plėvelė visada gelbsti?

Ne visada, nors reklamos atrodo taip, lyg ji išspręstų visas pasaulio problemas. Ji gerai saugo nuo braižymo ir mažų smūgių, bet sunkaus daikto kritimo neatlaikys viena pati. Stalui reikia standumo šonuose, veidrodžiui – vertikalios padėties ir dėžės ar medinės dėžės konstrukcijos, sofai – apsaugos nuo drėgmės bei purvo. Kartais žmonės užvynioja viską plonai ir mano, kad jau padarė darbą. Po to atvykus į Mančesterį randama „modernus“ įspaustas raštas ant šono. Pūslės turi būti didelės arba sluoksniuotos, ne vienas plonas lapas ant paviršiaus.

Ką daryti, jei sofa šiek tiek drėgna?

Jei sofa drėgna – nevežti taip kaip yra. Skamba griežtai, bet drėgmė sunkvežimyje ar konteineryje tampa pelėsiu ir kvapu, kuris prilimpa prie visko aplinkui. Prieš porą metų buvo atvejis: sofa stovėjo garaže po plėvele, atrodė normali, o po kelio į Angliją pradėjo skleisti rūgštų kvapą. Tada jau vėlu aiškintis, kas kaltas – drėgmė Lietuvoje ar kondensatas kelyje. Išdžiovinkite, išsiurbkite ir palikite bent dieną vėdinamoje vietoje. Jei audinys minkštas ir kvapas negeras, geriau spręsti namuose negu kelti problemą naujuose namuose.

Kaip paruošti baldus pervežimui į Angliją saugiai?

Saugiai reiškia ne „apvynioti gražiai“, o paruošti taip, kad daiktas atlaikytų krovimą, stabdymą ir kitų krovinių spaudimą. Nuimkite laisvas dalis, apsaugokite kampus, sutvirtinkite stalčius, stiklą pakuokite atskirai ir viską pažymėkite anglų kalba bent minimaliai: fragile, this side up, screws inside. Jei baldas brangus ar sentimentalus, darykite nuotraukas prieš pakavimą ir po pakavimo. Tai nėra paranoja, tai normalus draudiminis elgesys. Dar vienas dalykas – nepalikite ant baldų svorio viršuje, nes pakrautas spaudžia kitaip nei stovintis garaže prie sienos.

Ar stiklinius stalus verta vežti?

Stiklinius stalus galima vežti, bet aš jų nemėgstu taip pat kaip plonų veidrodžių – rizika didelė net tada, kai viskas atrodo gerai supakuota. Stiklas nemėgsta taškinio spaudimo ir vibracijos kraštuose, o kelias iki Anglijos nėra lygus kaip stalo paviršius po servetėle. Jei vežate, nuimkite kojas, stiklą apsaugokite oro pūslėta plėvele abiejose pusėse ir dėkite vertikaliai specialioje dėžėje arba medinėje konstrukcijoje. Horizontaliai ant kitų dėžių – bloga idėja. Jei stalas pigus ir trapus, kartais racionaliau parduoti pigiai Lietuvoje nei mokėti už riziką iki Londono.

Draudimas, dokumentai ir kainos perkeliant baldus į Angliją

Ar po „Brexit“ reikia muitinės popierių asmeniniams baldams?

Taip, dažniausiai reikia bent inventorizacijos anglų kalba ir informacijos apie asmenines naudotas prekes (pataisau – čia kalbu apie Didžiąją Britaniją/GB, ne Šiaurės Airiją). Po „Brexit“ kroviniai iš Lietuvos į Angliją jau nėra paprastas ES vidinis maršrutas kaip anksčiau per Lenkiją ir Vokietiją be papildomų klausimų. Vežėjai ar muitinės tarpininkai gali prašyti daiktų sąrašo, vertės, pirkimo datos ar paaiškinimo, kad tai seni asmeniniai daiktai persikeliant gyventi. Tiksliai kiekvieno atvejo negaliu žinoti be dokumentų, todėl geriau klausti prieš pakrovimą, ne muitinėje prie eilės. Ten nervai kainuoja brangiau nei konsultacija iš anksto.

Kiek maždaug kainuoja baldų pakavimas ir pervežimas į Angliją?

Kaina labai šokinėja nuo tūrio ir paslaugos lygio. Maža dalis ant palečių gali kainuoti kelis šimtus eurų, o pilnas buto perkraustymas su pakavimu ir krovėjais gali siekti kelis tūkstančius eurų. Į kainą turi įeiti ne tik kelias iki Anglijos, bet ir pakavimo medžiagos, krovimo laikas, draudimas bei dokumentų tvarkymas po „Brexit“. Jei kas nors siūlo „viską pigiai“ be aiškios sąmatos, būkite atsargūs. Gera kaina nėra ta, kuri gražiausiai skamba telefonu; gera kaina yra tokia, kurioje aišku, kas tikrai įeina ir kas neįeina.

Ar draudimas tikrai reikalingas, jei vežėjas sako „mes atsakingi“?

Vežėjo atsakomybė yra viena cosa, o realus draudimas kitas dalykas – ir čia žmonės dažnai susipainioja prieš pasirašydami popierius. Reikia klausti ne „ar esate atsakingi“, o „kokiomis sąlygomis mokate kompensaciją“. Ar draudimas dengia pakrovimo metu padarytus įbrėžimus? Ar dengia drėgmę keltų terminale? Ar reikia nuotraukų prieš ir po pakavimo? Per daugelį metų mačiau atvejų, kai žodinis pažadas išgaruodavo greičiau nei kava sunkvežimio kabinoje prie Doverio. Jei daiktas jums svarbus, turėkite raštišką patvirtinimą apie krovinių draudimą ir išimtis.

Kas nutinka, jei krovinys važiuoja su daliniu kroviniu?

Daliniu krovininiu transportu baldai dažnai keliauja kartu su kitais siuntiniais, todėl pakavimas turi būti tvirtesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jūsų spinta gali stovėti šalia paletės su automobilių detalėmis ar dėžių su indais, o kelias iki Zeebrugge ar Doverio nėra vaikščiojimas po prekybos centrą. Svarbu pažymėti šonus, viršų ir trapumą, nes krovėjai ne visada žinos jūsų šeimos istorijos apie tą komodą iš močiutės namo Kaune. Dalinis krovinys gali būti pigesnis už individualų reiso užsakymą, bet reikalauja geresnio žymėjimo ir realistiško pakavimo lūkesčio. Čia nėra magijos – tik logistika ir žmonių darbas.

Kodėl kai kurios kainos atrodo neįtikėtinai pigios?

Nes kažkas ten dažnai neišrašyta arba neįskaičiuota. Gali būti pigu iki sienos, bet brangu už dokumentus; gali būti pigu vežimas, bet brangus iškrovimas; gali būti pigu telefonu, bet po savaitės paaiškėja papildomi mokesčiai už laukimą arba pakrovimą antrame aukšte be lifto. Blogos įmonės mėgsta gražius skaičius pradžioje ir nemalonius paaiškinimus pabaigoje. Normalu klausti apie CMR arba važtaraštį, draudimą, maršrutą ir kas atsako už sugadinimą pakrovimo metu. Jei atsakymai migloti – ne todėl, kad žmogus užsiėmęs, o todėl, kad jis pats gal nežino arba nenori sakyti tiesos.

Krovimas, išpakavimas ir dažnos klaidos ruošiant baldus pervežimui į Angliją

Kas geriau – patiems krauti ar samdyti krovėjus?

Jei turite sunkių ar didelių baldų, samdyti krovėjus dažniausiai protingiau nei didvyriškai tempti spintą laiptais su brolienu. Profesionalūs krovėjai žino kampus, juostas ir kaip nenukirsti durų staktos per pirmas penkias minutes. Bet svarbu pasirinkti tokius žmones, kurie mato skirtumą tarp „pastumti“ ir „sugadinti“. Jei kraunate patys, bent pasamdykite vieną patyrusį žmogų prižiūrėti tvarkingam išdėstymui sunkvežimyje. Daug žalos atsiranda ne dėl blogo kelio, o dėl netvarkingo pirmojo sluoksnio krovinio viduje. Čia taupymas gali brangiai atsieiti vėliau prie iškrovimo Anglijoje.

Kaip sudėti baldus sunkvežimyje, kad niekas nesulužtų?

Sunkūs daiktai dedami žemiau ir prie sienų arba prie tvirtinimo taškų, lengvesni ir minkštesni gali eiti aukščiau arba tarp apsaugos zonų. Stalai ir plokšti paviršiai neturi būti apkrauti taip, lyg būtų sandėlio lentyna – medis lenkiasi tyliai, bet skaudžiai. Veidrodžiai ir stiklai važiuoja vertikaliai arba specialioje konstrukcijoje, ne prispausti sofos kojelės. Jei krovinys dalinis, reikia manyti, kad kažkas dar bus kraunama šalia jūsų daiktų po jūsų išvažiavimo arba prieš jus iškraunant kitur. Todėl apsauga iš visų šonų nėra perteklius (pataisau – kartais atrodo perteklius, kol nepradeda trinti). Diržai turi laikyti krovinį taip, kad jis nejuda staigiai stabdant.

Ar reikia fotografuoti baldus prieš išsiunčiant?

Taip, būtinai fotografuokite prieš pakavimą ir po pakavimo su matomais lipdukais ar numeriais. Tai nėra dėl nepasitikėjimo konkrečiu vairuotoju ar krovėju; tai normalus saugiklis tarptautiniame perkraustyme į Angliją iš Lietuvos ar kitos ES šalies. Nuotraukos padeda parodyti buklę prieš kelionę, ypač jei yra senų įbrėžimų ar trūkumų. Vienas klientas sakė „kam čia tos nuotraukos“, o paskui teko aiškintis dėl naujo įdubimo ant spintelės šono. Be nuotraukų ginčas tampa pokalbiu „aš manau“ prieš „mes manome“. Su nuotraukomis bent turite ką rodyti be teatro scenos garaže ar svetainėje Londone po iškrovimo.

Kokių klaidų daro žmonės prieš pat išvykimą?

Dažniausia klaida – palikti viską paskutinei nakčiai ir manyti, kad ryte viskas susitvarkys savaime. Tada nenuimamos durelės, varžtai dingsta maišelyje su batais, o stalčius lieka pilnas knygų ir lūžta iš vidaus. Kita klaida – nepaženklinti dėžių anglų kalba taip suprantamai, kad iškraunant Anglijoje nereikėtų spėlioti kaip detektyvams. Dar viena – pasitikėti žodžiu „tilps“, nors niekas realiai nematavo lifto ar durų naujuose namuose prie Birmingamo. Prieš kraunant reikia viską gerai apžiūrėt ir užfiksuoti bent telefonu ant popieriaus lapo sąrašą su numeriais bei pastabomis apie trapias vietas bei drėgmę ar kvapus ant minkštų baldų.